Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Ripsus“ prašymą dėl likviduojamos dėl bankroto individualios įmonės „ModelVita“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo D. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėja likviduojamos dėl bankroto individualios įmonės (toliau IĮ) „ModelVita“ nemokumo administratorė mažoji bendrija (toliau – MB) „Ripsus“ prašo pripažinti IĮ „ModelVita“ (toliau – ir įmonė) bankrotą tyčiniu, pripažinti, kad tyčinis bankrotas sukeltas dėl D. K. (toliau – suinteresuotas asmuo) (ne)veikimo.

2. Prašyme nurodoma, kad Kauno apygardos teismas 2024 m. balandžio 3 d. nutartimi iškėlė IĮ „ModelVita“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė MB „Ripsus“. Nemokumo administratorė siuntė įsakymus ir pranešimą dėl dokumentų ir turto perdavimo nemokumo administratorei įmonės vadovui D. K., tačiau jie įvykdyti nebuvo. Teismas du kartus nutartimis skyrė D. K. baudas remiantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 3 dalimi, tačiau nebuvo perduota įmonės apskaitos dokumentacija, išskyrus „Tele2“ sąskaitas. Įmonė nėra pateikusi aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centrui. Individuali įmonė apskaitą privalo vesti ir turėti. įmonė veiklą vykdė iki pat bankroto, tačiau neapskaitydama ir (arba) slėpdama reikiamą dokumentaciją. Vadovas nepateikė duomenų dėl turimo turto (pvz., fotoaparatų, kamerų ir kitos įrangos) pirkimo, nuomos sutarčių ar kita, su kuo teikė paslaugas. Minėti veiksmai sąlygoja siekį nuslėpti turimą įmonės turtą. Taip pat iš sąskaitų matyti, kad įmonės vardu paimtas ne vienas įrenginys bei telefono numeris, už kuriuos buvo atliekami mokėjimai. Skolos „Tele2“ nėra, tai reiškia, kad asmuo dengė einamuosius mokėjimus grynaisiais pinigais, tai reiškia, kad įmonėje turėjo būti vedama ir grynųjų pinigų apskaita, tačiau tokia taip pat neperduota. Be kita ko, įmonėje naudotasi keturiais telefono numeriais, tikėtina, kad telefono numeriai buvo paimti ne su įmonės veikla susijusiai veiklai vykdyti, o realiai šeimos nariams asmeniniams poreikiams tenkinti. Be to, iš banko išrašų matyti, kad dar 2014 metais suinteresuotas asmuo iš įmonės sąskaitos nuėmė ir dalį persivedė sau 1 504 Eur grynųjų pinigų, kurie vėliau į banką nebuvo įnešti. Taip pat iš tų pačių metų banko išrašo matyti, kad suinteresuotas asmuo apsipirkinėjo maisto prekių parduotuvėse bei pylėsi degalus diena iš dienos. Tai iš esmės rodo, kad asmuo įmonės lėšas naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, taip nepagrįstai sunkindamas įmonės padėtį, kuri vėliau tapo nemoki. Nemokumo administratorei nepateikus sutarčių, sąskaitų faktūrų, debitorių sąrašų, nėra galimybės išieškoti debitorines skolas. Suinteresuotas asmuo įmonės veiklą vykdė teikdamas paslaugas iš esmės tik už grynus pinigus ir šių neapskaitydamas, taip siekdamas asmeninės naudos ir išvengti pareigos atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Suinteresuotas asmuo atsiskaitinėjo už „Tele2“ paslaugas, tačiau vengė dengti „Sodros“ įsiskolinimus, o skola vis augo. Suinteresuotas asmuo daugiau nei aštuonerius metus nemokėjo įmokų, dėl to įmonei buvo iškelta bankroto byla būtent Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – VSDFV) iniciatyva. Antstoliui vykdant išieškojimą iš įmonės sąskaitų ir darant nurašymus daugiau nei 6 metus, suinteresuotas asmuo nesistengė atlikti veiksmų, siekiant nebedidinti įsipareigojimų ir skelbti įmonei bankroto, priešingai, jis ir toliau vykdė veiklą, o įsipareigojimai augo. Toks suinteresuoto asmens elgesys, auginant skolas tyčia, laikytinas tiek veikimu prieš įmonės, tiek prieš įmonės kreditorių interesus. Suinteresuotam asmeniui nededant pastangų atkurti įmonės mokumą ir nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laiku, buvusio vadovo tyčiniais veiksmais buvo dar labiau bloginama įmonės turtinė padėtis, ir tai atitinka JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytą požymį – juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimo ir (ar) neveikimo). Šiuo atveju nėra galimybės nustatyti įmonės balansinio turto vertės ir jo santykio su bendrovės finansiniais įsipareigojimais aktualiu laikotarpiu, netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita yra kliūtis identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Nurodytos aplinkybes patvirtina esant nustatytą JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtiną tyčinio bankroto požymį.

5. Kauno apygardos teismas 2025m. spalio 2 d. nutartimi pareiškėjos prašymą pripažinti IĮ „ModelVita“ bankrotą tyčiniu atmetė.

6. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. lapkričio 13 d. nutartimi Kauno apygardos teismas 2025 m. spalio 2 d. nutartį panaikino ir klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas. IĮ „ModelVita“ bankrotas pripažintinas tyčiniu.

7. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad Juridinių asmenų registre IĮ „ModelVita“ įregistruota 2011 m. rugsėjo 7 d., jos vadovas nuo 2011 m. rugsėjo 7 d. buvo D. K., įmonės pagrindinė veikla – modelių agentūra, renginių organizavimas, meninė fotografija. Kauno apygardos teismas priėmęs kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus pareiškimą, 2024 m. balandžio 3 d. nutartimi IĮ „ModelVita“ iškėlė bankroto bylą, nustatė 15 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos įmonės vadovui perduoti įmonės turtą ir dokumentus nemokumo administratorei. Šis terminas baigėsi 2024 m. gegužės 8 d. Nutartis įsiteisėjo nuo 2024 m. balandžio 23 d. Teismas 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nutarė likviduoti įmonę dėl bankroto. Teismas 2024 m. birželio 17 d. nutartimi skyrė buvusiam įmonės vadovui D. K. 300 Eur baudą, už įmonės dokumentų ir turto neperdavimą nemokumo administratorei, apribojo D. K. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu dvejus metus nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, bei 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi pakartotinai skyrė D. K. 300 Eur baudą už įmonės dokumentų ir turto neperdavimą nemokumo administratorei. Nutartys įsiteisėję. Nemokumo administratorei yra perduotos UAB „Tele2“ 5 sąskaitos už paslaugas, teiktas 2024 m. sausio mėn.

11. Be to, tam, kad būtų galima konstatuoti bendrovės tyčinį bankrotą, nepakanka nustatyti vien tik konkrečius veiksmus, lėmusius bendrovės bankrotą. Tam reikia įvertinti visumą aplinkybių, susijusių su bendrovės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, jų įtaka bendrovės mokumui ar jo pabloginimui, bendrovės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie patvirtina, jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai bendrovės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

12. Kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje bendrovėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama bendrovės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo bendrovės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo bendrovės valdymo ir tolesnio nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas).

13. Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus bendrovės nemokumo momento nustatymas. Tik nustačius bendrovės nemokumo momentą, galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų veiksmus, nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir bendrovės nemokumo arba priežastinio ryšio tarp bendrovės nemokumo bei jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat padaryti pagrįstas išvadas, ar bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu.

15. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė nenurodo faktinio įmonės nemokumo momento, tačiau įrodinėja, jog įmonės nemokumas buvo nulemtas tyčinių suinteresuoto asmens D. K., kaip šios įmonės vadovo veiksmų ir nurodo aplinkybes dėl 2014 - 2024 metais vykusių faktų, t. y. kad buvo vykdomas netinkamas įmonės valdymas, laiku nevykdomi turtiniai įsipareigojimai - neatsiskaitoma su kreditoriumi VSDFV Kauno skyriumi, kurio įmonės bankroto byloje yra patvirtintas 5541,53 Eur kreditorinis reikalavimas.

17. Taigi, įmonė įsipareigojimų kreditoriams negalėjo vykdyti jau 2016 m. gegužės mėn., turto neturėjo, tačiau tęsė veiklą, tačiau įsipareigojimai kreditoriams didėjo, kas nepagrindžia jos gyvybingumo. Todėl tikėtina, kad IĮ „ModelVita“ nuo 2016 m. vidurio buvo nemoki, vėliau buvo dar labiau bloginama įmonės turtinė padėtis. Todėl dėl tyčinio IĮ „ModelVita“ bankroto spręstina remiantis kriterijumi – nemokios įmonės finansinės padėties esminis pabloginimas, nulemtas sąmoningai blogo valdymo.

18. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad juridinio asmens vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad juridinis asmuo veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą juridinį asmenį sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Juridinio asmens vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad juridinis asmuo laikytųsi įstatymų, nustatytų jo veiklos apribojimų ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019).

19. Pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina prašyme nurodytas aplinkybes, įmonė atsiskaitinėjo už „Tele2“ paslaugas, tačiau vengė dengti „Sodros“ įsiskolinimus, 8 metus nemokėjo įmokų, dėl to skola didėjo; įmonė vykdė veiklą (atlikti pavedimai iš GeraDovana.lt 2024 m. birželio 14 d.; 2024 m. rugsėjo 13 d. už dovanų kuponų įsigijimą foto paslaugoms gauti; „Tele2“ sąskaitos buvo išrašomos 2024 m. sausio 31 d.); įmonės vadovas nemokumo administratorei neperdavė turto, nepateikė duomenų dėl turimo turto (pvz. fotoaparatų, kamerų ir kitos įrangos) pirkimo, nuomos sutarčių ar kitų priemonių, būtinų paslaugų teikimui; įmonė gavo pajamas, įmonės vadovas iš banko sąskaitos išiminėjo pinigus, tačiau nepateikė grynųjų pinigų judėjimo buhalterinės apskaitos; įmonės vardu paimtas ne vienas telefono įrenginys bei telefono numeris, už kuriuos buvo atliekami mokėjimai (2024 m. sausio 31 d. išrašytos sąskaitos už paslaugas, teiktas 4 telefonų numeriais); iš banko išrašų matyti, kad iš įmonės sąskaitos pervesta vadovui 1 504 Eur, kurie vėliau į banką nebuvo įnešti, be to, tais pačiais metais įmonės vadovas apsipirkinėjo maisto prekių parduotuvėse bei pylėsi degalus; įmonė vykdė mokėjimus „Tele2“ grynais pinigais, kas reiškia, kad įmonėje turėjo būti vedama ir grynųjų pinigų apskaita, tačiau šie duomenys neperduoti, vadovas nemokumo administratorei neperdavė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, išskyrus AB „Tele2“ 2024 m. sausio 31 d. sąskaitas.

20. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo nenurodė jokių nesutikimo su nemokumo administratorės nurodytomis aplinkybėmis argumentų, nepateikė nei vieno įrodymų, paneigiančio šias aplinkybes (CPK 178 straipsnis).

21. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad suinteresuotas asmuo, būdamas įmonės vadovas, per visą vadovavimo laikotarpį sistemingai be jokio pagrindo disponuodamas įmonės lėšomis (buvo vykdomi atsiskaitymai už prekes ir paslaugas iš įmonės sąskaitos, nesant pateiktų įrodymų apie tokių atsiskaitymų tikslą, sudaro pagrindą išvadai, jog mokėjimais buvo dengiamos asmeninės buvusio vadovo išlaidos), realiai siekė tikslų (galbūt neteisėtų) ir suvokė arba turėjo suvokti, jog toks įmonės turto (piniginių lėšų) pasisavinimas ir iššvaistymas, jų neapskaitymas lems, kad įmonė vėlesniame etape nebegalės vykdyti savo mokestinių prievolių. Toks vadovo veikimas nepaaiškinamas nei verslo, nei įprasta ekonomine logika. Taip pat tokie aiškiai neteisėti vadovo veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su faktiškai nemokios įmonės finansinės situacijos esminiu pabloginimu. Tai įrodo sąmoningai blogą įmonės valdymą, įmonei tapus nemokia, jos turtinė padėtis buvo dar pabloginta, ir taip buvo pažeisti kreditorių teisėti interesai. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį.

22. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, jog juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

23. Nagrinėjamu atveju pareiškėja tyčinio bankroto požymiu laiko netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir dokumentų neperdavimą. Netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti priežastis, lėmusias apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017).

24. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto) pagrindu bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala bendrovės kreditoriams, o bendrovės dokumentų neperdavimu siekiama nuslėpti bendrovės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-304-823/2019).

25. Kaip jau byloje nustatyta, nemokumo administratorei nėra perduoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai (išskyrus 4 UAB „Tele2“ 2024 m. sausio 31 d. sąskaitas). Kauno apygardos teismas, tenkindamas nemokumo administratorės prašymą, 2024 m. birželio 17 d. nutartimi skyrė buvusiam įmonės vadovui D. K. 300 Eur baudą, už įmonės dokumentų ir turto neperdavimą nemokumo administratorei, apribojo D. K. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu dvejus metus nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, bei 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi pakartotinai skyrė D. K. 300 Eur baudą už įmonės dokumentų ir turto neperdavimą nemokumo administratorei. Teismas nurodė, kad įmonės turtas ir dokumentai neparduodami be pateisinamų priežasčių, piktybiškai. Nutartys įsiteisėję. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo byloje savo procesiniuose dokumentuose nenurodė, dėl kokių priežasčių neperdavė nemokumo administratorei įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, ar jos turėtų būti objektyviai pateisinamos (procesinė našta pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, tenka įmonės vadovui).

26. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas įmonės vadovo veiksmus įvertinti kaip sąmoningą siekį nuslėpė buhalterinius apskaitos dokumentus, blogą įmonės valdymą (ir kt.), sudaryti kliūtys nustatyti įmonės nemokumo momentą bei išvengti atsakomybės prieš įmonės kreditorius. Šių aplinkybių pagrindu spręstina, kad IĮ „ModelVita“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, kas atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus tyčinio bankroto požymius.

27. Teismas, įvertinęs bylos faktinių aplinkybių visumą dėl IĮ „ModelVita“ bankroto pripažinimo tyčiniu, sprendžia, kad šiuo atveju nemokumo administratorė įrodė tyčiniam bankrotui būdingų kriterijų egzistavimą, todėl pareiškimas pripažinti IĮ „ModelVita“ bankrotą tyčiniu tenkinamas (CPK 178 straipsnis, JANĮ 70 straipsnis).

28. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad IĮ „ModelVita“ tyčinį bankrotą sukėlė suinteresuoto asmens veiksmai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70-71 straipsniais ir Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais,

nutaria:

pripažinti IĮ „ModelVita“, juridinio asmens kodas 302663965, bankrotą tyčiniu.

Nustatyti, kad D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) veiksmai sukėlė tyčinį bankrotą.

Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nemokumo administratorę įpareigoti su šia nutartimi supažindinti įmonės kreditorius.

Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos pateikti Kauno apygardos prokuratūrai, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.