Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko G. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. spalio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eL2-9655-674/2022 pagal skolininko G. B. prašymą dėl praleisto termino prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Nurodė, kad skolininkas manė, jog termino pateikti prieštaravimams nepraleido, kadangi faktiškai su teismo įsakymu susipažino ne 2022 m. liepos 27 d., o gerokai vėliau ir prieštaravimus pateikė nepažeisdamas 20 dienų termino jiems pateikti. Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. neskundžiamoje nutartyje konstatuotos iš esmės formalios termino praleidimo sąlygos – nurodoma, ne kada faktiškai skolininkas sužinojo apie nutartį, o kada laikoma, kad sužinojo. Asmens informavimas apie teismo įsakymą formaliuoju būdu pagal CPK 175 ¹ straipsnio 10 dalį, kai jam realiai nėra įteikiamas teismo įsakymas, o tik įvykdomos procedūrinės taisyklės, laikytinas svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Įsiteisėjęs teismo įsakymas tampa vykdomuoju dokumentu, todėl skolininkui teismo įsakymas turi būti įteiktas fiziškai. Be to, siekiant nustatyti teisingumą byloje, ne tiek svarbios aplinkybės dėl kurių skolininkas pavėlavo pateikti prieštaravimus, o itin svarbios aplinkybės kurios parodo, jog yra pagrindo abejoti priimto teismo įsakymo pagrįstumu, todėl praleisto termino prieštaravimams pateikti, atnaujinimas yra svarbus siekiant įgyvendinti teisingumą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

10. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių dokumentų įteikimo

11. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad skolininkui procesiniai dokumentai yra įteikti per EPP sistemą 2022 m. liepos 27 d., kadangi apeliantas nepageidavo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, o apie 2022 m. liepos 26 d. priimtą teismo įsakymą sužinojo tik 2022 m. rugpjūčio 20–21 d. atsitiktinai prijungęs prie EPP sistemos. Tik aktyvios LITEKO VEP paskyros buvimas nėra pakankama sąlyga laikyti procesinius dokumentus įteiktais tinkamais.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus ir pareiškimus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018).

13. EŽTT taip pat yra pasisakęs, kad jo nuosekliai formuojama Konvencijos aiškinimo praktika suponuoja, jog nacionalinis teismas „asmens tinkamo procesinio informavimo“ pareigą turi atlikti ne formaliai, o turi dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (EŽTT 2012 m. spalio 9 d. sprendimai bylose Vorobyev prieš Rusiją, peticijos Nr. 15722/05, par. 23; Puzyrevskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 41603/05, par. 20). Apie valstybių pareigą užtikrinti, kad nacionalinės valdžios institucijos elgtųsi ypač rūpestingai ir atidžiai, užtikrindami, kad atsakovai būtų informuoti apie prieš juos pradėtą procesą ir jiems būtų suteikta galimybė atvykti į teismą ir apsiginti, EŽTT pasisakė ir 2017 m. balandžio 27 d. sprendime byloje S. prieš Latviją (peticijos Nr. 22493/05). Taigi, procesinių dokumentų įteikimas kitai bylos šaliai yra viena esminių teisės kreiptis į teismą bei iš jos išplaukiančių teisių, tokias kaip rungimosi, lygiateisiškumo, teisminės gynybos, būti išklausytam, įgyvendinimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017).

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, taikant procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas bylose dėl teismo įsakymo, turi būti atsižvelgta ir į šių bylų specifiką, be kita ko, į tai, kad teismas, priimdamas įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis), o skolininkas turi teisę, gavęs teismo įsakymą, pateikti prieštaravimus, kuriuos pareiškus teismo įsakymas negali įsiteisėti (CPK 439 straipsnis). Taigi, visais atvejais turi būti įvertinama, ar galimybės skolininkui prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018).

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2022 m. liepos 26 d. priėmė teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko G. B. kreditoriui D. P.. Iš LITEKO duomenų matyti, kad skolininkui teismo įsakymas ir pranešimas buvo išsiųsti per EPP sistemą 2022 m. liepos 26 d., pristatytas – 2022 m. rugpjūčio 24 d. 9 val. 31 min. (tai patvirtina bylos kortelėje sugeneruoti duomenys). Skolininkas 2022 m. rugpjūčio 24 d. pateikė teismui prieštaravimus, tačiau teismas 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atsisakė priimti prieštaravimus, kadangi skolininkas praleido terminą prieštaravimams pateikti. LITEKO sistemoje pažymėta, kad 2021 m. liepos 26 d. teismo įsakymas įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 17 d.

