Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2024-11-04 · Civilinė byla Nr. e2-4756-558/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-11-04
Bylos Nr.
e2-4756-558/2024
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01257-2024-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daina Knezevičienė
Ieškovas
ADB „C. V. I. G.“
Atsakovas
A. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4756-558/2024Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01257-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.2.3.2.; 3.2.6.1. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 4 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė,sekretoriaujant Audronei Liudvinavičienei,dalyvaujant ieškovės ADB „C. V. I. G.“ atstovei M. V.,atsakovui A. Ž.,

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje UAB „R.“ direktoriui A. G.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „C. V. I. G.“ ieškinį atsakovui A. Ž., trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „R.“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ADB „C. V. I. G.“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo A. Ž. 603,80 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų metines palūkas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2022 m. birželio 25 d. A. Ž., vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė gamtinių dujų kolonėlę ir ją apgadino. Eismo įvykio kaltininku yra pripažintas atsakovas, kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos. Minėto eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl ieškovui, kaip šios transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikui, atsirado pareiga atlyginti šiuo eismo įvykiu padarytą žalą. Ieškovė išmokėjo 603,80 Eur draudimo išmoką trečiajam asmeniui padarytai žalai atlyginti. Ieškovė nurodė, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo klausimus, tarp jų ir draudiko atgręžtinio reikalavimo teisę, detaliai reglamentuoja specialus įstatymas - Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau - TPVCAPDĮ). TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodoma, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo apie eismo įvykį nedelsdamas pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais. Šios pareigos nevykdymo neigiamos teisinės pasekmės nustatytos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (2018-02-13 redakcija) (toliau - Taisyklės) 60.1. punkte jeigu apie eismo įvykį nebuvo pranešta policijai atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Taip pat TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata, jog draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų už žalos padarymą atsakingas asmuo, jeigu jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atsakovui, kaip aukščiau nurodyto eismo įvykio kaltininkui, kuris pasišalino iš įvykio vietos, tenka su tuo susijusios neigiamos pasekmės, t. y. draudikas (ieškovas) turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtos draudimo išmokos – 603,80 Eur - regreso tvarka (2024-05-16, CBP-3580).

Atsakovas A. Ž. pateikė atsilpimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovas neginčija, kad jis 2022 m. birželio 25 d., vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė gamtinių dujų kolonėlę, ją apgadino ir pasišalino iš įvykio vietos. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ieškovė dvejus metus laiko nesiėmė jokių teisinių veiksmų, regreso tvarka išsiieškoti žalos. Atsakovas apie žalos atlyginimą sužinojo tik po dvejų metų per EPP sistemą gavęs pranešimą apie tai, kad yra pateiktas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriam pateikė prieštaravimus. Ieškovė galimai vilkina procesą, kad visos reikšmingos bylai aplinkybės, kaip liudytojų parodymai, būtų jau pamirštos. Iš pateiktų duomenų matyti, kad už remonto darbus sumokėjo įmonė Energijos skirstymo operatorius ESO, kuri ir pateikė sąskaitą ieškovei. AB „Energijos skirstymo operatorius“ samdė rangovą darbams atlikti. Darbus atliko rangovas UAB „R.“. Iš pateikto į bylą rangos būdu atliktų darbų akto išrašyto 2022 m. liepos 15 d. nėra aiškios darbų kainos, t. y. nurodytas tik kiekis ir bendra suma, kas trukdo atsakovui įvertinti tiksliai šių darbų apimtį ir teisingą apskaičiavimą remonto kaštų. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad jis vos lietė dujų apskaitos spintelę, tas matyti ir iš pateiktų fotonuotraukų (spintelė stovi savo vietoje, nepajudėjusi su išlaužtomis plastikinėmis durimis). Po įvykio šios detalės buvo vietoje, tik šiek tiek apgadintos: vienos durelės su plastmasės lūžiu ir pakrypusi 5 – 10 proc. dėžutė. Atsakovo vertinimu, šias plastmases apgadino kažkas specialiai, siekdamas pasipelnyti jo sąskaitą. Šios plastmasės išlaužtos jau po įvykio. Ieškovė nenurodė, kurie apgadinimai yra padaryti būtent atsakovo, o pateikė bendrą sąskaitą už naujos dujų apskaitos spintelės pastatymą. Nagrinėjamu atveju draudikas privalo pateikti objektyvius įrodymus, pagrindžiančius išmokėtos ir už žalą atsakingo asmens reikalaujamos išmokos dydžio. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių atsakovo kaltę, kad būtent visa žala padaryta tik dėl atsakovo kaltės. Ieškinyje ir jo prieduose pateikta tik abstraktus darbų atlikimo aktas, kuriame nenurodyta nei konkrečios sumos nei darbų tiksli apimtis. Fotonuotraukose matyti, kad dujų kolonėlė yra sveika, o kiti sulaužymai atsirado jau po įvykusio eismo įvykio (2024-06-10, DOK – 23331).

