Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2019-12-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1056-718/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-10
Bylos Nr.
1-1056-718/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1056-718/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33359-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6.; 2.3.6.4.6. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 10 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Jolantai Sarpalienei,

kaltinamajam A. K., jo gynėjui advokatui R. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. K. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas:

A. K. 2019-08-05, apie 13:10 val., būdamas neblaivus ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio mėn. 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam 14:42 val. buvo nustatytas 2,56 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad įvykio metu su draugu V. K. ir jo broliu automobilyje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė degtinę, dar turėjo alaus. Reikėjo automobilį pastatyti į pavėsį, todėl jis, kaltinamasis, vairavo automobilį. Vairuodamas kliudė kitą automobilį, savo automobilį pastatė šalia minėto automobilio. Laukė apgadinto automobilio savininko, bet šis nepasirodė. Draugas, kuris gyveno tame name, pasakė, kad sužinos, kam priklauso tas automobilis, susitars ir jie atlygins žalą. Laukė apie 20 min., niekas neišėjo, tada jis, kaltinamasis, nusprendė automobilį pastatyti savo namo kieme. Buvo streso būsenos. Būdamas kieme, norėdamas nurimti, dar išgėrė alkoholinių gėrimų. Už valandos jam paskambino policijos pareigūnas, po to jį išvežė į policijos komisariatą. Buvo išsigandęs, todėl tyrėjai pasakė, kad automobilio nevairavo. Išsigando, kad atims teisę vairuoti transporto priemones, neturi lėšų baudai sumokėti. Vėliau kaltu prisipažino pilnai, pats paskambino tyrėjai. Nuoširdžiai gailisi. Per 2,5 metų vairavimo stažą kitų teisės pažeidimų nebuvo padaręs. Alkotesteriu jam buvo nustatytas 2,56 prom. girtumas. Suprato, kad sukėlė eismo įvykį, labai dėl to išgyveno, buvo streso būsenoje. Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos jam, kaltinamajam, paskirta 600 eurų bauda, baudos mokėjimas išdėstytas dalimis. Vairuotojo pažymėjimą paėmė tyrėja ir nušalino nuo transporto priemonių vairavimo. Gyvena su dukra pas savo tėvus. Yra išsituokęs, dukra gyvena kartu su juo. Jo tėvas neįgalus, jam diagnozuotas vėžys, jis nevaikšto. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal mamos I. K. laidavimą. Mamos patarimų klauso, tai vienintelis žmogus, kuris gali daryti jam įtaką. Ir ateity gyvens kartu su mama. Tėvai nedirba, jis, kaltinamasis, jiems materialiai padeda, vienintelis dirba šeimoje. Gauna 700-900 eurų darbo užmokestį. Buvusi sutuoktinė prie vaiko išlaikymo neprisideda, dukros nelanko.

Liudytoja I. K. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Sutinka būti laiduotoja. Nurodė, kad sūnus padarė klaidą, dėl to gailisi. Sūnus dirba, alkoholiu nepiktnaudžiauja, kartais savaitgalį išgeria alaus. Su sūnumi, anūke ir sutuoktiniu gyvena trijų kambarių bute. Sutuoktinis serga, jis nedirba dėl sunkios sveikatos būklės. Sūnus padeda jiems materialiai, vienas augina dukrą. Su sūnumi matosi kiekvieną dieną. Ji, liudytoja, nedirba, rūpinasi sergančiu sutuoktiniu. Ji neteista, administracine tvarka taip pat nebausta. Su sūnumi artimai bendrauja, jis visada klauso jos patarimų. Prašo paskirti laidavimą be užstato. Pragyvena iš sutuoktinio 370 Eur neįgalumo pašalpos ir 280 Eur globos pašalpos. Automobilį pirko sutuoktinis, jis anksčiau vairavo automobilį. Automobilis pirktas prieš 4-5 metus už bendrus jos šeimos pinigus. Žino, kuo sūnus yra kaltinamas tuo, kad neblaivus vairavo automobilį ir atsitrenkė į kitą mašiną. Sūnus dėl šio įvykio labai išgyvena. Jis yra labai geras žmogus, ramus, anksčiau taip nesielgdavo. Prašo netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo, nes paskyrus automobilio ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą, tai paveiks visos šeimos interesus. Automobilį ji išvežė į kaimą.