16. Skundžiama nutartimi teismas atsisakė skolininkui atnaujinti terminą prieštaravimas pateikti kadangi skolininkas turi elektroninį prisijungimą prie teismų informacinės sistemos, todėl laikė, kad skolininkui procesiniai dokumentai yra įteikti 2022 m. liepos 27 d., t. y. sekančią dieną po teismo įsakymo priėmimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas vertino, kad procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, nes skolininkas yra EPP vartotojas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog byloje nėra duomenų, kad jis būtų pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo Liteko VEP posistemio paskyroje.

17. CPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

18. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nesiuntė apeliantui teismo procesinių dokumentų kreditoriaus pareiškime nurodytu adresu. Byloje esančiais duomenimis apeliantui LITEKO VEP posistemiu 2022 m. liepos 26 d. išsiųsti procesiniai dokumentai pristatyti 2022 m. rugpjūčio 24 d. ( šios nutarties 15 punktas).

19. Pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

20. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis LITEKO VEP posistemiu, išskyrus šio Aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus. Remiantis Aprašo 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą.

21. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su šiomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų ir šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje.

22. Tačiau tai nereiškia, kad asmeniui vieną kartą sukūrus tokią paskyrą, automatiškai duodamas sutikimas gauti iš teismų dokumentus į šią paskyrą bet kokiose potencialiai galinčiose atsirasti ateityje bylose, o atitinkamai teismas, naujai iškeltoje byloje išsiuntęs procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį asmeniui, kuris yra LITEKO VEP posistemio paslaugų vartotojas ir naudojosi savo LITEKO VEP posistemio paskyra kitoje byloje, nebeturi pareigos imtis visų jam prieinamų ir CPK nustatytų priemonių informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą ir užtikrinti pastarojo žinojimą apie iškeltą bylą. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad toks aiškinimas prieštarautų Taisyklių 34 punktui, kuriame numatyta, kad jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose jis dalyvauja (t. y., jau žino apie pradėtą procesą ir dalyvauja jame), nagrinėjimo teismuose proceso metu, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams dėl teismo pareigos informuoti asmenį apie prasidėjusį procesą ir užtikrinti jo dalyvavimą procese bei galimybę būti išklausytam ne formaliai, bet dedant maksimalias pastangas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-516/2019).

23. Kaip matyti iš pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo, asmeniui, kuris pagal įstatymus neturi imperatyvios pareigos gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, kaip šiuo atveju skolininkas, teismas gali siųsti dokumentus per LITEKO VEP posistemį tik tuo atveju, jei tokio adresato LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi ir tik jei jis yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje.

24. Nagrinėjamu atveju, skolininkui procesiniai dokumentai buvo siunčiami tik per LITEKO VEP posistemį. Tokiu būdu tikėtina pirmosios instancijos teismas siekė operatyviai ir ekonomiškai informuoti skolininką apie priimtą teismo įsakymą. Tačiau fiziniam asmeniui, kuris pagal įstatymus neturi imperatyvios pareigos gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus civilinėje byloje galėjo siųsti per EPP tik tuo atveju, jei tokio adresato LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi ir tik jei jis pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus šioje byloje savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pažymėtina, kad laikytina, jog sutikimą gauti dokumentus EPP paskyroje šioje civilinėje byloje skolininkas pateikė tik 2022 m. rugpjūčio 24 d., kai per EPP sistemą pateikė prieštaravimus šioje civilinėje byloje dėl priimto teismo įsakymo.

25. Taigi, jau minėta aplinkybė, kad apeliantas galėjo būti davęs sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kitose bylose, nereiškia, jog ir nagrinėjamoje byloje toks sutikimas savaime duotas. Nesant duomenų, kad išsiųsti procesiniai dokumentai būtų pristatyti skolininkui anksčiau nei iki 2022 m. rugpjūčio 24 d., nesant jo tiesioginio sutikimo gauti procesinius dokumentus šioje byloje į jo LITEKO VEP posistemį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad skolininkui procesiniai dokumentai įteikti 2022 m. liepos 27 d.

26. Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ( CPK 78 straipsnis). Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ( šios nutarties 15 punktas) ir išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad skolininkas be pateisinamų priežasčių praleido terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti. Kadangi skolininkui iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. nebuvo žinoma apie priimtą teismo įsakymą, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės pripažintinos svarbiomis CPK 439 straipsnio 2 dalyje nustatyto dvidešimties dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos termino praleidimo priežastimis, todėl yra pagrindas terminą prieštaravimams pareikšti atnaujinti (CPK 439 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

27. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą, termino prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti praleidimo, termino atnaujinimo priežastis, todėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atnaujintinas terminas skolininko prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti ir prieštaravimų priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. spalio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą skolininkui G. B. prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti ir prieštaravimų priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.