- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-06
- Bylos Nr.
- e2A-830-590/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41062-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Vidas Stankevičius, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Namila“, Vilniaus miesto
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vido Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Namila“, Vilniaus miesto 15–ojo notarų biuro notarei D. J. dėl skolos nuginčijimo; tretieji asmenys: bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Prostinvest“, Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, antstolis A. N.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama taikyti CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyto termino praleidimo padarinius – pripažinti, kad UAB „Namila“ neturi teisės iš Lietuvos Respublikos reikalauti 28 281,28 Eur palūkanų pagal vienašališkai nutrauką kreditavimo sutartį ir panaikinti notarės D. J. 2015-02-26 išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. DJ-1039).Ieškinyje nurodyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba patikėjimo teise valdo 0,2284 ha ploto valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. 0101/0018:53), esantį Vilniuje, Žirmūnų g. 111B, kuris 2004-09-13 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi parduotas UAB „Baltijos ąžuolas“ už 4 450 000 Lt. Pirkėjas nurodytą žemės sklypą įkeitė bankui Danske bank A/S. Vilniaus apygardos teismas 2007-12-27 sprendimu iš dalies patenkino prokuroro ieškinį: 1) panaikino Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-09-13 sprendimą Nr. 1852V „Dėl sklypo Nr. 17 Kareivių g. ribų ir dydžio nustatymo“; panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2007-04-27 įsakymą Nr. 2.3-2884-01 „Dėl žemės sklypo Nr. 1, esančio Kareivių g., Vilniuje, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; 3) panaikino žemės sklypo Vilniuje, Kareivių g. 17, registraciją Nekilnojamojo turto registre; 4) pripažino negaliojančia 2004-09-13 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį; 5) taikė restituciją – priteisė valstybei iš UAB ‚Baltijos ąžuolas“ 2 284 kv. m ploto žemės sklypą esantį Vilniuje, Kareivių g. 17, priteisė UAB „Baltijos ąžuolas“ iš valstybės 4 450 000 Lt; 6) nutraukė dalį bylos ir atmetė kitus ieškinio reikalavimus (civilinė byla Nr. 2-1110-285/2007). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-05-13 nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą – priteisė UAB „Baltijos ąžuolas“ iš valstybės 2 217 087 Lt, iš Vilniaus miesto savivaldybės – 2 232 382 Lt, iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos – 531 Lt; paliko nepakeistą kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009-05-14 pateikė prašymą baigti ginčo žemės sklypo hipoteką. Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2009-05-15 nutartimi nutarė baigti hipoteką. Apeliacine tvarka patikrinęs nurodytą nutartį, Vilniaus apygardos teismas 2009-09-30 nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir atmetė prašymą baigti ginčo sklypo hipoteką (civilinė byla Nr. 2S-960-275/2009). Šiuo metu UAB „Baltijos ąžuolas“ pavadinimas yra UAB „Prostinvest“. Jai Vilniaus apygardos teismo 2010-02-17 nutartimi iškelta bankroto byla, 2013-10-03 nutartimi bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus – trečiojo asmens Danske Bank AS – 28 211,02 Eur reikalavimas dėl palūkanų. Nurodytą reikalavimą bankas perleido atsakovei UAB „Namila“. Notarė D. J. 2015-02-26 išdavė vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto ginčo žemės sklypo.Ieškinys grindžiamas šiais argumentais: 1) ieškovė teigia, kad ji neturi atsakyti už BUAB „Prostinvest“ skolą. Hipoteka negali sekti paskui daiktą, jeigu buvęs hipotekos objektu žemės sklypas išimtas iš civilinės