- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-10-03
- Bylos Nr.
- 1A-461-365/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13958-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Gintaras Dzedulionis
- Nuteistasis
- T. M.
- Advokatai
- Daiva Dereškevičienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir P. V., sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei J. Ž., nuteistajam T. M. ir jo gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirtoji bausmė, visiškai sudedant, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu ir 2022 m. lapkričio 15 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, kurios subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi, prie griežčiausios subendrintos bausmės pridedant švelnesnę bausmę, ir T. M. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytos bausmės, atliktos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį ir 2022 m. lapkričio 15 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendį bei subendrintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, T. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 3 (tris) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2022 m. balandžio 28 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti iš T. M. konfiskuotino automobilio „Mercedes Benz A 150“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2250 eurų (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų).
Šiuo nuosprendžiu išspręstas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. T. M. nuteistas dėl to, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2022 m. balandžio 22 d. apie 22.11 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „MERCEDES BENZ A 150“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,67 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
2. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma įrodo T. M. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Atmesdamas nuteistojo T. M. versiją ir tvirtinimą, jog jis (T. M.) veikė esant būtinajam reikalingumui, apylinkės teismas sprendė, jog nagrinėjamoje situacijoje nuteistasis T. M. turėjo galimybę pasirinkti kitus veikimo būdus ir konstatavo, kad jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti tinkamai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis) ir nustatęs, jog T. M. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, darė išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vieną iš straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rūšių – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį parenkant atitinkantį įstatyme numatytam vidurkiui bei BK 68, 72 straipsniuose numatytas baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (tris) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir konfiskuotino automobilio „Mercedes Benz A 150“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 2250 eurų (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų) išieškojimą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, pirmosios instancijos teismas paskirtąją bausmę skundžiamu nuosprendžiu, visiško sudėjimo būdu, subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu ir 2022 m. lapkričio 15 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, kurios subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi, ir paskirdamas galutinę bausmę, prie griežčiausios (1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo) subendrintos bausmės pridėjo švelnesnę (6 mėnesių laisvės atėmimo) bausmę.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Nuteistasis T. M. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnio nuostatomis, prašo: 1) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. birželio 8 d. nuosprendį ir jį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį išteisinti, nes veika padaryta esant būtinajam reikalingumui, 2) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir iškviesti visus neiškvietus liudytojus. Apeliantas vertina, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis su žmona Vilniuje draugų neturi, abu yra iš Žemaitijos, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog jis (T. M.) savo turtą galėjo apsaugoti pasitelkus draugus į pagalbą, juolab, jog nuteistajam nesuvokiama, ką draugai būtų padėję šioje situacijoje, „kai policija nieko nepadarė“.
3.2. Nuteistasis akcentuoja, jog jų automobilis „Jaguar YJ8“ yra dingęs iš serviso, vėliau buvo pastebėtas šalia namų esančioje aikštelėje ir stebimas kelias dienas. Kadangi jis su žmona nebuvo įsitikinę, kad tai jų automobilis, o vėliau įsitikinę, kad tai jų automobilis „Jaguar YJ8“, pagal įstatymą iškvietė policiją. Tačiau dėl policijos pareigūnų aplaidumo, automobilis iš nurodytos vietos už poros valandų dingo.
3.3. Teismo posėdžio metu nebuvo iškviestas kitas pareigūnas, kuris nuteistojo vertinimu, galimai nebedirba „dėl tarnybos piktavališko elgesio“.
3.4. Skunde pabrėžiama, jog tą vakarą, nuteistasis nevažiavo į miestą ar šiaip pasivažinėti, o tiesiog 5 metrus pervažiavo kelią norėdamas apsaugoti savo turtą, dėl ko neapsaugojo, nes automobilis tą vakarą dingo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti skunde nurodytais pagrindais ir motyvais. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą dalyje dėl išteisinimo atmesti, o atsižvelgdama į teismo posėdžio metu apelianto nurodytas aplinkybes, kad pagal ankstesnius nuosprendžius T. M. bausmė yra sušvelninta, mano, jog tikslinga būtų bendrinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su nutartimi, kuria nuteistajam yra sušvelninta paskirta subendrinta bausmė pagal ankstesnius nuosprendžius.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
6. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXV skyriaus normos. BPK 320 straipsnyje numatytos bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos neviršijant apeliacinio skundo ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis prašo panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
7. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimą bei nuosprendžio surašymą reglamentuojančių BPK normų, išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, išvadas dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo pagrindė nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų.
8. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Byloje nėra ginčo dėl to, kad T. M. nagrinėjamo įvykio metu vairavo automobilį būdamas neblaivus, šių aplinkybių neneigia nuteistasis, tai patvirtina ir tarnybiniai pranešimai (T. 1, b.l. 7.10-11); 2022 m. balandžio 22 d. 22 val. 25 min. neblaivumo nustatymo aktas (1 tomas, b. l. 12); kvito duomenys (1 tomas, b. l. 13–15), kuriuose užfiksuota, jog T. M. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Prietaisu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0165, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pirmo tikrinimo metu 22.11 val. nustatyta 1,68 promilės girtumas, antru tikrinimu 22.31 val. nustatyta 1,67 promilės girtumas.
10. Tačiau apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę pripažino iš dalies, t.y. jis pripažino vairavimo neblaivaus faktą, bet nepripažino kaltės, tvirtindamas, jog jis vairavo automobilį „MERCEDES BENZ A 150“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus tik todėl, jog tokiais veiksmais siekė apsaugoti savo turtą, t. y. automobilį „Jaguar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, kaltinamojo (nuteistojo) teigimu, buvo pavogtas ir jo sutuoktinės pastebėtas šalia namų esančioje aikštelėje. Nurodė, jog 2022 m. balandžio 22 d. apie 22:11 val., jis buvo namuose, buvo pavartojęs vyno. Patvirtino, kad pervarė automobilį „Mercedes – Benz“, kuris pirktas išsimokėtinai įmonės vardu. Nurodė, kad automobilis „Jaguaras XJ8“ bandytas pavogti, šis jo automobilis buvo pirktas išsimokėtinai iš žmogaus, už kurį dar buvo skolingi apie 6000 eurų. Nurodė, kad automobilis „Jaguaras XJ8“ nebuvo registruotas, nes nebuvo išmokėta visa suma, buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis. Teigė, kad gailisi, jog vairavo išgėręs, bet tokiu atveju nežinojo, ką daryti. Taigi, kaip matyti iš nuteistojo parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b. l. 99), tiek teisme, jis kėlė versiją, jog būtinybė vairuoti automobilį jam iškilo paaiškėjus, kad kaimynystėje yra atsiradęs jų pavogtas automobilis „Jaguaras XJ8“, kurį jis buvo įgijęs iš jo savininko išperkamosios nuomos būdu. Tokios pozicijos nuteistasis laikėsi ir apeliacinės instancijos teisme. Šiuos nuteistojo parodymus tvirtino liudytoja R. M. (nuteistojo sutuoktinė), kuri ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b. l. 40) ir teisme nurodė, jog buvo dingęs jų automobilis „Jaguar“, ji labai panašų automobilį pamatė kaimyniniame kieme be valstybinių numerių, grįžusi namo papasakojo sutuoktiniui ir jie nuėjo iki to kiemo, kuris buvo per 1–2 namus nuo jų. Išsikvietė pareigūnus, kad jie paimtų automobilį ar pritaikytų kokias sankcijas. Kadangi pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų, vyras pasielgė neapgalvotai, užstatė vartus, kur stovėjo jų automobilis, kad jo neišvarytų. Nurodė, kad jokia įmoka nesumokėta, ji ir M. (t.y. M. M.) kreipėsi į policiją, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
11. Teisėjų kolegija, tokią nuteistojo iškeltą versiją, kurią tvirtino liudytoja R. M., vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją, turint tikslą išvengti nuteistajam baudžiamosios atsakomybės, nes ji prieštarauja byloje surinktiems ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintiems įrodymams.
12. Iš 2022 m. balandžio 23 d. Vilniaus apskrities VPK tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2022 m. balandžio 22 d., apie 22 val. 11 min., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, T. M. vairavo automobilį „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,67 promilės etilo alkoholio koncentracija (1 tomas, b. l. 7– 9).
