- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-11-15
- Bylos Nr.
- 1-53-588/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- T. M.
- Kategorijos
- 1.1.8.10pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. M., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 12 kartų, paskutinį kartą – 2016 m. lapkričio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, 289 straipsnį, subendrinta galutine laisvės atėmimo bausme 4 metams ir 6 mėnesiams, 2020 m. balandžio 24 d. atliko bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis T. M. pagrobė svetimą turtą, o būtent:
laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 27 d., 13.00 val. iki 2021 m. kovo 28 d., 9.00 val., iš namo rūsio, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, nukentėjusiajam Ž. B. priklausantį turtą - elektrinį paspirtuką „Xiomi Mi M365“, 383,00 Eur vertės, paspirtuką "Oxelo", 100,00 Eur vertės, tokiais veiksmais nukentėjusiajam Ž. B. padarydamas bendrą 483,00 Eur vertės turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais T. M. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Be to, kaltinamasis T. M. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent:
2021 m. kovo 28 d., apie 18.40 val., bute (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai E. L. (K.) sugriebė už jos rankų, jas suspaudė ir ją pastūmė, dėl ko E. L. atsitrenkė į sieną, po to jis dar kartą E. L. sugriebė už jos rankų ir jas suspaudė. Tokiais veiksmais T. M. nukentėjusiajai E. L. padarė dešinės alkūnės srities poodinę kraujosruvą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.
Tokiais savo veiksmais T. M. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis T. M. teisme pagal jam pareikštus kaltinimus kaltu neprisipažino, savo kaltę neigė. Parodė, kad neprisipažįsta, jog stūmė E. L., nebuvo tiek girtas, kad neprisimintų. Mano, kad E. L. duoda tokius parodymus, nes jai yra daromas Ž. B. spaudimas. Paaiškino, kad L. turi išperkamąja nuoma įsigiję butą iš Ž. B. jie bijo, kad iš jų neatimtų buto. Dėl paspirtukų paaiškino, kad jie abu buvo jo automobilio bagažinėje, paspirtukus paėmė su Ž. B. žinia, vienas paspirtukas buvo grąžintas Ž. B., o elektrinį paspirtuką gali grąžinti, nors šiai dienai jis yra dingęs.
Iš nukentėjusiosios E. L. parodymų teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad įvykio dieną tikrai įvyko konfliktas su T. M. dėl cigarečių. Viskas vyko labai senai, neatsimena kiekvienos smulkmenos. Tuo metu T. M. buvo labai neblaivus. Ji nuėjo pas T. M. į butą, kuris yra priešais jų pačių butą, (duomenys neskelbtini), paprašyti cigarečių,. Cigaretes T. M. pasiėmė iš jų iki konflikto, t. y. T. M. išėjo su jų cigaretėmis į savo butą. Kai jos vyras norėjo parūkyti, tų cigarečių nebuvo. Ji pabeldė į T. M. duris ir įėjo paimti cigarečių, T. M. stovėjo tarpduryje. Įėjusi paprašė atiduoti cigaretes, o T. M. stovėjo tarsi negirdėdamas. Ji dar kartą paprašė atiduoti cigaretes, tada ji pradėjo apžiūrinėti kišenes, ar ten nėra cigarečių. Tuo metu T. M. rankomis iš priekio ją pastūmė ir ji krito ant žemės, krisdama atsitrenkė į sienos kampą, tada išėjo į savo namus. Smūgis buvo su ranka į sienos kampą, ant rankos buvo mėlynė, fizinis skausmas tęsėsi visą dieną, kreipėsi į šeimos gydytoją, nes taip liepė policija, po to nuvažiavo į ekspertizę. Nepamena, ar T. M. stūmė ją abiem rankomis. Taip pat nepamena, kokiu mostu ją pastūmė. Iki įvykio ji stovėjo veidu prieš jį. Bute dar buvo R. M. ir jos pačios vyras netoli prie įėjimo. Tuo viskas ir baigėsi, cigarečių nepasiėmė, pasakė, kad jis neturi teisės jos stumdyti ir greitai išbėgo namo. Vyras įvykį matė nepilnai, jis nebuvo įėjęs į vidų, liko nesupratęs, kodėl ji taip greitai išeina, bet namuose jam paaiškino, kas įvyko. Grįžusi užsirakino buto duris, o T. M. pradėjo barškinti į jas. Ji varė T. M. nuo durų ir pagrasino, kad iškvies policiją. Kai atvyko policija, T. M. jau nebebuvo. Po to, kai T. M. atėjo prie jos durų, dabar ten yra skylė, ji nori, kad T. M. ją sutvarkytų. Parodė, kad sekantį rytą buvo subadytos jų šeimos automobilio padangos, mano, kad tai yra T. M. kaltė. Draudimas jiems yra už tai sumokėjo. Su T. M. nėra susitaikiusi. Ji nori, kad T. M. nustotų jų šeimos ieškoti, rašinėti žinutes ir kitaip persekioti. Paaiškino, kad atsidarė gėlių saloną, o T. M. pradėjo rašinėti, kad gėlės neaiškios kilmės. Kai įkėlė skelbimą, kad nuomoja butą Palangoje, tai sulaukė T. M. skambučio. Tokie veiksmai jų šeimai kelia papildomą stresą. Mano, kad T. M. tyčia kenkia ir neduoda ramybės jų šeimai. Pripažino, kad iki įvykio dienos su T. M. gerai sutarė, bendravo labai gražiai, tuo metu, kai T. M. žmona iškrito per langą, jie padėjo, stengėsi, bet kai įvyko šis konfliktas, T. M. pradėjo juos vadinti visais negražiausiais žodžiais. Įvykio dieną pati buvo blaivi, o T. M. su jos vyru buvo šiek tiek išgėrę. Jos vyras ir T. M. kartu leido laiką, konfliktų nebuvo. Byloje civilinio ieškinio nepareiškė, nes nežinojo, kad tai galima padaryti. Pažymėjo, kad Ž. B. jokios įtakos jų šeimai nedaro, konflikto dieną jo net nebuvo. Su Ž. B. palaiko gerus santykius, nes iš jo išperkamosios nuomos pagrindu yra įsigiję butą.
Iš liudytojo L. L. parodymų teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad tą vakarą kartu sėdėjo, buvo nestipriai išgėrę. Jis pats buvo lengvai išgėręs, o T. M. - stipriai apsvaigęs, mano, gal ne vien nuo alkoholio. Kai jis išėjo namo, paliko pas T. M. cigaretes, norėjo jas pasiimti, žmona nuėjo jų paimti. Durys visada būdavo atrakintos ir laisvai eidavo vieni pas kitus. Paties konflikto nematė, tik išgirdo kaip žmona sucypė ir tada ėjo žiūrėti, kas vyko, o ji tuo momentu parbėgo. Kai viskas vyko, pats buvo pakeliui link T. M. buto. Pamatė kaip išbėgo žmona, abu parėjo namo, užsirakino. Apie sužeidimą išgirdo iš žmonos, matė ant jos mėlynę. Žmona smulkiai papasakojo kaip patyrė sužalojimą, bet dabar tiksliai nepamena, žino, kad T. M. sviedė ją į sieną. Mėlynė atsirado nuo trenkimosi į sieną. Nepamena, ar žmona parsinešė cigaretes. Pats iškvietė policiją po to, kai T. M. pradėjo spardyti duris, parašė pareiškimą. Pažymėjo, kad Ž. B. jokios įtakos nedarė. Paaiškino, kad T. M. jiems buvo skolingas pinigų ir kažkurią dieną, būdamas neblaivus, jis pažadėjo pinigus grąžinti, sakydamas, kad parduos paspirtukus. Pasakė, kad paspirtukai mašinoje. Kai T. M. išvažiavo, jie iš karto pranešė Ž. B., o Ž. B. paskambino pareigūnams. Pareigūnai sustabdė T. M. ir rado vieną paspirtuką. Šiai dienai T. M. skolos jam negrąžino. T. M. iš Ž. B. imdavo smulkius daiktus, Ž. B. parduoti paspirtukų neprašė.
