Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2017-02-23 · Civilinė byla Nr. 2-187-750/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-23
Bylos Nr.
2-187-750/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Zimantienė
Ieškovas
S. R., L. R.
Atsakovas
A. G.
Advokatai
Saulius Tamošaitis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-187-750/2017Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02523-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.2.; 3.2.6.5. (S)
ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 23 d.Šilutė
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zimantienė,sekretoriaujant Vaidai Gumuliauskienei,dalyvaujant ieškovų S. R. ir L. R. atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų S. R. ir L. R. ieškinį atsakovui A. G. dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. G. ieškovės S. R. naudai -1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir L. R. naudai -1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai nurodo, kad atsakovas A. G. būdamas individualios įmonės savininku bei asmeniu, prilygintu valstybės tarnautojui, 2005-11-10 sutarties Nr. S-77 pagrindu teikdamas Klaipėdos apskrities Šilutės rajono Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, jo papildymo, rengimo ir įgyvendinimo paslaugas, būdamas atsakingas už žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų kvalifikuotą bei teisės aktų reikalavimus atitinkantį atlikimą, žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo paslaugų sutartinių įsipareigojimų vykdymą, pažeisdamas Rusnės kadastro vietovėje, Šilutės rajone, nustatytą asmenų eiliškumą, patvirtintą pirmumo teisę išsinuomoti žemę turinčių asmenų eiliškumą, laikotarpiu nuo 2007-10-25 iki 2007-10-31 Rusnės seniūnijos pastate, Šilutės r., Rusnės k., rengdamas Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, tyčia suklaidino pirmumo teisę pasirinkti formuojamus valstybinės žemės sklypus nuomai turinčią pretendentę E. K. bei kitus pretendentus S. R., L. R. ir kt., melagingai jiems nurodydamas, kad laisvos valstybinės žemės rinktis nuomai nebėra, nors tuo metu nebuvo pasirinkti žemės sklypai, plane pažymėti Nr. 204-1, 204-2, 204-3, 204-4, 204-5, 204-6, 204-7, 204-8, 204-9, kurie vėliau buvo suformuoti įmonei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „GGF“. Remiantis šiomis aplinkybėmis Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-04-17 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-635/2012 pripažino A. G. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 str. l d. ir paskyrė 180 MGL baudą bei priteisė E. K. 579,24 Eur (2000,00 Lt) neturtinę žalą, o kitiems nukentėjusiems po 144,8l Eur (500,00 Lt) neturtinės žalos, nes teismas nenustatė, kad būtų tiesiogiai pažeistos kitų nukentėjusiųjų teisės.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2013-01-17 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. lA-120-174/2013 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-11-05 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-335/2013 nutarė, kad pirmumo teisė rinktis žemės sklypą iš laisvos valstybinės žemės buvo pažeista tik E. K., t. y. kad tik ji buvo apgauta dėl to, kad valstybinės žemės nebėra, todėl pirmos instancijos teismo nuosprendį pakeitė ir atmetė kitų nukentėjusiųjų ieškinius.

Šalies argumentai

Nukentėjusieji L. R., S. R., E. K. kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka su savarankišku ieškiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kaip sudarytų apgaulės įtakoje. Ieškovai nurodė, kad matininkas A. G. 2005-11-10 sutarties Nr. S-77 pagrindu teikdamas Klaipėdos apskrities Šilutės rajono Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, jo papildymo, rengimo ir įgyvendinimo paslaugas, būdamas atsakingas už žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų kvalifikuotą bei teisei reikalavimus atitinkantį atlikimą tyčia suklaidino ieškovus dėl laisvos valstybinės žemės teigdamas, kad jos nėra, dėl ko apgaulės įtakoje buvo sudarytas 2007-10-25 E. K. atsisakymas nuo 18 ha žemės nuomos, 2007-10-30 L. R. atsisakymas nuo 20 ha žemės nuomos ir S. R. atsisakymas nuo 5,40 ha žemės ir todėl šie pretendentai atsisakytos žemės apimtimi buvo nepagrįstai išbraukti iš pretendentų sąrašų. Ieškovai prašė pripažinti minėtus sandorius negaliojančiais dėl apgaulės.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-01-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21-750/2016 ieškovų ieškinį patenkino, t. y. pripažino sandorius negaliojančiais, kaip sudarytus A. G. apgaulės įtakoje. Atsakovas A. G. sprendimo neskundė, tačiau skundą pateikė kitas atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Klaipėdos apygardos teismas 2016-05-27 nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-722-730/2016 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir nurodė, kad yra sutiktina su tuo, jog pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais ieškovai S. R. ir L. R. turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į tai, kad teismų sprendimai dėl sandorių pripažinimo sudarytais dėl apgaulės įsiteisėjo 2016-05-27, todėl nuo šios datos neginčijamai yra nustatyta, kad ieškovai patyrė atsakovo neigiamą apgaulės poveikį ir todėl ieškovai įgijo teisę reikalauti neturtinės žalos bei kitų turėtų išlaidų atlyginimo.

