- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-30
- Bylos Nr.
- II-103-1127/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01947-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Maslauskaitė
- Pažeidėjas
- B. O.
- Kategorijos
- 9.16Viešųjų pirkimų ir pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, ir koncesijų suteikimo tvarkos pažeidimas (ANK 184 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo B. O. (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-30044-2024 (ROIK:(duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimu (toliau – ir skundžiamas nutarimas) B. O. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2024 m. rugsėjo 6 d. 6:56 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, paliko jį stovėti ant šaligatvio, kai tokio stovėjimo būdo nurodančių kelio ženklų nebuvo, vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti. Nutarime konstatuota, kad tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 150.5 punktų reikalavimus. B. O., vadovaujantis ANK 38 straipsnius, paskirta galutinė nuobauda – 350 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams.
Šalies argumentai
Patikslintu skundu pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimą, arba paskirti tik vieną proporcingą minimalią administracinę nuobaudą ir neskirti administracinio poveikio priemonės. Nurodo, kad gavo keturias baudas iš eilės, kurių datos yra labai artimos viena kitai. 2024 m. rugsėjo 20 d. gavus antrąją nuobaudą, nežinojo, kad buvo gavęs ir trečią, ir ketvirtą baudas. Jei būtų žinojęs, kad yra nubaustas už stovėjimą vidiniame kieme, būtų vengęs statytis automobilį toje vietoje. Dažnai grįžta namo apie 23 val. ar vidurnaktį, neradęs tinkamos stovėjimo vietos, stato automobilį patogiausioje vietoje, užtikrindamas, kad netrukdys kitiems daugiabučio gyventojams. Išvažiuoja anksti ryte, apie 6:30 val. – 7 val. Pažymi, jog tai įmonės automobilis, todėl informacija apie nuobaudas pirmiausia buvo siųsta įmonei, be to, nekalba lietuviškai, todėl prireikė daugiau laiko suprasti nuobaudų detales ir priežastis. Ketino apskųsti trečiąją baudą, tačiau dėl objektyvių aplinkybių posėdį praleido. Supratęs situacijos rimtumą ir gavęs nuobaudas, atsargiai parkuoja automobilį. Neradęs laisvos vietos prie namų, parkuojasi netoliese esančios „Rimi“ parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje, ryte už tai sumokėdamas 8 Eur. Nuo to laiko nėra gavęs jokių nuobaudų, yra pasiryžęs užtikrinti, kad ateityje tai nepasikartų. Be to, turi vairuotojo pažymėjimą ir tariamo nusižengimo padarymo metu nevairavo transporto priemonės.
Pripažįsta, kad buvo padaręs ANK numatytą nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Kadangi yra trijų mažų vaikų tėvas, paskirta 350 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas yra rimtas iššūkis jo kasdienėms pareigoms. Prašo įvertinti sprendimo proporcingumą. Pareiškėjas skunde cituoja ANK 33 straipsnio, 22 straipsnio 2 dalies, 34 straipsnio 6 dalies, 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodo, kad yra fizikos mokytojas, net įspėjimas pasiektų ANK 22 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus. Atėmus teisę vairuoti, būtų labai apribotas ir apsunkintas šeimos gyvenimas. Pažymi, kad gyvenamoji vieta yra labai toli nuo mokyklos, kurioje dirba. Turi iki 2031 m. birželio 31 d. galiojantį (duomenys neskelbtini) Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Yra mokytojas, paskirtos baudos per daug neproporcingos ir griežtos. Prašo atsižvelgti į visas išdėstytas aplinkybes, panaikinti paskirtas administracines nuobaudas bei administracinio poveikio priemones, ir (ar) proporcingai sumažinti jas ir nepaskirti jokios administracinio poveikio priemonės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo skundą skundžiamą nutarimą priėmusi institucija prašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Institucija cituoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 13 straipsnio 9 punktą, nurodo, kad nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas privalo per 6 mėnesius pasikeisti užsienyje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2017 m. lapkričio 22 d., o nuo 2020 m. vasario 21 d. turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Institucijos vertinimu, pareiškėjas turėjo pakankamai laiko, gyvendamas Lietuvos Respublikoje, susipažinti su šią sritį reglamentuojančiais įstatymais ir jų nustatyta tvarka pasikeisti vairuotojo pažymėjimą. (Duomenys neskelbtini) pareiškėjui išduotas vairuotojo pažymėjimas nepripažįstamas Lietuvos Respublikoje, todėl asmuo pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Iki bylos nagrinėjimo pareiškėjas nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Posėdžio metu B. O. palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad jam buvo skirtos trys baudos ir kai gavo pirmąjį laišką, jau buvo nubaustas tomis baudomis. Baudos paskirtos dėl pažeidimų prie namų, kur gyvena apie penkerius metus. Jei būtų žinojęs, nebūtų statęs automobilio toje vietoje vėl ir vėl. Grįžta vėlai, apie 22:30 val., ir jei neranda vietos, pastato, kur atrodo tinkamiausia. Tą dieną iš namų išėjo 7 val. Nesutiko su kitomis paskirtomis nuobaudomis, jas policija atšaukė. Negalėjo atvykti į bylos nagrinėjimą, negalėjo apskųsti, todėl bauda pakilo nuo 30 Eur iki 350 Eur, atimta teisė vairuoti. Statosi prie „Rimi“ parduotuvės, to paties pažeidimo nebedaro. Kaip trijų vaikų tėvas prašo iš naujo svarstyti 350 Eur baudą. Turi (duomenys neskelbtini) 2016 m. išduotą vairuotojo pažymėjimą. Į Lietuvą yra atvykęs nuo 2017 m. rugsėjo mėn. Kelis kartus yra pateikęs pažymėjimą ir viskas buvo gerai, dabar sužinojo, kad turi vairuoti su lietuvišku pažymėjimu. Yra išlaikęs teorijos egzaminą. Sutuoktinė nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, pajamos iki 3 100 Eur. Augina 7 mėn., 5 m., 10 m. amžiaus vaikus. Gyvenamoji vieta nuo darbo nutolusi 11 km. Taip pat didelis atstumas iki vaikų ugdymo įstaigų. Sutuoktinė nevairuoja. Gailisi dėl nepatogumų, kuriuos sukėlė. Po sausio 30 d., išlaikius praktinį vairavimo egzaminą, norėtų vairuoti toliau.
Skundas netenkinamas
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Teismas, išanalizavęs pareiškėjo skundo argumentus, Institucijos atsiliepime išdėstytus motyvus, posėdyje išklausęs pareiškėjo paaiškinimus, įvertinę teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad B. O. pagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 3 dalį.
Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę vairuotojams užtraukia sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas. Aptariama ANK norma yra blanketinė, nes vietos, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, įtvirtintos ne pačiame Administracinių nusižengimų kodekse, o Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950.
KET 150.5. punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
Byloje nekyla ginčas dėl to, kad pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 6 d. 6:56 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, paliko jį stovėti ant šaligatvio, kai tokio stovėjimo būdo nurodančių kelio ženklų nebuvo. Šių aplinkybių pareiškėjas neginčijo, nurodė, kad automobiliu naudojosi jis ir nurodytu laiku, grįžęs iš darbo, transporto priemonę šioje vietoje taip pat paliko jis. Pasak pareiškėjo, grįždamas iš darbo vėlyvu paros metu neranda tinkamos vietos ir parkuoja automobilį patogiausioje vietoje, tačiau užtikrindamas, kad tai netrukdytų kitiems daugiabučio namų gyventojams. Nors prie byloje esančių dviejų nuotraukų, kuriose užfiksuotas pareiškėjo automobilis, nėra nurodytas jų padarymo laikas, kaip minėta, faktinių šio nusižengimo padarymo aplinkybių B. O. neginčijo nei bylos nagrinėjimo metu institucijoje, nei teisme (iš byloje esančių susirašinėjimų matyti, kad el. laišku informavo, jog nors transporto priemonė priklauso ugdymo įstaigai, pažeidimo metu vairavo jis), pripažino nurodytu laiku pastatęs šioje vietoje transporto priemonę. B. O. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.
