Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam A. G., jo gynėjui advokatui A. S., nukentėjusiesiems S. R., L. R., E. K., R. P., G. Š. ir V. Ž., jų atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šilutėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) direktorius,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G., teikdamas viešąsias paslaugas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, o būtent:

A. G., būdamas individualios įmonės savininku bei asmeniu, prilygintu valstybės tarnautojui, 2005-11-10 sutarties Nr. S-77 pagrindu teikdamas Klaipėdos apskrities Šilutės rajono Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, jo papildymo, rengimo ir įgyvendinimo paslaugas bei būdamas pagal Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkių ministerijos 1998 04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtintomis „Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos" 129.1. p. nuostatomis atsakingu „už žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų kvalifikuotą bei teisės aktų reikalavimus atitinkantį atlikimą ir 129.2.p. už žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo paslaugų sutartinių įsipareigojimų vykdymą", 2007-06-04 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-3201-(1.3) „Dėl Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo rengimo Šilutės rajone" pavedus jam rengti Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, jis pažeisdamas nustatytą asmenų eiliškumą, patvirtintą Klaipėdos apskrities viršininko 2007-07-02 įsakymu Nr. 4-3817-(1.3), 2007-08-29 įsakymu Nr. 4-4981-(1.3) Rusnės kadastro vietovėje, Šilutės rajone bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (1994 m. balandžio 26 d. Nr. 1-446) 9 str. 7 d. 1 ir 2 p. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. priimtu nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos" patvirtintų „Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių" 6 p. 6.1 ir 6.2 papunkčius, nustatančius pirmumo teisę išsinuomoti žemę turinčių asmenų eiliškumą, laikotarpiu nuo 2007-10-25 iki 2007-10-31, Rusnės seniūnijos pastate, Rusnės k., Šilutės rajone, rengdamas Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, tyčia suklaidino pirmumo teisę pasirinkti formuojamus valstybinės žemės sklypus nuomai turinčią pretendentę E. K. bei kitus pretendentus S. R., L. R., R. P., G. Š. ir V. Ž., melagingai jiems nurodydamas, kad laisvos valstybinės žemės rinktis nuomai nebėra, nors tuo metu nebuvo pasirinkti žemės sklypai, plane pažymėti Nr. 204-1, 204-2, 204-3, 204-4, 204-5, 204-6, 204-7, 204-8, 204-9, kurie vėliau buvo suformuoti UAB „GGF". Šis pažeidimas sukliudė šio rengto Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimą ir tokiais veiksmais A. G. padarė didelę žalą valstybei, nes diskreditavo žemėtvarkos sistemos vardą.

Dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 228 str. 1d., kaltinamasis A. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad pagal laimėtą konkursą jis ruošė Rusnės kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektą, kuris buvo atliekamas etapais. Klaipėdos apskrities viršininko buvo patvirtintas pretendentų eiliškumo sąrašas, kurį sudarė Šilutės žemėtvarkos skyrius. Jis sąrašo nesudarė, nes jam nebuvo pateikti visi dokumentai, žemėtvarkininkas Lengvinas buvo žadėjęs pateikti trūkstamus dokumentus, bet jų taip ir nepateikė. Per pirmąjį susirinkimą dėl žemėtvarkos projekto, buvo pakabinti žemėlapiai su laisvais žemės plotais, žmonėms buvo paaiškinta, kad jie bus kviečiami pagal sudarytą sąrašą. Sąrašas dar po susirinkimo ilgai kabojo seniūnijoje. Tuo metu atskiri plotai suprojektuoti nebuvo. Pretendentai buvo kviečiami rinktis sklypus ir tai buvo protokoluojama. Užbaigtas projektas buvo pateiktas žemėtvarkos skyriui viešam svarstymui, tuomet ir atsirado nepatenkintų dėl žemės nuomos. Gal jis ir nerodė pretendentams įmonės „GGF“ dirbamų plotų ir nukentėjusieji, manydami, kad ši įmonė turi nuomos sutartį dirbamiems plotams, šia žeme nesidomėjo. Jis pats žinojo, kad įmonė nuomos sutarties neturi. Neprisimena ar kam nors siūlė „GGF“ dirbamas žemes. Planuose žymėjimai, kas naudojasi žeme nebuvo, sklypai buvo pažymimi tik pasirinkus pretendentams. Pretendentams renkantis, kas jo buvo klausiama, tai jis ir atsakydavo. Įmonei „GGF“ buvo suprojektuota apie 70ha. Vykdydamas projektą nesigilino, kas turi pirmumo teisę –ūkininkai ar „GGF“, mano, kad jų teisė vienoda. Minėtoje įmonėje yra dirbęs 2003-2005m., bet nedirbo su žeme. „GGF“ žemė nebuvo niekaip pažymėta, kad pretendentai negalėtų jos rinktis, šie plotai buvo kaip laisvi žemės plotai. Pretendentams negavus prašomo ploto, jie arba rašydavo atsisakymus arba prašymas būdavo perkeliamas į kitą etapą. Sklypai iš GGF dirbamos žemės buvo suprojektuoti L. ir nukentėjusiajam P.