apyvartos ir dėl sandorio negaliojimo restitucijos tvarka perduotas valstybei; 2) hipotekos objekto nebeliko, nes teismo sprendimu panaikinti ginčo žemės sklypo suformavimo dokumentai ir žemės sklypas išregistruotas Nekilnojamojo turto registro; 3) ieškovės nuomone, pritaikius restituciją natūra ir grąžinus žemės sklypą valstybei, o pastarai grąžinus sklypo kainą BUAB „Prostinvest“, žemės sklypas kaip įkeičiamas daiktas turėjo transformuotis į to daikto piniginę vertę (grąžintiną sumą) ir hipoteka turėjo sekti paskui tą piniginę vertę. Žemės sklypo hipoteka turėjo transformuotis į to žemės sklypo piniginės vertės, kuri grąžinta BUAB „Prostinvest“, įkeitimą; 4) trečiasis asmuo Danske Bank A/S ir atsakovė, kuriai bankas perleido hipoteka užtikrintą reikalavimo teisę į palūkanas, prarado teisę reikalauti 28 281,28 Eur palūkanų, nes bankas vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį 2008-10-09 ir ieškinio senaties terminas dėl palūkanų baigėsi 2013-10-08 Reikalavimas dėl palūkanų valstybei pareikštas 2014 metų pabaigoje; 5) Lietuvos apeliacinis teismas 2015-11-05 sprendimu priteisė BUAB „Prostinvest“ solidariai iš valstybės ir Vilniaus miesto savivaldybės 524 916,26 Eur nuostolių ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą, dėl to, jeigu atsakovė turi teisę reikalauti 28 281,28 Eur palūkanų, tai pirmiausia jos turi būti išieškomos iš BUAB „Prostinvest“, nes ji yra pagrindinė skolininkė, bet ne iš valstybės, kaip subsidiarios skolininkės; 6) pripažinus, kad valstybė neturi pareigos atsiskaityti su atsakove, turėtų būti patenkintas išvestinis ieškinio reikalavimas ir panaikintas notarės D. J. 2015-02-26 išduotas vykdomasis įrašas.Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Namila“ prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, atsiliepimą grindė tokiais argumentais: 1) Vilniaus apygardos teismas 2014-12-08 nutartimi iš BUAB „Prostinvest“ kreditorių sąrašo išbraukė Danske Bank A/S ir įtraukė kreditore UAB „Namila“. Dėl to atsakovė teigia, kad 5 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl palūkanų išieškojimo nepasibaigęs. Toks klausimas galėjo būti svarstomas bankroto byloje, tvirtinant kreditoriaus reikalavimą, bet šiuo metu, kai kreditoriaus reikalavimo dydis patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi, ieškinio senaties klausimas nebegali būti svarstomas pradedant naują civilinę bylą; 2) šiuo metu hipoteka nenuginčyta, galioja, todėl ieškovės ieškinys negali būti patenkintas; 3) hipotekas lakštas, kurio pagrindu ieškovei atsirado skola, įregistruotas 2004-10-05. Ieškinio senaties hipotekos lakštui ginčyti pasibaigę, todėl net ir teisme pareikšto ieškinio dėl hipotekos ginčijimo nebūtų įmanoma patenkinti; 4) ieškinio pareiškimo teisme metu ginčo žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė tokiais argumentais: 1) ieškinio senatis galėtų būti taikoma tik tuo atveju, kai kreditorius kreiptųsi į teismą dėl palūkanų ar kitų periodinių mokėjimų, o atsakovas reikalautų taikyti ieškinio senatį. Taigi teisę prašyti taikyti ieškinio senatį turi tik atsakovas, ieškovas neturi tokios teisės; 2) byloje nėra ginčo dėl palūkanų. Banko reikalavimas kyla iš hipotekos. Bankas nesikreipė į teismą dėl palūkanų priteisimo, bet įgyvendina hipotekos kreditoriaus teises, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad bankas negali reikalauti palūkanų dėl senaties termino; 3) klausimą dėl ieškinio senaties taikymo gali kelti tik pagrindinis skolininkas. Nagrinėjamu atveju valstybė yra hipoteka įkeisto sklypo savininkė, todėl ji netinkama ieškovė; 4) nagrinėjamu atveju kreditorius nepraleido 5 metų ieškinio senaties termino reikalavimui dėl palūkanų priteisti, nes kreditoriaus reikalavimas, apimantis taip pat ir ginčo palūkanas, BUAB „Prostinvest“ bankroto byloje pavirtintas 