Iš liudytojos R. M. parodymų teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad iš vakaro jie su E. L. ir L. L. vartojo alkoholinius gėrimus. Ryte, prieš konfliktą, buvo išgėrę šiek tiek vyno. Tiek E. L., tiek L. L. buvo galimai neblaivūs. Pažymėjo, kad E. L. nebuvo pastumta, tarp T. M. ir E. L. įvyko žodinis konfliktas. Ji pati sėdėjo ant sofos ir viską matė. Tuo metu L. L. buvo kartu, kitų kaimynų nebuvo. E. L. ir L. L. buvo atėję pas juos į butą. Mano, kad konfliktas įvyko dėl cigarečių, o gal dėl to, kad E. L. neleido išgerti L. L. su T. M.. Konfliktas įsižiebė ir ji išbėgo. Prieš pusantro mėnesio E. L. irgi buvo apkaltinusi T. M., kad buvo pastumta. Ilgą laiką su E. L. ir L. L. nebendravo, po to susitaikė. Tada E. L. pripažino, kad perdėjo, per daug emocingai sureagavo, gal buvo per daug išgėrusi, ir jie susitaikė. Čia jau antras kartas, kai E. L. kaltina T. M. pastūmimu, tik šį kartą iškvietė pareigūnus. Paaiškino, kad rūsio durys visada būna atidarytos, Ž. B. leido naudotis visais jame esančiais daiktais. Jos vyras su Ž. B. priklausančiu trimeriu pjaudavo žolę kieme, ji naudojosi Ž. B. priklausančiu siurbliu. Ž. B. taip pat leido naudotis paspirtukais. Kai sustabdė policija, paspirtukai buvo jos vyro automobilyje. Nežino, kur jos vyras vežė paspirtukus.
Iš nukentėjusiojo Ž. B. parodymų teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), turi vieną unikalų numerį, bet yra suskirstytas į tris dalis. T. M. gyvena dalyje Nr. 3, o L. - dalyje Nr. 2. Pažymėjo, kad M. lengvai meluoja ir daro įtaką kitiems žmonėms, jie yra puikūs manipuliatoriai. Jokio paspirtuko T. M. nedavė ir parduoti jo neprašė. Jiems buvo leista naudotis daiktais, kurie skirti namo ir jo aplinkos priežiūrai, asmeniniais daiktais, taip ir siurbliu, naudotis leista nebuvo. Apie tai, kad jie naudojosi jam priklausančiu siurbliu sužinojo tik teisiamojo posėdžio metu. Mano, kad jie viskuo naudojosi slapta. Pripažįsta, kad per daug jais pasitikėjo ir daiktų pakankamai saugiai nelaikė.
Iš nukentėjusiojo Ž. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad 2021 m. kovo 28 d., 9.20 val., jis pastebėjo, jog iš namo rūsio, adresu (duomenys neskelbtini), yra pavogtas 300,00 Eur vertės vienas baltos spalvos elektrinis paspirtukas „Xiomi Mi M365“, 100,00 Eur vertės vienas baltos spalvos ne elektrinis paspirtukas „Oxelo“ ir 200,00 Eur vertės akumuliatorinis suktuvas „BOSH“. Jam padaryta bendra 600,00 Eur žala. Elektrinio paspirtuko įsigijimo dokumentus turi pas savo mamą (duomenys neskelbtini) ir galės pateikti vėliau, o kito paspirtuko ir akumuliatorinio suktuvo „BOSH“ įsigijimo dokumentų neturi. Paskutinį kartą abu paspirtukus rūsyje matė 2021 m. kovo 27 d., apie 13.00 val., o suktuvą 2021 m. kovo 26 d., apie 16.00 val., todėl mano, kad paspirtukų vagystė įvykdyta laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 27 d. 13.00 val. iki 2021 m. kovo 28 d. 9.20 val., o suktuvas galėjo būti pavogtas nuo 2021 m. kovo 26 d. 16.00 val., iki 2021 m. kovo 28 d. 9.20 val. Rūsio duris, prieš pastebėdamas vagystę iš jo, rado užrakintas, durų ir jos spynos sugadinimų nėra. Be jo raktą nuo rūsio turi dar keturi namo gyventojai, tai yra penkto buto gyventoja K. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), ketvirto buto gyventoja J. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), antro buto gyventoja E. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir trečio buto gyventojas T. M. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). Savo daiktų vagyste jis įtaria T. M., nes jis yra anksčiau teistas, be to jis (Ž. B.) su juo šiuo metu teisiasi teisme dėl jo parduodamo buto T. M. tame pačiame name ir dėl jo skolos už buto nuomą ir komunalinius patarnavimus, nes jis (Ž. B.) tebėra realus trečiojo buto savininkas. T. M. suktuvą galėjo paimti tam, kad atidaryti lauke esančią elektros skydinę ir prisijungti elektrą trečiam butui, nes jis elektros tiekimą į trečią butą yra atjungęs. Mano, kad iš rūsio pavogti jo paspirtukai ir suktuvas šiuo metu gali būti T. M. automobilyje "Porsche", kuris šiuo metu gali būti policijos sulaikytas. Kad minėtas automobilis yra policijos sulaikytas, sprendžia iš to, kad 2021 m. kovo 27 d., 14.07 val., pamatęs, jog T. M. išvažiuoja iš kiemo su minėtu automobiliu ir žinodamas, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemonės, pranešė apie tai bendruoju pagalbos telefonu 112, o 2021 m. kovo 28 d. ryte automobilio kieme nebuvo. Nori patikslinti, kad dėl pavogto elektrinio paspirtuko „Xiomi Mi M365“ jam padaryta 383,00 Eur žala, nes rado paspirtuko įsigijimo kvitą (2019 m. gegužės 8 d., UAB "KVG"), kuriame ir nurodyta būtent ši suma. Kvito kopiją pateikė prie bylos. Kito paspirtuko ir suktuvo įsigijimo dokumentų nėra išsaugojęs. Taigi jam dėl pavogtų daiktų iš rūsio iš viso padaryta 683,00 Eur turtinė žala. Papildomai paaiškino, kad namo (duomenys neskelbtini), didžiosios namo dalies patalpų savininkas yra jis - Ž. B., dėl ko jis ir administruoja visus su namu susijusius klausimus. Jam priklausantys daiktai buvo pavogti iš bendro naudojimo rūsio, kurio raktus bendru susitarimu turi visi namo gyventojai. Į rūsį buvo patekta, atrakinus rūsio duris. Paaiškina, kad šiai dienai jam nėra atlyginta turtinė žala 383,00 Eur sumai dėl elektrinio paspirtuko „Xiomi MI M365“ vagystės, nes nei paspirtuką atgavo, nei pinigais T. M. žalos neatlygino. Paspirtuko įsigijimo dokumentus, kvitą yra pateikęs prie bylos, paspirtuką tiek ir įvertina - 383,00 Eur, nes jis buvo praktiškai naujas, mažai naudotas. Paspirtukas „Oxelo“, kuris taip pat buvo pavogtas iš rūsio patalpos, jam grąžintas, dėl jo turtinių pretenzijų nereiškia. Jam įteiktas pranešimas dėl teisės reikšti civilinį ieškinį byloje turtinei žalai atlyginti, išaiškinta tvarka. Ketina artimiausiu metu pateikti prie bylos civilinį ieškinį. Paskutinį kartą T. M. matė policijoje akistatos metu. Daugiau T. M. su juo nesusisiekė, nei bandė to daryti, nesitarė dėl jam padarytos žalos atlyginimo (1 t., b. l. 3-56, 57-60, 67-69, 70-73).