Dėl UAB „GGF“ žemės nuomos

Dėl pirmumo teisės

Aiškinant šias teisės normas sistemiškai tiek lingvistiniu, tiek gramatiniu požiūriu abi įstatyme ir taisyklėse numatytos asmenų grupės turi pirmumo teisę prieš visus kitus, likusius asmenis, bet vieni prieš kitus, tai yra fiziniai asmenys numatyti pirmieji sąraše, savaime pirmumo prieš antruosius neturi. Jų konkurencija tarpusavyje gali būti pagrįsta tik Žemės įstatymo 9 str. 8d. ir nuomos taisyklių 7 p. numatytais pagrindais – ankstesnės nuomos į pretenduojamą sklypą, besiribojančio sklypo faktu arba nesant tokių aplinkybių – išnuomojama asmeniui, anksčiau parašiusiam pareiškimą.

Kaip matyti iš Klaipėdos apskrities viršininko 2007-08-29 patvirtinto suvestinio pretendentų sąrašo Rusnės kadastrinėje vietovėje( priedas – b.l. 17-21), prašymų nuomai registracijos žurnalo, eiliškumas šiame sąraše sudarytas pažeidžiant Žemės įstatyme ir Nuomos taisyklėse nustatytus reikalavimus. Tai yra, visų pirma eilės tvarka žemės nuomai pagal datą nurodyti visi fiziniai asmenys, po to juridiniai asmenys, nors kaip anksčiau pasisakyta fiziniai asmenys neturi pirmumo prieš juridinius asmenis.

Pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-159 redakcija) (toliau - Metodika) 28 bei 29 punktų reikalavimus, projekto autorius, tai yra kaltinamasis A. G., išnagrinėjęs iš žemėtvarkos skyriaus gautus prašymus atkurti nuosavybės teises, suteikti nuosavybėn neatlygintinai arba pirkti ar nuomoti žemę ir prie prašymų pridėtus dokumentus, parengia pretendentų sąrašą. Paskutinę šio sąrašo grupę sudaro fiziniai ir juridiniai asmenys, pageidaujantys žemės reformos metu žemę nuomoti, ir juridiniai asmenys, kuriems bus formuojami suteikiami nuosavybėn neatlygintinai, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise žemės sklypai. Šį sąrašą privalėjo patikrinti Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus specialistas, o patvirtinti Klaipėdos apskrities viršininkas. Kaltinamasis paaiškino, kad sąrašo jis pats nesudarė, nes jam žemėtvarkos specialistas P. L. nepateikė visų reikalingų dokumentų tokiam sąrašui parengti, todėl patys žemėtvarkos specialistai parengė tokį sąrašą, o apskrities viršininkas jį patvirtino. Tai, kad sąrašas buvo parengtas ne kaltinamojo, patvirtina ir bylos medžiaga (priedas b.l. 119).

