- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-11-07
- Bylos Nr.
- 1-1909-1170/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37514-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Kaltinamasis
- G. G.
- Nukentėjusysis
- D. A.
- Advokatai
- Zita Malova
- Kategorijos
- 1.1.4.7Nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teista vieną kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (trys veikos), paskiriant galutinę subendrintą ir sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su teismo nustatytu draudimu vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei baudžiamojo poveikio priemone – dalyvavimu smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant išklausyti šią programą per devynis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (bausmę atlikusi),
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. G. mušdama nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą, o būtent – ji, 2024 m. rugsėjo 24 d., apie 15.30 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,00 promilių neblaivumas), kilusio žodinio konflikto metu, savo sugyventiniui D. A., vieną kartą sudavė stikliniu degtinės „Hlibny dar“ buteliu į galvos sritį, padarydama nukentėjusiajam žaizdą dešinėje kaktos pusėje, t. y. taip nežymiai sutrikdė D. A. sveikatą.
Tokiais savo veiksmais G. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji G. G. parodė, kad neginčija, jog galėjo sugyventiniui suduoti su buteliu į galvą, tačiau tai padarė netyčia. Viskas įvyko labai greitai, ji užėjo, D. A. ant jos supyko, sėdėjo su tuo buteliu, ji sugriebė butelį, kad šis negertų. Jie tą butelį pradėjo tampyti ir gali būti, kad ji sudavė, tai buvo labai greitai. Ji niekur nepabėgo. Pareigūnei pasakė, kad ji sudavė, tikrai ne jis pats sau sudavė. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus parodė, kad tame bute (duomenys neskelbtini) gatvėje ji pasirodė dienos metu, tiksliai laiko nepamena. Ten ėjo paimti D. A., skambino, jis šnekėjo girtu balsu, sakė, kad ji ateitų pasiimti jo. Tą dieną buvo jos kaimynės gimtadienis, jos trise išgėrė šampano. Ji gerai tik tad kai būna proga išgerti, neturi jokios priklausomybės, nerūko. Ta vieta, kur reikia eiti yra netoli, šiaip ji nebūtų ėjusi, jei nebūtų išgėrusi. Su sugyventiniu tuo metu, kai ji atėjo, kartu negėrė. Kai ji atėjo, D. A. klausinėjo ko ji atėjo, į ką ši atsakė, kad atėjo jo paimti, kadangi jis pats to prašė, o kartu nurodė, kad jį namo ant pečių atitems, jeigu jis ir toliau gers. Jis laikė butelį, o po to jie (G. G. ir D. A.) tampė tą butelį vienas prie kito ir jau pati nebeprisimena kaip viskas nutiko, ji tikrai nenorėjo. Dėl smūgio, tai ji nepamena, ar ji sudavė, viskas labai greitai įvyko. Ji pripažino, kad sudavė, jai gal šokas buvo, ji neprisimena ką padarė. Tą veiksmą atliko, nes jai tiesiog pikta buvo, D. A. ją pravardžiavo, jie tampė tą butelį ir taip gavosi. Butelis buvo pas nukentėjusįjį (D. A.). Nukentėjusysis sėdėjo ant čiužinio, o ji stovėjo ir taip jie tampė tą butelį, o draugas girtas miegojo, nieko nematė. Butelis buvo nugertas atrodo. Degtinės butelis buvo 0,7 l arba 0,5 l talpos. Viskas įvyko labai greitai, ji norėjo atimti tą butelį. Butelis stuktelėjo jam (D. A.) į galvą, jis sėdėjo, o ji stovėjo ir ji traukė, galbūt ir sudavė, todėl pareigūnei ir pasakė, kad sudavė. Jis sėdėjo ant čiužinių, kurie yra žemai, ji stovėjo aukščiau. Jis irgi bandė atimti tą butelį. Butelis galėjo atsitrenkti į jo kaktą. Butelis nesudužo, šukių nebuvo. Paskui su automobiliu ją vežė, ji nesipriešino, gal kažką ir pasakė. Tiesiog jos sūnus sportuoja, gal dėl to ir pasakojo kažką, jis ją mokė, bet ji nebuvo tada agresyvi. Jos sugyventinis tą dieną prieš ja naudojo žodinį smurtą, gal kažkiek ir pastūmė, bet ji nepamena. Anksčiau ji nėra turėjusi teismų dėl smurto. Rašytinis procesas anksčiau buvo teisme. Ten smurtas gal pas ją namuose buvo. Neginčijo to sprendimo, sutiko, kad taip buvo, bausmę jau yra atlikusi. Dėl šios bylos, pripažįsta savo kaltę, jeigu taip yra, tai pripažįsta. Ji nenorėjo, bet yra kalta. Po šio įvykio naujų ikiteisminių tyrimų nebuvo. Viskas tvarkoje, jie susitaikė, jeigu susipyksta, jis išeina pas draugą. Jis jai padeda su lietuvių kalba, su advokatais, daktarais. Ji (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini). Jos pensija yra (duomenys neskelbtini) Eur. Kalbant apie ankstesnį sprendimą ir draudimą vartoti alkoholinius gėrimus, taip išėjo, ji negalvojo niekur eiti, ją pasikvietė, prašė pasėdėti, o vėliau D. A. paskambino ateiti jį pasiimti. 2 promilės, tai išgėrė šampano. Ji su D. A. negyvena kartu, jis neturi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir ji viską pasiėmė. Jis taip pat neturi (duomenys neskelbtini). Savo veiksmus vertina taip, kad tikrai labai blogai pasielgė. Alkoholio ji negeria ir net nenori žiūrėti. Anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) ir matė kaip jauni narkomanai iš jos pirkdavo alų. Ji dalyvavo programoje, ją ten tikrino su alkotesteriu ir niekada nebuvo užfiksuota, kad būtų gėrusi. Ten jai sakė, kad ji nėra panaši į alkoholikę, bet paskaita buvo tik viena. Laisvalaikiu ji dabar grybauja, sportuoja, yra geros formos. Kovos menais neužsiima, jos sūnus jai rodė kaip galima apsiginti. Jis tiesiog rodė savigynai.
Peržiūrėjus vaizdo įrašus, kaltinamoji nurodė, kad šampaną gėrė, bet kai atėjo pas juos, jis (D. A.) gal jai siūlė išgerti, buvo įpylęs. Vėliau tas butelis atsidūrė ant grindų, jie dėl jo mušėsi, ten buvo dar degtinės, o kai atvažiavo pareigūnai, jis gal išgėrė tą likutį. Daug laiko praėjo, nežino kaip ten gavosi. Ji nenorėjo, ji tiesiog atėjo jo pasiimti, jie pradėjo grumtis. Nesupranta kaip tas butelis galėjo atsidurti ant grindų. Pareigūnams to nepasakojo, nes jie grūmėsi dėl to butelio, o po to nebuvo ten degtinės, tai jis gal išgėrė. Butelis buvo su skysčiu, nepamena, ar buvo užsuktas. Buvo likę tos degtinės apie pusę butelio. Tas butelis, kur rodė pareigūnas, jai atrodo, čia ne pirmas buvo butelis. Jie prieš tai dar gėrė, o kur dingo tas kitas butelis, ji nežino, jis gal paslėpė. Gali būti, kad jie stumdėsi, ji atėmė tą butelį ir trenkė jam. Nežino, ar su tuo buteliu, kurį rodė pareigūnai, buvo suduota, nes buvo keli buteliai. Jie surado tuščią butelį, o tas butelis, kuris buvo su likučiu, D. A. gal paslėpė jį. Ji laikosi savo parodymų, kad sudavė nenorėdama. Jis jai sudavė per skruostą. Gali būti, kad dėl to jam ir trenkė. Pamačius vaizdo įrašus supranta, kad kaltinimai pagrįsti. Labai gailisi, viską padarė alkoholis (t. 1, b. l. 183-189).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis D. A. parodė, kad atsimena, jog gėrė degtinę, buvo gerokai išgėręs, atėjo G. G. Įvyko konfliktas ir ji norėjo iš jo atimti tą „bonkę“. Jis nedavė, bet ji vis tiek atėmė. Gavosi, kad iš pykčio ji jam trenkė. Gavosi taip, kad jis laikė, ji pasiėmė tą butelį, jis paleido ir sutrenkė jam galvą. Tik ne į kairę, kaip prokurorė sakė, o į dešinę pusę. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, parodė, kad rugsėjo 24 d. vartojo alkoholį. Alkoholį vartojo su draugu. Kaltinamoji buvo su kaimyne, šventė gimtadienį. Ji vartojo alkoholį be jų. Jis (duomenys neskelbtini) gatvės adresu tuo metu gyveno, dabar ten draugas gyvena. Kartu su kaltinamąja gyvena 3 metus. Ne pastoviai jis pas ją būna, bet vertina kaip sugyventinę. Kai susipyksta, jis būna pas draugą. Kalbant apie tą įvykio dieną, neatsimena, kiek išgėrė alkoholio. 