2013-10-03, o bankas kreditavimo sutartį nutraukė 2008-10-09; 5) reikalavimą dėl notaro įvykdomojo įrašo panaikinimo ieškovė pareiškė nesilaikydama šiai bylų kategorijai nustatytų reikalavimų. Nurodytas reikalavimas pareikštas praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytą naikinamąjį 90 dienų terminą, nes ginčijamas vykdomasis įrašas atliktas 2015-02-26, o ieškinys pareikštas 2015-11-23; 6) ginčijamas vykdomasis įrašas atliktas galiojančios hipotekos pagrindu. Ginčas dėl hipotekos pabaigos išspręstas kitoje civilinėje byloje 2009 metais ir įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu konstatuota, kad ginčo hipoteka galioja (civilinė byla 2S-960-275/2009); 7) Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žemės sklypo sugrąžinimas valstybei nepaneigia įkaito turėtojo teisių ir nepanaikina hipotekos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2010).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei UAB „Namila“ iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, 1 379,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui Danske Bank A/S Lietuvos filialui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos priteisė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad vienu iš ieškinio reikalavimu ieškovė prašo teismo taikyti ieškinio senaties termino praleidimo padarinius – pripažinti, kad UAB „Namila“ neturi teisės iš Lietuvos Respublikos reikalauti 28 281,28 Eur palūkanų pagal vienašališkai nutrauką kreditavimo sutartį, ir šis ieškinio reikalavimas pagrindinis. Nurodytas ieškinio dalykas grindžiamas du savarankiškus (alternatyvius) ieškinio pagrindus sudarančiomis faktinėmis aplinkybėmis: 1) ieškinio senaties termino pabaiga; 2) sklypo hipotekos pabaiga. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčo sklypas yra, tik tapo kito sklypo dalimi, iš kurio anksčiau buvo išskirtas ir suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, o pagal CK 4.171 straipsnio 2 dalį, hipotekos objektu gali būti taip pat ir nekilnojamojo daikto dalis. Taigi, net ir išregistravus hipoteka įkeistą ginčo sklypą iš Nekilnojamojo turto registro, nekilnojamojo daikto hipoteka išliko (CK 4.171 straipsnio 2 dalis). Pažymėjo, kad atsakovė yra sąžininga kreditorė, o pagal CK 4.197 straipsnio 6 dalį, sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako. Nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad ginčo sklypo hipoteka pasibaigusi, priešingai, nustatyta, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009-05-14 pateikė prašymą baigti ginčo žemės sklypo hipoteką, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-05-15 nutartimi nutarė baigti hipoteką, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2009-09-30 nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir atmetė prašymą baigti ginčo sklypo hipoteką (civilinė byla Nr. 2S-960-275/2009). Pirmosios instancijos teismas nurodytą Vilniaus apygardos teismo nutartį ir joje nustatytas aplinkybes pripažino prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas) ir konstatavo, kad hipoteka, kuria užtikrintas atsakovės reikalavimas dėl 28 281,28 Eur palūkanų, galioja. Atsakydamas į ieškovės teiginius, jog trečiasis asmuo negalėjo perleisti hipoteka užtikrinto reikalavimo teisės atsakovei be ieškovės, kaip įkeisto sklypo savininkės, sutikimo (CK 4.181 straipsnio 3 dalis), teismas pažymėjo, kad ieškovė nepareiškė reikalavimo ir neginčijo cesijos sutarties. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad atsakovė (hipotekos kreditorė) įstatymų nustatyta tvarka įgyvendina savo teises, t. y. siekia patenkinti reikalavimą iš hipoteka įkeisto turto, o tai, kad bankrutuojantis skolininkas iš valstybės gavo ar ateityje gaus tam tikrų lėšų, nepanaikina hipotekos kreditoriaus teisęs tęsti išieškojimo iš hipoteka įkeisto daikto procedūrą, nes nurodytos skolininko lėšos paskirstomos visiems bankrutuojančio juridinio asmens kreditoriams Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka.Teismas pažymėjo, kad atsakovė nėra pareiškusi teisme ieškinio dėl palūkanų priteisimo, šis atsakovės reikalavimas patvirtintas BUAB „Prostinvest“ bankroto byloje. Prašyti taikyti ieškinio senatį atsakovas turi teisę gindamasis byloje nuo ieškovo pareikšto reikalavimo, dėl to prašymas taikyti ieškinio senatį negali būti ieškinio pagrindas ir juo labiau ieškinio dalykas atskiroje byloje pagal skolininko ieškinį. Be to, įvertinęs tai, kad pradinis kreditorius kreditavimo sutartį nutraukė 2008-10-09, o jo kreditorinis reikalavimas BUAB „Prostinvest“ bankroto byloje patvirtintas 2013-10-03, pirmos instancijos teismas sprendė, kad reikalavimą dėl 28 281,28 Eur palūkanų priteisimo pradinis kreditorius pareiškė nepraleidęs sutrumpinto 5 metų ieškinio senaties termino (1.125 straipsnio 9 dalis, 1.130 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad prievolės pasibaigia CK 6.123–6.144 straipsniuose nustatytais pagrindais, o ieškinio senatis nėra prievolės pabaigos pagrindas, todėl skolininkė negali ginčyti prievolės tokiu pagrindu ir prašyti ją pripažinti pasibaigusia. Įvertinęs aptartų aplinkybių visetą, teismas konstatavo, kad atsakovės reikalavimas dėl 28 281,28 Eur palūkanų galioja. Teismas, atmetęs ieškinio reikalavimą dėl ieškovės prievolės atsakovei sumokėti palūkanas pripažinimo pasibaigusia, netenkino ir išvestinio ieškinio reikalavimo panaikinti notarės D. J. 2015-02-26 išduotą vykdomąjį įrašą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
10.1. Hipoteka – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 4.2 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai. Nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Žemės sklypo sąvoka įtvirtinta Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, pagal kurią žemės sklypu laikoma teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemės sklypai (kaip nekilnojamieji daiktai) Nekilnojamojo turto registre registruojami, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“, 69 punkte nustatyta, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas. Taigi, hipotekos objektu gali būti laikomas tik Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas, o žemės sklypu laikoma ne bet kokia teritorija ar bet koks žemės plotas, o tik teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kurios nustatomos galiojančių teritorijų planavimo dokumentų pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
10.2.
Vilniaus apygardos teismo 2007-12-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1110-28/2007 buvo panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-09-13 sprendimas Nr. 1852V „Dėl sklypo Nr. 17 Kareivių g. ribų ir dydžio nustatymo“, Vilniaus apskrities viršininko 2004-04-27 įsakymas Nr. 2.3-2884-01 „Dėl žemės sklypo Nr. 17, esančio Kareivių g., Vilniuje, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ ir panaikinta nekilnojamojo daikto – žemės sklypo Nr. 17, esančio Kareivių g., Vilniuje, teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre. Kitaip tariant, buvo panaikinti žemės sklypo suformavimo dokumentai ir panaikinta teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypo, kaip hipotekos objekto, nebeliko. Teismui buvo pateiktas Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas, kuris patvirtino, kad Žemės sklypas ir visos daiktinės teisės ir suvaržymai (įskaitant hipoteką) yra išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Tačiau, nepaisant to, Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime padarė klaidingą išvadą, kad net ir išregistravus hipoteka įkeistą Žemės sklypą iš Nekilnojamojo turto registro, nekilnojamojo daikto hipoteka išliko.