Ieškovo atstovė M. V., teismo posėdžio metu palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, papildomai nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad atsakovas yra kaltas dėl eismo įvykio ir jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atsakovas kelia abejones dėl žalos dydžio ir dėl ilgo laiko tarpo ieškovės nesikreipimo į teismą dėl žalos atlyginimo. Ieškovė pažymi, kad apie draudiminį įvykį ji buvo informuota AB „Energijos skirstymo operatorius“ tik praėjus metams po eismo įvykio. Draudikui buvo pranešta apie įvykį 2023 metais gegužės mėnesį, o draudiminė išmoka buvo sumokėta 2023 m. rugpjūčio 9 d., todėl dėl žalos atlyginimo regreso tvarka į atsakovą draudikas kreipėsi nepraleidęs ieškinio senaties termino. Nors darbų aktas nėra detalizuotas, tačiau vertinant rinkos kainas patirtas nuostolių dydis atitinka rinkos kainas. Tokio tipo dujų stotelės nėra remontuotinos, jos turi būti keičiamos naujomis, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų žalos dydžiui paneigti. Pagal teisės aktus draudikas turi teisę išsiieškoti visą žalą, nes atsakovas pasišalino iš įvykio vietos, apie įvykį nepranešė policijai. Ieškovė paskaičiavo dujų kolonėlės nusidėvėjimą nuo 2015 metų, o kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu, kolonėlė buvo keista 2021 metais, t. y. draudikas paskaičiavo didesnį nusidėvėjimą ir prašo mažesnio nuostolių atlyginimo, negu atsakovas padarė įvykio metu.

Atsiliepimas

Atsakovas A. Ž. palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus motyvus, prašė ieškinį atmesti, papildomai nurodė, kad žalos dydis yra deklaratyvus. Jis eismo įvykio metu atsirėmė į dujų apskaitos spintelę labai nežymiai ir tokio dydžio žalos jis nepadarė, o įrodyti šias aplinkybes praėjus dvejiems metams yra neįmanoma, nes žmonės, kurie galėtų paliudyti apie šį įvykį nieko negalėtų atsiminti. Dujų apskaitos spintelės durelės yra specialiai išlaužtos, kad ši būtų pakeista į naują. Dujų kolonėlės spintelės plastmasių pakeitimas negali tiek kainuoti, nes pačios spintelės mechanizmas yra sveikas.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje UAB „R.“ atstovas A. G. teismo posėdžio metu sutiko su pareikštu ieškiniu, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad trečiasis asmuo su AB „Energijos skirstymo operatorius“ yra sudarę sutartį, kurios pagrindu jo vadovaujama įmonė atliko ginčo dujų apskaitos spintelės keitimo darbus. Trečiojo asmens atstovas pateikė į bylą dujų apskaitos spintelės išrašytus atliktų darbų aktus ir sąskaitas, papildomai paaiškino, kad ginčo dujų spintelė 2021 m. gegužės 20 d., vykdant planinius spintelės keitimo darbus buvo keičiama, o įvykus autoįvykiui, AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė užsakymą dėl avarinio dujų spintelės keitimo. 2022 m. liepos 15 d. pateiktas į bylą rangos būdu atliktų darbų aktas yra detalizuotas, bendra suma be PVM yra 712,86 Eur, o su (duomenys neskelbtini)56 Eur. Apgadintos dujų apskaitos spintelės privalo būti keičiamos naujomis, o ne lipdomos plastmasės ir pan., nes toks įrenginys yra pavojingas gamtai ir jam yra nustatyti techniniai reikalavimai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2022 m. birželio 25 d. apie 17;44 valandą, (duomenys neskelbtini), A. Ž. vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas buvo neatidus, nepastebėjo gale stovinčios gamtinių dujų kolonėlės, trenkėsi į ją ir apgadino padarydamas 712,86 Eur žalą, apie įvykį policijai nepranešė, iš jo pasišalino (2024-05-16, Priedas Nr. 4). 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarime dėl administracinio nusižengimo byloje konstatuota, kad tokiais savo veiksmais A. Ž. apgadino svetimą turtą bei pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 219 ir 222 punktus, bei padarė nusižengimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta galutinė - 600 Eur nuobauda (2024-05-16, Priedas Nr. 4). Automobilis, kurį vairavo atsakovas, priklausė kitam asmeniui ir ši transporto priemonė apdrausta ADB „C. V. I. G.“ civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) (2024-05-16, Priedas Nr. 2). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad dėl sugadintos gamtinių dujų kolonėlės ji patyrė 603,80 Eur dydžio žalą. Ši draudimo išmoka išmokėta 2023 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimo nurodymu (2024-05-16, Priedas Nr. 9).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymo numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Atsakovo A. Ž. neteisėti veiksmai nulėmė ieškovei padarytą žalą, todėl jis yra atsakingas už šios žalos atlyginimą.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Padaryti nuostoliai, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginami laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.