Pateiktame prašymų nuomai žurnale, UAB „GGF“ prašymas suteikti žemės nuomai registruotas 2003-11-11(It. b.l. 34, 125) ir 2005-03-21 (It. b.l. 39, 124). Pateiktų UAB „GGF“ ir nukentėjusiųjų prašymų data 2003-2007 prašymų nuomai žurnale ( I t. b.l. 31-46) atitinka informaciją, nurodytą Klaipėdos apskrities viršininko 2007-08-29 patvirtintame suvestiniame sąraše Rusnės kadastrinėje vietovėje( priedas b.l. 18-21). UAB „GGF“ suformuoti žemės sklypai, plane pažymėti Nr. 204-1, 204-2, 204-3, 204-4, 204-5, 204-6, 204-7, 204-8, 204-9 (priedas b.l. 119).

E. K. pateikė prašymus žemės nuomai: 2002-12-17 -5ha, 2003-01-29 -10ha, 2003-05-26 – 10ha, 2003-12-15 -25 ha, 2007-05-29 – 18ha ( priedas – b.l.79-83). Jai paskirta žemės nuomai - 26,90 ha (priedas b.l. 31), tai yra patenkinantis visus tris prašymus, įstatymų nustatyta tvarka suteikiančius pirmumą rinktis sklypus pagal datą arba jau anksčiau nuomotose žemės sklypuose. Pagal pateiktus projekto žemėlapius ir projektuotus sklypus, tik vienos nukentėjusiosios E. K. nuomotas sklypas (177, 177-1) ribojasi su sklypais, suprojektuotais minėtai bendrovei (priedas - b.l. 31, 84-88, 118, 119), tokiu būdu pagal Žemės įstatymo 9 str. 8d. tik ji viena turi pirmumo teisę besiribojančio sklypo pagrindu prieš UAB „GGF“.

Pagal 2007-10-25 prašymą E. K. atsisakė savo prašymų nuomai (priedas - b.l. 61). Tačiau kaip paaiškino E. K. tai padarė suklaidinta kaltinamojo, kad jai nebėra kur pasirinkti žemės, nors tuo metu UAB „GGF“ vėliau suprojektuoti žemės turėjo būti laisvi ir A. G. nurodžius, kad ji turi parašyti atsisakymą pareiškimo dėl kitų sklypų nuomos, ji taip ir padarė. Tokiu būdu, A. K. atsisakymą parašė ne laisva valia, o suklaidinta kaltinamojo ir jai dėl tokių kaltinamojo veiksmų padaryta žala.

V. Ž. pateikė prašymus žemės nuomai: 2002-12-17 dėl 2,51 ha, kuris yra ankstesnis nei UAB „GGF“ rašyti pareiškimai. V. Ž. 2,51ha sklypas suprojektuotas (priedas - b.l. 31) ir pagal 2005-08-25 rašytą pareiškimą(kuris yra vėlesnis nei UAB GGF“), jis pirmumo prieš UAB nebeturi.

S. R. pateikti prašymai nuomai: 2003-11-11 – 60 ha, 2003-12-16- 26 ha, 2005-02-23 ( priedas - b.l. 74-77). Pagal 2003-11-11 prašymą 60 ha (I t.b.l. 34), kuris yra paduotas tą pačią dieną kaip ir UAB „GGF“ ir 2003-12-16 prašymą 26 ha, 2007-10-26 pagal protokolą jai buvo suprojektuoti 77, 85ha( priedas b.l. 34). Taigi, S. R. prašymas paduotas tą pačią dieną su UAB „GGF“ yra visiškai tenkintas ir ji bendrovės atžvilgiu pirmumo pagal vėlesnius prašymus nebeturi. Jai suprojektuoti, anksčiau nuomoti sklypai nesiriboja su vėliau bendrovei suprojektuotais sklypais (priedas – b.l 118,119).

Nukentėjusioji G. Š. pateikė prašymus žemės sklypų suprojektavimui: 1)2003-01-23 -44ha (priedas- b.l.43), 2)2006-10-23 - 54ha(priedas - b.l.43) ir 3)2006-11-02 – pastatams. Pagal 2007-10-25 protokolą jai buvo suprojektuoti 44,1ha( priedas - b.l. 31), taigi prašymas pagal padavimo datą pirmaujantis prieš UAB „ GGF“ tenkintas. 2006-10-23 prašymas yra paduotas vėliau nei bendrovės pirmasis prašymas, jai paskirti sklypai nesiriboja su UAB „GGF‘ suformuotais sklypais, todėl G. Š. pirmumo prieš šią bendrovę, tenkinus pirmąjį prašymą neturi.