Šilutės rajono apylinkės teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą nebuvo nustatęs, kad būtų tiesiogiai pažeistos kitų nukentėjusiųjų, t.y. S. R. ir L. R. teisės, tačiau išnagrinėjus atskirą civilinę bylą Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-01-25 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-21-750/2016 buvo konstatuota, jog S. R. ir L. R. teisės buvo pažeistos taip pat tiesiogiai, nes ieškovai patyrė tiesioginį atsakovo apgaulės poveikį, kurio pasėkoje buvo verčiami sudarinėti prieš savo valią sandorius, kuriuos teismas pripažino neteisėtais. Taigi, šie nukentėjusieji patyrė dar didesnius nepatogumus nei E. K., nes be dalyvavimo baudžiamosios bylos procesuose buvo priversti atskiroje byloje civilinio proceso tvarka dar papildomai įrodinėti neteisėtus A. G. veiksmus, kurie buvo nukreipti konkrečiai prieš ieškovus, šiems ieškovams teko didelė našta nuo 2007 m. įrodinėti savo teisių pažeidimą ir tik po 9 metų jį įrodyti. Šis faktas įrodo, jog ieškovai patyrė itin didelius nepatogumus bei įtampą, sugaišo nemažai laiko bandydami apsiginti baudžiamąja ir civiline tvarka. Atsakovas gynėsi nuo ieškinio teigdamas, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl ieškovai dar kartą išgyveno neigiamo pobūdžio emocinę įtampą ir nepatogumus, kuriuos buvo jau patyrę baudžiamojoje byloje. Kadangi ieškovai patyrė didesnius nepatogumus nei E. K., kuriai teisės buvo apgintos operatyviau baudžiamojoje byloje, todėl ieškovai mano, kad A. G. sukelti nepatogumai ir kitos neigiamos moralinio pobūdžio pasekmės ir ieškovų išgyvenimai dėl apgaulės įtakoje negautos žemės, dėl dalyvavimo ilgame ikiteisminio tyrimo procese, kiti neigiami emociniai išgyvenimai teisminių procesų metu, ieškovų emocinė įtampa, stresas, nusivylimas valstybės vykdomų funkcijų, deleguotų A. G., teisėtumu gali būti kompensuotas priteisiant iš atsakovo kiekvienam ieškovui atskirai po 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Ieškovų atstovas advokatas S. Tamošaitis teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas, prašo ji tenkinti.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai įteikti jam asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis) (b.l.15). Teismui nežinomos atsakovo neatvykimo priežastys, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai, atsakovas į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl civilinė byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnis).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-04-17 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-635/2012 pripažino A. G. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 str. l d. ir paskyrė jam 180 MGL (23400 Lt) baudą bei priteisė E. K. 579,24 Eur (2000,00Lt) neturtinę žalą, o kitiems nukentėjusiems (S. R., G. Š., V. Ž., R. P., L. R.) po 144,8l Eur (500,00 Lt) neturtinės žalos, nes teismas nenustatė, kad būtų tiesiogiai pažeistos kitų nukentėjusiųjų teisės (b.l. 31-40). Klaipėdos apygardos teismas 2013-01-17 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. l A-120-174/2013 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nuosprendį (b.l. 41-59). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-11-05 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-335/2013 nutarė, kad pirmumo teisė rinktis žemės sklypą iš laisvos valstybinės žemės buvo pažeista tik E. K., t. y. kad tik ji buvo apgauta dėl to, kad valstybinės žemės nebėra, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė ir atmetė kitų nukentėjusiųjų, tarp jų S. R. ir L. R. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 60-81). Nukentėjusieji L. R., S. R., E. K. kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka su savarankišku ieškiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kaip sudarytų apgaulės įtakoje, kuriame nurodė, kad matininkas A. G. 2005-11-10 sutarties Nr. S-77 pagrindu teikdamas Klaipėdos apskrities Šilutės rajono Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, jo papildymo, rengimo ir įgyvendinimo paslaugas, būdamas atsakingas už žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų kvalifikuotą bei teisei reikalavimus atitinkantį atlikimą tyčia suklaidino ieškovus dėl laisvos valstybinės žemės teigdamas, kad jos nėra, dėl ko apgaulės įtakoje buvo sudarytas 2007-10-25 E. K. atsisakymas nuo 18 ha žemės nuomos, 2007-10-30 R. R. atsisakymas nuo 20 ha žemės nuomos ir R. R. apgaulės įtakoje neatvykdama į svarstymą dėl valstybinės žemės nuomos, atsisakė nuo 5,40 ha žemės nuomos ir todėl šie pretendentai atsisakytos žemės apimtimi buvo nepagrįstai išbraukti iš pretendentų sąrašų. Ieškovai prašė pripažinti minėtus sandorius negaliojančiais dėl apgaulės. Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-01-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21-750/2016 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškovų ieškinį patenkino, t. y. pripažino sandorius negaliojančiais, kaip sudarytus A. G. apgaulės įtakoje (b.l. 16-23). Dėl šio sprendimo apeliacinį skundą pateikė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius. Išnagrinėjęs apeliacine tvarka minėtos tarnybos skundą Klaipėdos apygardos teismas 2016-05-27 nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-722-730/2016 paliko Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-01-25 sprendimą nepakeistą ir nurodė, kad yra sutiktina su tuo, jog pripažinus ginčijamus vienašalius sandorius negaliojančiais ieškovai S. R. ir L. R. turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą (b.l. 24-30).

Tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-11-05 nutartyje, tiek žemesnių instancijų teismai konstatavo, kad matininkas A. G. tyčia suklaidino pretendentus, tarp jų ir ieškovus melagingai jiems nurodydamas, kad laisvos valstybinės žemės rinktis nebėra, nors tuo metu dar nebuvo pasirinkti žemės sklypai, plane pažymėti Nr. 204-1 -204-9, kurie vėliau buvo suformuoti UAB „GGF“. Taigi dėl atsakovo A. G. nusikalstamų veiksmų, apgaulės įtakoje 2007-10-30 L. R. atsisakė nuo 20 ha žemės nuomos ir S. R. atsisakė nuo 5,40 ha žemės nuomos ir todėl šie pretendentai atsisakytos žemės apimtimi buvo nepagrįstai išbraukti iš pretendentų sąrašų, šios aplinkybės konstatuotos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje bei patvirtintos aukštesnių instancijų teismų. Šioje civilinėje byloje jos turi prejudicinę galią (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnio 2 dalį, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

Išnagrinėtoje minėtoje baudžiamojoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad atsakovo A. G. nusikalstami veiksmai iš esmės nepažeidė ieškovų teisių ir atmetė jų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo. Priimant sprendimą vertintina tai, kad būtent dėl atsakovo tyčinių neteisėtų veiksmų, už kuriuos jis buvo nuteistas, t.y. apgaulės įtakoje buvo sudaryti minėti vienašaliai sandoriai - atsisakyta teisės nuomoti žemę. Tai konstatuota ir civilinėje byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Dėl to ieškovai patyrė neigiamo pobūdžio emocinę įtampą, neturėdami galimybės pasirinkti žemės, į kurią jie tuo metu turėjo tokią teisę, nepatogumus - sugaišo daug laiko, t.y. ieškovai, būdami ūkininkais, turėjo atsitraukti nuo kasdieninės veiklos, ūkio priežiūros, ginant savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, teismas nustato, kad ieškovams buvo padaryta neturtinė žala. Teismas atsižvelgia į ieškovų patirtus nepatogumus, į tai, kad buvo suklaidinti atsakovo ir teko ginti savo teises ilgą laiką. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškovų ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo A. G. kiekvienam ieškovui priteistina po 300 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovai nepateikė įrodymų dėl didesnės neturtinės žalos priteisimo jiems iš atsakovo.

Priteisti iš atsakovo A. G. 20 Eur žyminio mokesčio ir bei 3,62 Eur pašto išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą, iš viso 23,62 Eur bylinėjimosi išlaidų priteistina iš atsakovo valstybei (CPK 88 str. 1d. 3p., 96 str.1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei S. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir ieškovui L. R., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam ieškovui po 300 Eur (tris šimtus eurų 00 ct.) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš atsakovo A. G., 23,62 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Zimantienė