Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei, Kornelijai Saltanavičiūtei, Liucynai Vasiliauskienei, Lolitai Drazdienei,

kaltinamajam T. M. (nuotoliniu būdu), jo gynėjai advokatei Lauretai Ulbienei (nuotoliniu būdu),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje, T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, atliekantis bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime, teistas:

1) Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2600 Lt) bauda;

2) Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 3 mėnesiams, įpareigojant dirbti po 30 valandų visuomenės labui, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta viešieji darbai 3 mėnesiams, įpareigojant dirbti po 30 valandų visuomenės labui, ir 20 MGL (2600 Lt) bauda; Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartimi 3 mėnesių viešųjų darbų bausmė pakeista 13 parų areštu;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą 26280 Lt. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsnio 1, 2 dalimis į laisvės apribojimo bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2011 m. gruodžio 20 d. iki 2011 m. gruodžio 22 d.;

4) Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmę sumažinus vienu trečdaliu, laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 25 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 4 mėnesiams ir 20 MGL (2600 Lt) bauda, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė nustatyta laisvės apribojimas 11 mėnesių ir 20 MGL (2600 EUR) bauda, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos per visą bausmės atlikimo laikotarpį, per vieną mėnesį nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per aštuonis mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – 26280 Lt, į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2011 m. gruodžio 20 d. iki 2011 m. gruodžio 22 d.;

5) Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 9 MGL (1170 Lt) bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta bausmė 6 MGL (780 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 4 mėnesiams ir 26 MGL (3380 Lt) bauda, įpareigojant per tris mėnesius nuo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, į bausmės laiką įskaitytas pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį atliktas bausmės laikas;

6) Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, bausmes tarpusavyje subendrinus vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu apėmimo būdu, laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir skiriant baudžiamojo poveikio priemonę 100 valandų nemokamų darbų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartimi paskirta bausme ir Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams ir 26 MGL (3380 Lt) bauda, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę - 100 valandų trukmės nemokamus darbus, į bausmės laiką įskaitytas iš dalies atliktos bausmės pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį ir Akmenės rajono apylinkės 2013 spalio 22 d. teismo baudžiamąjį įsakymą laikas;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams ir 26 MGL (3380 Lt/978 EUR) bauda, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos atlyginti nukentėjusiajam M. D. 19500 Lt žalą; į bausmės laiką įskaitytas laikas pagal 2014 m. vasario 28 d. nuosprendį, iš dalies atlikta bausmė pagal 2013 m. spalio 10 d. nutartį ir 2013 m. spalio 22 d. baudžiamąjį įsakymą;

8) Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 164 straipsnį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta bausmė laisvės apribojimas 4 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams ir 26 MGL (3380 Lt) bauda; vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojant iki bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos atlyginti nukentėjusiajam 19500 Lt žalą; į bausmės laiką įskaitytas laikas, atliktas pagal ankstesnius nuosprendžius;

9) Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose,

10) Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 198-1 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams ir 26 MGL (979 eurų) bauda; vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2015 m. kovo 17 d. iki 2015 m. kovo 19 d. – 2 dienos ir suėmimo laikas nuo 2016 m. sausio 10 d.;

11) Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams;

12) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir BK 289 straipsnį laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendžiu, bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 26 MGL dydžio (979 eurų) baudą. 2020 m. balandžio 24 d. paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę;

13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 d., BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis 64¹ straipsniu bausmė sumažinta ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. vasario 2 d.;