Kadangi kaltinamasis dėl pareikšto kaltinimo visiškai kaltu prisipažino, proceso dalyviams neprieštaraujant, teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikaltimą patvirtina šie įrodymai:

liudytojas A. K. parodė, kad A. K. yra jo draugas ir buvęs bendradarbis. 2019-08-05, apie 11.00 val. baigus darbą, jis paprašė kaltinamojo, kad iš Klaipėdos autobusų stoties važiuodami į namus paimtų jo brolį, kuris grįžo iš užsienio. A. sutiko. Kartu su A. nuvažiavo į Klaipėdos autobusų stotį ir paėmė jo brolį V. K.. Vyko su A. automobiliu Opel Vectra, valstybinių numerių nežino. Važiuojant link namų visi trys nutarė išgerti alkoholinių gėrimų. Atvažiavus prie jo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Automobilių stovėjimo aikštelėje A. pastatė automobilį. Automobilyje visi trys pradėjo gerti degtinę. Po kiek laiko automobilyje pasidarė per karšta. A. nusprendė automobilį perstatyti į pavėsį po netoliese esančiu medžiu. Jis išlipo iš A. automobilio į lauką parūkyti. Kol rūkė, A. automobiliu pavažiavo iki medžio ir parkuodamas savo automobilį kliudė šalia stovėjusį BMW markės automobilį. A. išlipo iš savo automobilio ir pamatė, kad įlenkė BMW automobilį. A. nusprendė palaukti, kol ateis BMW automobilio savininkas, kad galėtų su juo susitarti dėl sugadinto automobilio žalos atlyginimo. Nesulaukus BMW automobilio savininko, jis su A. sutarė, kad jis išsiaiškins, kas šio BMW automobilio savininkas ir kur jis gyvena. Visi trys išvažiavo į A. K. namus, esančius (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. A. norėjo prie savo namų pastatyti automobilį. Po to visi trys nuėjo į šalia esantį parką, toliau gėrė alkoholinius gėrimus. Po kiek laiko pamatė, kad vilkikas tempia A. automobilį. Tada jie su A. išsiskirstė, jis su broliu nuėjo į savo namus, o A. išėjo į savo namus. Jo brolis yra išvykęs į Suomiją, todėl negali atvykti į liudytojo apklausą (1 t., b.l. 20-21).

Iš 2019-08-05 Klaipėdos AVPK tyrėjo D. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad pagal privataus fizinio asmens pranešimą 13.09 val. nustatyta, kad 2019-08-05 automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos su galiniais tamsintais langais, aikštelėje važinėjo prasisukant jo ratams bei slystant skersine kryptimi ir atbuline eiga atsitrenkė į automobilį BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pajudėjo link išvažiavimo iš aikštelės, vėl grįžo į aikštelę ir išvažiavo iš aikštelės. Vairuotojas apie 20-40 metų, vilkėjo tamsius marškinėlius, buvo užsidėjęs sportinę kepuraitę su snapeliu, kepuraitės kairiajame šone buvo baltas plotas. Tęsiant įvykio vietos tyrimą, ties (duomenys neskelbtini) aptiktas neužrakintas automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio salone buvo degtinės ir alaus butelių. Automobiliui buvo apgadintas galinis kairys kampas, kur galinio buferio sugadinimai, jų išsidėstymas bei padarymo pobūdis atitiko automobilio BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus, jų padarymo pobūdį ir išsidėstymą (1 t., b.l. 14-15).

Iš 2019-08-05 Klaipėdos AVPK vyriausiojo patrulio T. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019-08-05, apie 13.13 val., (duomenys neskelbtini), iš eismo įvykio pasišalino automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui A. K. 14:26 val., alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810, ARAA-0130 (patikros sertifikato Nr. 0971587) buvo patikrintas ir nustatytas 2,64 prom. neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu 14:42 val. anksčiau minėtam asmeniui buvo patikrintas ir nustatytas 2,56 prom. neblaivumo (girtumo) laipsnis (1 t., b.l. 16-17).