10.3. Nebeegzistuojant hipotekos objektui, UAB „Namila“ neturi teisinio pagrindo reikalauti iš Lietuvos Respublikos, kaip subsidiarios skolininkės, 28 281,28 Eur palūkanų. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, atsakovė UAB „Namila“ kaip kreditorė, turinti patvirtintą kreditorinį reikalavimą pagrindinės skolininkės BUAB „Prostinvest“ bankroto byloje, turi teisę bendra tvarka išsiieškoti minėtą sumą būtent pagal Įmonių bankroto įstatyme nustatytą tvarką bankroto byloje.
10.4. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2016 Lietuvos apeliacinio teismo 2015-11-05 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-5863-117/2015 buvo paliktas nepakeistas ir BUAB „Prostinvest iš Lietuvos Respublikos priteista 724,04 Eur bylinėjimosi išlaidų. Minėtu Lietuvos apeliacinio teismo 2015-11-05 sprendimu BUAB „Prostinvest“ naudai solidariai iš atsakovių Lietuvos Respublikos ir Vilniaus misto savivaldybės priteista 524 916,26 Eur tiesioginių nuostolių, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2008-07-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat už nepagrįstai gautas pajamas BUAB „Prostivest“ naudai iš Lietuvos valstybės priteista 2 496,95 Eur palūkanų ir iš Vilniaus miesto savivaldybės – 2 514,14 Eur palūkanų. Šie teismų sprendimai yra įsiteisėję ir bus įvykdyti, todėl šios iš Lietuvos valstybės ir Vilniaus miesto savivaldybės gautinos sumos bus dalinamos kreditoriams, tarp jų ir UAB „Namila“, pagrindinės skolininkės BUAB „Prostinvest“ bankroto byloje.
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Namila“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
11.1. Apeliantės vertinimu, įvykdžius teismo sprendimą ir išregistravus žemės sklypą, esantį Kareivių g. Nr. 17, Vilniuje, iš nekilnojamojo turto registro, šio žemės sklypo kaip hipotekos objekto nebeliko, tačiau atsakovė pažymi, kad ieškinyje tokių argumentų nurodyta nebuvo. Ieškovė įrodinėjo, kad sklypas yra „išimtas iš civilinė apyvartos“. Pagal viešojo registro duomenis, žemės sklypas buvo išregistruotas iš nekilnojamojo turto registro nuo 2015-12-15, teismo posėdis byloje įvyko 2016-02-25, tačiau ieškovė nepateikė patikslinto ieškinio ir nepasirėmė argumentu, kurį naujai suformulavo apeliaciniame skunde, todėl, atsakovės vertinimu, apeliacinės instancijos teismas naujų ieškovo argumentų vertinti nebeturėtų.
11.2. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų vertinti naujus ieškovės argumentus, atsakovė pareiškia, kad su apeliantės daromomis išvadomis nesutinka. Iš tikrųjų, vykdant teismo sprendimą buvo panaikinta žemės sklypo, kurio hipotekinis kreditorius yra atsakovas, teisinė registracija. Toks teismo sprendimas buvo priimtas, teismui tenkinus prokuroro ieškinį ir panaikinus teisės aktus, kuriais nurodytas žemės sklypas buvo suformuotas ir kuriais buvo nustatyti šio sklypo reglamentai, bei teismui panaikinus žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį ir pritaikius restituciją natūra – grąžinant žemės sklypą valstybei. Atsakovė nesutinka, kad tokia situacija galėtų būti interpretuojama kaip hipoteka įkeisto turto žuvimas (praradimas). Kaip pagrįstai teigia apeliantė, teismo sprendimais hipoteka įkeistas žemės sklypas buvo sugrąžintas valstybei – taigi ieškovė ir šiuo metu tebėra žemės sklypo savininkė. Tas faktas, kad sklypas, vykdant teismų sprendimus, buvo išregistruotas iš nekilnojamojo turto registro, nesudaro pagrindo išvadai, kad žemės sklypas yra žuvęs ar prarastas, ar išimtas iš civilinės apyvartos ir neatleidžia žemės sklypo savininko nuo pareigos padengti įsiskolinimą hipotekiniam kreditoriui.
