Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2023-12-19 · Byla Nr. BIK-575/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-06-08Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2023-10-03Vilniaus apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2023-12-19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. KasacijaNutartis · 2024-01-02Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  5. KasacijaNutartis · 2024-01-18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-19
Bylos Nr.
BIK-575/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13958-2022-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algimantas Valantinas (pirm.), Rima Ažubalytė, Eligijus Gladutis
Nuteistasis
T. M.
Kasacinio skundo Nr. DOK-5183/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13958-2022-5
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2023 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Eligijaus Gladučio, spręsdama nuteistojo T. M. kasacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 3 d. nuosprendžio priėmimo ir prašymo sustabdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nuosprendžio vykdymą klausimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis T. M. prašo panaikinti skundžiamus teismų nuosprendžius ir pripažinus, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė esant būtinajam reikalingumui (BK 31 straipsnis), atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas įvykio situaciją vertino formaliai ir padarė nepagrįstą išvadą, kad aptariamoje situacijoje nebuvo būtinojo reikalingumo. Apylinkės teismas visiškai nevertino įrodymų, kuriais buvo grindžiamas prašymas T. M. veiksmus vertinti kaip padarytus esant būtinajam reikalingumui. Apeliacinės instancijos teismas jo prašymo įvertinti, kad inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė dėl būtinojo reikalingumo, siekdamas išsaugoti turtą, taip pat neanalizavo. Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, be to apeliacinės instancijos teismas T. M. apeliacinį skundą išnagrinėjo paviršutiniškai, tinkamai neįsigilinęs į įvykio aplinkybes. Kasatorius teigia veikęs, esant būtinajam reikalingumui, norėdamas išsaugoti automobilį „Jaguar”, kuris prieš tai buvo pavogtas.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Kasaciniame skunde nuteistasis deklaratyviai teigia, kad teismai nevertino įrodymų, patvirtinančių jo versiją, kad inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė dėl būtinojo reikalingumo, siekdamas išsaugoti turtą. Nuteistasis savaip interpretuoja teismų tirtus ir įvertintus įrodymus, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas. Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad skundo teiginiais, kuriais ginčijama teismų išvada dėl būtinojo reikalingumo situacijos nebuvimo, šiuo atveju kvestionuojamos teismų nustatytos faktinės aplinkybės, o tai nėra kasacijos dalykas ir nesudaro pagrindo bylą nagrinėti kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo T. M. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Algimantas ValantinasRima AžubalytėEligijus Gladutis