Iš objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota skaitmeninės CD laikmenos su įrašytu vaizdo ir garso įrašu apžiūra. Užfiksuota, kaip 2019-08-05, 14:00 val., į policijos pareigūnų automobilį įlipa vyriškis, kuris, tyrimo metu nustatyta, yra A. K.. A. K. yra apsirengęs su marškinėliais trumpomis rankovėmis, pilkos spalvos su užrašais, ant galvos užsidėjęs kepurę su snapeliu, kuri yra pilkos ir juodos spalvos, kepurės kairėje pusėje matomi ornamentai, kurie yra baltos ir juodos spalvos. Pareigūnai prašo A. K., kad šis pasakytų, kur yra pastatytas automobilis. A. K. pasakoja, kad jis nežino, kur yra pastatytas automobilis, ir nurodo, kad automobilis yra tėvo. Po ilgų įkalbinėjimų A. K. nurodo, kad automobilis yra Šiaulių gatvėje. A. K. su pareigūnais išlipa iš automobilio (1 t., b.l. 26-27).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilis Opel Vectra, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), registruotas S. K. vardu (1 t., b.l. 54, 55).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad vidutinė transporto priemonės Opel Vectra, 1999-2002 m., kaina Lietuvoje be PVM yra 736 eurai (1 t., b. l. 56).

Dėl veikos kvalifikavimo.

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos analizė leidžia daryti išvadą, kad A. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teismas laiko įrodyta, kad A. K. 2019-08-05, apie 13:10 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,56 promilių neblaivumas. Ši kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

A. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė parodymus atitinkančius esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį. Šios aplinkybės pripažįstamos jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra nusikalstamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė.

Kaltinamasis A. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, šį nusikaltimą jis padarė pirmą kartą, pripažino savo kaltę ir gailėjosi.

Kaltinamojo motina I. K. prašo perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą, charakterizuoja jį teigiamai.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d.). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016).

Teismo nuomone, šioje byloje kaltinamasis A. K. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

A. K. yra padaręs vieną nesunkų nusikaltimą. Nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą ir visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamasis A. K. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b.l. 80-81). Darbdavio UAB (duomenys neskelbtini), kur kaltinamasis dirba, charakterizuojamas teigiamai (1 t., b.l. 156), išlaiko nepilnametę dukrą (1 t., b.l. 159, 160-162). Šios aplinkybės rodo, kad yra labai didelė tikimybė, kad A. K. laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals. Ši nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltinamojo elgesio pasekmė. Bausmės paskyrimas kaltinamajam prieštarautų teisingumo principui.

Prašymą atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teismui pateikė jo mama I. K., Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir neteistų registro duomenų apie fizinį asmenį pažymos matyti, kad I. K. neteista (1 t., b.l. 185), administracine tvarka taip pat nebausta (1 t., b.l. 186-187). I. K. niekur bedirba, globoja neįgalų sutuoktinį S. K. (1 t., b.l. 166-167, 168).

Taigi, visos aptartos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad I. K. realiai galės tinkamai atlikti laiduotojos funkcijas, stebėti, kad A. K. daugiau nepadarytų teisės pažeidimų ir būtų drausmingas, nedarytų naujų nusikalstamų veikų, nes, kaip matyti, tarp jų yra glaudus ryšys. Teismo manymu, I. K. yra asmuo, kuris yra vertas teismo pasitikėjimo. Teisingumas šioje byloje gali būti pasiektas atleidus kaltinamąjį A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą, perduodant A. K. laiduotojos I. K. atsakomybėn, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams. Atleidus A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamoji byla nutrauktina. Atsižvelgiant į laiduotojos asmenines savybes ir materialinę padėtį, į paties kaltinamojo asmenybę, užstatas neskirtinas.

Kiti klausimai.

Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis). Atsižvelgiant į sunkų girtumo laipsnį, A. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 ( šešiems) mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

Laiduotoja I. K. prašo netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo, nes paskyrus automobilio ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą, tai paveiks visos šeimos interesus. Teismui nusprendus taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę, prašo konfiskuoti automobilį, o ne jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje yra advokato R. Š. pateiktas 2019m. liepos 2 d. įgaliojimas, patvirtintas notaro, iš kurio matyti, kad S. K. įgaliojo sutuoktinę I. K. atstovauti jam visose įstaigose ( 1 t., b.l. 169-172).

BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Tai, kad transporto priemonė, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, laikytina šioje teisės normoje aprašytos nusikalstamos veikos priemone, turi būti konfiskuojama, pripažįstama ir formuojamoje šios teisės normos taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-39-222/2018, 2K-80-511/2018).

Automobilis Opel Vectra, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso kaltinamojo tėvui S. K. (1 t., b.l. 54, 55). Nagrinėjamu atveju abejonių tuo, jog transporto priemonė – automobilis Opel Vectra, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, teismui nekyla.

BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodoma, jog kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą ar ne, jeigu šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. S. K. yra kaltinamojo A. K. tėvas, taigi jie yra artimieji giminaičiai (BK 248 straipsnio 1 dalis). I. K., įgaliota veikti S. K. vardu (1 t., b.l. 169-172), parodė, kad nors automobilis ir registruotas sutuoktinio vardu, S. K. yra neįgalus, automobilio nevairuoja, ji taip pat neturi teisės vairuoti transporto priemones, automobiliu naudojasi tik sūnus A. K.. 2019 m. lapkričio 21 d. prašyme I. K. nurodė, kad teismui nusprendus taikyti baudžiamojo poveikio priemonę ( turto konfiskavimą), prašo konfiskuoti automobilį, o ne jo vertę atitinkančią pinigų sumą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris ikiteisminio tyrimo metu perduotas saugojimui I. K., konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos priemonė.

Minėta baudžiamojo poveikio priemonė gali būti netaikoma tik tokiais išskirtiniais atvejais, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Liudytoja I. K. prašo netaikyti transporto priemonės konfiskavimo, dėl to, kad šeimos pajamos yra minimalios. Teismo nuomone, šios nurodytos aplinkybės nėra pakankamos teigti, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus - jo kraujyje esant net 2,56 prom. alkoholio, taip sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Kaltinamasis suprato, kad elgiasi neteisėtai, tačiau tai ignoravo ir tęsė savo veiksmus, veikė tyčia. Pažymėtina, kad spręsdamas valstybinės prievartos priemonių kaltininko atžvilgiu klausimą teismas negali prioriteto teikti vien kaltininko interesams. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi susilaukti pakankamai reikšmingų padarinių dėl jo neteisėtų veiksmų, todėl nepatogumų (ar finansinių sunkumų) patyrimas yra natūrali ir logiška baudžiamojo proceso pasekmė. Kaltinamojo A. K. ir liudytojos I. K. nurodytos aplinkybės negali būti laikomos išimtinėmis ir panaikinančiomis BK 72 straipsnio taikymą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-16 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

Įvertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, egzistuoja visos BK 72 straipsnyje numatytos sąlygos šiai baudžiamojo poveikio priemonei taikyti, todėl nėra pagrindo teigti, kad A. K. atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas, jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir skyrus tik baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, bus išimtinai neproporcingas ar neteisingas.

A. K. paskirtos kardomosios priemonės–rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – 2 skaitmeninės laikmenos su vaizdo įrašu ir fotonuotraukomis, saugomos baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. (A. K.) atleisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos I. K. atsakomybėn vienerių metų laikotarpiui. Baudžiamąją bylą A. K. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 ( šešiems) mėnesiams.

Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, tai yra 2019 m. rugpjūčio 22 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, nusikalstamos veikos priemonę – automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), perduotą saugojimui I. K., nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.

Kaltinamojo A. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento ( vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – 2 skaitmenines laikmenas su vaizdo įrašu ir fotonuotraukomis, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti bylos medžiagoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Laimutė Venckuvienė