Žemesnės instancijos teismas
13. Iš 2022-11-08 nutarimo sustabdyti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-16257-22 matyti, kad 2022-05-06 buvo gautas R. M. pareiškimas, kad prieš apytiksliai du mėnesius buvo pranešusi apie automobilio Jaguar YJ8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dingimą iš autoserviso. Automobilį pirko iš M. M.. 2022 m. balandžio 11 d. (penktadienį) pasisavintą automobilį atsitiktinai pamatė (duomenys neskelbtini). <...> 2022-04-18 dieną vedžiodama šunį, adresu(duomenys neskelbtini), šalia savo gyvenamo adreso, kieme pamatė daug automobilių, jie visi buvo be valstybinių numerių. Tarp tų automobilių pamatė automobilį Jaguar, labai panašų į tą, kuris iš jos buvo pavogtas, jo spalva ir ratlankiai buvo tie patys, įbrėžimai buvo tose pačiose vietose, kaip ir jos automobilyje. Apie tai nedelsiant pranešė savo vyrui T. M.. 2022-04-22 jos vyras apsimetė, kad nori pirkti tą automobilį ir paprašė leisti jį apžiūrėti, jis apžiūrėjo tą automobilį ir jam pasirodė, kad tai tas pats automobilis, išsikvietė policijos pareigūnus, nes norėjo, kad paimtų tą automobilį, ar bent jau apžiūrėtų, nufotografuotų, kad būtų įrodymai, jog tai būtent jų automobilis, tačiau atvykę pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų ...> (t. 2, b.l. 84-91).
14. Liudytojo K. A. (policijos pareigūno) ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. balandžio 23 d. duotais parodymais (1 tomas, b. l. 32), kurie buvo pagarsinti teisme BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, taip pat teisiamajame posėdyje jo duotais parodymais (2 tomas, b. l. 58–59), nustatyta, kad jis kartu su kolega M. S. į iškvietimą atvyko dėl galimai pavogtos transporto priemonės, tačiau aiškinantis aplinkybes, R. M. nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių nuosavybę, ar dokumentų dėl Jaguar automobilio pirkimo. Patvirtino, jog policijos pareigūnai išsamiai išsiaiškino aplinkybes dėl Jaguar, duomenis patikrino per visas bazes, susisiekė su automobilio savininku ir vagystės nenustatė, automobilis tuo metu ieškomas nebuvo. Kadangi savininkas ne R. M., o ji ir nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad automobilis priklauso jai, policija susisiekė su ankstesniu savininku, kuris buvo tikras automobilio savininkas. Nurodė, jog S. (t.y. O. S.) turėjo to automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, o kadangi tikrasis savininkas nenorėjo atvažiuoti, jie (policijos pareigūnai) priėjo išvadą, kad automobilis nepavogtas, nepaieškomas ir su juo šiuo metu nieko daryti negali.
15. Liudytojo M. S. (policijos pareigūno), dirbusio kartu su K. A., parodymais nustatyta, kad atvykus į įvykio vietą pareigūnus pasitiko pranešėja R. M., kuri nurodė, kad šiuo adresu, kuriuo atvyko, už tvoros, tolėliau, mato galimai savo vogtą automobilį „JAGUAR“. Taip pat įvykio vietoje buvo R. M. vyras, kaip vėliau paaiškėjo, T. M., bet su T. M. nebendravo, jis visada laikėsi atokiau. K. A. patikrino automobilį duomenų bazėje ir „Regitros“ tinklapyje, automobiliui paieška paskelbta nebuvo. Kadangi pranešėja nėra automobilio savininkė, mobiliuoju telefonu bendravo su tikruoju automobilio savininku, kuris paaiškino, kad pranešėja pirko automobilį lizingu, tačiau jo neišmokėjo. Automobilio savininkas šiuo metu pretenzijų neturi. Taip pat į įvykio vietą buvo atvykęs O. S., kuris paaiškino, kad automobilį įsigijo neseniai bei parodė jiems pirkimo–pardavimo sutartį. Kadangi automobilis nebuvo paieškomas, o savininkas nepareiškė pretenzijų, policija jokių veiksmų automobilio atžvilgiu nesiima, todėl nusprendė, kad vyks toliau į maršrutą. O. S. išvažiavo, o jie įsėdo į savo tarnybinį automobilį ir norėjo išvažiuoti. Vietoje taip pat matė automobilį „MERCEDES“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, kaip paaiškėjo, priklausė R. M. ir T. M.. Jiems jau norint išvažiuoti, pamatė, kad T. M., atsisėdęs prie automobilio „MERCEDES“ vairo, pavažiavo kelis metrus bei užstatė vartus, adresu: (duomenys neskelbtini), po ko prie jų priėjo vyras iš namo, adresu: (duomenys neskelbtini), bei jiems pasakė, kad „MERCEDES“ automobilis užstatė vartus bei paprašė pareigūnų, kad jie šį automobilį patrauktų. Abu su porininku priėjo prie „MERCEDES“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių, iš vairuotojo pusės išlipo T. M.. Kai vyras atsistojo šalia jų, iš jo burnos pajuto alkoholio kvapą, todėl buvo nuspręsta patikrinti jo blaivumą, juolab, kad jis pavairavo automobilį „MERCEDES“. Patikrinus T. M. blaivumą, buvo nustatyta, kad jis pripūtė virš 1,6 promilės, šiuo metu kiek tiksliai, neatsimena. Vėliau paaiškėjo, kad vairuotojui yra atimta teisė vairuoti tos kategorijos transporto priemones. Buvo surašytas ANR protokolas: (duomenys neskelbtini). Kadangi automobilis trukdė eismui, o jo savininko surasti nepavyko, jis buvo išvežtas į Minsko pl. 21, saugojimui. Liudytojas pažymėjo, kad jo akivaizdoje T. M. alkoholio nevartojo, iš akiračio dingęs nebuvo. Taip pat nurodė, kad po to, kai pasiaiškino aplinkybes dėl automobilio vagystės bei atsisėdo į tarnybinį automobilį, norėdami išvažiuoti atgal į maršrutą, porininkas išjungė „body“ kamerą, nes galvojo, kad įvykis jau baigtas, todėl „body“ kameroje nebuvo užfiksuota, kaip T. M. vairuoja automobilį (1 tomas, b. l. 35). Teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu buvo pagarsinti liudytojo M. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi liudytojas nedalyvavo dėl svarbių priežasčių (2 tomas, b. l. 120).
16. Teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu buvo pagarsinti liudytojo M. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kadangi teisminio nagrinėjimo metu šis liudytojas miręs (2 tomas, b. l. 120). Jo parodymais nustatyta, kad R. M. pasiūlė nupirkti iš jo automobilį „JAGUAR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išsimokėtinai. Jis automobilio R. M. vardu neperrašė, paaiškindamas jai, kad tai padarys, kai visa automobilio suma bus išmokėta, o jau 2021 metais lapkričio mėnesį kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu ir prašė iš atsakovės, t. y. R. M., priteisti 6000 eurų skolos. 2021 m. gruodžio 21 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškinį tenkino. Praėjus kuriam laikui po to, kai teismas tenkino jo ieškinį, R. M. teismo sprendimo nevykdė, skola jam nebuvo gražinta, todėl buvo kreiptasi į antstolius. 2022 metais, vasario 15 dieną jam paskambino R. M. bei pranešė, kad iš autoserviso dingo automobilis „JAGUAR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo nustebęs, kad tai atsitiko, nes jam buvo keista, kaip iš autoserviso galėjo dingti automobilis, bet 2022 metais vasario 16 dieną, vis dėlto paskambino į policiją ir pranešė apie automobilio dingimą (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)). Niekam, išskyrus R. M., automobilio „JAGUAR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepardavinėjo. V. G. ir O. S. nepažįsta, kaip pas juos galėjo atsirasti automobilis „JAGUAR“ nežino. Prie apklausos pridėjo 2021 m. liepos 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties kopiją, bei 2021 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo preliminarų sprendimą (1 tomas, b. l. 48–53).
17. Liudytojo V. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jis patvirtino ir teisme (2 tomas, b. l. 119–120), nustatyta, kad T. M. ir O. S. nepažįsta, Maišiagaloje susitiko savo pažįstamą, kurio duomenų jokių nežino, kuris paklausė, ar gali „ant jo“ padaryti automobilio „JAGUAR“ pirkimo–pardavimo sutartį, už tai jam žadėjo sumokėti 100 eurų. Jis sutiko, padiktavo savo tikslų vardą ir pavardę, savo asmens kodą. Pinigų už tai negavo. Jis nemanė, kad šis automobilis, t. y. „JAGUARAS“, gali būti vogtas. Jam parodytoje 2022-02-10 pirkimo–pardavimo sutartyje yra ne jo parašas, „JAGUAR“ automobilio akyse nėra matęs (1 tomas, b. l. 56).