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2022 m. balandžio 22 d. apie 22.11 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „MERCEDES BENZ A 150“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,67 promilių etilo alkoholio koncentracija,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu T. M. kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino iš dalies ir parodė, kad 2021 metais, vasaros metu, su žmona, R. M. lizingu nusipirko automobilį „JAGUAR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kadangi automobilis dar pilnai nebuvo išmokėtas, savininkas jo neperregistravo nei jo, nei žmonos vardu, automobilis buvo užregistruotas senojo savininko, M., vardu. 2022 metais, apie vasario mėnesį, tikslaus laiko neatsimena, perdavė automobilį „JAGUAR“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į autoservisą, bet iš autoserviso automobilis neaiškiomis aplinkybėmis dingo, tikriausiai buvo pavogtas. Vasario mėnesį dėl automobilio vagystės buvo parašytas pareiškimas. 2022 metais balandžio 18 dieną, kartu su žmona buvo namuose, kadangi neplanavo niekur važiuoti, abudu išgėrė alkoholinių gėrimų. Vakare jo žmona R. M. išėjo pavedžioti šuns, netrukus grįžo namo ir jam pranešė, kad kaimynystėje, adresu: (duomenys neskelbtini), kieme, šalia kitų automobilių, stovi galimai jų pavogtas automobilis. Jis nuėjo patikrinti. Automobilis neturėjo valstybinių numerių, bet jo spalva, ratlankiai buvo tokie patys, kaip jų automobilio, įbrėžimai buvo tose pačiose vietose, todėl padarė prielaidą, kad tai tas pats automobilis, kuris buvo iš jų pavogtas, dėl to buvo paskambinta bendruoju pagalbos numeriu 112 bei pranešta apie viską policijai. Atvykus policijos pareigūnams, aiškinosi su jais visą situaciją, bet policijos pareigūnai jiems visiškai nepadėjo, jie nenorėjo nei konfiskuoti jų pagrobto automobilio, nei imtis kažkokių kitų veiksmų, todėl nusprendė su savo kitu automobiliu „MERCEDES“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užstatyti kiemo, kuriame buvo automobilis „JAGUAR“ vartus, kad tas automobilis niekur nedingtų. Todėl sėdo prie vairo ir pavažiavęs kelis metrus, užstatė vartus. Policijos pareigūnams, priėjusiems prie jo, kai sėdėjo prie vairo, pasirodė, kad yra neblaivus, todėl jie patikrino jo blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, o matuoklis jau parodė tiek, kiek parodė. Kai sėdo prie automobilio vairo, nepagalvojo apie tai, kad sėda neblaivus, tiesiog norėjo apsaugoti savo turtą, nenorėjo kad „JAGUAR“ automobilis dingtų, t. y. būtų išvežtas iš kiemo, kuriame jis tuo metu stovėjo, bet gailisi, kad tai padarė išgėręs. Kitą dieną, kaip ir įtarė su žmona ir kaip minėjo policijos pareigūnams, automobilis „JAGUAR“ iš kaimyninio kiemo dingo. Dėl vagystės ir dėl visko surašė pareiškimą policijos departamente (1 tomas, b. l. 99).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. M. nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu bei patikslino, jog įvykis buvo balandžio 22 d. apie 22:11 val., jis tuo metu buvo namuose, buvo pavartojęs vyno. Patvirtino, kad pervarė automobilį „Mercedes – Benz“, kuris pirktas išsimokėtinai įmonės vardu. „Jaguaras XJ8“ bandytas pavogti, jo automobilis, buvo pirktas išsimokėtinai iš žmogaus. Už jį dar buvo skolingi apie 6000 eurų. Nebuvo registruotas, nes nebuvo išmokėta visa suma, buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis. Teigė, kad gailisi, jog vairavo išgėręs, bet tokiu atveju nežino, ką daryti. Teigė, kad buvo tokia kaip savigyna. Nepateisina, kad vairavo, bet iš inercijos taip gavosi tuos vartus užstatyti, nes dings automobilis. Per naktį tas automobilis dingo. Pravažiavo gal 10 metrų girtas. Tas automobilis pirktas išsimokėtinai, nepamena pavardės to žmogaus. Jų verslas šeimos - automobilių nuoma. Automobiliai stovėjo per du namus, nes jie netilpo jų kieme, darželio aikštelėje, ten tilpdavo 4–5 automobiliai. Buvo mokėta savininkui, sumokėtas pradinis įnašas. Vairuotojo pažymėjimo jis neturi. Dažniausiai jei nuomotojas padaro administracinį nusižengimą, tai jis prisiima už nuomotoją ir turi sumokėti baudas. Dėl vairuotojo pažymėjimo sutinka, kad yra dėl to baustas. Jis kitaip negalėjo apsaugoti savo turto, matė pokalbį, kad išvarys ta automobilį. Jie atėjo prie vartų, pareigūnai pasakė, kad pasitrauktų. Užstatyti vartus turėjo, kad neišvarytų automobilio. Jis kreipėsi į policiją, iš serviso buvo dingęs automobilis, gavo laišką, kad nutraukta byla. Tuo metu rado pasirašytą pirkimo - pardavimo sutartį. Pripažįsta dėl vairavimo. Tikrai nebūtų pasielgęs taip. Pavogtas automobilis stovėjo kieme. Išprovokuotas tos situacijos veikė dėl būtino reikalo. Teismui pagarsinus pirkimo–pardavimo sutartį esančią byloje (1 tomas, b. l. 50, 62) kaltinamasis teigė, kad tai suklastota sutartis. Tas automobilis buvo ilgai tvarkomas, su M. „žodiškai“ jie kalbėjo. M. turėjo grąžinti. Daug sykių remontuoti reikėjo tą automobilį, pratęsti sutartį turėjo „žodiškai“. Jei jis nemokėjo, tai jis (teismo pastaba – M. M.) galėjo atvažiuoti ir pasiimti tą automobilį. Jis (teismo pastaba – T. M.) pateikė sutartį, dėl to automobilio. M. skambino, pats kalbėjo su pareigūnais. M. pats sakė, kad gali atvažiuoti ir perduoti tą automobilį M.. Pareigūnai pasakė, kad „jei jūs atvažiuosite mes negrąžinsime automobilio“. Teigė, kad jis gynė savo turtą (2 tomas, b. l. 33–34).