9 mėnesiai praėjo. Kaltinamoji atsirado, kai jis su draugu gėrė. Nepamena, kokiu tikslu ji atėjo. Nežinojo, kad sugyventinei buvo draudimas vartoti alkoholį ar su juo bendrauti. Kaltinamoji atėjo į jo butą neagresyviai nusiteikus, tiesiog supyko, kad jis geria. Ji vartojo alkoholį su kaimyne, nes kaimynės gimtadienis buvo. Supyko ant jo, nes jis buvo išgėręs. Tas degtinės butelis stovėjo ant žemės, ji norėjo jį paimti, jis nedavė. Vienas iš kito atiminėjo. Jis, kai paleido tą butelį, ji metė jį į jį ir pataikė jam į galvą. Jis butelį traukė į save, atiminėjo, o ji traukė į save. Į kitą pusę butelis negalėjo nukristi, jeigu į jį atsitrenkė. Nežino, ar ji tikslingai metė į jį, reikėtų jos klausti. Po smūgio bėgo kraujas, buvo prakirsta kakta, jis atsisakė važiuoti į ligoninę, tiesiog pleistrą užklijavo. Atsisakė, nes prieš tai daug kartų jau yra buvęs ten. Jis nesmurtavo prieš kaltinamąją. Jis sėdėjo ant čiužinio ir jokių veiksmų prieš kaltinamąją neatliko. Smurtas vyksta dėl alkoholio. Ar kaltinamoji turi priklausomybę alkoholiui – nepasakytų. Ji negeria kiekvieną dieną. Konfliktai prasideda, kai kaltinamoji išgeria. Jo draugas miegojo, jis pats nepamena, buvo ne kokios stadijos. Nežino, kas iškvietė policijos pareigūnus. Medikus iškvietė jis pats, jeigu neklysta. Nepamena, ar kaltinamoji po smūgio jam į galvą liko bute, ar pasišalino. Jis skambino bendruoju pagalbos numeriu. Tuo metu, kai trenkė jam į galva, jis buvo kambaryje, sėdėjo ant čiužinio. Kaltinamoji stovėjo priešais jį, o draugas miegojo ant kito čiužinio. Kaltinamoji bandė atimti butelį. Butelis buvo ant žemės. Neatsimena ar butelis buvo tuščias. Buvo tikrai daug išgerta. Ji paėmė jo butelį, o jis jį iš jos atiminėjo. Ji stovėjo, jis sėdėjo ir taip atiminėjo iš jos. Jis paleido tą butelį, bet nežino, ar tikslingai, ar netikslingai ji metė jį. Jis neprisimena kaip buvo, 9 mėnesiai praėjo. Iš kur pareigūnai atsirado, jis nežino. Kiek žino, medikai iškvietė. Kai jis buvo apklaustas po įvykio, tyrimo metu, labiau atsiminė kaip viskas vyko. Trenkė į dešinę galvos pusę, galbūt medikai suklydo, liko randas. Butelis nesudužo. Kai prakirto galvą, tada bėgo kraujas. Bėgo smarkiai, jį norėjo vežti, jis atsisakė. Jeigu nesmarkiai būtų bėgę, nebūtų kvietęs greitosios. Neprisimena, kur buvo G. G. tuo metu, po įvykio. Jis buvo pas draugą, vartojo alkoholį. G. G. pyksta, kai jis geria. Ji jam ne žmona, ne mama, ne sesuo, kad pyktų, kai ji geria. Smūgis buvo į dešinę galvos pusę. Kairėje pusėje pas jį nėra nei vieno rando. Dėl ankstesnių smūgių randų yra kitose galvos vietose, ne ant kaktos. Jis butelį paleido ir pajuto smūgį, tačiau nelabai prisimena. Kad kaltinamoji būtų užsimojusi, negali atsakyti. Tuščią butelį jis būtų atidavęs. Matomai atiminėjo, nes buvo ne tuščias butelis. Jis sėdėjo, o G. G. greitai pasilenkė, kad paimti tą butelį. Butelis stovėjo šalia, jis jo nelaikė rankose. Alų jis geria kiekvieną dieną, vietoje vandens. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), už tuos pinigus perka alų. Neturi invalidumo, darysis. Šiuo metu gyvena su G. G.. Jie nesipyksta, bet apsižodžiuoja. Neprisimena, ar iki smūgio jie apsižodžiavo, bet galimai, nes jis buvo girtas. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad, kad ji kirto jam su buteliu. Kad butelis pas jį buvo, jis atsimena, o kad ji gėrė su juo, neatsimena. Jis labai girtas buvo. Jeigu jis ją vadino necenzūriniais žodžiais, tai buvo už ką jam trenkti į galvą. Po įvykio, po 6 dienų, kai davė parodymus, jis vis dar buvo šoko būsenoje. Tiesiog buvo labai pikta, tačiau, jau seniai nebepyksta. Jis neprisimena, kad būtų buvęs komisariate. Jis sako, kad tuo momentu buvo labai užpykęs. Tikriausiai, kad teisybę sakė pareigūnams. Jeigu parašai yra, tai reiškia, kad jis skaitė, ką surašė pareigūnas. Jis kai būna girtas, būna nepiktybinis. Ir blaivas, ir girtas, jis nebūna piktybinis ir niekada pirmas nepuola (t. 1, b. l. 143- 147).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad kaltinamoji yra jo draugo draugė, šeimyniniai santykiai nesieja. Jie išgėrinėjo pas jį svečiuose, jie (G. G. ir D. A.) buvo pas jį namuose, svečiuose. Jis išgėrė per daug ir užmigo. Atsikėlė, kai atvažiavo pareigūnai. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus parodė, kad pas jį lankėsi kaltinamoji G. G. ir nukentėjusysis D. A.. Jie atėjo kartu. Visi trise jie vartojo alkoholinius gėrimus. Jis iš tiesų labai išgėręs buvo, užmigo ir negali atsakyti, ar kaltinamoji atėjo vėliau, nenori meluoti. Kai atvyko pareigūnai, jie buvo abu. Nukentėjusysis kraujavo. Kai jis atėjo pas jį, buvo be sužalojimų. Nukentėjusysis neaiškino iš kur tas kraujas, lyg tai išvežė jį siūti, ar kažką. Nukentėjusysis neaiškino, sakė kad su „bonke“ į galvą gavo. Prieš tai ar buvo smurto atvejų, tai D. A. nėra nieko pasakojęs. Jie paprastai apie ką kitą kalba. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis davė parodymus apie tai, kad buvo smurtavimas, jis nežino, koks smurtavimas. Pasakojo, kad per veidą duotų ar kažką. Pats nėra matęs jokio įvykio susijusio su smurtu. Žino, kad jie nuolatos pykstasi. Pagrindinė priežastis – alkoholis. Jie kariauja morališkai, žodiniu būdu. Kai jie lankėsi pas jį, jie abu buvo neblaivūs. Kol jis nemiegojo, jokio konflikto nebuvo. Kaip draugė G. G. su D. A. ateina pas jį, lauke gi negersi. Įvykio dieną, jam atrodo, kad G. G. gėrė su jais. Nėra girdėjęs jų konfliktavimo metu. Prie jo jie nėra konfliktavę. Nukentėjusysis gyvena pas jį. Ir dabar, ir to įvykio metu gyveno. G. G. atėjo vėliau tą dieną. Ji atėjo pas jo draugą. Atėjo kaip ir į svečius, su juo (D. A.) bendravo. Čia buvo eilinis gėrimas. Nebuvo jokių progų. Dėl ko kilo konfliktas, jis nežino. Ne pirmą kartą ji ateina pas jį jo (D. A.) vestis pas save namo. Jis nematė konflikto (t. 1, b. l. 156-158).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta L. V. parodė, kad ji Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-oko skyriaus vyriausioji patrulė, asmeniškai kaltinamosios nepažįsta. Atvyko su kolega, užėjo į buto vidų. Sėdėjo nukentėjusysis, kraujavo galvos srityje, ant kitos lovos sėdėjo jo draugas, vardo nepamena, bet tarnybiniame turi būti parašyta. Paklausus nukentėjusiojo kas nutiko, jis pasakė, kad jo sugyventinė konflikto metu trenkė su buteliu jam į galvą. Apžiūrint įvykio vietą, buvo rastas nedidelės talpos butelis. Pasak nukentėjusiojo, sugyventinė buvo pasišalinusi, bet jiems pasitinkant medikus, sutiko ją koridoriuje. Akivaizdžiai buvo neblaivi, prisipažino, kad trenkė sugyventiniui, dėl to, kad namo negrįžo, kadangi vartojo alkoholį su draugu. Ji (G. G.) taip pat paaiškino, kad jai užėjus, paprašius eiti namo, jis nesutiko ir ji atliko tą veiksmą. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus parodė, kad visas bendravimas buvo fiksuojamas „BODY“ kamera. Moteris jai pasakojo, kad paėmusi butelį trenkė jam į galvą. Nukentėjusysis paminėjo, kad sugyventinė trenkė jam į galvą su buteliu, o draugas, kuris ten buvo – miegojo ir nieko nematė, patvirtino, kad tai buvo sugyventinė. Ar jie gėrė alkoholį kartu, nepamena, bet jeigu yra užfiksuota tarnybiniame, tai juo vadovautis reikia, kadangi įvykis buvo pakankamai seniai. Kaltinamoji sužalojimų neturėjo, niekuo nesiskundė. Nepamena, kad ji sakė, jog ją pirmą sumušė. Kažkokių sužalojimų ant jos, ji nematė. Kaltinamoji neginčijo ir patvirtino, kad smurtas vyksta ne pirmą kartą, kad dar kartą pakartos, jeigu taip bus. Vežant ją, ji daug visko pasakojo, buvo įdomus pokalbis, kadangi ji pasakojo, kad iš (duomenys neskelbtini) kilus, kaip kovose be taisyklių yra dalyvavusi, net ir jiems, ne tai, kad grasinimo, bet aiškino, kad galėtų su jais (policijos pareigūnais) irgi susidoroti. Ji (L. V.) suprato, kad ne pirmas kartas iš jos pusės buvo smurtas. Nepamena, bet buvo tikrina ir buvo priimtas sprendimas ją sulaikyti, tai reiškia, kad ne pirmas kartas. Nukentėjusiajam buvo iškviesta medicininė pagalba, bet nepamena, ar atsisakė vykti į gydymo įstaigą. Žino, kad jis liko sėdėti tame bute, ar net nereikėjo jam vykti, ar jis atsisakė, nepasakys. Ji labiau bendravo su moterimi. Ji sulaikė kaltinamąją ir pristatė į sulaikymo patalpas. Moteris pasižadėjo būti neagresyvi, vyko su „Škoda“ automobiliu, kolega vairavo, ji šalia sėdėjo. „BODY“ kamera buvo įjungta, nes visokių linksmybių pripasakojo, kaip ką sulaužyti gali ir niekas nesužinos. Ji ramiai bendravo. Automobilyje grasinimai buvo tikėtina dėl alkoholio. Grėsmės moteris jiems nesukėlė, bet tas jos savęs vaizdavimas tikrai buvo. Jai pačiai rusų kalbą teko mokykloje mokytis. Nepasakys, kokia kalba bendravo, galimai rusų, jeigu kaltinamoji nesuprato lietuvių kalbos. Bute buvo du vyriškiai, sėdėjo ant lovos. Jie atvyko po įvykio, kai nukentėjusysis išsikvietė (t. 1, b. l. 183- 189).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 25 d. apklausta kaltinamoji G. G. parodė, kad kaltės visiškai nepripažįsta. Psichiatrinėse ligoninėse ji nėra registruota, priklausomybės ligų centruose nebuvo registruota, galvos traumų nėra turėjusi, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja, alkoholį vartoja tik kai būna švenčių proga, anksčiau buvo teista. Įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini), gyvena D. A. draugas, ten ji nuėjo pas D. A., kadangi jis jos prašė ateiti jį pasiimti (D. A. buvo išgėręs, jis sunkiai vaikšto, todėl jo paprašė ateiti jį pasiimti). D. A. jos sugyventinis yra apie 3 metus, gyvena kartu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ji jį išlaiko, ji perka maistą, moka mokesčius, D. A. (duomenys neskelbtini), jis tik gauna (duomenys neskelbtini) Eur socialinę pašalpą. Paaiškino, kad 2024 m. rugsėjo 24 d. ji buvo kaimynės gimtadienyje, vartojo alkoholinius gėrimus, o būtent – vyną ir šampaną. Tuomet, nežino kiek buvo valandų, tačiau D. A. jai paskambino į jos mobilųjį telefoną ir paprašė ateiti jį pasiimti. Ji iš karto sutiko, kadangi žinojo, jog. D. A. išgėręs prastai vaikšto. Nuėjo į butą adresu (duomenys neskelbtini), pamatė, kad D. A. yra stipriai neblaivus ir ima butelį, kad dar sau įsipilti. Ji priėjo, paėmė už to butelio, kad D. A. daugiau nesipiltų sau alkoholinių gėrimų ir jų nevartotų, ir tuomet D. A. butelį traukė į save, ji vėl į save, traukimo momentu, jai iš rankų išslydo butelis ir D. A. nukrito ant čiužinio (ant žemės ten visur čiužiniai) kartu su tuo buteliu, ir būtent D. A. krentant, jis tą butelį paleido ir susižalojo galvą. Ji nematė, ar buvo kraujo, ar nebuvo. Ji neturėjo jokios tyčios sužaloti D. A.. Tame pačiame kambaryje buvo ir D. A. draugas A. K.. Jis pamatęs, kad D. A. nukrito ir susižalojo, iškvietė policijos pareigūnus. Tuomet D. A. pasakė draugui: „kam tu iškvietei policiją, skambink, atšauk“, tačiau paskambinus į bendrąjį pagalbos centrą, numeriu 112, jam pasakė, kad atšaukti policijos galimybės jau nėra. Kiek prisimena, greitoji pagalba atvykusi nebuvo. Ji neprisipažįsta padariusi šią nusikalstamą veiką, kadangi nesudavė buteliu D. A. per galvą, jei jis nebūtų traukęs butelio link savęs, nebūtų pargriuvęs ir susižalojęs. Kaltinamoji papildė, kad tarp jos su D. A. žodinis konfliktas buvo, šaukė vienas ant kito, ji buvo nepatenkinta, kad jis gėrėjo, ji norėjo jį parsivesti namo. Ji atėjusi į butą, adresu (duomenys neskelbtini), kur priėjusi prie D. A. paėmė už to butelio, kad D. A. daugiau nesipiltų sau alkoholinių gėrimų ir jų nevartotų, ir tuomet D. A. butelį traukė į save, ji vėl į save, traukimo momentu, jai iš rankų išslydo butelis ir butelis krisdamas sužalojo D. A. galvą (butelio traukimo momentu, ji stovėjo, o D. A. sėdėjo ant čiužinio). Ją policija išvežė į areštinę, o, ar buvo atvykusi greitoji, ji neatsimena. A. K. (buto savininkas) įvykio metu buvo kartu su jais kambaryje, kadangi D. A. su juo kartu gėrė. Ji mano, kad jis matė jų konfliktą, galimai jis ir iškvietė tarnybas. D. A. nuolat jai grasina, kad iškvies jai policiją ir pasodins ją (t., b. l. 83-85, 99-101).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D. A. parodė, kad G. G. yra jo buvusi sugyventinė. Kartu gyveno apie 3 metus. Vedė bendrą ūkį, kartu rūpinosi buitimi. Jis su G. G. jau seniai išsiskyrę, ji pati pastoviai pas jį ateina. Jau apie 2 mėnesius jis gyvena pas draugą, adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugsėjo 24 d. jis vartojo alkoholinius gėrimus vienas, bute, adresu (duomenys neskelbtini). Jo draugas A. K., kurio bute jis gyvena, miegojo, jis nematė, kai G. G. jam sudavė buteliu. Jis vienas vartojo alkoholinius gėrimus, o būtent – degtinę. Neatsimena kuriuo laiku (atsimena tik, kad dar šviesu buvo), į draugo butą atėjo G. G. (prieš tai skambino jam ir klausė, ar gali ateiti, jis jai pasakė, kad gali). Jis jos nekvietė, tik leido jai ateiti. Ji pati sugalvojo ateiti ir dar atsinešė butelį degtinės. Į butą įsileido ją jis, nes durys buvo užrakintos. G. G. atėjo pas jį jau būdama neblaivi. Tuomet kartu vartojo alkoholinius gėrimus ir be jokios priežasties G. G. jam sudavė tuščiu degtinės buteliu į galvą. Tuomet jis iškvietė policiją, G. G. pabėgo. Atvyko policijos pareigūnai, kurie jam iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Medicinos darbuotojai jį apžiūrėjo ir siūlė važiuoti į ligoninę, tačiau jis atsisakė, kadangi nebūtų turėjęs už ką grįžti namo. Kiek žino, G. G. vaikščiojo po (duomenys neskelbtini) ir visiems gyrėsi, kad jam sudavė buteliu į galvą, tuomet pareigūnai ją ir sulaikė. Jis nevažiavo į Valstybinę teismo medicinos ekspertizę, nesidarė kūno tyrimo. Jis G. G. pretenzijų turi, nenori su ja taikytis, kadangi suduodama buteliu jam per galvą, ji jam praskėlė galvą. Paminėjo, kad A. K. nieko nematė ir niekuo nėra susijęs su šiuo įvykiu. Pareigūnai dar atvykę jį prisižadino, paprašė jo dokumento, kadangi jis miegojo ir nieko nematė (t. 1, b. l. 26-28).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 24 d. jis buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir pas jį, po pietų (tikslios valandos nepamena), į svečius atėjo G. G. su D. A.. Jie visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę bei užsigėrinėjo alumi. Jis tą dieną atsipalaidavo, daug išgėrė, kadangi buvo neseniai grįžęs iš užsienio po 2 metų laikotarpio. Vartodamas alkoholinius gėrimus jis užmigo, nes labai daug jau buvo išgėręs, todėl jų konflikto jis nematė, nematė nei žodinio konflikto, nei smurto. Jis net neatsimena kaip buvo atvykę policijos pareigūnai, turbūt dėl savo stipraus neblaivumo. Jis tik iš D. A. pasakojimų žino, kad G. G. ne kartą yra prieš D. A. smurtavusi, ji išgėrusi nekontroliuoja savo veiksmų, tačiau savo akimis jis to įvykio nematė. Kiek žino, D. A. įprastai gyvena pas G. G., tačiau, kai jie susipyksta, D. A. ateina pagyventi pas jį (t. 1, b. l. 33- 35).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo matyti, kad 2024 m. rugsėjo 24 d., 15.46 val. pranešėjas nurodė, jog jo sugyventinė prieš 15 min. trenkė jam su buteliu per galvą. Sugyventinė pabėgo. Vaikų namuose nėra, nuo greitosios medicininės pagalbos atsisakė. Laukia (t. 1, b. l. 7-9).
