- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-19
- Bylos Nr.
- e2S-244-569/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17316-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- J. Z.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. nutarties, sprendžiant ieškovės J. Z. apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Z. ieškinį atsakovui P. V. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir skolos priteisimo ir pagal atsakovo P. V. priešieškinį ieškovei J. Z. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, 2024 m. gruodžio 27 d. ir sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino.
Šalies argumentai
2. Ieškovė J. Z. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. sprendimo. Ieškovė prašė atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 29 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio ir nustatė J. Z. 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.
4. Teismas konstatavo, kad, ieškovė, prašydama atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, nurodo, kad jos pajamos nėra didelės, kitų pajamų neturi, butas, kuriame gyvena su dukra, yra įkeistas, kito turto ieškovė neturi. Šiam teiginiui pagrįsti ieškovė pateikė pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, tačiau dėl pateikto dokumento prastos kokybės jis yra neįskaitomas. Ieškovė taip pat nepateikė jokių kitų duomenų apie savo santaupas. Ieškovės teiginiai, kad ji neturi jokio kito turto, yra nepagrįsti, nes byloje yra gausu dokumentų apie ieškovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurį ji paveldėjo iš tėvo. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė paveldėjo ne tik nekilnojamąjį turtą, bet ir pinigines lėšas. Be to, bylą nagrinėjant iš esmės teismo posėdžio metu teisėjai uždavus klausimą apie ieškovės turtinę padėtį, ieškovė nurodė, kad jos finansinė padėtis vidutinė. Taip pat ieškovė nepateikė jokių duomenų apie bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe valdomą turtą. Teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė savo sunkios finansinės padėties, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Todėl teismas ieškovei nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – pateikti apeliacinį skundą be naujai reiškiamų reikalavimų ir sumokėti 485,00 Eur žyminį mokestį bei pateikti teismui tai pagrindžiančius rašytinius įrodymus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė J. Z. prašo panaikinti nutarties dalį dėl žyminio mokesčio ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti ieškovę iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, leidžiant jai sumokėti 300,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą, ką jau ji padarė, teikiant apeliacinį skundą teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas neįvertino svarbių aplinkybių, kad: apeliantės santykiai su sutuoktiniu yra įtempti; kadangi turtas, kuriuo ji dalijasi su broliu, yra jos paveldėtas, sutuoktinis nesutinka mokėti pinigų už dalintiną turtą; apeliantės dukra, nors yra nepilnametė, tačiau dar moksleivė ir visiškai išlaikoma tėvų; be to, šeima yra paėmusi kreditą, už kurį moką paskolą; apeliantė yra darželio auklėtoja ir kitų pajamų negauna, todėl, norint sumokėti visą žyminį mokestį, reikėtų apeliantei sumokėti visą savo darbo užmokestį.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimą į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti apeliacinio trūkumai – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio sumą, pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl apeliacinio skundo trūkumų ir atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo
9. Teisė kreiptis į teismą, kaip konstitucinė asmens teisių ir laisvių garantija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Jos turinys sietinas su kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
10. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 80-87 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas yra glaudžiai susijęs su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu; tai visuotinai pripažįstama proceso šalies pareiga inicijuojant procesą; žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020).
11. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus.
12. CPK 83 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Pažymėtina, jog CPK 83 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė asmenį dėl turtinės padėties atleisti ne nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo, o tik nuo jo dalies.
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad asmuo dėl savo sunkios turtinės padėties, prašantis jį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, turi pareigą pateikti teismui savo sunkią turtinę padėtį patvirtinančius objektyvius rašytinius įrodymus, kurių pagrindu teismas, spręsdamas klausimą dėl tokio asmens atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, turėtų galimybę neabejotinai įsitikinti prašymo pagrįstumu, t. y. konstatavęs įrodymais pagrįstą sunkią asmens turtinę padėtį, galėtų tenkinti atitinkamą prašymą (CPK 178 straipsnis). Teismas negali tenkinti deklaratyviais teiginiais, bet ne visapusiškais įrodymais pagrįsto prašymo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-579-467/2022).
14. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, jog pagrįsti savo sunkią materialinę padėtį. Apeliantė tik deklaratyviai nurodo, kad su sutuoktiniu nesugyvena ir jai jis atsisako padėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pridėtas įrodymas neparodo apeliantės turtinės padėties. Siekiant pagrįsti savo turtinę padėtį, turi būti pateikti išsamūs įrodymai iš VĮ „Registrų centras“ apie nekilnojamąjį turtą; iš VĮ „Regitra“ apie transporto priemones; duomenys apie piniginių lėšų kredito įstaigų sąskaitose buvimą/nebuvimą ir kita.
15. Apeliantės nurodomos aplinkybės, jog jos sutuoktinis jai nenori padėti, niekaip neįrodo jos sunkios finansinės padėties. Pažymėtina, kad byloje yra dokumentų apie apeliantei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurį ji paveldėjo iš tėvo. Taip pat apeliantė paveldėjo ne tik nekilnojamąjį turtą, bet ir pinigines lėšas.
16. Tai, kad apeliantė turi pilnametę moksleivę dukrą, kurią tėvai išlaiko, taip pat nėra pagrindas pripažinti, jog jos finansinė padėtis yra sunki. Kaip suprato apeliacinės instancijos teismas, tiek apeliantė, tiek jos sutuoktinis yra dirbantys. Abu tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis). Taigi, tai nėra tik apeliantės pareiga išlaikyti pilnametę dukrą, prie išlaikymo, pagal galimybę prisideda ir tėvas.
17. Esant nurodytoms aplinkybėms, vertintina, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė savo sunkios finansinės padėties, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.
Dėl procesinės bylos baigties
18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.