Motyvuojamoji dalis

– 2022 m. balandžio 22 d. 22 val. 25 min. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodoma, kad T. M. buvo nustatyti neblaivumo požymiai - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Prietaisu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0165, patikros sertifikato Nr. 1539929, pirmo tikrinimo metu 22.11 val. nustatyta 1,68 promilės girtumas, antru tikrinimu 22.31 val. nustatyta 1,67 promilės girtumas (1 tomas, b. l. 12);

– kvito duomenimis, kuriuose matyti, kad 2022 m. balandžio 22 d. 22.11 val. alkoholio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARJK0165, patikros Nr. 1539929, T. M. nustatytas 1,68 promilių girtumas (1 tomas, b. l. 13–15);

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad T. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo automobilį „Mercedes Benz A 150“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 1,67 promilių etilo alkoholio koncentracija. Teismo vertinimu, kaltinamojo T. M. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę pripažino iš dalies, o tiksliau, pripažino vairavimo neblaivaus faktą (objektyviąją nusikalstamos veikos pusę), tačiau nepripažino kaltės (subjektyviosios nusikalstamos veikos pusės), tačiau jo kaltę patvirtina baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma. Nagrinėjamu atveju įvertinus liudytojų parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, vaizdo įrašus, esančius byloje, garso įrašą iš bendrojo pagalbos centro, neblaivumo nustatymo aktą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje, darytina išvada, kad kaltinamasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką.