2024 m. rugsėjo 24 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad atvykus į įvykio vietą, prie nurodyto buto Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo moteris, kaip vėliau buvo nustatyta tai G. G., kuri paaiškino, kad įvyko konfliktas su jos sugyventiniu D. A., moteris patvirtino, kad ji panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinį. Užėjus į butą, prieškambaryje, matėsi kraujo dėmės, o užėjus į kambarį, sėdėjo ant čiužinio pranešėjas D. A., kuriam buvo praskelta kakta virs dešinės pusės antakio. Paklausus kas nutiko, pranešėjas paaiškino, kad jam sėdint, vartojant alkoholį kartu su sugyventine, įvyko žodinis konfliktas, ko pasėkoje, ji paėmė stiklinį butelį ir vieną kartą smūgiavo per galvą. Abu konflikte dalyvavę asmenys akivaizdžiai neblaivūs. Pranešėjui buvo iškviesti medikai, greitoji medicininė pagalba, kurie suteikė pirmąją pagalbą. Nuo tolimesnio gydymo pranešėjas atsisakė, nors medikai siūlė vykti į gydymo įstaigą susiūti žaizdą. Dėl asmens psichinės būklės, vietoje nebuvo galimybės apklausti, nes patikrinus alkotesteriu D. A., buvo nustatytas 2,65 promilių girtumas. Bute dar buvo buto savininkas A. K., kuris apie įvykį nieko negalėjo pasakyti, nes miegojo ir jokio konflikto negirdėjo ir nematė (t. 1, b. l. 10-13).
Įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros 2024 m. rugsėjo 24 d. protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – 1 kambario butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris randasi rūsyje. Butas yra 5 aukštų daugiabučio namo rūsyje, buto Nr. (duomenys neskelbtini), teritorija aplink namą neaptverta, vaizdo stebėjimo kameromis nesaugoma, patekimas iš kiemo pusės per metalines rudos spalvos laiptinės duris. Praėjus minėtas duris, matomi laiptai, kurie veda į apačią. Nusileidus jais, pasukus į dešine, atsirandama prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra koridoriaus kairėje pusėje. Buto durys yra skardinės, tamsios spalvos. Pravėrus buto duris, patenkama į prieškambarį – mini virtuvę su buitine technika ir įvairiais indais. Ant prieškambario grindų matomos rausvos spalvos dėmės, kurios yra galimai kraujo. Praėjus prieškambarį, patenkama į miegamąjį kambarį, kuriame yra du čiužiniai, kurie naudojami kaip lovos. Prie kairės pusės sienos esančio čiužinio yra juodos spalvos krepšys, kuriame matoma daug tuščios alkoholinių gėrimų taros tarp kurių gulėjo stiklinis degtinės 1 litro talpos butelis su kuriuo galimai buvo trenkta per galvą. Stiklinis butelis paimtas ir supakuotas į voką Nr. 1. Kambario bendra tvarka pažeista, netvarkinga, matosi girtavimo požymiai. Pats įvykis įvyko ant kairės pusės čiužinio prie lango (t. 1, b. l. 15-20).
2024 m. liepos 22 d. patikros sertifikate Nr. 2194728 nurodyta, kad alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0132 patikros sertifikatas galioja iki 2025 m. sausio 19 d. (t. 1, b. l. 21).
Alkotesterio „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARAA-0132 išraše užfiksuota, kad G. G. 2024 m. rugsėjo 24 d., 16.22 val. buvo nustatytas 2,00 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 22).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. sausio 31 d. specialisto išvadoje Nr. G 392/2025 (01) konstatuota, kad D. A. nustatyta žaizda kairėje kaktos pusėje (apibūdinta kaip „kirstinė“). Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio metu smūgiuojant buteliu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusysis sužalojimo metu galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 43).
Daiktų (stiklinio butelio) 2024 m. lapkričio 7 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas stiklinis butelis pavadinimu „Hlibny dar“, „Born in Ukraine“. Toliau matomas tekstas „Pure grain vodka“; „Classic“; „Alc. 40% vol“; „700ml“. Stiklinis butelis yra tuščias, be kamštelio. Ant jo yra užklijuoti geltonos spalvos lipdukai su paveikslėliu, kuriame pavaizduoti kviečiai. Butelio galinėje pusėje matoma gėrimo sudėtis. Butelio aukštis 30 cm, plotis – 4,5 cm, o ilgis – 9 cm. (t. 1, b. l. 44- 47).
Kitų objektų (BPC garso įrašų) 2024 m. lapkričio 14 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – 2024 m. rugsėjo 24 d. pranešėjo D. A. skambučių iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) į BPC garso įrašai. Apžiūrėtas garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92307356793), skambučio pradžia_ 2024-09-24 15_42_32)“. Skambučio įrašo data – 2024 m. rugsėjo 24 d., 15.42 val. Garso įrašo trukmė – 02.03 min. Paleidus garso įrašą girdimas BPC pokalbis su pranešėju D. A.. BPC: 112. D. A.: Sveiki, labas vakaras. BPC: Sveiki. D. A.: Labas vakaras, nu gal yra problema su G. G.. BPC: Nesupratau ponas, ką su G.? D. A.: Nu pas mane vėl daužosi, mušasi ir taip toliau. BPC: Daužosi į duris jinai ar kaip? D. A.: Ne, man į galvą dėjo su buteliu. BPC: Aha, adresą sakykit, kur reikalingi? D. A.: (duomenys neskelbtini), čia (duomenys neskelbtini) būtų. BPC: Taip, (duomenys neskelbtini) gatvė (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini)? D. A.: (duomenys neskelbtini). BPC: (duomenys neskelbtini), butas? D. A.: (duomenys neskelbtini). BPC: (duomenys neskelbtini), o ta G. tai čia jūsų? D. A.: (duomenys neskelbtini). BPC: (duomenys neskelbtini) kambarys? D. A.: (duomenys neskelbtini). BPC: (duomenys neskelbtini) čia buto numeris? D. A.: Jo. BPC: Aha, o (duomenys neskelbtini) namas, taip? D. A.: Taip, čia bendrabutis. BPC: Aha, taip ir supratau. Sakykit, o ta G. čia kaimynė, žmona, sugyventinė? D. A.: Ne, ne, ne, jinai man tik buteliu dėjo į galvą. BPC: Su buteliu trenkė per galvą? D. A.: Jo. BPC: O jinai jums kas išeina kaimynė, žmona, sugyventinė? D. A.: Sugyventinė. BPC: Sugyventinė, supratau, sakykit, medikų pagalbos reikia jums? D. A.: Ne. BPC: Tikrai nereikia? D. A.: Ne. BPC: Vaikų yra namuose nepilnamečių? D. A.: Ne. BPC: Nėra, taip, o jinai namuose? D. A.: Dabar išbėgo. BPC: Išbėgo, supratau, vardas jūsų? D. A.: D. A.. BPC: D., kaip pavardė? D. A.: A.. BPC: A., o senai jinai čia trenkė jums su tuo buteliu? D. A.: Nu prieš kokių penkiolika, prieš dešimt minučių. BPC: Aha, supratau, laiptinė koduota einant ar nėra koduko? D. A.: Kokas yra 113. BPC: 11. D. A.: Ne, ne, 13 kodas. BPC: 13. D. A.: Jo. BPC: Supratau, gerai, laukit tada policijos pareigūnų, viso gero. D. A.: Aišku, ačiū. Apžiūrėtas garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92307356793, skambučio pradžia_ 2024-09-24 15_58_31)“. Skambučio įrašo data – 2024 m. rugsėjo 24 d., 15:58 val. laiku. Garso įrašo trukmė – 17 sek. Skambučio įrašas gautas iš BPC. BPC: 112. D. A.: Sveiki, čia buvo iškvietimas į (duomenys neskelbtini), galima atšaukt? BPC: Ne. D. A.: Negalima. BPC: Negalima. D. A.: Gerai. BPC: Laukit. D. A.: Aišku, ačiū (t. 1, b. l. 50-51).