Iš Automobilio apžiūros protokolo turinio nustatyta, kad atvykus į sulaikytų automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Kretingoje, Tiekėjų g. 32, prie aikštelės vakarinės tvoros priekiu į vakarus matomas automobilis „Porsche Panamera 4s“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis užrakintas. Naudodami užvedimo raktelio pultą automobilį atrakino ir atidarė duris. Ant automobilio galinės sėdynes matė baltos spalvos paspirtuką su užrašu „Oxelo“. Jį nufotografavo ir paėmė. Ant paspirtuko vairo esantis krepšys buvo tuščias. Automobilio bagažinės dangtis neatsidarė. Atlenkę automobilio galinės sėdynės kairiąją dalį, bagažinėje matė mėlynos spalvos akumuliatorinį suktuvą su užrašu „BOSH Professional“, modelis GSR14,4-2-LI. Jį nufotografavo ir paėmė (1 t., b. l. 92-95, 96-101).
Iš nukentėjusiosios E. L. (K.) parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad 2021 m. kovo 28 d., apie 18.00 val., ji su sugyventiniu L. L. ir dviem mažamečiais vaikais buvo savo bute, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu pas juos atėjo neblaivus kaimynas T. M., gyv. (duomenys neskelbtini), ir paprašė cigarečių bei kavos savo žmonai ir sau. Ji padarė kavos ir davė kelias cigaretes, tačiau jam išėjus pastebėjo, jog T. M. iš buto paėmė pilną cigarečių pakelį „Kent“, kuris buvo ant palangės. Ji norėjo nueiti paprašyti, kad T. atiduotų cigarečių pakelį, prieš atidarant duris išgirdo R. pagalbos šauksmą, uždarė duris ir liko namuose palaukti kol viskas nurims. Nurimus triukšmui kaimynų bute, nuėjo, pasibeldė į praviras duris ir prie durų stovėjęs T. M. leido užeiti į savo buto vidų. Užėjusi į butą, ji T. M. paprašė atiduoti minėtą cigarečių pakelį „Kent“. T. M. buvo toks apsvaigęs, kad pats nesugebėjo surasti pakelio, tai yra bandė ieškoti striukės, kurią vilkėjo, kišenėse, tačiau dėl savo stovio nesugebėjo net rankų įkišti į striukės kišenes. Ji jam pasakė, kad leistų padėti surasti jo striukės kišenėse, tačiau T. M. pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais sakydamas „eik tu nachui kurva“, sugriebė ją už jos abiejų rankų ties alkūnėmis ir stipriai pastūmė, ir ji atsitrenkė į sieną. Tiek nuo sugriebimo, tiek nuo atsitrenkimo į sieną, ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Ji dar kartą jam pasakė, kad "T. atiduok mano cigarečių pakelį", tačiau jis vėl ją sugriebęs už rankų pastūmė, tačiau šį kartą ji išlaikė pusiausvyrą ir nei nugriuvo, nei kur atsitrenkė, tačiau nuo sugriebimo pajuto fizinį skausmą. Po minėto pastūmimo, ji išbėgo iš jo buto į savo butą ir užsirakino buto duris, o T. M. priėjęs prie jos buto durų, keikdamas ją necenzūriniais žodžiais „kurva, bliade“ ir panašiai, pradėjo spardyti buto duris. Ji iškvietė policiją ir per duris sušuko jam, kad kviečia policiją. Tai išgirdęs T. M. nuo durų pasišalino. Kaip tik po šio įvykio pas juos atvyko policijos pareigūnai, kuriems nurodė konflikto aplinkybes ir, kad T. M. naudoja smurtą prieš savo žmoną R. M., tačiau pastaroji atvykusiems policininkams pareiškė, jog jokių pretenzijų sutuoktiniui T. M. neturi. Panašiai po valandos laiko, kai jau buvo išvykusi policija, T. M. vėl grįžo prie jo buto durų ir pradėjo jas spardyti šaukdamas „tik nebandykite policijai rašyti pareiškimo, kad pamatysite kas jums bus, jei mane pasodins, tai aš jums keršysiu, jums bus blogai“. Ji tai vertina kaip grasinimą susidoroti, kadangi T. M. yra eilę kartų teistas už įvairius nusikaltimus ir ji mano, kad jis gali savo grasinimus realizuoti. Abiem atvejais, kai T. M. spardė buto duris, tai matė mažametis jos vaikas L., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris grįžo į butą iš kiemo. Dėl tokio T. M. elgesio sūnus patyrė stresą, buvo labai išsigandęs, verkė. Ji dėl to kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, kuri buvo pas ją atvykusi ir ji jai nurodė visas minėto įvykio aplinkybes. Prašė policijos dėl jai sukelto fizinio skausmo T. M. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą. Papildo, kad su T. M. ir jo žmona, kurie apie pusmetį gyveno jų kaimynystėje, ilgą laiką sutarė gerai, bendravo šeimomis, nekildavo jokių konfliktinių situacijų. Maždaug prieš 1-2 mėnesius T. M. pradėjo konfliktuoti su namo, adresu (duomenys neskelbtini), savininku Ž. B. (jis yra didžiosios dalies minėto namo patalpų savininkas). Kiek jai žinoma, T. M. su Ž. B. buvo sutaręs dėl Ž. B. priklausančio buto įsigijimo, tačiau dėl jo prasidėjo tarpusavio konfliktai, daugiau į jų tarpusavio reikalus ji nesigilino ir nieko nežino. Taip pat pastaruoju metu pastebėjo, kad T. M. pradėjo vartoti alkoholį, tapo konfliktiškas, įtaria, kad jis pasisavino Ž. B. daiktus (dėl to atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas) bei galimai sugadino jų šeimos automobilio padangas, dėl to taip pat atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas. Taigi su T. M. jos šeimos santykiai tapo įtempti, jie pradėjo tarpusavyje nebendrauti, nes daugiau palaiko Ž. B. pusę dėl jų finansinių klausimų (apie tai plačiau pasakoti nenori, nes nenori suklaidinti tyrimo, nes galimai žino ne visas jų tarpusavio konfliktų aplinkybes). Taigi kaip ir minėjo savo ankstesnėje apklausoje, 2021 m. kovo 28 d., apie 18.00 val., ji su sugyventiniu L. L. ir dviem mažamečiais vaikais buvo savo bute adresu (duomenys neskelbtini). Į jų butą atėjo, kaip suprato, galimai neblaivus (jis svirduliavo, kalbėjo nerišliai) kaimynas T. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini), paprašė cigarečių bei kavos. Ji padarė kavos ir davė kelias cigaretes, tačiau jam išėjus pastebėjo, jog T. M. iš buto paėmė pilną cigarečių pakelį „Kent“, kuris buvo ant palangės balkono terasoje (T. M. prieš tai dar parūkė su L. balkone). Ji norėdama paprašyti, kad jis jai grąžintų cigarečių pakelį, nuėjo į T. M. butą Nr. 3., kuriame buvo jis ir jo žmona R. Prieš atidarant duris, jai būnant koridoriuje, išgirdo šaukiančią R., jai pasirodė, kad ji šaukiasi pagalbos (šaukė "L., padėk"), duris šiek tiek pravėrė, bet jas iš karto užvėrė ir išėjo į savo butą, pagalvojo, kad jie viską tarpusavyje išsiaiškins ir ji nesikiš. Po kurio laiko, tai galėjo būti apie 18.40 val., ji dar kartą nuėjo pas T. M. į jo butą, prieš tai pasibeldė į praviras duris ir prie durų stovėjęs T. M. leido užeiti į savo buto vidų. Jai užėjus į butą, ji T. M. paprašė atiduoti minėtą cigarečių pakelį „Kent“, tada T. M. po šio jos prašymo bandė įkišti savo rankas į savo striukės kišenes ir kaip suprato - taip surasti jos prašomą cigarečių pakelį, tačiau T. M. buvo toks apsvaigęs, kad pats nesugebėjo surasti pakelio, tai yra, jis svirduliavo, vis bandė ieškoti cigarečių pakelio striukės kišenėse, kurią vilkėjo tuo metu, tačiau dėl savo stovio (svirduliavo) nesugebėjo net rankų įkišti į striukės kišenes, kad jai grąžintų cigarečių pakelį. Tada jam pasakė, kad leistų jai padėti surasti cigarečių pakelį jo striukės kišenėse, pradėjo tiesti savo rankas link jo striukės kišenių ir tada T. M. pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais sakydamas – „eik tu nachui, kurva“ ir sugriebė ją už jos abiejų rankų ties alkūnėmis ir, laikydamas sugriebęs už rankų, ją pastūmė ir ji dešine kūno puse atsitrenkė į sieną, taip susižalodama dešinę alkūnę (jai dėl to nustatytas dešinės alkūnės sumušimas, nes stipriai alkūne atsitrenkė į sieną). Tiek nuo jos rankų sugriebimo, tiek nuo atsitrenkimo į sieną - ji pajuto fizinį skausmą. Dėl sugrėbimo jai už rankų - ji patirtą fizinį skausmą vertina 8 balais 10 balų skalėje (1- mažiausias skausmo, 10 - didžiausias). Nuo pačio pastūmimo veiksmo - ji skausmo nejuto, sužalojimai jai nepadaryti, o dėl jos atsitrenkimo į sieną - ji patyrė dešinės alkūnės sumušimą. Tada ji dar kartą jam pasakė, kad "T. atiduok mano cigarečių pakelį", tačiau jis vėl ją sugriebęs už rankų (ties alkūnėmis), dėl ko ji taip pat pajuto fizinį skausmą, patirtą fizinį skausmą vertina 9 balais 10 balų skalėje (1- mažiausias skausmo, 10 - didžiausias) ir vėl ją laikydamas, sugriebęs pastūmė, tačiau šį kartą ji išlaikė pusiausvyrą ir nei nugriuvo, nei kur atsitrenkė, dėl jos pastūmimo ji fizinio skausmo nejuto, sužalojimai jai nebuvo padaryti. Visą tą laiką R. buvo šalia, jos vyras L. taip pat buvo šalia, ar jis konkrečiai matė T. M. veiksmus prieš ją - ji nežino, jai atrodo, kad L. galėjo matyti antrą T. M. sugriebimą jai už rankų. Po minėto pastūmimo, ji su L. išbėgo iš jo buto į savo butą ir užsirakino buto duris, o T. M. priėjęs prie jų buto durų, jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius „kurva, bliade“, ėmė spardyti buto duris. Ji pati iškvietė policiją ir per duris dar sušuko jam, kad kviečia policiją. Tai išgirdęs T. M. pasišalino (1 t., b. l. 135-138, 141-145). 2021 m. birželio 8 d. apklausoje E. L. parodė, kad 2021 m. kovo 28 d., apie 18.40 val., ji nuėjo pas T. M. į jo butą ir paprašė atiduoti cigarečių pakelį „Kent“. T. M. bandė pats savo striukės kišenėse ieškoti cigarečių pakelio, tačiau jis buvo toks apsvaigęs, kad nesugebėjo surasti pakelio, ji jam pasakė, kad leistų padėti surasti cigarečių pakelį jai, ji pradėjo tiesti savo rankas link jo striukės kišenių ir tada T. M. pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais, sugriebė ją savo rankomis už jos abiejų rankų ties alkūnėmis ir jas stipriai suspaudė - dėl ko ji juto fizinį skausmą ir taip ją laikydamas už rankų (jas suspaudęs) pastūmė link sienos, paleisdamas jos rankas, po ko ji dešine kūno puse, t. y. dešinės rankos alkūnės kaulu atsitrenkė į sieną, taip susižalodama dešinę alkūnę (jai dėl to nustatytas dešinės alkūnės sumušimas, nes stipriai alkūne atsitrenkė į sieną). Tiek nuo jos rankų sugriebimo ir suspaudimo, tiek nuo atsitrenkimo į sieną -ji pajuto fizinį skausmą, kurį vertina 8 balais 10 balų skalėje (1- mažiausias skausmo, 10 - didžiausias). Nuo pačio pastūmimo veiksmo ji skausmo nejuto, sužalojimai jai nepadaryti, o dėl jos atsitrenkimo į sieną, ji patyrė dešinės alkūnės sumušimą. Tada ji dar kartą jam pasakė, kad „T. atiduok mano cigarečių pakelį“, tačiau jis vėl ją sugriebė už rankų (ties alkūnėmis) ir jas suspaudė dėl ko ji taip pat pajuto fizinį skausmą, patirtą fizinį skausmą vertina 9 balais 10 balų skalėje (1- mažiausias skausmo, 10 - didžiausias) ir vėl ją laikydamas suspaudęs už jos rankų pastūmė, tačiau šį kartą ji išlaikė pusiausvyrą ir nenugriuvo, nei kur atsitrenkė, dėl jos pastūmimo ji fizinio skausmo nejuto, sužalojimai jai dėl to nebuvo padaryti. Nuo prieš tai minėtų rankų suspaudimo (du kartus T. M. atliko šį veiksmą), jai ant dešinės rankos alkūnės (vidiniame paviršiuje) atsirado kraujosruva (1 t., b. l. 146-149).
Iš 2021 m. balandžio 20 d. specialisto išvados Nr. G 436/2021(03) nustatyta, kad E. L. (K.) konstatuota dešinės alkūnės srities poodinė kraujosruva. Sužalojimas padarytas ne mažiau vieno trauminio smūginio poveikio pasekoje. Sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (1 t., b. l. 176).