11.3. Dėl valstybės įsipareigojimų šio žemės sklypo hipotekiniam kreditoriui jau yra pasisakę teismai, ir šie sprendimai yra įsiteisėję. Pažymi, kad teismų sprendimuose yra tiesiogiai pasisakyta dėl aplinkybių, kurias įvertinti prašo apeliantė, todėl nėra jokio pagrindo iš naujo vertinti aplinkybes, dėl kurių jau yra pasisakę teismai sprendimais, kurie yra įsiteisėję.
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Teismas, atsisakydamas taikyti CK 4.197 straipsnio 2 dalies 4 punktą dėl hipotekos pabaigos, padarė išvadą, kad atsakovė yra sąžininga kreditorė, kurios teisės ginamos CK 4.197 straipsnio 6 dalies pagrindu. Bankas pritaria tokiai pirmosios instancijos išvadai ir papildomai nurodo, kad, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, CK 4.197 straipsnio 2 dalies 4 punktas šiuo atveju netaikytinas. Būtų nesąžininga, neteisinga ir neprotinga, kad panaikinus žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4400-0295-8718, teisinę registraciją ir restitucijos būdu šį žemės sklypą grąžinus valstybei, tokiu būdu valstybė išvengtų savo prievolės, užtikrintos hipoteka, įvykdymo.
12.2. Apeliantė savo ieškiniu pirmosios instancijos teisme neginčijo Hipotekos registro įrašo, pranešimo apie hipotekos įregistravimą Nr. 01120040015749, dėl žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0295-8718, teisėtumo. Apeliantė, net ir sužinojusi, kad žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0295-8718, yra išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro, netikslino ieškinio dalyko. Todėl Hipotekos registro įrašo, pranešimo apie hipotekos įregistravimą Nr. 01120040015749, dėl žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0295-8718, teisėtumo klausimas nėra ginčo objektas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme. Todėl darytina išvada, kad, vadovaujantis CK 4.185 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta nuostata, jog hipotekos registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0295-8718, hipoteka, pranešimo apie hipotekos įregistravimą Nr. 01120040015749, yra galiojanti.
12.3. Dėl žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0295-8718, hipotekos teisėtumo yra pasisakęs Vilniaus apygardos teismas 2009-09-30 d. nutartyje, c. b. Nr. 2S-960-275/2009, kurioje konstatavo, kad minėta hipoteka nėra pasibaigusi. Todėl nesant kitokių duomenų apie minėtos hipotekos teisėtumą ar jos pabaigą, nėra pagrindo išvadai, kad ši hipoteka yra neteisėta ar pasibaigusi. Pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog žemės sklypo sugrąžinimas valstybei taip pat nepaneigia įkaito turėtojo teisių ir nepanaikina hipotekos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2010).
12.4. Bankas nesutinka su apeliantės argumentu, jog kitais teismų įsiteisėjusiais sprendimais trečiojo asmens BUAB „Prostinvest“ naudai solidariai iš atsakovių Lietuvos Respublikos ir Vilniaus miesto savivaldybės priteista nuostolių atlyginimo ir susijusios sumos, kurias paskirsčius BUAB „Prostinvest“ bankroto byloje atiteks ir atsakovei UAB „Namila“ ir dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Apeliantė neįrodė, kad kitų teismų sprendimai, t. y. Lietuvos apeliacinio teismo 2015-11-05 sprendimas, priimtas civilinėje byloje 2A-583-117/2015 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016, turi prejudicinę galią nagrinėjamai civilinei bylai. Todėl kitų teismų sprendimų išvados neturi ir negali turėti įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų (CPK 329 str.).Atmetami apeliacinio skundo argumentai, kad išregistravus hipoteka įkeistą žemės sklypą iš nekilnojamojo turto registro, pasibaigė nekilnojamojo daikto hipoteka.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad pagal CPK 279 straipsnio 4 dalies reikalavimus sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Taigi pagal civilinio proceso įstatymo reikalavimus įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisnius santykius, nes įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai turi prejudicinę galią.Įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1110-431/2007, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. 