Nukentėjusysis R. P. pateikė prašymus 2005-02-03 – 30 ha, 2005-02-14 - 20 ha (priedas - b.l. 90,91) ir L. R. 2007-01-12(priedas - b.l. 66), tai yra šie prašymai yra vėlesni nei UAB „GGF“ prašymai, todėl jie neturi pirmumo teisės prieš bendrovę.

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Apibendrinant ištirtus įrodymus, tik vienos iš nukentėjusiųjų, tai yra E. K. pirmumo teisė rinktis projektavimui žemės sklypus, buvo pažeista. Kitų nukentėjusiųjų atžvilgiu, kaltinamasis pasikėsino tai padaryti, tuo metu nežinodamas, kad šie pirmumo teisės neturi. Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, teismas tiki nukentėjusiųjų parodymais, kad kaltinamasis nesuteikė informacijos apie laisvus, vėliau UAB „GGF“ suformuotus sklypus ir nurodė, kad tokių nėra, žinodamas, kad UAB „GGF“ nėra sudariusi nuomos sutarties, kas rodo jo veiksmų tyčią. Nukentėjusiųjų parodymai nuoseklūs ir logiški, pagrindo jais netikėti nėra. Nelogiška, kad esant nepatenkintiems prašymams visi nukentėjusieji laisva valia, disponuodami visa informacija, būtų atsisakę prašomų skirti sklypų. Be to, pats kaltinamasis neneigia, kad jam buvo žinoma, jog UAB „GGF“ nebuvo sudariusi žemės nuomos sutarties ir dėl šios priežasties neturi pirmumo teisės jos dirbtose žemėse. Tai, kad A. G. yra dirbęs šioje įmonėje ir yra susijęs su šią įmone kitais ryšiais ( dirbo joje ( I t. b.l. 148, yra įmonės vadovas kitoje įmonėje, kurios akcininkas yra UAB „GGF“, patvirtina jo suinteresuotumą šios įmonės nauda. Kaltinamojo aiškinimą, kad šioje įmonėje jis neatliko jokių veiksmų, susijusių su žemės nuoma, paneigia ir prašymų nuomai žurnale ties UAB „GGF“ 2005-03-21prašymu ( It. B.l. 39) įrašyta jo pavardė.

Teismas ištyręs ir įvertinęs esamus įrodymus daro neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis, tyčia nukentėjusiesiems nenurodė apie laisvus, vėliau UAB „GGF“ suformuotus žemės sklypus, ką patvirtina nukentėjusieji ir prie bylos esanti Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo medžiaga. A. G. kaltinamas, kad nukentėjusiesiems nurodė, jog UAB „GGF" ginčo sklypus ankščiau nuomos sutarties pagrindu nuomojosi, mokėjo mokesčius ir tokiu būdu turi pirmumo teisę į šiuos sklypus, neatsižvelgiant į sąrašu patvirtintą eiliškumą. Teismas mano, kad ši aplinkybė visa apimtimi nėra įrodyta. Nukentėjusieji nenurodė, kad kaltinamasis būtų juos būtent tokia forma informavęs apie UAB „GGF“ dirbtus sklypus. Patys nukentėjusieji patvirtino, kad manė, jog ši bendrovė yra sudarius nuomos sutartis ir jų pagrindu turi pirmumo teisę. Tačiau nukentėjusiesiems paklausus dėl laisvų plotų, be to išreiškus savo tokį norą ir raštu pateikiant pareiškimus, A. G. pagal atliekamas, jam pavestas funkcijas, privalėjo pretendentams suteikti visą teisingą informaciją, o ne tyčia nurodyti, kad laisvų plotų nėra arba tyčia nutylėti apie tai, kad bendrovė neturi nuomos sutarties ir pirmumo teisės. Kaltinamasis ir pats pripažino, kad visos informacijos, tai yra apie neegzistuojančią UAB „GGF“ nuomos sutartį, pretendentams nesuteikė, o nukentėjusieji esą patys suklydo manydami, kad tokia sutartis yra. Tokie kaltinamojo tyčiniai veiksmai - suteikimas neteisingos informacijos ir nesuteikimas visos teisingos informacijos ir sudaro jo veiksmų piktnaudžiaujant tarnyba, turinį.