Atsakomybę pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį užtraukia transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimo išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 40 punktu, pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Vairavimo egzamino laikyti nereikalaujama, jei visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus ES teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose tarpžinybiniuose susitarimuose numatytais atvejais.
Vadovaujantis minėtų taisyklių 2.4 punktu, nuolatinė gyvenamoji vieta yra pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo. Nuolatinės gyvenamosios vietos nuostatos analogiškai reglamentuojamos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 straipsnio 1, 2 dalyse, t. y. kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą.
Iš išdėstyto teisinio reguliavimo išplaukia, kad Lietuvos Respublika nepripažįsta trečiųjų šalių išduotų vairuotojo pažymėjimų, kai nustatoma, kad asmuo Lietuvos Respublikoje gyvena daugiau kaip 185 dienas per metus; po šio termino asmuo, turintis trečiosios šalies išduotą pažymėjimą ir vairuojantis transporto priemonę bei ketinantis ir toliau vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo šį pažymėjimą pasikeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-697/2024).
Pareiškėjas neginčija nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, paaiškino, kad dirba mokytoju (duomenys neskelbtini) (bylos duomenimis, nuo 2021 m. gruodžio 2 d.), gyvena kartu su šeima, augina tris nepilnamečius vaikus, kas leidžia teigti, jog tai pastovi asmens gyvenamoji vieta (matyti, kad gyvenamosios vietos adresas nekinta nuo 2020 m., 2022 m. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)), yra susijęs socialiniais, ekonominiais ryšiais su šalimi. Bylos duomenimis, B. O. Lietuvoje gyvena jau nuo 2017 m., jam 2020 m. vasario 21 d. išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Tokiu atveju, B. O., tapęs nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, pragyvenęs šioje šalyje ilgiau kaip šešis mėnesius, turėjo įgyti Lietuvos Respublikos išduotą vairuotojo pažymėjimą, tačiau iki šiol to nėra padaręs (byloje esančiais duomenimis, asmuo turi (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą). Aptartų duomenų pagrindu spręstina, kad B. O. 2024 m. rugsėjo 6 d. teisės vairuoti transporto priemones neturėjo, todėl jis pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Tai, kad pareiškėjas, kaip teigė posėdžio metu, nežinojo apie pareigą pakeisti vairuotojo pažymėjimą, taip pat aplinkybės, kad anksčiau dokumentus tikrinę pareigūnai nėra nurodę, jog pažymėjimas netinkamas, jo atsakomybės nešalina. Šiuo atveju, sutiktina su Institucijos atsiliepime išdėstyta pozicija, kad pareiškėjas turėjo pakankamai laiko, būdamas nuolatiniu šalies gyventoju, susipažinti su aptariamą sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimties eurų, taip pat privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo trisdešimties iki devyniasdešimties eurų baudą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį paskirta 350 Eur dydžio bauda, kuri artima sankcijos minimumui, bei administracinio poveikio priemonė (specialiosios teisės atėmimas) minimaliam terminui; pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį – 60 eurų dydžio bauda, t. y. lygi sankcijos vidurkiui.
Pareiškėjas prašo panaikinti nutarimą dalyje dėl nuobaudos jam skyrimo arba paskirti tik vieną minimalią nuobaudą, netaikant administracinio poveikio priemonės.
Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Vadovaujantis iš esmės analogiškais kriterijais, yra nustatoma ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, trukmė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda arba administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos arba administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019 ir kt.).
Pareiškėjo teigimu, nusižengimas (automobilio statymas tam neskirtoje vietoje), buvo padarytas veikiant neatsargia kaltės forma, tai buvo nesusipratimas dėl kitų pranešimų gavimo pavėluotai, kadangi, žinodamas apie nubaudimą, nebūtų statęs šioje vietoje.