Iš liudytojo L. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad jis su šeima gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kaimynystėje, adresu (duomenys neskelbtini) gyveno T. ir R. M.. Kadangi namas (duomenys neskelbtini) yra kaip vienas didelis gyvenamasis namas, tik jis yra padalintas į kelis butus, namo rūsyje yra bendras viso namo gyventojų rūsys - viena patalpa, kuriame visi laiko savo daiktus. Visi namo gyventojai turi po raktą, kuriuo ir naudojasi. Žino, kad namo gyventojas Ž. B. 2021 m. kovo mėn. pabaigoje pastebėjo, kad nebėra jo paspirtukų, įrankių (kokių tiksliai, jis nežino). Kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis galėjo pavogti Ž. B. daiktus, jis nežino, nes nematė. Kadangi jo kaimynas T. M. jam yra skoloje pinigų, atsimena, kad 2021 m. kovo 27 d. vakare jam kalbantis su T., jis jam pasakė, kiek taip galima, kada jis grąžins pinigus, jis (T. M.) tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. T. M. pokalbio metu jam pasakė, kad parduos paspirtukus ir skolą jam grąžins. Jis iš pradžių nesuprato, apie kokius paspirtukus kalbėjo T. M., tačiau vėliau jam kilo mintis, kad galbūt T. M. kalbėjo būtent apie Ž. B. paspirtukus. T. M. po jų pokalbio sėdo girtas už vairo, tuo metu lauke buvo ir Ž. B., kuris apie tai pranešė policijai. Tada jis Ž. B. papasakojo, kad T. M. jam sakė, jog ketina parduoti kažkokius paspirtukus, tada Ž. B. kilo mintis, kad paspirtukai gali būti T. M. vairuojamame automobilyje „Porsche“. 2021 m. kovo 28 d. T. M. su savo žmona R. buvo užėjęs pas juos į svečius, prašė, kad padarytų arbatos - kavos, nes pas juos bute yra atjungta elektra. T. M., atsinešė butelį viskio, jie truputį kartu pavakarojo. Pavakarojus jie išėjo į savo butą. Po kelių minučių išgirdo iš jų buto triukšmą, barnius. R. M., atidariusi duris, pradėjo šaukti, kad E. gelbėtų. Po kurio laiko viskas nurimo ir kaimynė R. atėjo vėl pas mus. Tada jo žmona nuėjo paimti pas T. į butą savo cigarečių, tuo metu išgirdo, kaip E. pradėjo šaukti, jis nuėjo pas jį į butą ir pamatė, kaip T. tampo E. už rankos. Jis parsivedė E. namo ir iškvietė policiją (1 t., b. l. 113-116, 190-193).
Iš 2021 m. balandžio 28 d. Bendrojo pagalbos centro pateikto skambučio garso įrašo apžiūros protokolo nustatyta, kad L. L. informuoja apie tai, kad kaimynas bandė sumušti jo žmoną, yra žodžiai „bandė ją sumušti, ji šaukėsi pagalbos, aš atėjau pasiimti ir mano žmoną pradėjo tampyti, jos ranka mėlyna“ (2 t., b. l. 4-6).
Iš liudytojos R. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad nuo 2020 m. liepos mėn. ji kartu su vyru T. M. apsigyveno Ž. B. priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), prieš tai su Ž. B. (savininku) sudarė preliminarią buto išperkamosios nuomos sutartį. Apsigyvenus bute, jiems Ž. B. parodė ir paaiškino, kad namo rūsyje esančioje patalpoje visi namo gyventojai gali sandėliuoti savo daiktus, taip pat jis pasakė, kad galima naudotis įvairiais įrankiais ar reikalingais daiktais. Kaip pavyzdžiui naudojosi žoliapjove, ji pasiimdavo dulkių siurblį, naudojosi įrankiais aplinkai tvarkyti. T. naudodavosi kitais įrankiais, reikalingais mašiną paremontuoti, dabar jų tiksliai įvardinti negali, bet dėl to niekada nekildavo jokių problemų. Pagrindinės rūsio durys buvo rakinamos, jie turėjo raktus. Atsimena, kad kai pas juos pasisvečiuoti buvo atvykęs T. M. sūnus, jis važinėjosi abiem rūsyje buvusiais paspirtukais, tai turėjo matyti ir pats Ž. B., nes važinėjosi kieme. Tai galėjo būti 2020 m. spalio mėn. Dėl to nekilo jokių problemų. Ji matydavo, kad T. M. tai pasiimdavo paspirtukus, tai juos padėdavo, tiesiog, taip mano, norėjo užimti sūnų, nes sūnus atvykdavo reguliariai (1-2 kartus per mėnesį). Apie tai, kada tiksliai T. M. paskutinį kartą pasiėmė paspirtukus, kada juos įsidėjo į mašiną, ji nematė, bet matė tik tai, kad jie kurį laiką buvo bagažinėje, bet į tai nekreipė jokio dėmesio. E. su L. 2021 m. kovo 28 d., dienos metu, ją su T. M. pasikvietė atvykti išgerti vyno, kurio jie buvo parsivežę iš Prancūzijos, nes jie (R. ir T.) tuo metu jau gyveno (duomenys neskelbtini), o dėl konfliktų su Ž. B., kuris yra namo savininkas, pagrindinės namo durys buvo užrakintos, jie raktų neturėjo, tad duris ir atrakino abu kartu – L. su E., nes ji sutiko su kvietimu ir atvyko į (duomenys neskelbtini). Išgėrę vyną (apie tris butelius vyno), išsiskirstė į savo butus (buto, kurį nuomojomės iš Ž. B. raktus su T. turėjo). Minėtos dienos vakarą, apie 18.00 val., T. nuėjo į L. ir E. butą, kaip suprato kartu parūkyti. Neilgai trukus, T. vienas grįžo į jų butą, o praėjus gal kokioms 5 minutėms, kartu atėjo L. ir E. Ji tuo metu buvo vonioje, girdėjo, kad L. su E. susiginčijo, nes L. dar norėjo išgerti, E. jam neleido, jie žodiškai sukonfliktavo. Jai išėjus iš vonios, girdėjo kaip T. sakė E. ramintis, nes ji tikrai buvo supykusi ant L., ji šaukė, sakydama, kad ir ji gali daugiau išgerti. Matė, kaip T. tiesiog savo rankomis palietė E. rankas, pasakydamas jai ramintis, kaip suprato, taip norėdamas atkreipti jos dėmesį į tai, kad ji T. paklausytų. Jokio konflikto dėl cigarečių nebuvo, ji – R. – pati nerūko, o T. su L. ir E. parūkydavo dažnai ir vieni iš kitų „skolindavosi“ ar „vaišindavosi“ cigaretes. Po to, kai T. kaip minėjo, palietė E. rankas, ji su L. staiga išėjo, pasakydama, kad „tu manęs čia neliesk“. T. E. nestumdė, jai už rankų nesugriebė, tik kaip minėjo, atliko palietimo veiksmą, kaip atsimena - jos dešinę ranką, dilbio srityje. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, o T. tuo metu buvo išėjęs nusipirkti cigarečių. Su atvykusiais pareigūnais ji pakalbėjo, buvo ir L. su E., dar atsimena, kad pareigūnai pasakė, kad L. su E. atrodo neblaivūs, liepė jiems ramintis, nes jiedu priekaištavo pareigūnams dėl blogai atliekamo darbo. Po kurio laiko grįžus T., vėl atvyko policijos pareigūnai, paklausė, kodėl T. daužė E. ir L. buto duris. Jie paaiškino pareigūnams, kad T. nedaužė jų durų, ji tuo metu vaikščiojo su dviem ramentais, atsimena, kad ji norėjo už durų padėti šiukšlių maišą, jai slystelėjo ramentas į duris ir jų buto durys prasivėrė plačiau, dėl ko jos atsitrenkė į L. ir E. buto duris (tokių situacijų yra buvę ir anksčiau). Mano, kad dėl to vėl atvyko policijos pareigūnai, nors nei ji, nei T. nesuprato dėl kokių priežasčių dar kartą atvyko policijos pareigūnai. Minėtą vakarą ji nekonfliktavo su savo vyru, pagalbos nesišaukė. Jos nuomone, L. ir E. taip bando jos vyrą apkaltinti nebūtais dalykais, nuolat kviesdami policijos pareigūnus, nes taip jie nori "įtikti", t. y. pritarti Ž. B. veiksmams su ja ir T. susidoroti, juos iškraustyti, taip darydami jiems spaudimą, nes dėl minėto nuomojamo buto vyksta civilinė byla (1 t., b. l. 119-122, 196-199).
