Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vido Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Namila“, Vilniaus miesto 15–ojo notarų biuro notarei D. J. dėl skolos nuginčijimo; tretieji asmenys: bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Prostinvest“, Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, antstolis A. N.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama taikyti CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyto termino praleidimo padarinius – pripažinti, kad UAB „Namila“ neturi teisės iš Lietuvos Respublikos reikalauti 28 281,28 Eur palūkanų pagal vienašališkai nutrauką kreditavimo sutartį ir panaikinti notarės D. J. 2015-02-26 išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. DJ-1039).Ieškinyje nurodyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba patikėjimo teise valdo 0,2284 ha ploto valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. 0101/0018:53), esantį Vilniuje, Žirmūnų g. 111B, kuris 2004-09-13 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi parduotas UAB „Baltijos ąžuolas“ už 4 450 000 Lt. Pirkėjas nurodytą žemės sklypą įkeitė bankui Danske bank A/S. Vilniaus apygardos teismas 2007-12-27 sprendimu iš dalies patenkino prokuroro ieškinį: 1) panaikino Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-09-13 sprendimą Nr. 1852V „Dėl sklypo Nr. 17 Kareivių g. ribų ir dydžio nustatymo“; panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2007-04-27 įsakymą Nr. 2.3-2884-01 „Dėl žemės sklypo Nr. 1, esančio Kareivių g., Vilniuje, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; 3) panaikino žemės sklypo Vilniuje, Kareivių g. 17, registraciją Nekilnojamojo turto registre; 4) pripažino negaliojančia 2004-09-13 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį; 5) taikė restituciją – priteisė valstybei iš UAB ‚Baltijos ąžuolas“ 2 284 kv. m ploto žemės sklypą esantį Vilniuje, Kareivių g. 17, priteisė UAB „Baltijos ąžuolas“ iš valstybės 4 450 000 Lt; 6) nutraukė dalį bylos ir atmetė kitus ieškinio reikalavimus (civilinė byla Nr. 2-1110-285/2007). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-05-13 nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą – priteisė UAB „Baltijos ąžuolas“ iš valstybės 2 217 087 Lt, iš Vilniaus miesto savivaldybės – 2 232 382 Lt, iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos – 531 Lt; paliko nepakeistą kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009-05-14 pateikė prašymą baigti ginčo žemės sklypo hipoteką. Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2009-05-15 nutartimi nutarė baigti hipoteką. Apeliacine tvarka patikrinęs nurodytą nutartį, Vilniaus apygardos teismas 2009-09-30 nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir atmetė prašymą baigti ginčo sklypo hipoteką (civilinė byla Nr. 2S-960-275/2009). Šiuo metu UAB „Baltijos ąžuolas“ pavadinimas yra UAB „Prostinvest“. Jai Vilniaus apygardos teismo 2010-02-17 nutartimi iškelta bankroto byla, 2013-10-03 nutartimi bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus – trečiojo asmens Danske Bank AS – 28 211,02 Eur reikalavimas dėl palūkanų. Nurodytą reikalavimą bankas perleido atsakovei UAB „Namila“. Notarė D. J. 2015-02-26 išdavė vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto ginčo žemės sklypo.Ieškinys grindžiamas šiais argumentais: 1) ieškovė teigia, kad ji neturi atsakyti už BUAB „Prostinvest“ skolą. Hipoteka negali sekti paskui daiktą, jeigu buvęs hipotekos objektu žemės sklypas išimtas iš civilinės apyvartos ir dėl sandorio negaliojimo restitucijos tvarka perduotas valstybei; 2) hipotekos objekto nebeliko, nes teismo sprendimu panaikinti ginčo žemės sklypo suformavimo dokumentai ir žemės sklypas išregistruotas Nekilnojamojo turto registro; 3) ieškovės nuomone, pritaikius restituciją natūra ir grąžinus žemės sklypą valstybei, o pastarai grąžinus sklypo kainą BUAB „Prostinvest“, žemės sklypas kaip įkeičiamas daiktas turėjo transformuotis į to daikto piniginę vertę (grąžintiną sumą) ir hipoteka turėjo sekti paskui tą piniginę vertę. Žemės sklypo hipoteka turėjo transformuotis į to žemės sklypo piniginės vertės, kuri grąžinta BUAB „Prostinvest“, įkeitimą; 4) trečiasis asmuo Danske Bank A/S ir atsakovė, kuriai bankas perleido hipoteka užtikrintą reikalavimo teisę į palūkanas, prarado teisę reikalauti 28 281,28 Eur palūkanų, nes bankas vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį 2008-10-09 ir ieškinio senaties terminas dėl palūkanų baigėsi 2013-10-08 Reikalavimas dėl palūkanų valstybei pareikštas 2014 metų pabaigoje; 5) Lietuvos apeliacinis teismas 2015-11-05 sprendimu priteisė BUAB „Prostinvest“ solidariai iš valstybės ir Vilniaus miesto savivaldybės 524 916,26 Eur nuostolių ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą, dėl to, jeigu atsakovė turi teisę reikalauti 28 281,28 Eur palūkanų, tai pirmiausia jos turi būti išieškomos iš BUAB „Prostinvest“, nes ji yra pagrindinė skolininkė, bet ne iš valstybės, kaip subsidiarios skolininkės; 6) pripažinus, kad valstybė neturi pareigos atsiskaityti su atsakove, turėtų būti patenkintas išvestinis ieškinio reikalavimas ir panaikintas notarės D. J. 2015-02-26 išduotas vykdomasis įrašas.Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Namila“ prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, atsiliepimą grindė tokiais argumentais: 1) Vilniaus apygardos teismas 2014-12-08 nutartimi iš BUAB „Prostinvest“ kreditorių sąrašo išbraukė Danske Bank A/S ir įtraukė kreditore UAB „Namila“. Dėl to atsakovė teigia, kad 5 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl palūkanų išieškojimo nepasibaigęs. Toks klausimas galėjo būti svarstomas bankroto byloje, tvirtinant kreditoriaus reikalavimą, bet šiuo metu, kai kreditoriaus reikalavimo dydis patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi, ieškinio senaties klausimas nebegali būti svarstomas pradedant naują civilinę bylą; 2) šiuo metu hipoteka nenuginčyta, galioja, todėl ieškovės ieškinys negali būti patenkintas; 3) hipotekas lakštas, kurio pagrindu ieškovei atsirado skola, įregistruotas 2004-10-05. Ieškinio senaties hipotekos lakštui ginčyti pasibaigę, todėl net ir teisme pareikšto ieškinio dėl hipotekos ginčijimo nebūtų įmanoma patenkinti; 4) ieškinio pareiškimo teisme metu ginčo žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė tokiais argumentais: 1) ieškinio senatis galėtų būti taikoma tik tuo atveju, kai kreditorius kreiptųsi į teismą dėl palūkanų ar kitų periodinių mokėjimų, o atsakovas reikalautų taikyti ieškinio senatį. Taigi teisę prašyti taikyti ieškinio senatį turi tik atsakovas, ieškovas neturi tokios teisės; 2) byloje nėra ginčo dėl palūkanų. Banko reikalavimas kyla iš hipotekos. Bankas nesikreipė į teismą dėl palūkanų priteisimo, bet įgyvendina hipotekos kreditoriaus teises, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad bankas negali reikalauti palūkanų dėl senaties termino; 3) klausimą dėl ieškinio senaties taikymo gali kelti tik pagrindinis skolininkas. Nagrinėjamu atveju valstybė yra hipoteka įkeisto sklypo savininkė, todėl ji netinkama ieškovė; 4) nagrinėjamu atveju kreditorius nepraleido 5 metų ieškinio senaties termino reikalavimui dėl palūkanų priteisti, nes kreditoriaus reikalavimas, apimantis taip pat ir ginčo palūkanas, BUAB „Prostinvest“ bankroto byloje pavirtintas 2013-10-03, o bankas kreditavimo sutartį nutraukė 2008-10-09; 5) reikalavimą dėl notaro įvykdomojo įrašo panaikinimo ieškovė pareiškė nesilaikydama šiai bylų kategorijai nustatytų reikalavimų. Nurodytas reikalavimas pareikštas praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytą naikinamąjį 90 dienų terminą, nes ginčijamas vykdomasis įrašas atliktas 2015-02-26, o ieškinys pareikštas 2015-11-23; 6) ginčijamas vykdomasis įrašas atliktas galiojančios hipotekos pagrindu. Ginčas dėl hipotekos pabaigos išspręstas kitoje civilinėje byloje 2009 metais ir įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu konstatuota, kad ginčo hipoteka galioja (civilinė byla 2S-960-275/2009); 7) Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žemės sklypo sugrąžinimas valstybei nepaneigia įkaito turėtojo teisių ir nepanaikina hipotekos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2010).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų (CPK 329 str.).Atmetami apeliacinio skundo argumentai, kad išregistravus hipoteka įkeistą žemės sklypą iš nekilnojamojo turto registro, pasibaigė nekilnojamojo daikto hipoteka.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad pagal CPK 279 straipsnio 4 dalies reikalavimus sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Taigi pagal civilinio proceso įstatymo reikalavimus įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisnius santykius, nes įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai turi prejudicinę galią.Įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1110-431/2007, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. 2A-312/2008, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-960-275/2009 jau yra konstatuota, kad išregistravus žemės sklypą Nr. 17, esančio Kareivių g., Vilniuje, minėto žemės sklypo hipoteka nesibaigė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2007 m. gruodžio 27 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu, kuriuo buvo nuspręsta pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2004-09-13 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį Nr. 1237PO1/2004-1237, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos valstybės ir UAB „Baltijos ąžuolas“ dėl 2284 kv.m. ploto žemės sklypo Nr.17, kadastrinis adresas 0101/0018:53, unikalus Nr. 4400-0295-8, esančio Kareivių gatvėje, Vilniuje (Notarinio registro Nr. P1-13691) bei taikyti restituciją natūra ir grąžinti žemės sklypą valstybei, buvo išspręstas ir žemės klypo teisinės registracijos panaikinimo klausimas. Minėtu sprendimu teismas nusprendė panaikinti 2001-09-13 Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimą Nr. 1852 V „Dėl sklypo Nr. 17 Kareivių g. ribų ir dydžio nustatymo“; panaikinti 2004-04-27 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-2884-01 „Dėl žemės sklypo Nr. 17, esančio Kareivių g. Vilniuje, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; panaikinti nekilnojamojo daikto - žemės sklypo Nr. 17, esančio Kareivių g., Vilniuje (unikalus Nr. 4400-0295-8718) teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre. Lietuvos apeliacinio teismas 2008 m. gegužės 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-312/2008, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą šios nutarties 17 pastraipoje nurodytose dalyse paliko nepakeistą, o dėl šioje byloje aktualios hipotekos (hipotekos lakštas, kodas 01120040015749) konstatavo, kad sistemiškai aiškinant CK 4.193 straipsnio, reglamentuojančio hipotekos kreditoriaus teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto, ir CK 4.105 straipsnio, reglamentuojančio teisės į žemės sklypą praradimo pasekmes, normas tuo atveju, kai teismo sprendimu valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis pripažįstama negaliojančia ir taikant restituciją žemės sklypas grąžinamas valstybei, panaikinami sprendimas dėl žemės sklypo ribų bei dydžio, įsakymas dėl įregistravimo Nekilnojamojo turto registre bei panaikinama žemės sklypo registracija Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo hipotekos kreditoriui reikalavimą patenkina valstybė, bet ne daugiau nei yra įkeisto daikto vertė. Taigi įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi yra konstatuota, kad net ir panaikinus žemės sklypo Nr. 17, esančio Kareivių g. Vilniuje, registraciją Nekilnojamojo turto registre, išliko valstybės pareiga patenkinti žemės sklypo hipotekos kreditoriaus reikalavimą.Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-960-275/2009, taip pat sprendė, kad hipoteka nėra pasibaigusi ir atmetė Vilniaus apskrities viršininko administracijos prašymą baigti hipoteką įkeistam žemės sklypui pagal hipotekos lakštą (kodas 01120040015749).Ieškovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja, todėl paminėtais teismų sprendimais konstatuotos aplinkybės, kad panaikinus žemės sklypo Nr. 17, esančio Kareivių g. Vilniuje, registraciją Nekilnojamojo turto registre, hipotekos kreditoriaus teisė patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto pagal hipotekos lakštą (kodas 01120040015749) žemės sklypo nesibaigė, o valstybės pareiga patenkinti žemės sklypo hipotekos kreditoriaus reikalavimą išliko, turi prejudicinę galią. Ieškovas įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytų aplinkybių negali kvestionuoti, o teismas minėtų aplinkybių pagrindu negali priimti tokio sprendimo, kuris paneigtų anksčiau įsiteisėjusius teismo sprendimus, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškinį. Aukščiau aptarti apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, kitų pirmosios instancijos teismo argumentų ir išvadų apeliantas neginčija, todėl panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Teisėjų kolegija nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.