Teismas pažymi, jog kaltinamasis tvirtino, kad vairavo minėtą automobilį neblaivus tik todėl, jog tokiais veiksmais siekė apsaugoti savo turtą, t. y. automobilį „Jaguar“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris, kaltinamojo teigimu, buvo pavogtas ir jo sutuoktinės pastebėtas šalia namų esančioje aikštelėje. Kaltinamojo gynėja baigiamojoje kalboje prašė teismo baudžiamąją bylą T. M. atžvilgiu nutraukti vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nes veika padaryta esant būtinajam reikalingumui. Kaltinamasis T. M. neneigė, jog vartojo alkoholinius gėrimus įvykio dieną. Tvirtino, jog automobilį „Jaguar“ (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos būdu ketino įsigyti iš M. M., o tiksliau, su juo buvo sudaryta minėto automobilio pirkimo–pardavimo sutartis, kaltinamojo šeima juo naudojosi ir ketino dalimis sumokėti už automobilį. Teigė, kad šį automobilį dėl gedimų teko pristatyti į autoservisą, o iš ten automobilis buvo pavogtas. Kai kaltinamojo sutuoktinė šalia namų esančioje aikštelėje pastebėjo automobilį, buvo iškviesti policijos pareigūnai, tačiau, kaltinamojo teigimu, nebuvo imtasi pakankamų priemonių apsaugoti jo turtą ir išsiaiškinti aplinkybes, todėl jis užstatė aikštelės, kurioje stovėjo „Jaguar“ automobilis, vartus kitu automobiliu siekdamas jį apsaugoti.

Baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė – būtinasis reikalingumas, pagal BK 31 straipsnio 1 dalies nuostatas yra, kai asmuo veiką padaro siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Teismas, pritardamas prokurorės nuomonei, mano, jog net ir šioje situacijoje kaltimasis T. M. turėjo galimybę pasirinkti kitus veikimo būdus (pvz.: iškviesti į pagalba draugus ar pažįstamus), nes nebuvo nustatyta, kad būtent tuo metu minėtą automobilį „Jaguar“ kokie nors asmenys ketino išvaryti iš aikštelės, kurioje jis stovėjo. Kita vertus byloje yra duomenų, jog kaltinamojo sutuoktinė R. M. 2022-05-06 policijai rašytame pareiškime nurodė, jog dar 2022 m. balandžio 11 d. ir balandžio 18 d. vaikščiodama, adresu: (duomenys neskelbtini), kieme, šalia savo gyvenamo namo, pastebėjo labai panašų į savo „Jaguar“ automobilį, tačiau jis buvo be valstybinių numerių. Apie tai R. M. nedelsiant panešė savo sutuoktiniui T. M.. 2022 m. balandžio 22 d. T. M. apsimetė, kad nori tą automobilį pirkti ir jį apžiūrėjo, po to iškvietė policijos pareigūnus (2 tomas, b. l. 85). Todėl darytina išvada, kad apsaugoti savo turtą kaltinamasis T. M. turėjo galimybę dar kelias dienas iki nagrinėjamo įvykio ir nebuvo būtina imtis veiksmų tuomet, kai kaltinamasis T. M. buvo neblaivus bei pasirenkant apsaugoti savo turtą tokios būsenos sėdant prie automobilio vairo.

Šios aplinkybės paneigia kaltinamojo ir gynėjos argumentus, kad T. M. veikė esant būtinajam reikalingumui ir leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti tinkamai.

Aptartos teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės ir ištirti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama T. M. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes daro išvadą, kad T. M. veiksmai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į T. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas 14 kartų (2 tomas, b. l. 156–176), daug kartų baustas administracine tvarka, tarp kurių - ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, tačiau informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (1 tomas b. l. 114–124), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, iki bausmės pagal paskutinį nuosprendį atlikimo pradžios dirbo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu.

Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikų pavojingumui, tarp padarytų nusikalstamų veikų ir už šias veikas nustatytų bausmių, siekiamų tikslų ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nusikalstamų veikų padarymo sistemiškumas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines kaltinamojo T. M. nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nagrinėjamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino vairavimo neblaivaus faktą, tačiau teigė taip pasielgęs esant būtinajam reikalingumui. Pažymėtina, kad teismas aukščiau išdėstytais argumentais paneigė šią kaltinamojo poziciją. Išdėstytos aplinkybės, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimas, bei viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vieną iš straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rūšių – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį parenkant atitinkantį įstatyme numatytam vidurkiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu ir 2022 m. lapkričio 15 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, kurios subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi, paskiriant galutinę bausmę, prie griežčiausios subendrintos bausmės pridedant švelnesnę bausmę.