18. Liudytojo O. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nustatyta, kad jis turi kelis verslus, vienas iš jų yra automobilių pirkimas ir pardavimas, automobilius saugo prie (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Dėl automobilio „JAGUAR“ paaiškino, kad asmenys norėjo parduoti jam automobilį „JAGUAR“, automobilio VIN kodas buvo patikrintas, automobilis buvo tvarkingas, nepaieškomas, todėl sutiko jį nusipirkti. 2022 metais balandžio 22 dieną, jam buvo paskambinta ir pranešta, kad turi atvykti į (duomenys neskelbtini), nes yra atvykę policijos pareigūnai, aiškinasi dėl automobilio „JAGUAR“. Atvykęs minėtu adresu, pamatė policijos pareigūnus, kažkokią moterį, kuri aiškino, kad prie (duomenys neskelbtini), yra jai priklausantis, pavogtas „JAGUAR“ automobilis. Taip pat vietoje buvo moters vyras, bet jis beveik visą laiką sėdėjo automobilyje. Jis policijos pareigūnams parodė automobilio „JAGUAR“ pirkimo - pardavimo sutartį bei po kurio laiko išvyko iš vietos. Teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu buvo pagarsinti liudytojo O. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos jis patvirtino. Liudytojas papildomai parodė, kad jį iškvietė savininkas, jo pažįstamas, nežino pavardės. Buvo iškviestas dėl to, kad buvo pavogtas automobilis, T. ne kartą buvo įkeitęs tą mašiną. Nusipirko automobilį iš T. ar iš kieno. Po to atvyko tie patys berniukai, atidavė pinigus ir pasiėmė mašiną. Kai jis (O. S.) atvyko, buvo T. su mergaite, tik po to atvyko pareigūnai. Viską su pareigūnais jis išsiaiškino. Su mašina jis nieko nedarė, jos nelietė, paliko tą automobilį, tą vakarą išvyko namo, toje vietoje paliko automobilį. Techninis pasas ir pirkimo-pardavimo sutartis, buvo pateikta pareigūnams. Savininko jis nepatikrino. Nepamena po kiek dienų gražino automobilį. Sutinka su tais parodymais. Kaip viskas buvo, taip ir buvo (2 tomas, b. l. 147–148).
19. 2022 m. gegužės 18–19 d. bei 2022 m. birželio 14 d. apžiūros protokolais, apžiūrėti vaizdo įrašai, pateikti iš policijos pareigūno „body“ kameros, kurie patvirtina policijos pareigūnų nurodytas aplinkybes, ir iš kurių matyti, kad policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą, vykstant ginčui tarp R. M. ir O. S. dėl automobilio priklausomybės, galimos vagystės policijos pareigūnai aiškinasi ar yra automobilio paieška, tikrina informaciją apie automobilį, paieškos nėra. O. S. nurodo, kad pirko ne iš savininko, bet turi SDK kodą, gali pirkimą-pardavimą pateikti. Policijos pareigūnas kalbasi telefonu (tyrimo metu nustatyta, kad jis kalbasi su M. M.). Policijos pareigūnas užsirašo įvykio dalyvių asmens duomenis. Policijos pareigūnas dar kartą nurodo, kad automobilis nepaieškomas, pareigūnai sprendžia klausimą dėl automobilio paėmimo, tačiau nuspręsta automobilį palikti, kadangi nėra savininko pareiškimo, jis jokių pretenzijų neturi (1 tomas, b. l. 83–86, 87). Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir 2022 m. balandžio 22 d. vyriausiojo patrulio K. A. tarnybiniame pranešime, kuris sutampa su policijos pareigūnų K. A. ir M. S. nurodytomis aplinkybėmis teisme bei ikiteisminio tyrimo metu.
20. Teisėjų kolegija sprendžia, jog visų aukščiau aptartų įrodymų visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo (nuteistojo) veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti tinkamai. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T. M. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, rėmėsi ne tik byloje esančiais rašytiniais įrodymais – neblaivumo nustatymo aktu, tarnybiniu pranešimu, apžiūros protokolais, vaizdo įrašais, tačiau ir policijos pareigūnų parodymais bei kitų liudytojų nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su nuteistojo deklaruojama automobilio „Jaguar“ vagyste. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, esant nustatytoms aplinkybėms, kad: 1) atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą nebuvo nustatyta, kad būtent tuo metu minėtą automobilį „Jaguar“ kokie nors asmenys ketino išvaryti iš aikštelės, kurioje jis stovėjo, 2) kad policijos pareigūnai vykdydami savo tarnybines pareigas nenustatė aplinkybių dėl kurių būtų pagrindas įtarti, jog automobilis „Jaguar“ yra pavogtas (automobilis nebuvo paieškomas, automobilio savininko pareiškimo nėra, o ir pretenzijų jokių automobilio savininkas neturi), tai leidžia vertinti, jog aktualiu įvykio momentu situacija nereikalavo nuteistajam veikti išimtinai pagal jo paties pasirinktą elgesio modelį ir subjektyvų situacijos vertinimą. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, policijos pareigūnams įvykio vietoje išsiaiškinus aplinkybes ir nepasitvirtinus nuteistojo įžvelgiamo automobilio vagystės faktui, kuomet visi įvykyje dalyvavę asmenys (kurie, pasak apelianto, galėjo išvaryti automobilį „JAGUAR“) išvyko iš aikštelės, tokios aplinkybės akivaizdžiai rodo, jog nei automobiliui, nei pačiam nuteistajam tuo momentu jokio realaus ir akivaizdaus pavojaus nekilo, juolab, jog tai buvo akivaizdžiai suprantama ir nuteistajam, kuris aiškinantis aplinkybes buvo įvykio vietoje, tačiau, vis tik, T. M., būdamas neblaivus, vairavo automobilį „MERCEDES“ ir užstatė juo vartus. Tokios faktinės aplinkybės paneigia nuteistojo argumentus, kad T. M. veikė esant būtinajam reikalingumui ir tai buvo pagrindas pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamojo (nuteistojo) veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti tinkamai. Be to, sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog net ir šioje situacijoje kaltimasis (nuteistasis) T. M. turėjo galimybę pasirinkti kitus veikimo būdus, nes byloje yra duomenų, jog kaltinamojo sutuoktinė R. M. 2022-05-06 policijai rašytame pareiškime nurodė, jog dar 2022 m. balandžio 11 d. ir balandžio 18 d. vaikščiodama, adresu: (duomenys neskelbtini), kieme, šalia savo gyvenamo namo, pastebėjo labai panašų į savo „Jaguar“ automobilį, tačiau jis buvo be valstybinių numerių. Apie tai R. M. nedelsiant panešė savo sutuoktiniui T. M.. 2022 m. balandžio 22 d. T. M. apsimetė, kad nori tą automobilį pirkti ir jį apžiūrėjo, po to iškvietė policijos pareigūnus (2 tomas, b. l. 85). Todėl pagrįsta išvada, kad apsaugoti savo turtą kaltinamasis (nuteistasis) T. M. turėjo galimybę dar kelias dienas iki nagrinėjamo įvykio ir nebuvo būtina imtis veiksmų tuomet, kai T. M. buvo neblaivus bei pasirenkant apsaugoti savo turtą tokios būsenos sėdant prie automobilio vairo.
21. Apeliaciniame skunde deklaruojamas neblaivaus nuteistojo nuvažiuotas atstumas ir akcentuojama aplinkybė, jog automobiliu jis (T. M.) nevažiavo į miestą, neturi jokios įtakos jam inkriminuotos veikos padarymui, nes KET 14 punktas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviam ir nepateisina neblaivaus T. M. transporto priemonės vairavimą, nesant būtinojo reikalingumo.
22. Apeliaciniame skunde nuteistasis reiškė prašymą, be kita ko, susijusi su policijos pareigūno M. S. kvietimu liudyti, teigdamas, jog jis nebuvo apklaustas teisme dėl nuteistajam nežinomų priežasčių, įžvelgdamas liudytojų – policijos pareigūnų parodymuose prieštaravimus, kurių apeliaciniame skunde jis nedetalizuoja. Tokie nuteistojo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu, atsižvelgus į kaltinamojo (nuteistojo) ir jo gynėjo poziciją apklausti liudytoją M. S. (T. 2, b.l. 97), teismas protokoline nutartimi nutarė kviesti minėtą liudytoją. Apylinkės teisme gavus liudytojo M. S. tarnybinį pranešimą (T. 2, b.l. 113) teismas motyvuota protokoline nutartimi nutarė BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pagarsinti liudytojo M. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kadangi liudytojas nedalyvavo dėl svarbių priežasčių (2 tomas, b. l. 120), o ne dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių. Todėl teismas, nustatęs objektyvias apklausos negalimumo priežastis, pagrįstai liudytojo M. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ištyrė teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka juos perskaitydamas, ir tuo nuteistojo teisė betarpiškai dalyvauti įrodymų ištyrime buvo užtikrinta. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad nuteistojo teikti prašymai buvo nespręsti (ignoruoti) arba atmesti nemotyvuotai, ar kad nuteistajam dėl nežinomų priežasčių šis liudytojas nebuvo apklaustas teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo versijos atmetimas dėl būtinojo reikalingumo savaime nereiškia, jog policijos pareigūnų parodymai yra prieštaringi. Teisėjų kolegija dar kartą įvertinusi liudytojo M. S., kuris į įvykio vietą atvyko kartu su K. A., parodymus prieštaravimų tarp šių liudytojų nurodytų aplinkybių nenustatė, jų parodymai iš esmės atitinka pirmiau jau aptartus ir pirmosios instancijos teismo išsamiai įvertintus duomenis (kitų liudytojų parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, vaizdo įrašus, esančius byloje, garso įrašą iš bendrojo pagalbos centro, neblaivumo nustatymo aktą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, policijos pareigūno K. A. tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą), kurie sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažinti įrodymais. Kadangi policijos pareigūnų, betarpiškai atliekančių savo darbines funkcijas, parodymai vienu ar kitu aspektu buvo patvirtinti ir kitais bylos įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo jais netikėti ir nesiremti. Be to, pažymėtina ir tai, kad byloje turi būti nustatinėjamos tik tos aplinkybės, kurios reikšmingos procesinio sprendimo priėmimui. Kai visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų veiksmų, tirti papildomų įrodymų, vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Apeliacinės instancijos teismo nuomone aptariamu atveju nėra pagrindo manyti, kad bus gauti nauji, esminę reikšmę bylai turintys duomenys, tokių argumentų nepateikė ir gynyba apeliacinės instancijos teisme. Todėl papildomai apklausti liudytoją M. S. (policijos pareigūną), atsižvelgiant į surinktų duomenų visumą, nėra tikslinga.
23. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į ankščiau aptartas aplinkybes sprendžia, kad nuteistojo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir negali būti vertinami kaip pagrindas panaikinti skundžiamą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visus aptartus duomenis, rašytinę bylos medžiagą bei visus įrodymus susiejus į vieningą, logišką visumą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė ne tik atskirų asmenų parodymais, tačiau rėmėsi įrodymų visuma ir pagrįstai T. M. pripažino kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais teisėtais bei pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių šioje dalyje reiktų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi.
Dėl bausmės ir keliais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo.
24. Nors apeliaciniame skunde nenurodomi argumentai dėl bausmės individualizavimo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalį, skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo. Kaip minėta, T. M. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę, atsižvelgė į tai, jog nuteistasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltės formą – tiesioginę tyčią, į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas 14 kartų (2 tomas, b. l. 156–176), daug kartų baustas administracine tvarka, tarp kurių – ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, tačiau informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (1 tomas b. l. 114–124), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, iki bausmės pagal paskutinį nuosprendį atlikimo pradžios dirbo įmonės UAB „M.“ vadovu. Taip pat įvertino, jog kaltinamojo (nuteistojo) atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Tokie nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, nusikalstamos veikos pobūdis ir padarymo aplinkybės buvo pagrindas vertinti, kad nuteistasis jokių išvadų iš ankstesnių teistumų bei jam skirtų bausmių nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam skyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei taikė BK 68, 72 straipsniuose numatytas baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (tris) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir konfiskuotino automobilio „Mercedes Benz A 150“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 2250 eurų (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų) išieškojimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės skyrimo ir pagrindo švelninti skirtą bausmę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį neturi.
25. Apeliaciniame skunde argumentų dėl keliais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo nuteistasis taip pat nenurodo, tačiau apeliacinį skundą grindžia ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką.
26. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas T. M. pripažinęs kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskyręs 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, šią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, visiškai sudedant, subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu ir 2022 m. lapkričio 15 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, kurios subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi, prie griežčiausios subendrintos bausmės (1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo) pridedant švelnesnę bausmę (6 mėnesių laisvės atėmimo) ir paskyrė T. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.
27. Tačiau iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bei Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. birželio 20 d. nutartimi (palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2023-07-21 nutartimi) buvo tenkintas nuteistojo T. M. prašymas dėl bausmių sušvelninimo nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925 įstatymui. Šia nutartimi nuteistajam nusikalstamas veikas pagal 2022 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1420-1033/2022 ir 2022 m. lapkričio 15 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-53-588/2022 perkvalifikavus pagal 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją ir nustačius naujas švelnesnes subendrintas bausmes pagal aptarus nuosprendžius, nutarta, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmės paskirtas 2022 m. lapkričio 15 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu ir 2022 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir T. M. paskirti galutinę subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. liepos 21 d.
28. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu, sprendžia, kad nors skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o paskirtoji laisvės atėmimo bausmė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nėra per griežta, vis tik įvertinus tai, jog Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. birželio 20 d. nutartimi (palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2023-07-21 nutartimi), tenkinus nuteistojo T. M. prašymą, jam pagal naują įstatymo redakciją (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) yra nustatyta nauja galutinė bausmė, subendrinus 2022 m. lapkričio 15 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu ir 2022 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu, kuri sušvelnėjo iki 9 mėnesių laisvės atėmimo, šioje dalyje nuteistojo skundas tenkintinas ir skundžiamas nuosprendis dalyje dėl skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo bei galutinės bausmės skyrimo keistinas (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).
29. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, skundžiamu nuosprendžiu T. M. nusikalstamą veiką padarė 2022 m. balandžio 22 d., t.y. iki 2022 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus apylinkės teismo ir 2022 m. lapkričio 15 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžių priėmimo. Todėl nagrinėjamu atveju buvo visos sąlygos nuteistajam bendrinti bausmes taikant BK 63 straipsnio 1, 9 dalių nuostatas. Taip pat nustatyta, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam T. M. bausmės buvo subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, taikant visišką jų sudėjimą. Pagal BK 63 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės. Pažymėtina ir tai, kad BK 63 straipsnio 6 dalyje numatyta teismo teisė pasirinkti bausmių bendrinimo tvarką, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą. Įstatyme nenurodoma, kokiais atvejais teismas paskirtas bausmes bendrina visiško, o kada – dalinio bausmių sudėjimo būdu. Pasirinkdamas vieną iš minėtų bausmių bendrinimo būdų teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis) ir įvertinęs šių aplinkybių visumą parenka tokį bausmių bendrinimo būdą, kuris labiausiai tinkamas bausmei individualizuoti.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, bendrinant keliais nuosprendžiais paskiras bausmes nuo paminėtų reikalavimų nebuvo nukrypta, nes nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų visuma patvirtina, kad apylinkės teismo pasirinktas bendrinimo būdas yra teisingas. T. M. padarė nusikaltimą priskirtiną nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), tiesiogine tyčia. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nuteistas praeityje teistas keturiolika kartų, ankstesniais teismų sprendimais nuteistajam ne kartą buvo skirta ir griežčiausios rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Tačiau nei skirtos bausmės, nei teistumų skaičius nuteistojo elgesio korekcijai teigiamos įtakos neturėjo, nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė, kas rodo nuteistojo sąmoningą įstatymų reikalavimų įgoravimą, akivaizdų polinkį nusikalsti ir T. M. charakterizuoja išimtinai neigiamai. Teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų byloje iš esmės nėra.
31. Nuteistasis apeliacinės instancijos teismo posėdyje akcentavo, jog pagal Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. birželio 20 d. nutartį (paliktą nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2023-07-21 nutartimi) jis yra probuojamas ir po dviejų savaičių (t.y. 2023 m. rugsėjo 29 d) pilnai bus atlikęs bausmę. Iš tiesų, tokias aplinkybes patvirtina ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenys, iš kurių matyti, kad T. M. 2023-07-21 yra paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo prieš 2 mėnesius 8 dienas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 3 dalimi, taikant intensyvią priežiūrą, atlikus ¾ bausmės. Vis tik apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal BK 63 straipsnio 9 dalį ir tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-519/2013, 2K-133/2012, 2K-585/2010, 2A-7-3/2014, 2K-151-489/2019, 2K-109-628/2022). Todėl nagrinėjamu atveju nuteistajam T. M., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirtoji bausmė skundžiamu nuosprendžiu (6 mėnesiai laisvės atėmimo) visiškai sudedant subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu ir 2022 m. lapkričio 15 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, kurios pagal naują įstatymo redakciją (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) subendrintos Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. birželio 20 d. nutartimi (palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2023-07-21 nutartimi), prie griežčiausios subendrintos bausmės (9 mėnesių laisvės atėmimo) pridedant švelnesnę bausmę (6 mėnesius laisvės atėmimo) ir T. M. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Į bausmės laiką visiškai įskaitytinos bausmės, atliktos pagal ankstesnius nuosprendžius ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. birželio 20 d. nutartį (paliktą nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2023-07-21 nutartimi). Bausmės pradžia skaičiuotina nuo T. M. sulaikymo vykdant šį apeliacinės instancijos teismo nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,
nusprendžia:
Nuteistojo T. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. birželio 8 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį dėl šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimo su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu ir 2022 m. lapkričio 15 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, kurios subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi bei bausmės pradžios skaičiavimo ir
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirtąją bausmę skundžiamu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (6 mėnesius laisvės atėmimo) visiškai sudedant subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu ir 2022 m. lapkričio 15 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, kurios pagal naują įstatymo redakciją (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) subendrintos Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. birželio 20 d. nutartimi (palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2023-07-21 nutartimi), prie griežčiausios subendrintos bausmės (9 mėnesių laisvės atėmimo) pridedant švelnesnę bausmę (6 mėnesius laisvės atėmimo) ir paskirti T. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Į bausmės laiką visiškai įskaityti bausmes, atliktas pagal ankstesnius nuosprendžius ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. birželio 20 d. nutartį (paliktą nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2023-07-21 nutartimi).
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo T. M. sulaikymo vykdant šį nuosprendį.
Likusioje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. birželio 8 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.