Kaip minėta, pacituotame Kelių eismo taisyklių punkte yra įtvirtintas aiškus draudimas sustoti ir stovėti ant šaligatvio, išskyrus tam tikrus atvejus. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad už analogiško nusižengimo padarymą – automobilio palikimą ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų, (duomenys neskelbtini), jis buvo baustas ir anksčiau, t. y. 2024 m. gegužės 2 d., 2024 m. sausio 8 d. nutarimais, taip pat už tokį pažeidimą nurodytu adresu surašytas protokolas su administraciniu nurodymu 2023 m. lapkričio 17 d. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo teiginiai, esą jis nežinojo negalintis nurodytoje vietoje, t. y. ant šaligatvio, statyti transporto priemonę, vertintini kritiškai, kaip siekis sušvelninti atsakomybę. Be to, iš paminėtame registre esančių duomenų matyti ir tai, kad pareiškėjas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį yra baustas ne kartą, pažeidimai padaryti skirtingose miesto vietose, kas vis tik rodo ne itin didelį asmens dėmesingumą, laikantis kelių eismo taisyklių reikalavimų. Pareiškėjas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį atsakomybėm traukiamas pirmą kartą, tačiau, kaip minėta, pakankamai ilgą laiko tarpą yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas ir teisės aktuose įvirtintos pareigos, siekdamas vairuoti transporto priemones šioje šalyje, neįvykdė.
Teismas vertina kaip reikšmingas pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kad šiuo metu dirba tik jis, šeimoje auga trys nepilnamečiai veikai. Vis dėlto, jo teigimu, pajamos per mėnesį sudaro apie 3 100 Eur, taigi nėra pagrindo vertinti, kad paskirtos nuobaudos už administracinius nusižengimus būtų neproporcingos ar sukeltų pareiškėjui per didelę finansinę naštą. Be to, kaip minėta, B. O. ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus (per 2023 m. – 2024 m. daugiau nei dešimt kartų), ir nors paskirtas baudas sumoka, tokios aplinkybės vis tik pareiškėja charakterizuoja neigiamai. Šiuo atveju, nei pažeidimų pobūdis, nei pareiškėjo asmenybę apibūdinantys duomenys, nesudaro pagrindo mažinti paskirtų baudų sankcijos ribose, ar taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti mažesnę baudą ar kitą nuobaudos rūšį.
Teismas taip pat nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės arba jos terminą nustatyti trumpesnį, nei minimalus. Nekelia abejonių tai, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones pareiškėjui bus apsukintas vykimas į darbo vietą ir nepilnamečių vaikų priežiūra. Tačiau pareiškėjas ir gyvena, ir dirba (duomenys neskelbtini) mieste, kur yra išvystytas viešasis transportas, taigi nei vykimas į darbą, nei vaikų nuvežimas į ugdymo įstaigas nebus iš esmės apribotas. Be to, skunde įvardijami nepatogumai, tam tikrų veiksmų suvaržymas savaime nepagrindžia išimtinių aplinkybių buvimo šiuo konkrečiu atveju. Minėtų pasekmių dėl padaryto nusižengimo atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nei administracinių nusižengimų pobūdis, jų padarymo aplinkybės, nei pareiškėją charakterizuojantys duomenys nesudaro pagrindo skirti švelnesnę administracinę nuobaudą ir poveikio priemonę, nei yra numatyta aptariamų straipsnių sankcijose.
Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad B. O. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, buvo nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Pareiškėjui paskirtos baudos, kurių dydis nustatytas artimas minimaliam (pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį) ir atitinkanti vidurkį (pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį), bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminas nustatytas minimalus. Dar labiau švelninti pareiškėjo teisinę padėtį nėra pagrindo. Tuo tarpu, kaip minėta, pagrindų ir sąlygų ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui teismas neįžvelgė.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistu ir B. O. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-30044-2024 palikti nepakeistą ir B. O. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.