2A-312/2008, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-960-275/2009 jau yra konstatuota, kad išregistravus žemės sklypą Nr. 17, esančio Kareivių g., Vilniuje, minėto žemės sklypo hipoteka nesibaigė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2007 m. gruodžio 27 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu, kuriuo buvo nuspręsta pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2004-09-13 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį Nr. 1237PO1/2004-1237, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos valstybės ir UAB „Baltijos ąžuolas“ dėl 2284 kv.m. ploto žemės sklypo Nr.17, kadastrinis adresas 0101/0018:53, unikalus Nr. 4400-0295-8, esančio Kareivių gatvėje, Vilniuje (Notarinio registro Nr. P1-13691) bei taikyti restituciją natūra ir grąžinti žemės sklypą valstybei, buvo išspręstas ir žemės klypo teisinės registracijos panaikinimo klausimas. Minėtu sprendimu teismas nusprendė panaikinti 2001-09-13 Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimą Nr. 1852 V „Dėl sklypo Nr. 17 Kareivių g. ribų ir dydžio nustatymo“; panaikinti 2004-04-27 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-2884-01 „Dėl žemės sklypo Nr. 17, esančio Kareivių g. Vilniuje, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; panaikinti nekilnojamojo daikto - žemės sklypo Nr. 17, esančio Kareivių g., Vilniuje (unikalus Nr. 4400-0295-8718) teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre. Lietuvos apeliacinio teismas 2008 m. gegužės 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-312/2008, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą šios nutarties 17 pastraipoje nurodytose dalyse paliko nepakeistą, o dėl šioje byloje aktualios hipotekos (hipotekos lakštas, kodas 01120040015749) konstatavo, kad sistemiškai aiškinant CK 4.193 straipsnio, reglamentuojančio hipotekos kreditoriaus teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto, ir CK 4.105 straipsnio, reglamentuojančio teisės į žemės sklypą praradimo pasekmes, normas tuo atveju, kai teismo sprendimu valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis pripažįstama negaliojančia ir taikant restituciją žemės sklypas grąžinamas valstybei, panaikinami sprendimas dėl žemės sklypo ribų bei dydžio, įsakymas dėl įregistravimo Nekilnojamojo turto registre bei panaikinama žemės sklypo registracija Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo hipotekos kreditoriui reikalavimą patenkina valstybė, bet ne daugiau nei yra įkeisto daikto vertė. Taigi įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi yra konstatuota, kad net ir panaikinus žemės sklypo Nr. 17, esančio Kareivių g. Vilniuje, registraciją Nekilnojamojo turto registre, išliko valstybės pareiga patenkinti žemės sklypo hipotekos kreditoriaus reikalavimą.Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-960-275/2009, taip pat sprendė, kad hipoteka nėra pasibaigusi ir atmetė Vilniaus apskrities viršininko administracijos prašymą baigti hipoteką įkeistam žemės sklypui pagal hipotekos lakštą (kodas 01120040015749).Ieškovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja, todėl paminėtais teismų sprendimais konstatuotos aplinkybės, kad panaikinus žemės sklypo Nr. 17, esančio Kareivių g. Vilniuje, registraciją Nekilnojamojo turto registre, hipotekos kreditoriaus teisė patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto pagal hipotekos lakštą (kodas 01120040015749) žemės sklypo nesibaigė, o valstybės pareiga patenkinti žemės sklypo hipotekos kreditoriaus reikalavimą išliko, turi prejudicinę galią. Ieškovas įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytų aplinkybių negali kvestionuoti, o teismas minėtų aplinkybių pagrindu negali priimti tokio sprendimo, kuris paneigtų anksčiau įsiteisėjusius teismo sprendimus, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškinį. Aukščiau aptarti apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, kitų pirmosios instancijos teismo argumentų ir išvadų apeliantas neginčija, todėl panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Teisėjų kolegija nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.