A. G. kaltinamas piktnaudžiavimu valstybės tarnybai pagal BK 228 str. Šios nusikalstamos veikos subjektas yra specialus, tai yra jam taikomi BK 230 str. 3d. (2004-07-05 redakcija) nustatyti reikalavimai. Su kaltinamuoju 2005-11-10 buvo sudaryta sutartis Nr. S-77(It. b.l. 15-19, 20), kurios pagrindu ir pagal 2007-06-04 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą Nr. 4-3201-(priedas b.l. 6 ), kaltinamajam buvo pavesta atlikti Klaipėdos apskrities Šilutės rajono Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo paslaugas. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkių ministerijos 1998 04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtintomis „Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos" 129.1. p. nuostatas kaltinamasis buvo atsakingas už žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų kvalifikuotą bei teisės aktų reikalavimus atitinkantį atlikimą ir 129.2.p. už žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo paslaugų sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Tokio pobūdžio paslaugos pagal jų apimtį, teisinę reikšmę, veiklos sritį priskirtinos viešąjai paslaugai, kurią įstatymas leidžia deleguoti privačiam asmeniui. Tokiu būdu, kaltinamasis A. G., atlikdamas šias pareigas, teisingai prilygintas valstybės tarnautojui.

Kaltinamasis nurodė, kad apie tai, jog pretendentų sąrašas sudarytas neteisingai, projekto ruošimo, sklypų rinkimosi metu, nežinojo ir tuo metu taip pat klaidingai manė, kad fiziniai asmenys šioje situacijoje turi pirmumą prieš juridinius asmenis. Apie tai, kad pirmumo teisę fiziniai asmenys turi prieš juridinius asmenis, mano ir šiuo metu šioje byloje pripažinti nukentėjusieji asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų pirmumo teisė, išskyrus E. K., negalėjo būti pažeista, nes jie tokios teisės neturėjo, tokie kaltinamojo veiksmai laikytini kaip pasikėsinimu į netinkamą objektą, tai yra į tariamą nukentėjusiųjų teisę. E. K. teisė buvo pažeista, todėl jos atžvilgiu kaltinamojo nusikalstami tikslai buvo pasiekti ir veika buvo baigta. Vertinant tai, kad kaltinamasis veikė rengiant vieną projektą, būdamas suinteresuotas vienos įmonės nauda, tai yra vienu tikslu, rodo, kad jis kryptingai veikė vieninga tyčia, todėl jo teisingai veiksmai kvalifikuoti kaip viena veika. Kaltinamojo tikslas suprojektuoti sklypus bendrovei „GGF“ bet kokiu būdu ir aplenkiant pirmumo teisę turinčius asmenis, buvo pasiektas, todėl jo veiksmai kvalifikuotini kaip viena baigta veika, veiksmus kitų nukentėjusiųjų atžvilgiu vertinant kaip nusikaltimo faktines aplinkybes.

Piktnaudžiavimas tarnyba (BK 288 str.) galimas tik esant kaltininko tyčinei kaltei, tai yra tik tuo atveju, kai toks asmuo suprato, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais arba viršija savo įgaliojimus ir numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ir šios žalos norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jai atsirasti (netiesioginė tyčia). Taigi, pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis, žymintis padidintą piktnaudžiavimo, pavojingumą. Konkrečių didelės žalos kriterijų įstatymas nenurodo, todėl šis požymis kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: kilusios žalos pobūdį, pažeistų interesų ir kaltininko einamų pareigų svarbą, nukentėjusiųjų skaičių ir jų pareigūno ar jam prilyginto asmens veiksmų vertinimą, padarytos veikos neigiamą poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui ir pan. Nenustačius didelės žalos požymio, veika vertintina kaip drausminis nusižengimas. Valstybės tarnautojas piktnaudžiaudamas tarnyba visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardą, tačiau ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei(Žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys bylose Nr.2K-622/2004; 2K-512/2004, 2K-512/2004, 2K-319/2006, 2K-153/2005, Nr. 2K-715 / 2007).