Iš įtariamojo T. M. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolų nustatyta, kad jis kaltu neprisipažino, paaiškino, jog nuo 2020 m. liepos mėn. su žmona R. apsigyveno Ž. B. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Su Ž. B. (savininku) sudarė preliminarią išperkamosios nuomos sutartį. Namo rūsyje buvo bendro naudojimo patalpa, kurios raktus turėjo visi namo gyventojai, tame tarpe ir jis. Rūsyje visi laikydavo savo daiktus, į jį patekdavo laisvai ir jokių problemų niekada nekildavo. Neatsimena tikslios datos, bet dar tuo metu, kai žmonai R. dar nebuvo lūžusi koja, tai buvo 2021 m. vasario mėn. pradžioje, jis būdamas vienas su Ž. B., jo paklausė, ar gali pasinaudoti dviem jo paspirtukais, vienu elektriniu, kitu paprastu. Jis pasakė, kad gerai, naudokitės. Jis (T. M.) juos pasiėmė, įsidėjo į savo automobilį „Porsche“. Kadangi dar anksčiau prieš jam paprašant Ž. B. paspirtukų, jis apgavo jį (T. M.) su vekseliais, nes jis Ž. B. buvo skolingas 2500,00 Eur sumą, o jis išrašė 3000,00 Eur sumai, taigi jis pasiskolintus du paspirtukus sąmoningai nusprendė laikinai negrąžinti ir juos palaikyti kaip garantą, kad Ž. B. jų šeimos neapgautų ir negrąžintų jam perduotų pinigų - užstato už butą (dėl šio fakto kreipėsi į teismą civiline tvarka). Jis neturėjo jokio tikslo vogti paspirtukų ir to nedarė, o juos pasiskolino. Atsimena, kad po kurio laiko, Ž. B. jo paklausė kada jis grąžins paspirtukus, o jis jam atsakė, kad tada, kada grąžins jam - T. M. - pinigus. Taigi Ž. B. pats žinojo, kad jis turi jo paspirtukus, kuriais jis leido jam naudotis ir jų nuo to laiko, kai pasiskolino, į rūsį nebuvo grąžinęs. Jiems pradėjus gyventi minėtame bute, Ž. B. buvo pasakyta, kad rūsyje yra įvairių įrankių, kuriais jie gali naudotis, jei reikės, jei kas nors sulūš ir pan. Jis (T. M.) suktuvą „Bosch“ pasiėmė 2021 m. kovo mėn. pabaigoje, nes norėjo paremontuoti automobilį ir jis liko jo automobilyje „Porsche“. Jis, kaip minėjo, pasiskolinęs du paspirtukus, paliko juos pas savo draugą Klaipėdoje, po to ne elektrinį paspirtuką, kurį laiką vežiojosi savo automobilio bagažinėje, nes juo naudojosi jo sūnus, kai buvo atvykęs, taip pat apie tai, kad mašinoje jis (T. M.) turi paspirtuką - žinojo ir L. L., nes jis L. L. sakė, kad kai jis atvyks su šeima, jo įsūnis galės juo pasivažinėti. Po to, kai jis (T. M.) su žmona atvyko pasiimti automobilio iš aikštelės Kretingoje, pamatė, kad nebėra paspirtuko, paklausė darbuotojo, jis pasakė, kad buvo atvykusi policija ir suprato, kad paspirtuką paėmė policijos pareigūnai, o apie suktuką net buvo pamiršęs. El. paspirtuką „Xiomi“ jis pristatys tyrėjai artimiausiu metu. Taigi jis nieko nevogė, paspirtukai jam buvo paskolinti, pats Ž. B. apie tai žinojo, jis suprato, kad ji tarpusavyje susipyko, o jis - T. M. - pasielgė principingai, taip pat nevogė ir suktuko, o jį pasiskolino 2021 m. kovo mėn. pabaigoje pasiremontuoti mašiną (neatsidaro bagažinė, su minėtu suktuku jis atsukdavo varžtus). Pasinaudojęs suktuku, jis jo nepadėjo atgal į rūsį, nes žinojo, kad jam dar jo prireiks. Jeigu būtų turėjęs tikslą vogti, jis būtų iš rūsio išnešęs daug vertingesnių daiktų ir juos pardavęs. Kaip pavyzdį gali nurodyti ir tai, kad bet kuris namo gyventojas iš namo gali iš rūsio pasiimti „trimerį“ žolei pjauti ar kitus įrankius ir pan. Taigi jis nieko nevogė ir neturėjo tokio tikslo. Prasidėjus teisminiams procesams dėl minėto buto įsigijimo (avanso perdavimo) reikalų, iš Ž. B. veiksmų prasidėjo jų šeimos persekiojimas, sąmoningas provokavimas, kad greičiau išeitų iš minėto buto, jis atjungė elektrą, dujas, užrakino pagrindines įėjimo duris, dabar dar apkaltino ir vagyste. Papildomai paaiškino, kad, kaip minėjo anksčiau, paspirtuką „Xiomi“ buvo palikęs pas savo draugą A. Klaipėdoje, jo kitų duomenų nežino. Tačiau jam iki šios dienos su minėtu A. nepavyko susitarti dėl to, kad jis grąžintų jam paspirtuką, jis ignoruoja jį (T. M.), kaip suprato, galimai vengia grąžinti paspirtuką. Jis su minėtu A. bendrauja per „Messenger“, jei reikės, galės pateikti susirašinėjimo tekstus, bet mano, kad artimiausiu metu jam pavyks su juo susitarti ir paspirtukas jam bus grąžintas, po ko jis pateiks jį tyrėjai. Pilnai pripažįsta, kad dėl jo kaltės vieno iš paspirtukų neturi galimybės grąžinti Ž. B., nes jo neatgauna, o šiuo metu neturi pinigų, kad galėtų žalą atlyginti už paspirtuką. Ketina artimiausiu metu arba atgauti Ž. B. paspirtuką ir jį grąžinti, arba pinigais žalą atlygins Ž. B.. Jis visaip bandė sukontaktuoti su Ž. B., susitarti su juo dėl kompensavimo už paspirtuką, bet jis ignoruoja jį, į žinutes ir į skambučius neatsako, namų durų nedaro. Kad patvirtintų, jog tikrai ketina dėl jo kaltės patirtą žalą Ž. B. atlyginti, jis 2021 m. birželio 8 d. advokato patartas, net susirašė neprotestuotiną vekselį 390,00 Eur sumai, norėjo jį įteikti Ž. B., bet jis atsisakė kontaktuoti su juo (T. M.). Prie ikiteisminio tyrimo bylos pateikia šį neprotestuotiną vekselį, kaip garantą, kad Ž. B. žalą atlygins už neišsaugotą paspirtuką. Paspirtukų nevogė, juos pasiėmė Ž. B. leidimu ir paaiškino, kodėl jų atgal nepadėjo į vietą. Jokio nusikaltimo nepadarė. Dėl E. K. sužalojimo parodė, kad tai visiškai išgalvota situacija, nes E. K. ir L. L. susimokius su Ž. B., taip siekiama su juo susidoroti, jis jokių veiksmų prieš E. neatliko ir daugiau nieko neturi ko paaiškinti. O pranešime apie įtarimą - minėtu laiku atvykę policijos pareigūnai jokio pažeidimo ar jo neteisėtų veiksmų nenustatė (2 t., b. l. 16-19, 22-24, 29-32, 47-49, 54-56, 61-63).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio T. M. pateikto lapo nustatyta, kad jame ranka rašytas tekstas įvardijamas kaip neprotestuotinas vekselis - skola Ž. B. už negrąžinta paspirtuką 390,00 Eur (2 t., b. l. 33).