Kitų objektų ( policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų) 2024 m. gruodžio 2 d. – 2024 m. gruodžio 8 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – pareigūnų L. V. ir D. Paukštės kūno kamerų vaizdo įrašai iš 2024 m. rugsėjo 24 d. įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240924-160123UTC+0300“. Įrašo data – 2024 m. rugsėjo 24 d., trukmė – 29.51 min. Vaizdo įraše matomi policijos pareigūnai, kurie prie gyvenamojo daugiabučio. Daugiabutyje pareigūnus pasitinka moteris, kuri nurodo, kad iškvietimas yra pas ją. Pareigūnas prašo moters papasakoti, kas nutiko. Moteris pasakoja, kad išgėrė ir nukrito asmuo, kuris yra bute, šalia kurio pareigūnai stovi. Pareigūnė įeina į vidų kol kitas pareigūnas lieka apklausti moterį. Kambaryje pareigūnai pastebi du vyrus, vienas guli (A.), kitas – sėdi. Jie teigia, kad greitosios nereikia. Pareigūnė su žibintuvėliu pažiūri į žaizdą ant vyro galvos ir pastebi, kad žaizdai gali reikėti siuvimo. Pareigūnė apklausia situaciją ir vyras pasakoja, kad įvyko buitinis konfliktas, jam buvo suduota su buteliu, kur jis yra – nežino, viskas įvyko tame pačiame kambaryje, kur jis ir yra, alkoholis buvo vartojamas kartu su žmonėmis, kurie yra bute. Toliau vyras atsakinėja į pareigūnės klausimus ir teigia, kad moteris, kuri pasitiko pareigūnus yra jo sugyventinė, kartu yra apie tris metus, vaikų vyras neturi. Jis pas draugą kartu su sugyventine gyvena. Paprašoma pateikti dokumentus, bet asmuo gulintis šalimais (A.) atsisako juos pateikti ir teigia, kad miegojo ir nieko nematė. Vyro ir jo sugyventinės draugas teigia, kad tiesiog atėjo į svečius. Pareigūnei paklausus dėl įvyko konfliktas, sužeistas asmuo atsakė – alkoholis. Nukentėjusiojo vardas D.. Pareigūnė toliau apklausia asmenis, ji išsiaiškina, kad D. (duomenys neskelbtini), o jo draugas šalimais gulintis yra A. K.. Pareigūnei paklausus, kur gyvena A., jis atsako, kad į (duomenys neskelbtini) tik atvažiavo. D. atsisako kviesti GMP. D. teigia, kad turi pretenzijų sugyventinei, konfliktai vyksta ne pirmą kartą. D. pasakoja toliau, kad sugyventinė turi probaciją dėl kūno sužalojimų. Pareigūnė eidama pasiimti alkotesterio sustoja prie moters, kuri buvo apklausiama kito pareigūno. Pareigūnė patikslina, kur gyvena moteris, jis pasako, kad (duomenys neskelbtini). Toliau ji pasakoja, kad ji čia atėjo į svečius, kad D. pasiimtų namo, kur jie gyvena, bet jis nenorėjo. Kol pareigūnė kalbino moterį, kitas pareigūnas buvo įėjęs į vidų buto, grįžęs teigia, kad D. reikalinga GMP, bet pareigūnė teigia, kad jis atsisako. Moters pareigūnai klausia su kokiu buteliu buvo suduotas smūgis ir kur jis yra, bet ji atsako į klausimus – nežinau. Pareigūnė iškviečia GMP. Pareigūnui parodžius butelį, moteris teigia, kad tai ne tas butelis, jis tiesiog nukrito ir sudužo. Moteris pasakoja, kad gėrė kartu su šiais dviem vyrais. Pareigūnui dar kartą užklausus ar tas butelis moteris atsako, kad nežino, butelis, kurį laiko pareigūnas tiesiog nukrito. Pareigūnė išeina matuoti alkoholio kiekį su alkotesteriu moteriai. Pareigūnei paklausus, kodėl moteris taip padarė, ji atsakė – nežinau. Alkotesteris kiek rodė, nesimato, bet moteris ir pareigūnė pasako, kad 2 promilės. Atvykus GMP asmuo yra apžiūrimas, o pareigūnai lieka stovėti kartu su moterimi už durų prie buto. Moteris pasakoja, kad ją įžeidė necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip „žertva“ ir dėl šios priežasties ji sudavė smūgį. Užsimojusi ranka, ji rodo mostą kaip sudavė smūgį. Vėliau ji vėl pasakoja, kad: „aš paėmiau butelį ir jam per galvą daviau“. Pakeldama dešine ranka ir rodydama, kaip suduoda smūgį. Apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240924-160125UTC+0300“. Įrašo data – 2024 m. rugsėjo 24 d. Įrašo trukmė – 29.58 min. Vaizdo įraše matomi policijos pareigūnai, kurie yra prie gyvenamojo daugiabučio. Pareigūnas įeina į gyvenamąjį daugiabutį, jį pasitinka moteris, kuri praneša, kad iškvietimas buvo iš šio buto, ant pašto dėžutės prie buto durų parašyta (duomenys neskelbtini). M. pasakoja, kad vyras nukrito ir rodo kur susižeidė – galvą. Pareigūnas pasilieka su moterimi prie buto, kol kita pareigūnė įeina į buto vidų apklausti nukentėjusiojo. Pareigūnas toliau apklausia moterį, ji parodo asmens dokumentą, ir patvirtina tapatybę: G. G.. Moteris teigia, kad tai yra jos sugyventinis, jis paėmė jos pinigus, ko pasėkoje, ji supykusi sudavė jam per galva su buteliu. Ji toliau pasakoja, kad konfliktas įvyko dėl to, kad jos pinigus paėmė, pastoviai jie kartu negyvena. Pareigūnas patikslina jos gyvenamą vietą, moteris pasako, kad „(duomenys neskelbtini)“, o jos draugas kartu su ja negyvena. G. pasakoja, kad pirma jai buvo suduotas smūgis į žandą, ko pasėkoje, ji paėmė butelį ir sudavė savo draugui. Grįžus pareigūnei, pareigūnas įeina į buto vidų daryti fotonuotraukas įvykio vietos. Jis paklausia D., kur viskas vyko, jis nurodo, kad viskas vyko čia, kur jis ir sėdi. Vėliau pareigūnas patikrina žaizdą vizualiai. Padaręs fotonuotraukas, pataria pareigūnei iškviesti GMP. Pareigūnas G. paklausia, ar didelis butelis buvo, ji patvirtina ir pareigūnas įeina į virtuvę jo ieškoti. Paėmęs butelį iš pirkinių krepšelio, kuris yra prie televizoriaus miegamajame, nuneša parodyti G., ji teigia, kad ne šitas. Nunešus atgal, vyrai esantys miegamajame rodo nepasitenkinimą, kad buvo paimtas jų butelis, todėl pareigūnas vis tiek jį pasilieka parodyti pakartotinai G. ar tikrai ne šitas butelis, nes vyrai miegamajame esantys nežino kur butelis yra. Pareigūnas apklausia D. dėl ko kilo žodinis konfliktas, bet D. teigia, kad neatsimena ir kad gyvena šiuo adresu, kur dabar yra. D. teigia, kad tokie atvejai pasikartoja. D. pasakoja, kad G. jau buvo probacija dėl to, buvo ikiteisminis dėl smurto. Pareigūnas padarė nuotraukas ir žaizdos. Atvykus GMP, D. buvo suteikiama pirma pagalba ir siūloma siūti žaizdą, bet jis atsisako. Apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240924-163124UTC+0300“. Įrašo data – 2024 m. rugsėjo 24 d. Įrašo trukmė – 27.19 min. Vaizdo įraše matoma policijos pareigūnė ir G. G.. Pareigūnas parodo butelį degtinės, pareigūnė paklausia ar ėmė už butelio viršaus ir trenkė, G. atsako – taip. Pareigūnė paklausia, ar neprisimena koks butelis ir iš kur ėmė. G. atsako, kad neprisimena koks butelis, bet prisimena, kad stovėjo butelis, jį paėmė ir sudavė smūgį. Vėliau pareigūnė įeina į buto vidų ir paprašo papasakoti dar kartą kaip viskas buvo. D. pasakoja, kad jis sėdėjo, ji buvo kartu ir vartojo kartu alkoholį, atsistojo G. ir trenkė į galvą, tuo metu jis sėdėjo taip, kaip dabar sėdi vaizdo įraše ant lovos, kuri yra kairėje pusėje. Pareigūnė paprašo neplauti ir neišmesti rūbų. D. teigia, kad ji atsistojo ir trenkė paėmusi butelį, ir pabėgo, ji čia negyvena, bet gyvena kartu su G. (duomenys neskelbtini), koks butelis buvo neatsimena. Pareigūnai grįžta prie automobilio su G. G.. Pareigūnė praneša girtumą konsultacijai telefonu, pranešėjo – 2,65 promilės, o G. G. – 2 promilės. Pareigūnė praneša G. G., kad važiuos ji kartu į komisariatą apklausai dėl sukelto fizinio skausmo. G. G. sėdėdama mašinoje patvirtina, kad jos nemušė D.. Apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240924-163126UTC+0300“. Įrašo data – 2024 m. rugsėjo 24 d. Įrašo trukmė – 10.37 min. Vaizdo įraše matomi GMP suteikiantys pirmąją pagalbą D.. GMP darbuotoja paaiškina D. ką daryti dėl jo sužalojimo ir jeigu pablogėtų kreiptis į medikus. D. padėkoja GPM už pagalbą. Pareigūnas paprašo atidengti užuolaidą pažiūrėti ar nieko nėra ant palangės. Pareigūnas paima alkotesterį ir pasako D., kad reikės pasitikinti blaivumą. D. išsilupa šiaudelį, pareigūnas duoda pūsti D.. D. pripūtė 2,65 promilės. Pareigūnas išeina į koridorių, kur pareigūnė rusiškai bendrauja su G.. Pareigūnai apžiūri butelį, kuriuo G. galimai trenkė D.. G. rusiškai paaiškina, kaip trenkė. G. neatsimena, koks tiksliai buvo butelis, kuriuo trenkė. Pareigūnas pasako G., kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. G. toliau aiškina, kad D. pradėjo ją keikti ir ji neištvėrus sudavė su buteliu. Pareigūnė nuėjo pas D.. Pareigūnai nusiveda G. iki tarnybinio automobilio. Pareigūnas įdeda butelį į maišelį (t. 1, b. l. 52-53).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BK) 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A- 5/2014, Nr. 2K-164-895/2016, Nr. 2K-474-489/2016, Nr. 2K-227-788/2017). Todėl svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kuomet nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnio 2 dalyje, nurodyti padariniai.