Kaltinamasis savo veiksmais padarė didelę žalą valstybei, nes diskreditavo žemėtvarkos sistemos vardą, sustabdytas Žemės reformos procesas Rusnės kadastrinėje vietovėje. Kiekvienas asmuo, kreipdamasis į valstybines institucijas ar asmenis, kuriems valstybė patikėjo atlikti tam tikras funkcijas, pagrįstai tikisi, kad jų prašymai, pareiškimai bus sprendžiami laikantis priimtų įstatymų ir lygybės prieš įstatymą principu. Tokių principų nesilaikymas iš esmės pažeidžia besikreipiančių asmenų teisėtus lūkesčius, kelia nusivylimą valstybės institucijų, šiuo atveju žemėtvarkos, veiklos skaidrumu, teisėtumu, pagrįstumu. Šiuo atveju, kaltinamasis veikė tyčia, turėdamas konkretų tikslą savo veiksmais sudaryti palankias sąlygas vienai bendrovei, su kuria jį siejo ir sieja tamprūs ryšiai, todėl teismas mano, kad tokie veiksmai iš esmės diskredituoja valstybės tarnybos vardą ir taip padaro didelę žalą valstybei.

Kadangi kaltinamojo veiksmai iš esmės pažeidė vienos nukentėjusiosios interesus, kuriai padarytos turtinės žalos dydis nėra aiškiai ir neginčijamai nustatytas, kitų nukentėjusiųjų teisės iš esmės pažeistos nebuvo (žr. prie civilinio ieškinio), todėl ši aplinkybė – didelės turtinės ir neturtinės žalos padarymas nukentėjusiesiems, iš kaltinimo šalintina.

Kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal veikos padarymo metu galiojusią Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1d. 2007-06-28 redakcija( galiojanti nuo 2007-07-21) kaip švelnesnis baudžiamasis įstatymas, nei galiojantis nuosprendžio priėmimo metu pagal principą, kad atsakomybę griežtinantis įstatymas neturi grįžtamosios galios (BK 3str.3d.).

Kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas, padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą. Kaltu dėl padaryto nusikaltimo neprisipažino. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo veiksmai iš esmės pažeidė vieno asmens teises. Skiriant kaltinamajam bausmės rūšį atsižvelgiama į tai, kad rengiant ir įgyvendinant kaltinamojo ruoštą žemėtvarkos projektą, valstybės institucijų buvo padarytos esminės klaidos iš dalies sudariusios sąlygas nusikaltimui padaryti. Nebuvo laiku išspręstas teigiamai arba neigiamai klausimas dėl žemės nuomos sutarčių sudarymo su UAB „GGF“, kas išsprendus klausimą teigiamai ir sudarius žemės nuomos sutartį, iš esmės keistų teisinę situaciją, neteisingai sudarytas pretendentų sąrašas. Atsižvelgiama ir į tai, kad teisės normos, reglamentuojančios Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą ir įgyvendinimą, numato asmenų rengiančių projektus, pakankamą kontrolę, kurios nuostatos leidžia atsakingoms valstybės institucijoms tinkamai atliekant savo funkcijas, efektyviai užtikrinti tokių projektų rengimo ir įgyvendinimo teisėtumą. Dėl šių aplinkybių teismas mano, kad atėmimas teisės užsiimti tam tikra veikla( žemėtvarkos projektų rengimas ir pan.) kaltinamajam nėra būtinas, o pakankama bausmė, atitinkanti bausmės tikslus, numatytus BK 41 str. yra bauda. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo, sukeltas pasekmes – užvilkintas Žemės reformos įgyvendinimas sutrikus žemėtvarkos projekto įgyvendinimui Rusnės kadastrinėje vietovėje, skirtinas baudos dydis viršijantis šios bausmės rūšies vidurkį už apysunkius nusikaltimus(BK 47 str.3d.3p. 2007-06-28 redakcija).