Teismas konstatuoja:
Dėl veikų kvalifikavimo
BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Taip pat BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu, darytina išvada, kad kaltinamasis T. M. laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 27 d., 13.00 val. iki 2021 m. kovo 28 d., 9.00 val., iš namo rūsio, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, nukentėjusiajam Ž. B. priklausantį turtą - elektrinį paspirtuką „Xiomi Mi M365“, 383,00 Eur vertės, tokiais veiksmais nukentėjusiajam Ž. B. padarydamas 383,00 Eur vertės turtinę žalą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, T. M. padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, todėl kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Įvertinant tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam Ž. B. ne elektrinis paspirtukas „Oxelo“, 100,00 Eur vertės, buvo grąžintas, todėl kaltinamojo T. M. atžvilgiu tikslintinas kaltinimas, pašalinant iš jo duomenis apie pavogtą paspirtuką, Oxelo“, 100,00 Eur vertės.
Be to, kaltinamasis T. M. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent 2021 m. kovo 28 d., apie 18.40 val., bute (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai E. L. (K.) sugriebė už jos rankų, jas suspaudė ir ją pastūmė, dėl ko E. L. atsitrenkė į sieną, po to jis dar kartą E. L. sugriebė už jos rankų ir jas suspaudė. Tokiais veiksmais T. M. nukentėjusiajai E. L. padarė dešinės alkūnės srities poodinę kraujosruvą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, T. M. padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, todėl kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. M. išsamių įvykio aplinkybių nenurodė ir paaiškinimų nepateikė, bet patvirtino tokią įvykių versiją, kurią buvo nurodęs iš pat pradžių ikiteisminio tyrimo metu, tačiau teismas netiki tokiu jo aiškinimu ir laiko pasirinkta gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina tokių jo parodymų, o juos paneigia. T. M. mano, kad vagystės nepadarė, nes Ž. B. jam leido naudotis paspirtukais. Dėl padarytų sužalojimų kaltinamasis nurodė, kad E. L. jį apkalba, tai įtakoja Ž. B..
Nukentėjusysis Ž. B. nurodė, kad buto pirkimo sutartį buvo sudaręs su T. M.. Kai kuriais name esančiais daiktais, skirtais namo ir jo aplinkos tvarkymui, leido naudotis, tačiau paspirtukais naudotis neleido. Ž. B. iš L. L. sužinojo, kad galimai yra pavogti paspirtukai. Ž. B. pranešė policijai, kad T. M. vairuoja automobilį. Policija mašinoje rado tik vieną paspirtuką, dėl kito T. M. aiškino, kad grąžins, tačiau negrąžino. Nuo pat pradžių kaltinamasis teigė, kad vieną paspirtuką yra palikęs kažkur pas savo draugą, gali grąžinti, tačiau per pusantrų metų jo taip ir negrąžino. Šiai dienai net nežino, kur konkrečiai yra paspirtukas. Teismo neįtikino kaltinamojo išgalvota versija apie tai, kad jis kreipėsi į Ž. B. 2021 m. vasario mėn. prašydamas leidimo pasinaudoti paspirtukais, nes žiemos metu tokios transporto priemonės paprastai neeksploatuojamos. O tai, kad kaltinamasis nurodė, jog prašė leidimo naudotis paspirtukais, tik patvirtina faktą, kad kaltinamasis žinojo, jog šiais asmeniniais Ž. B. daiktais naudotis nėra leidžiama. Tuo labiau neįtikinama skamba kaltinamojo pateikta įvykių versija, įvertinant tai, kad T. M. ir Ž. B. nesutaria, nebendrauja, atjungė elektros, dujų tiekimą kaltinamojo butui, užrakino pagrindines įėjimo duris, tarpusavio ginčus sprendžia teismine tvarka, todėl Ž. B. neva duotas leidimas T. M. naudotis jo asmeniniais daiktais šiame kontekste būtų mažai tikėtinas. Be to, liudytojas L. L. nurodė, kad pokalbio metu su T. M., būdamas neblaivus T. M. pažadėjo grąžinti skolą, nes parduos paspirtukus. Vienas paspirtukas buvo rastas T. M. automobilyje ir grąžintas Ž. B..
E. L. nurodė, kad ginčo metu, būdama pas T. M. dėl cigarečių, buvo sugriebta, pastumta į sieną, alkūne atsitrenkė į sieną. Dėl sugriebimo ir stūmimo padarytas fizinis skausmas. E. L. sužalojimą įrodo specialistų pateikta išvada, kur nurodoma, kad E. L. konstatuota dešinės alkūnės poodinė kraujosruva. L. L. išgirdo šauksmą T. M. bute. Išgirdo, kad šaukia žmona. Iš žmonos sužinojo, kad T. M. ją pastūmė. Matė sužalotą E. L. ranką. Jis tvirtina, kad tai padarė T. M.. Byloje pateikta bendrosios pagalbos centro skambučio išklotinė, kur L. L. informuoja, kad jo žmona sumušta.
Tai, kad kaltinamasis T. M. ne tik pagrobė svetimą turtą, bet ir smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, visų pirma, patvirtina nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiųjų Ž. B. ir E. L. parodymai. Nukentėjusiųjų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme iš esmės buvo nuoseklūs, juolab, kad juos patvirtina ir liudytojo L. L. parodymai, taip pat, kita rašytinė bylos medžiaga. Visi šie duomenys leidžia teigti, kad T. M. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Nors liudytoja R. M. teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad T. M. paspirtukų nevogė ir E. L. nestumdė, tačiau šios liudytojos parodymus teismas vertina kaip prieštaringus, nesutampančius tarpusavyje (ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įvykio metu buvo vonios kambaryje, o teisminio posėdžio metu nurodė, kad sėdėjo ant sofos ir viską matė; beldimas į duris gavosi už durų dedant šiukšlių maišą ir nukritus ramentams, kai tuo tarpu šeima bute net negyveno (nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini)) ir tokios fizinės būklės (sulūžusi koja, vaikštoma dviejų ramentų pagalba) namuose tvarkytis nepajėgtų) ir byloje surinktai medžiagai. Kadangi liudytojos R. M. parodymai nesutampa tarpusavyje, be to, juose yra prieštaravimų, todėl laikoma, kad jie duoti siekiant padėti kaltinamajam T. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės ir pagrindo jais vadovautis nėra.