Nagrinėjamu atveju nekilo ginčas dėl to, kad kaltinamoji G. G. 2024 m. rugsėjo 24 d., apie 15.30 val. lankėsi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kur bendravo su nukentėjusiuoju D. A. ir šio buto savininku A. K.. Šios aplinkybės viso proceso metu neginčijo pati kaltinamoji, patvirtinusi, jog ji į pirmiau paminėtą butą atvyko pakviesta paties nukentėjusiojo D. A. ir norėjo šį iš buto išsivesti (t. 1, b. l. 83-85, 99-101, 183-189). Ją taip pat įrodo ir nukentėjusiojo D. A. bei liudytojo A. K. parodymai, kuriuose jie taip pat patvirtino, kad bylai aktualiu laiku kaltinamoji G. G. lankėsi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir su pastaraisiais bendravo (t. 1, b. l. 26-28, 33-35, 143-147, 156-158).
Be kita ko, šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta ir tai, jog kaltinamoji G. G. bylai aktualiu laiku buvo neblaivi. Nors pačios kaltinamosios šiuo aspektu pateikti parodymai nebuvo nuoseklūs, kadangi ji skirtingose proceso stadijose nurodė skirtingas alkoholio vartojimo aplinkybes, tačiau neneigė, kad lankydamasi bute, adresu (duomenys neskelbtini), ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio (t. 1, b. l. 83-85, 99-101, 183-189). Pastarosios apsvaigimo aplinkybę taip pat patvirtino ir proceso metu apklausti – nukentėjusysis D. A. bei liudytojai A. K. ir L. V. (t. 1, b. l. 26-28, 33-35, 143-147, 156-158, 183-189). Galiausiai, faktą, kad kaltinamoji G. G. bylai aktualiu laiku vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo apsvaigusi nuo alkoholio patvirtina ir įvykio metu policijos pareigūnų panaudoto alkotesterio rodmenys, iš kurių matyti, kad pastarajai buvo nustatytas 2,00 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 22).
Svarbu ir tai, jog nagrinėjamu atveju nekilo ginčas ir dėl to, kad kaltinamąją G. G. ir nukentėjusįjį D. A. sieja artimi tarpusavio santykiai – pastarieji veda bendra ūkį – yra sugyventiniai. Nors ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D. A. teigė, kad G. G. yra jo buvusi sugyventinė, tačiau vėliau apklaustas teisme patvirtino, kad visgi jie yra sugyventiniai ir retkarčiais kartu gyvena, o G. G. juo rūpinasi (t. 1, b. l. 26-28, 143-147). Kaltinamoji G. G. viso proceso metu taip pat neneigė, kad su nukentėjusiuoju veda bendrą ūkį. Nors, pasak kaltinamosios, jie ne visada gyvena kartu, tačiau ji tvarko jų visus buitinius reikalus, o nukentėjusysis jai padeda su lietuvių kalba (t. 1, b. l. 83-85, 99-101, 183-189).
Kita vertus, kaltinamoji G. G., aptardama nukentėjusiojo D. A. bylai aktualiu laiku patirtų sužalojimų aplinkybę, savo kaltės nepripažino, tačiau nurodydavo vis skirtingas savo pozicijas tiek dėl atliktų veiksmų, tiek dėl jos santykio šių veiksmų atžvilgiu. Tiek viso ikiteisminio tyrimo metu, tiek pradinėje bylos nagrinėjimo teisme stadijoje, G. G. kategoriškai kaltės nepripažino, nurodydama, jog nors tarp jos ir D. A. įvyko konfliktas, kurio metu jie nepasidalino degtinės butelio, tačiau ji pastarajam buteliu į galvą nesudavė, kadangi nukentėjusysis pats susižalojo. Vėliau apklausta teisme kaltinamoji negalėjo aiškiai suformuluoti pozicijos dėl jai pareikšto kaltinimo – iš karto teigė, kad yra nekalta, vėliau jau nurodė, kad visgi galėjo trenkti nukentėjusiajam, tačiau tai įvyko netyčia (t. 1, b. l. 83-85, 99-101, 183-189).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, šias kaltinamosios pateiktas įvykių versijas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumos kontekste, neturi pagrindo su jomis sutikti ir jas vertina išimtinai kaip gynybines. Šį teismo vidinį įsitikinimą patvirtina esminėse aplinkybėse sutampantys kitų proceso dalyvių parodymai bei rašytinė bylos medžiaga, o taip pat ir pačios kaltinamosios G. G. parodymų nenuoseklumas.
Pirminėje apklausoje, atliktoje ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamoji G. G. parodė, kad kaltės visiškai nepripažįsta. 2024 m. rugsėjo 24 d. ji buvo kaimynės gimtadienyje, kur vartojo vyną ir šampaną. Vėliau ją pasikvietė nukentėjusysis D. A.. Ši atvykusi į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pamatė, kad D. A. su A. K. vartojo alkoholinius gėrimus ir D. A. buvo stipriai neblaivus. Šis norėjo sau dar įsipilti alkoholio, todėl ji paėmė už degtinės butelio, kurį tuo metu laikė D. A., ir pradėjo traukti į save, o nukentėjusysis šį butelį traukė į save, po ko jai butelis išslydo iš rankų ir D. A. nukrito ant žemės, o pats paleisdamas butelį susižalojo galvą. Kartu ji pabrėžė, jog jokios tyčios žaloti D. A. neturėjo (t. 1, b. l. 83-85). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta antrą kartą G. G. taip pat kategoriškai nesutiko su jai pareikštu kaltinimu ir nurodė, kad ji įvykio metu paėmė butelį iš D. A. rankų, kuomet šis sėdėjo, bandė tą butelį iš jo atimti, o šis neleido. Dėl to prasidėjo butelio tampymas, kurio metu jai iš rankų butelis išslydo ir krisdamas sužalojo D. A. galvą. Kartu kaltinamoji pabrėžė, kad ji D. A. į galvą buteliu nesudavė ir jei D. A. nebūtų butelio traukęs į save, tai ir nebūtų susižalojęs (t. 1, b. l. 99-101). Bylos nagrinėjimo teisme metu paklausus kaltinamosios G. G. dėl jos pozicijos kaltinimo kontekste, ši nurodė, kad savo kaltės kategoriškai nepripažįsta, kadangi nukentėjusiojo ji nesužalojo (t. 1, b. l. 143-147). Vėliau bylos nagrinėjimo teisme metu, duodama parodymus, G. G. jau nurodė, kad tą dieną su draugėmis išgėrė tris butelius šampano, nebuvo labai apsvaigusi. Vėliau jai paskambino D. A., todėl ji nusprendė nueiti jo pasiimti, kad šis daugiau nevartotų alkoholio. Atėjusi, ji pamatė, kad nukentėjusysis vartoja alkoholinius gėrimus, todėl nusprendė iš jo atimti degtinės butelį. Prasidėjo grumtynės dėl butelio – ji butelį traukė į savo pusę, o nukentėjusysis į savo pusę ir galimai tam tikru momentu tas butelis išsprūdo iš rankų ir sužalojo D. A. galvą. Šios apklausos metu kaltinamoji G. G. jau neneigė, kad galimai ji ir sudavė D. A. į galvą, tačiau nurodė, kad tiksliai neprisimena visų aplinkybių, kadangi tai įvyko labai greitai, o ir tyčios prieš jį smurtauti neturėjo. Galiausiai, teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašus, kaltinamoji G. G. jau neneigė, kad galėjo atimti iš nukentėjusiojo butelį ir tiesiog jam smūgiuoti į galvą, tačiau kartotinai pabrėžė, kad tai padarė netyčia (t. 1, b. l. 183-189).