Nukentėjusieji savo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad jiems suprojektavus papildomus žemės sklypus, kuriuos jie mano turintys pirmumo teisę prieš UAB „GGF“, gauti, jie būtų galėję plėsti savo veiklą ir taip gauti naudą, papildomas pajamas. Nukentėjusiųjų, išskyrus E. K., pirmumo teisė rinktis projektavimui žemės sklypus pažeista nebuvo, todėl nukentėjusiųjų S. R., G. Š., V. Ž., R. P. ir L. R. civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos padarymo dėl negautos naudos, yra nepagrįsti ir atmestini.

Nukentėjusioji E. K., kurios pirmumo teisė rinktis žemės sklypus buvo pažeista, pareiškė civilinį ieškinį 350189, 46Lt turtinei žalai ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti (VI t. b.l.52-55). Turtinė žala yra ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tokios nuostatos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas(Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. balandžio mėn. 12 d. išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011). Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.). Nukentėjusioji negautas pajamas grindžia vien buhalterine pažyma (VI t. b.l.56). Patirtų nuostolių dydžio nustatyti neatidėjus bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos apie nukentėjusiosios realias galimybes plėsti veiklą, tokios veiklos apimtis, nėra galimybės, todėl E. K. pripažintina teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio turtinės žalos dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2d.).

Nukentėjusiųjų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies (BPK 115 str. 1d.). CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Nors kaltinamasis nepažeidė nukentėjusiųjų S. R., G. Š., V. Ž., R. P., L. R. pirmumo teisės rinktis sklypus, o tik kėsinosi pažeisti jų tariamą teisę, nes nusikaltimo metu nežinojo, kad jų teisė tariama, tačiau atlikdamas jam pavestas pareigas, elgėsi netinkamai šių nukentėjusiųjų ir E. K., kurios teisė buvo pažeista atžvilgiu, dėl ko šiems buvo sukelti nepatogumai – teko dalyvauti ikiteisminiame procese, bylos nagrinėjime teisme, išgyventi neigiamas emocijas, patirti emocinę įtampą, stresą, nusivylimą valstybės vykdomų funkcijų, deleguotų kaltinamajam, teisėtumu. Tai yra, dėl A. G. veiksmų nukentėjusiesiems buvo padaryta neturtinė žala. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų, išskyrus E. K., tiesioginės teisės pažeistos nebuvo, prašomos neturtinės žalos dydis ženkliai mažintinas. Atsižvelgiant į nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes, teisinę situaciją dėl nuomos sutarties sudarymo su UAB „GGF“ klausimo neišsprendimo ir vertinant teisingumo, protingumo principais, teismas mano, kad pakankama suma E. K. neturtinei žalai atlyginti yra 2000 litų, kietiems nukentėjusiesiems – 500 litų..

Kardomoji priemonė nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (BPK 139 str.).

A. G. nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki E. K. šioje byloje pareikšto civilinio ieškinio išnagrinėjimo civilinio proceso tvarka(BPK 116 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 2d. teismas

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1d.( 2007-06-28 redakcija ) ir paskirti 180 MGL (23400 Lt) baudą.

S. R., G. Š., V. Ž., R. P., L. R., E. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

S. R., G. Š., V. Ž., R. P. ir L. R. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo A. G. nukentėjusiesiems S. R., G. Š., V. Ž., R. P., L. R. po 500 Lt kiekvienam, E. K. priteisti 2000 Lt.

E. K. pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos atlyginimo, o jos dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Laikiną A. G. nuosavybės teisių apribojimą palikti galioti iki E. K. šioje byloje pareikšto civilinio ieškinio išnagrinėjimo civilinio proceso tvarka.

Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės žemėtvarkos skyriaus pateiktų dokumentų kopijas palikti saugoti prie bylos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.