Į bausmės laiką įskaitytinas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį ir 2022 m. lapkričio 15 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendį paskirtas bausmes, kurios subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi atliktas bausmės laikas.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamas veikas. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis šia teise, vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,67 promilių neblaivumas. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles. Teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą kartu su bausme kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2022 m. balandžio 28 d. (1 tomas, b. l. 101– 104).

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis „Mercedes Benz A 150“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Bylos medžiagoje nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui – B. M. (1 tomas, b. l. 27), tačiau byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kad šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis naudojosi automobiliu būdamas neblaivus savininkui žinant. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas B. M. sūnus G. M., kuris nurodė, kad minėtas automobilis priklauso jo tėvui dėl sveikatos būklės jis perdavė automobilį jam. Buvo įdėjęs minėto automobilio pardavimo skelbimą internete ir pagal jį su juo susiekė moteris ir pasiūlė perduoti automobilį pagal išperkamosios nuomos sutartį. 2022 m. kovo 17 d. su T. M. buvo pasirašyta išperkamosios nuomos sutartis. Buvo susitarta, kad už automobilį atsiskaitys vėliau bankiniu pavedimu, tačiau mokėjimo jis taip ir nesulaukė. Nurodė, kad nežinojo, kam bus naudojamas automobilis ir apie tai, kad T. M. vairavo automobilį neblaivus, sužinojo iš tyrėjos apklausos ikiteisminio tyrimo metu. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą iš kaltinamojo konfiskuoti transporto priemonės - automobilio „Mercedes Benz A 150“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę, kuri remiantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“ yra 2250 eurų su PVM (1 tomas, b. l. 28). Tokia suma išieškotina iš kaltinamojo. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konfiskuotino turto vertė turi būti apskaičiuojama su PVM, kadangi tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. Kartu toks vertinimas leidžia užtikrinti proceso dalyvių (asmenų) lygybės prieš įstatymą principą, t. y. išvengti situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iš kurio išieškoma tokio turto kaina be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Dėl kitų klausimų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokai su DVD-R laikmenomis (2 vienetai) su BPC garso įrašu ir „BODY“ kamerų vaizdo įrašais (prisegti prie bylos 1 tomo virželio) – paliktini saugoti prie bylos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuriose nurodyta, jog dėl kaltinamajam T. M.suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro – 355 eurų suma (2 tomas, b. l. 152–155). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, gynėjo dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje pripažintas būtinu, nes bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis atliko bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime. T. M. interesus ginti parinkta advokatė Laureta Ulbienė, kuri Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. sausio 11 d. nutartimi paskirta T. M. gynėja. Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos numato, teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, jeigu teismo nuomone, be gynėjo pagalbos kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami, dėl šios priežasties Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl išlaidų priteisimo netenkintinas.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (1 tomas, b. l. 101–107) – panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

T. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirtą bausmę visiškai sudedant subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu ir 2022 m. lapkričio 15 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, kurios subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi, prie griežčiausios subendrintos bausmės pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti T. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti bausmes, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį ir 2022 m. lapkričio 15 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendį bei subendrintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, T. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (tris) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2022 m. balandžio 28 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš T. M. konfiskuotino automobilio „Mercedes Benz A 150“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2250 eurų (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai išnagrinėti – 2 (dvi) DVD-R laikmenas (vokai prisegti prie bylos 1 tomo viršelio) su BPC garso įrašu ir „BODY“ kamerų vaizdo įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą, dėl valstybinės teisinės pagalbos išlaidų už kaltinamajam T. M. suteiktą teisinę pagalbą, 355 eurų – netenkinti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.