Minėtų kaltinamosios G. G. parodymų kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į jos paaiškinimus, kuriuos ji pateikė policijos pareigūnams, atvykusiems į įvykio vietą. Šie pastarosios paaiškinimai yra užfiksuoti vaizdo įrašuose, kurie detalizuoti 2024 m. gruodžio 8 d. vaizdo įrašų apžiūros protokole. Iš minėto procesinio dokumento matyti, kad atvykus policijos pareigūnams, juos pasitiko moteris (G. G.), kuri nurodė, kad iškvietimas buvo dėl to, kad vienas bute buvęs vyras gėrė ir nukrito. Policijos pareigūnams pabendravus su bute buvusiais vyrais, moteris pasakojo, kad gėrė kartu su bute buvusiais vyrais, vienas iš vyrų ją įžeidė, todėl ji jam su buteliu sudavė smūgį į galvą. Moteris (G. G.) pareigūnei parodė kokiu būdu tą smūgį sudavė (pakėlė ranką ir rodė mostą) ir kartu nurodė, kad tiesiog paėmė butelį ir sudavė per galvą. Kartu moteris pasakojo, kad tai jau buvo ne pirmas kartas, kai jį smurtavo prieš sugyventinį. Pasak moters, prieš tai dėl jos panaudoto smurto, jos sugyventiniui buvo net 17 siūlių uždėta (t. 1, b. l. 52-53).
Taigi, kaip matyti iš pirmiau aptartų kaltinamosios G. G. viso proceso metu pateiktų paaiškinimų, ji skirtingose proceso stadijose apie bylai reikšmingus įvykius pasakojo skirtingai. Pirmojo kontakto su teisėsaugos pareigūnais metu, ši savo kaltės neginčijo – patvirtino, kad nukentėjusiajam D. A. su buteliu sudavė į galvą, taip pat parodė kokiu būdu tai padarė, o be to, pasakojo ir apie ankstesnę patirtį smurtaujant prieš nukentėjusįjį. Vėliau apklausta jau ikiteisminio tyrimo metu, G. G. kategoriškai nesutiko su jai pareikštu kaltinimu – teigė, kad grumtynių dėl butelio metu, šis galėjo išsprūsti iš jos rankų, tačiau nukentėjusysis tokiu būdu pats susižalojo, o ji jokių smurtinių veiksmų neatliko. Galiausiai apklausta bylos nagrinėjimo teisme metu, G. G. nors iš karto laikėsi pozicijos, pateiktos ikiteisminio tyrimo metu, tačiau peržiūrėjusi vaizdo įrašus, jau nurodė, kad galimai ir smūgiavo nukentėjusiajam, tačiau tai galėjo įvykti netyčia ir ji to nenorėjo.
Teismas, įvertinęs pirmiau aptartą ir akivaizdų kaltinamosios G. G. parodymų nenuoseklumą, šios parodymais remiasi tik ta apimtimi, kuri atitinka kitus byloje surinktus ir teismo įrodymais pripažintus duomenis.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmiau paminėtoje vaizdinėje medžiagoje be kaltinamosios G. G. pateiktų paaiškinimų, yra užfiksuoti ir nukentėjusiojo D. A. paaiškinimai, kuriuose jis nurodė, kad įvyko buitinis konfliktas, kurio metu jam buvo suduota buteliu į galvą. Kartu nukentėjusysis paaiškino, kad turi pretenzijų G. G., kadangi tai jau ne pirmas kartas, kai ši jo atžvilgiu smurtauja (t. 1, b. l. 52-53). Pažymėtina, jog analogiško turinio D. A. paaiškinimai yra užfiksuoti ir pastarojo skambučio Bendrajam pagalbos centrui metu. Šio susižinojimo 2024 m. lapkričio 14 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad D. A. 2024 m. rugsėjo 24 d. skambino Bendrajam pagalbos centrui ir pranešė, kad jo sugyventinė G. G. jam smūgiavo į galvą su buteliu (t. 1, b. l. 50-51). Be kita ko, iš esmės tapačius parodymus nukentėjusysis D. A. pateikė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kur nurodė, kad jis kartu su kaltinamąja G. G. ir A. K. pastarojo bute vartojo alkoholinius gėrimus, kai be aiškios priežasties kaltinamoji su buteliu jam sudavė per galvą. Dėl šio smūgio jam buvo praskelta galva (t. 1, b. l. 26-28). Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis D. A. nors ir neginčijo, kad kaltinamoji G. G. jam su buteliu sudavė per galvą, tačiau jau nurodė, kad tarp jo ir kaltinamosios įvyko grumtynės dėl butelio, kurių metu iš kaltinamosios rankų išsprūdo butelis ir atsitrenkė jam į galvą. Paklaustas apie tai, kodėl jo parodymai, duoti teisme, skiriasi nuo tų parodymų, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu, D. A. paaiškinti negalėjo, tačiau nurodė, kad reikėtų remtis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi jie yra teisingesni (t. 1, b. l. 143-147).
Nagrinėjamu atveju nors nukentėjusiojo D. A. teisme duoti parodymai iš esmės atitinka ir kaltinamosios G. G. iškeltą įvykių versiją dėl grumtynių atimant butelį, tačiau teismas jais remtis neturi pagrindo ne tik dėl to, kad pats nukentėjusysis patvirtino, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, o ne teisme, labiau atitinka faktines aplinkybes, bet ir dėl to, kad jų, be kaltinamosios iškeltos versijos, kuri, be kita ko, kito viso proceso metu, nepatvirtina jokie kiti įrodymai.
Kaip buvo paminėta pirmiau, kaltinamosios G. G. akcentuota grumtynių dėl butelio versija vaizdinėje medžiagoje, užfiksuotoje įvykio vietoje, nei pačios kaltinamosios, nei nukentėjusiojo nebuvo įgarsinta. Priešingai, ji atsirado tik kaltinamąją apklausus ikiteisminio tyrimo metu, o nukentėjusysis ją papasakojo jau bylos nagrinėjimo teisme metu, kuomet su kaltinamąja buvo susitaikęs ir toliau vedė bendrą ūkį. Be kita ko, šios versijos nepatvirtino ir į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykusi, o vėliau ir tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje surašiusį policijos pareigūnė L. V.. Ši apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad priešingai kaltinamosios iškeltai versijai, G. G. pati pripažino, kad smūgiavo su buteliu savo sugyventiniui, taip pat parodė kaip tą darė, kas akivaizdžiai neatitiko prieš tai aptartą grumtinių mechanizmą, be kita ko, pasakojo ir apie tai, kad tokie smurtavimo atvejai iš jos pusės buvo ir anksčiau. Pasak liudytojos, kaltinamoji tiek jai, tiek jos kolegai gyrėsi, kad moka įvairius kovos menus, todėl galėtų parodyti kaip tą reikia daryti (t. 1, b. l. 183-189). Pažymėtina ir tai, jog nukentėjusiojo patirtų sužalojimų pobūdis buvo aptartas ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. sausio 31 d. specialisto išvadoje Nr. G 392/2025 (01), kurioje konstatuota, kad D. A. buvo padaryta „kirstinė“ žaizda galvoje, ji galėjo būti padaryta įvykio metu, smūgiuojant buteliu, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir jo metu asmuo galėjo jausti fizinė skausmą (t. 1, b. l. 43). Kaip matyti iš šio ekspertinėmis žiniomis paremto procesinio dokumento, nukentėjusiojo patirtas sužalojimas nebuvo įvertintas kaip paties asmens savarankiškai patirtas sužalojimas, atsitrenkiant į buką ar kietą daiktą. Anaiptol, pripažinta, kad padarytas sužalojimas galėjo būti nulemtas būtent smūgio.
Taigi, visi pirmiau aptarti įrodymai, įvertinti tiek atskirai, tiek sujungiant į vientisą įrodymų grandinę, nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, kad nukentėjusiojo D. A. 2024 m. rugsėjo 24 d. patirtas galvos sužalojimas buvo nulemtas nukentėjusiojo ir kaltinamosios grumtynių dėl butelio. Anaiptol, kaltinamosios G. G. parodymų nenuoseklumas viso proceso metu, taip pat duomenų, patvirtinančių kaltinamosios iškeltą įvykių versiją, stoka, o galiausiai ir nukentėjusiojo D. A., liudytojos L. V. nuoseklūs parodymai, atitinkantys byloje užfiksuotą vaizdinę ir garsinę medžiagą, neginčijamai patvirtina, kad kaltinamoji G. G. nukentėjusiajam D. A. su degtinės buteliu sudavė smūgį į dešinės galvos pusę ir tai buvo atlikta ne pastarosios akcentuotų grumtynių metu, o jos vienasmenio, savarankiško veiksmo metu. Be kita ko, pirmiau aptartų ir teismo patikimais pripažintų įrodymų visumos pagrindu teismui nekyla jokių objektyvių abejonių, kad tokius veiksmus G. G. atliko tyčia. Būtent pirminio kontakto su policijos pareigūnais metu, kuris buvo užfiksuotas vaizdinėmis priemonėmis, ši patvirtino, kad sudavė smūgį D. A., parodė kaip tą padarė ir gyrėsi, jog tai ne pirmas jos panaudoto prieš nukentėjusįjį smurto atvejis. Be kita ko, kaltinamoji tokį savo elgesį teisino netinkamu D. A. elgesiu, o būtent tuo, kad ji juo rūpinasi, o šis vartoja alkoholinius gėrimus. Įvertinus šiuos kaltinamosios paaiškinimus, kurie priešingai visiems kitiems jos vėlesniems parodymams, atitinka ir kitą bylos įrodomąją medžiagą, akivaizdu, kad kaltinamosios G. G. bylai aktualiu laiku nukentėjusiojo atžvilgiu atlikti veiksmai buvo tyčiniai, nukreipti į jo sveikatos sutrikdymą.