Teismas pripažįsta, kad kaltinamojo T. M. kaltę, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, be nukentėjusiųjų ir liudytojo duotų parodymų, įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai: ikiteisminio tyrimo pradžios dokumentai (1 t., b. l. 5, 6, 7, 9, 12, 15), įvykio vietos apžiūra (1 t., b. l. 37-39), foto lentelė (1 t., b. l. 40-46), liudytojo Ž. B. apklausa (1 t., b. l. 53, 56, 57, 60), papildoma liudytojo Ž. B. apklausa (1 t., b. l. 67, 69, 70, 73), akistatos protokolas (1 t., b. l. 76-80), civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo dokumentai, ieškinys (1 t., b. l. 81, 82, 85, 86, 87, 88, 89), daiktų apžiūra (1 t., b. l. 92-95, 102, 104), liudytojo L. L. apklausa (1 t., b. l. 113-116), liudytojos R. M. apklausa (1 t., b. l. 119-122), E. K. apklausa (1 t., b. l. 135-138), papildoma E. K. apklausa (1 t., b. l. 141-149), akistatos protokolas (1 t., b. l. 153-156), specialistų išvada (1 t., b. l. 176), medicininių dokumentų išrašas (1 t., b. l. 187), papildoma liudytojo L. L. apklausa (1 t., b. l. 190-193), papildoma liudytojos R. M. apklausa (1 t., b. l. 196-199), įtariamojo T. M. apklausa (2 t., b. l. 16-19), papildoma įtariamojo T. M. apklausa (2 t., b. l. 22-24), papildoma įtariamojo T. M. apklausa (2 t., b. l. 29-32, 47-49, 54, 56, 61, 63), charakterizuojanti įtariamąjį T. M. medžiaga (2 t., b. l. 69-105), ikiteisminio tyrimo pabaigos dokumentai (2 t., b. l. 114-116, 119, 121).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis T. M. tiesiogine tyčia padarė du baigtus nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje, t. y. pagrobė svetimą turtą, ir BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, todėl kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį bei įrodytos teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalto būdamas recidyvistu (BK 27 str.)
Dėl bausmės skyrimo
BK 178 straipsnio 1 dalis numato bausmes – viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.
BK 140 straipsnio 1 dalis numato bausmes – viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.
Kaltinamasis T. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du nesunkius tyčinius baigtus nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis, 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Prokuroras prašo kaltinamajam T. M. paskirti laisvės atėmimo bausmes už padarytas nusikalstamas veikas.
Sprendžiant bausmės kaltinamajam paskyrimo klausimą atsižvelgtina į tai, kad nenustatyta kaltinamojo T. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis praeityje teistas net 12 kartų, daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs (2 t., b. l. 69-76, 77-94, 95-103).
Kaltinamasis teisiamas už padarytus du nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 str.), kuriuos padarė turėdamas neišnykusį teistumą.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedaro teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų ir nesiekia gyventi dorai, skirtina bausmė susijusi su laisvės atėmimu.
Teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą paskiriant įpareigojimus, kas užkardytų kitų galimų nusikalstamų veikų darymą, priešingu atveju, bausmė būtų vykdoma realiai.
Kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti – kaltinamajam panaikintinos, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis Ž. B. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 883,00 Eur sumai, t. y. prašo priteisti iš kaltinamojo 383,00 Eur turtinei žalai ir 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 86-87). Nurodė, kad T. M. pavogė iš Ž. B. 383,00 Eur paspirtuką, tokiu būdu T. M. nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajam Ž. B. 383,00 Eur dydžio turtinę žalą. Taip pat nurodė, kad dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų patyrė stresą ir dvasinius sukrėtimus, nes buvo pasisavinta jo nuosavybė. Be to, patyrė ir kitų nepatogumų, kurie kilo dėl to, jog kaltinamasis jo atžvilgiu padarė nusikalstamą veiką, t. y. Ž. B. išgyveno stresą, nerimą ir nepatogumus, buvo priverstas naudoti savo laiką ir išteklius komunikacijai su policijos pareigūnais. Taip pat nurodė, kad jaučia nuolatinį nesaugumo jausmą, kadangi kaltinamasis ne pirmą kartą jo atžvilgiu elgiasi ir destruktyviai, ir neteisėtai.
Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiajam asmeniui nei turtinės, nei neturtinės žalos neatlygino.
Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).
Kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl neteisėtų T. M. veiksmų Ž. B. patyrė 383,00 Eur dydžio turtinę žalą, konstatuojama, jog teismas turi pagrindą tenkinti nukentėjusiojo asmens civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisia Ž. B. iš T. M. 383,00 Eur turtinei žalai atlyginti.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Tačiau CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).
Teismas, spręsdamas priteisti nukentėjusiajam iš kaltininko neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į susiformavusią teismų praktiką šios kategorijos bylose, ginamos vertybės specifiką ir šio klausimo sprendimui reikšmingų kriterijų visumą. Bylos duomenimis T. M. iš namo rūsio pagrobė nukentėjusiajam Ž. B. priklausantį turtą – du paspirtukus, vieną jų surado policijos pareigūnai, kitą – T. M. žadėjo grąžinti, bet negrąžino. Nuo pat pradžių T. M. teigė, kad vieną paspirtuką yra palikęs pas savo draugą, gali grąžinti, tačiau per pusantrų metų jo taip ir negrąžino, šiai dienai net nežino, kur konkrečiai yra paspirtukas.
Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam Ž. B. klausimą, įvertina ir tai, kad jam priklausantys daiktai buvo pavogti iš bendro naudojimo rūsio, kurio raktus bendru susitarimu turi visi namo gyventojai. Be to, rūsyje esančiais nukentėjusiojo Ž. B. daiktais, skirtais namo ir jo teritorijos priežiūrai, buvo leista naudotis visiems namo gyventojams. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjęs Ž. B. pripažino, kad per daug T. M. pasitikėjo ir savo asmeninių daiktų pakankamai saugiai nelaikė (pagrindinę namo spyną pakeitė, o bendro naudojimo rūsio spynos – ne), todėl jo paties veiksmai liudija apie nepakankamai rūpestingą požiūrį į savo nuosavybę. Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinant tai, kad pats nukentėjusysis Ž. B. nebuvo pakankamai atsargus, ko pasekoje išgyveno nepatogumus, buvo priverstas naudoti savo laiką ir išteklius komunikacijai su policijos pareigūnais, taip pat nenukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, konstatuojama, kad nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl nukentėjusiojo Ž. B. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad nukentėjusiojo patirti dvasiniai išgyvenimai, teismo vertinimu, nesukėlė jam tokių didelių ir ženklių nepatogumų.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. M. yra jaunas, darbingo amžiaus, todėl jis bus pajėgus atlyginti nukentėjusiajam asmeniui priteistą turtinę žalą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
- Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę 8 mėnesiams,
- Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, 7 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą šį laiką dirbti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 383,00 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) turtinės žalos atlyginimą Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Panaikinti T. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.