Pagal CK 6.280 straipsnį bei TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, ieškovas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų už žalos padarymą atsakingas asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo), jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas neginčija, jog jis vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat neginčija autoįvykio aplinkybių, žalos padarymo fakto, savo kaltės dėl autoįvykio. Ginčas byloje kilo dėl atlygintinos žalos dydžio.

Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina šias reikšmingas aplinkybes: iš 2022 m. birželio 28 d. pirminio gamtinių dujų sistemos avarijos, sutrikimo ar kito įvykio (gedimo) tyrimo akto Nr. 77473, bei pateiktų fotonuotraukų (išlūžusios plastmasinės durelės, detalės) matyti, kad (duomenys neskelbtini) automobilis sulaužė ginčo dujų spintelės korpusą, į atmosferą dujų nutekėjimo nebuvo; iš 2022 m. liepos 13 d. darbų gamtinių dujų aplinkoje vykdymo paskyros (registravimo Nr. 1504) matyti, kad trečiajam asmeniui UAB „R.“ buvo pavesta atlikti ginčo sulaužytos spintelės keitimo darbus, kurie 2022 metų liepos mėnesį priėmimo – perdavimo aktu buvo atlikti (2024-10-14, DOK – 39961). Bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens atstovas pateikė į bylą detalizuotą 2022 m. liepos 15 d. rangos būdu atliktų darbų aktą, kuris patvirtina, kad atliktų darbų kaina sudaro 712,86 Eur be PVM, o su (duomenys neskelbtini)56 Eur (2024-10-14, DOK – 39961). Minėtame akte detalizuoti atlikti darbai apie kuriuos teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas paaiškino, nurodydamas, kad ginčo dujų spintelė prieš metus laiko (2021-05-20) iki jos sugadinimo eismo įvykio metu buvo pakeista, nes vyko planiniai keitimo darbai ir tuo metu darbų kaina sudarė be (duomenys neskelbtini)50 Eur, su (duomenys neskelbtini)23 Eur, o keičiant dujų spintelę po eismo įvykio (pakeista 2022-07-15) jos kaina padidėjo (90,36 Eur be PVM, su (duomenys neskelbtini)33 Eur), nes tam įtakos turėjo žemės kasimo darbai, nes buvo reikalinga iškasti didesnį plotą atliekant defektų šalinimo/keitimo darbus, o be to paslaugų kainos pakilo, lyginant su kainomis, kurios buvo prieš metus laiko. Taip pat trečiojo asmens atstovas nurodė, jog dujų kolonėlės įrenginys yra pavojingas gamtai ir jam yra nustatyti techniniai reikalavimai, todėl plastmasines detales taisyti ar kažkaip jas lipdyti yra neįmanoma, jos turi būti keičiamos naujomis. Su šiais teiginiais ir į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, susijusiais su atliktais darbais, jų įkainiais bei medžiagų kainomis teismas neturi jokio teisinio pagrindo nesutikti ar jais abejoti. Priešingų įrodymų byloje nepateikta. Atsakovo deklaratyvūs paaiškinimai, jog jis įvykio metu matė, kad nestipriai atsirėmė į dujų kolonėlę ir tokios žalos, kokią prašo priteisti jis negalėjo padaryti, nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais, o prielaidomis teismas negali vadovautis, nes į bylą pateikti aukščiau nurodyti rašytiniai įrodymai paneigia atsakovo paaiškinimus. Taip pat atsakovas į bylą nepateikė ir jokio alternatyvaus ginčo dujų spintelės padarytos žalos dydžio vertinimo (CPK 178 straipsnis).