Teismas, apibendrinęs nuosprendyje aptartus ir išanalizuotus įrodymus, taip pat jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, pripažįsta, kad kaltinamoji G. G. 2024 m. rugsėjo 24 d. nukentėjusiojo D. A. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą jai inkriminuotu būdu ir vietoje. Teismas taip net neturi pagrindo nepripažinti, kad dėl kaltinamosios nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto D. A. buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. sausio 31 d. specialisto išvada Nr. G 392/2025 (01)). Tai reiškia, kad pastarosios veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su dėl šių veiksmų kilusiais padariniais. Todėl šie kaltinamosios veiksmai atitinka jai inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, o jos kaltė, priešingai pastarosios išskeltoms įvykių versijoms, yra įrodyta visiškai.
Dėl skirtinos bausmės
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – kaltinamoji padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis ir 140 straipsnio 2 dalis). G. G. paskutinį kartą dirbo iki 2023 m. birželio 14 d. (t. 1, b. l. 66), šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Per 5 metų laikotarpį, G. G. 2 kartus buvo bausta administracinė tvarka, paskirtas baudas sumokėjusi (t. 1, b. l. 64-65). Kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad ji šioje byloje aptariamą nusikalstamą veiką padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iki šioje byloje aptariamų įvykių kaltinamoji G. G. buvo teista vieną kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ji buvo pripažinta kalta padariusi tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir visais atvejais šios nusikalstamos veikos buvo padarytos nukentėjusiojo D. A. atžvilgiu. G. G. buvo paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su draudimu vartoti alkoholinius gėrimus bei baudžiamąja poveikio priemone – dalyvavimu smurtinį elgesį keičiančioje priemonėje (t. 1, b. l. 61- 63). Pažymėtina, jog nepraėjus ir 5 mėnesiams nuo paskirtos bausmės atlikimo pradžios kaltinamoji kartotinai nusikalto ir padarė analogišką nusikalstamą veiką – 2024 m. rugsėjo 24 d., nepaisydama jai taikomo draudimo vartoti alkoholinius gėrimus, vartojo alkoholinius gėrimus ir smurtavo nukentėjusiojo D. A. atžvilgiu. Tai reiškia, kad kaltinamoji G. G. šioje byloje aptariamą nusikalstamą veiką padarė bausmės, paskirtos už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, atlikimo metu – neišnykus teistumui, todėl pastarosios baudžiamąją atsakomybę sunkina nusikaltimų recidyvas.
Visi anksčiau aptarti, kaltinamąją charakterizuojantys duomenys, leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog jos padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinai, netinkamai susiklosčiusių aplinkybių pasekmė. Priešingai, minėti nusikalstami kaltinamosios veiksmai buvo jai įprasto elgesio tąsa, atspindinti pastarosios gyvenimo būdą bei visuomenės galiojančių normų nepaisymą. Akivaizdu, kad kaltinamoji po jos atžvilgiu priimto baudžiamojo įsakymo už analogiškas nusikalstamas veikas, taip pat paskirtos bausmės, išvadų nepasidaro ir nepakeičia savo gyvenimo būdo, priešingai – neišnykus teistumui vėl nusikalto, padariusi naują, nagrinėjamu atveju nesunkų, nusikaltimą.
Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į anksčiau aptartas kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus arešto bausmę, jos terminą nustatant 75 paroms. Teismo vertinimu ši bausmė, atsižvelgiant į kaltinamosios veiksmus, asmenybę charakterizuojančius duomenis bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, yra teisinga bei proporcinga. Nors prokurorė prašė kaltinamajai G. G. skirti laisvės apribojimo bausmę, tačiau ši minėtos bausmės atlikimo metu padarė naują šioje byloje teismo įrodytą pripažintą nusikalstamą veiką, todėl akivaizdu, kad paminėta bausmės rūšis nebuvo efektyvi ir neužkirto kelio naujam G. G. nusikalstamam elgesiui.
Šioje nuosprendžio dalyje aptartų ir kaltinamajai skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių kontekste kartu pabrėžtina, jog teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. G. paskirtos arešto vykdymą atidėjus. Pažymėtina, jog kaltinamoji arešto bausme baudžiama pirmą kartą, po aptariamos nusikalstamos veikos naujų nusikalstamų veikų nepadarė, todėl teismo vertinimu BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas užtikrins ne tik bausmės nubaudimo funkcijos įgyvendinimą, bet ir garantuos resocializacijos tikslų pasiekimą. Būtent bausmės vykdymo atidėjimas, su papildomomis pareigomis ir draudimais, gali turėti teigiamos ir realios įtakos kaltinamojo resocializacijai, kurios metu taikoma visuma priemonių, kuriomis skatinami nuteistojo gebėjimai gyventi nenusikalstamai ir jo socialinė integracija.
Teismui nusprendus atidėti kaltinamajai skirtinos bausmės vykdymą, G. G., vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatomis, nustatomas 1 metų paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminas be intensyvios priežiūros, bei skirtinos BK 75 straipsnio 5 dalies 6, 7 ir 10 punktuose numatytos priemonės – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymosi ar gydymu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).
Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atitinka tiek kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tiek jos pačios asmenybę, todėl padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir darys tinkamą įtaką kaltinamosios elgesiui ateityje.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais ir BPK 140 straipsnio 13 dalyje numatytomis nuostatomis, į kaltinamajai paskirtą galutinę bausmę įskaitytinas G. G. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. rugsėjo 24 d., 16.25 val. iki 2024 m. rugsėjo 25 d., 14.54 val. (viena diena) (t. 1, b. l. 72-75, 86-87), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Įvertinus tai, kad kaltinamoji šioje byloje aptariamą nusikalstamą veiką padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, o ir ankstesniu teismo sprendimu buvo pripažinta, kad jos nusikalstamas elgesys buvo nulemtas alkoholio vartojimu, kas leidžia teigti, kad G. G. turi problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, kartu su bausme G. G. taip pat tikslinga skirti ir BK 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje. Skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytinas 1 metų laikotarpiui.
Dėl proceso išlaidų
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. spalio 21 d. pateikė pažymą Nr. APD-2025-11659, kuria prašo išspręsti klausimą dėl kaltinamajai G. G. taikytos teisinės pagalbos išlaidų, o būtent – 708,34 Eur, atlyginimo (t. 1, b. l. 177-182).
Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie, kaip jau minėta, įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d., akcentuojama, kad tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui.
Teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.
Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalyje 2 punkte numatytais pagrindais, kadangi G. G. nemoka valstybinės kalbos. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajai būtino gynėjo dalyvavimo priežastis, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, konstatuoja, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų G. G. padėtį, kadangi pastaroji yra (duomenys neskelbtini), o gynėjas baudžiamajame procese dalyvavo ne dėl kaltinamosios noro (laisvos valios), o dėl privalomo teisinio reguliavimo. Visą tai įvertinus, antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąją G. G., nepriteistinos.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 3-ojo veiklos skyriaus 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarimu G. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 88-89). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus,:
1. paketas, su jame esančiu stikliniu buteliu, perduotas saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, - sunaikintinas;
2. kompaktinis diskas su jame esančiais vaizdo ir garso įrašais (esantis tomo viršelio gale), paliktinas saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, pripažinti recidyviste ir paskirti jai 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, G. G. paskirtos 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros ir nustatyti jai pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 6, 7 ir 10 punktuose: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į G. G. paskirtos arešto bausmės laiką įskaityti jos laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugsėjo 24 d., 16.25 val. iki 2024 m. rugsėjo 25 d., 14.54 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Arešto bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Paskirti G. G. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsnyje, ir įpareigoti G. G. per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš G. G. nepriteisti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus,:
1. paketą, su jame esančiu stikliniu buteliu, perduotą saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, - sunaikinti.
2. kompaktinį diską su jame esančiais vaizdo ir garso įrašais (esantį tomo viršelio gale), palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.
Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:
1) susisiekti su Lietuvos probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos (Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080; el. paštas: rytu.skyrius@probacija.lt);
2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
1) jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, jis šias probacijos sąlygas privalo įvykdyti iki bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiko pabaigos;
2) probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.
Jeigu nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.