Iš atsakovės pateikto į bylą susirašinėjimo su AB „Energijos skirstymo operatorius“ matyti (2024-05-16, CBP-3580, Priedas 8), kad ieškovė apskaičiuodama mokėtinos draudimo išmokos sumą, paskaičiavo nusidėvėjimą nuo 2015 metų, kas sudarė 15,3%, nors bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ginčo dujų spintelė prieš įvykį buvo pakeista 2021 m. gegužės 20 d., todėl nusidėvėjimas turėjo būti skaičiuojamas nuo nurodytos datos. Kaip teisingai nurodė ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ši aplinkybė patvirtina, kad draudikas paskaičiuodamas didesnį nusidėvėjimą prašo mažesnio nuostolių atlyginimo, negu atsakovas padarė įvykio metu.

Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose bei duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, kad po įvykio praėjus dvejiems metams ieškovė kreipėsi dėl žalos atlyginimo, todėl jis negali surasti žmonių, kurie galėtų paliudyti apie šį įvykį, nes praėjo daug laiko ir, jo manymu, yra tai daroma dėl galimai iš anksto suplanuotų įmonės veiksmų. Teismo vertinimu, atsakovui apie žalos dydį jau buvo žinoma išnagrinėtoje administracinėje nusižengimo byloje ((duomenys neskelbtini)), kurioje 2022 m. rugpjūčio 31 d. buvo priimtas nutarimas, kuriame, be kita ko, nurodyta ir žalos dydžio suma - 712,86 Eur (2024-05-16, CBP – 3580). Taigi šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas, būdamas apdairus ir rūpestingas, žinodamas apie padarytos žalos dydį ir su juo nesutikdamas turėjo pakankamai laiko bendradarbiauti su žalą patyrusia bendrove, o nesutinkant su žalos dydžiu rinkti įrodymus, o ne pasyviai laukti ir tikėtis, jog eismo įvykio metu sugadinus svetimą turtą ir pasišalinus iš įvykio vietos bus išvengta civilinės atsakomybės.

Byloje nustatyta, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2023 metų gegužės mėnesį kreipėsi į draudiką dėl draudimo išmokos turtinei žalai atlyginti, o draudimo išmoka išmokėta 2023 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimo nurodymu, todėl šis terminas skaičiuotinas nuo šios datos. Ieškinys teisme gautas – 2024 m. gegužės 16 d. Atsižvelgiant į tai, ieškovė sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino, taikomo iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, nepraleido (CK 1.125 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-1075/2021).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Padaryti nuostoliai, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginami laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymo numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Atsakovo A. Ž. neteisėti veiksmai nulėmė ieškovei padarytą žalą, todėl jis yra atsakingas už šios žalos atlyginimą.

Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018 23 punktas; 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-695/2019 40 punktas; kt.). Tai reiškia, kad, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, įrodinėjimo standartas neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.

Teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, jų visetą, prieina prie išvados, kad ieškovė įrodė prašomos priteisti žalos dydį, o atsakovas jo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė, todėl ieškinys tenkintinas pilnai.

Kadangi atsakovas gera valia nuostolių neatlygino, o jo atžvilgiu yra pagrindas taikyti deliktinę civilinę atsakomybę (neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), nuostoliai (CK 6.249 straipsnis), ieškovei iš atsakovo priteistina 603,80 Eur suma nuostoliams atlyginti regreso tvarka (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnis, 6.280 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2024 m. gegužės 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93, 98 straipsniai).

Patenkinus ieškinį pilnai iš atsakovo A. Ž. ieškovės naudai priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos: 22 Eur žyminis mokestis.

Atsižvelgiant į tai, kad byla pateikta elektroninėmis ryšių priemonėmis, todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteisiamos, nes jos nesusidarė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės ADB „C. V. I. G.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai: 603,80 Eur (šešių šimtų trijų eurų 80 ct) nuostolių atlyginimą regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 603,80 Eur sumos už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Daina Knezevičienė