- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-27
- Bylos Nr.
- e2-2772-1169/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17316-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Vaičiūnaitė
- Ieškovas
- J. Z.
- Atsakovas
- P. V.
- Advokatai
- Nerijus Kasiliauskas, Igoris Manzurovas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Z. ieškinį atsakovui P. V. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir skolos priteisimo ir pagal atsakovo P. V. priešieškinį ieškovei J. Z. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė J. Z. su ieškiniu, kurį vėliau patikslino (paskutinis patikslinimas 2024 m. lapkričio 4 d.), kreipėsi į teismą, prašydama: 1) priteisti jai iš atsakovo P. V. 30 000 Eur skolą ir 5 proc. metines procesines palūkanas; 2) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės po R. V. (R. V.) mirties ieškovės su atsakovu paveldėtą turtą tokiu būdu: ieškovei priteisti asmeninės nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini), o atsakovui priteisti 1011/1958 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato–kiemo rūsio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastatą–sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą–daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą–sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato–pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4022/21552 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 534/2859 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 8091/43361 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 4501/24123 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei priteisti ieškovei iš atsakovo 5 715,25 Eur kompensaciją.
2. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos ir atsakovo tėvas R. V. Ieškovė su atsakovu tėvo turtą paveldėjo lygiomis dalimis. Šalims nepavyksta efektyviai valdyti ir naudoti paveldėtą turtą, todėl, ieškovės nuomone, yra tikslinga atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatant vieną turto savininką. Pasak ieškovės, bendra paveldimo ir atidalytino turto vertė sudaro 354 370 Eur. Ieškovės nuomone, kiekvienai iš šalių turėtų priklausyti 112 715,25 Eur vertės turtas. Ieškovė pageidauja, kad jai būtų priteistas visas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 107 000 Eur, o kitas bendras turtas turėtų būti priteisiamas atsakovui. Kadangi pagal turto verčių nustatymą ieškovei turėtų priklausyti atidalinamo turto už 112 715,25 Eur, atsakovas turėtų išmokėti jai 5 715,25 Eur kompensaciją.
3. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas jai yra skolingas 30 000 Eur. Skola susidarė, kai laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2022 m. šalių tėvas R. V. atsakovui davė 60 000 Eur, iš kurių pusė priklausė ieškovei. Anot ieškovės, ji sutiko, kad jai priklausančiais pinigais laikinai naudotųsi atsakovas, tačiau ilgainiui atsakovas pradėjo neigti, kad ieškovei priklauso dalis iš tėvo jam perduotų pinigų.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepime su ieškovės ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, kurį vėliau patikslino (paskutinis tikslinimas 2024 m. lapkričio 11 d.), prašydamas atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės po R. V. (R. V.) mirties ieškovės su atsakovu paveldėtą turtą tokiu būdu: atsakovui priteisti asmeninės nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini), o ieškovei priteisti 1011/1958 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato–kiemo rūsio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastatą–sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą–daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą–sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis pastato–pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4022/21552 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 534/2859 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 8091/43361 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 4501/24123 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovas prašo priteisti jam iš ieškovės 1 210 Eur išlaidas už turto vertinimą.
5. Atsakovas nurodė, kad, mirus šalių tėvui, ieškovė su atsakovu paveldėjo jo turtą lygiomis dalimis. Būdamas gyvas tėvas keturiais banko pavedimais padovanojo atsakovui 51 000 Eur, tai patvirtina banko sąskaitos išrašas, kuriame prie kiekvieno pavedimo nurodyta jo paskirtis „dovana“. Be to, šalių tėvas buvo žodžiu nurodęs, kad ieškovei dovanoja 1/2 dalį žemės sklypo su mišku, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Todėl po tėvo mirties atsakovas, vykdydamas tėvo valią, minėto sklypo paveldėtą dalį su mišku padovanojo ieškovei, o atsakovui liko iškirsto miško, kurios medieną būdamas gyvas pardavė tėvas, sklypo dalis.
6. Atsakovas taip pat paaiškino, kad reikalavimą priteisti jam butą, o ieškovei žemės sklypus su statiniais motyvuoja tuo, kad atsakovas augina devynerių metų neįgalų sūnų, kuriam nustatytas lengvas protinis atsilikimas, o tai reiškia, kad visą atsakovo sūnaus gyvenimą kažkas turės rūpintis juo. Priteisus atsakovui asmeninės nuosavybės teise butą, jis iš buto nuomos galėtų užtikrinti savo neįgaliam sūnui jo priežiūrai ir pragyvenimui reikalingas pajamas visam jo gyvenimui. Ieškovė be jokių argumentų nurodo, kad jai turėtų būti priteistas asmeninės nuosavybės teise butas. Ieškovė į bylą pateikė tik gimimo liudijimą, patvirtinantį, kad ji turi pilnametę dukrą.
Šalies argumentai
7. Ieškovė su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Ieškovės teigimu, išlaidos turto vertinimui neturi įtakos įrodinėjimo dalykui, todėl negali būti priteistos. Atsakovas atsisakė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu prisiėmė vertinimo išlaidų riziką. Ieškovės nuomone, tai, kad atsakovas turi neįgalų sūnų, nepagrindžia jo reikalavimų. Buto nuomos klausimą buvo galima spręsti jau nuo turto paveldėjimo pradžios, tačiau tam griežtai prieštaravo atsakovas. Tik atsakovo „dėka“ šalys mokėjo už butą, apmokėjo jo šildymo išlaidas, kitas komunalines paslaugas. Bylą buvo galima išspręsti taikiai, bendrai pardavus atidalijamą turtą ir pasidalinti gautas lėšas. Nors anksčiau atsakovas su tuo sutiko, bet dėl nesuprantamų priežasčių pakeitė savo nuomonę ir apsunkino bylos išsprendimą taikiai ir teisingai. Ieškovė pabrėžė, kad atsakovo sūnus buvo prižiūrimas ir be lėšų iš buto nuomos, tuo tarpu ieškovė turi pilnametę dukrą, kuri galėtų apsigyventi ginčo bute ir kurti savo gyvenimą atskirai nuo tėvų, dėl šios priežasties ieškovei reikalingas ginčo butas. Atsakovui priteisus turtą, kurį atsakovas siūlo ieškovei, jo vaikas galėtų gyventi gamtoje gryname ore (duomenys neskelbtini). Minėtu turtu ir šiuo metu išimtinai naudojasi ir jį gerina tik atsakovas. Tokios gyvenimo sąlygos kaip tik labai tiktų atsakovo vaikui. Ieškovė po tėvo mirties negali naudotis turtu (duomenys neskelbtini) kaime.
8. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad byloje nėra nė vieno dokumento, patvirtinančio atsakovo teiginius, kad pinigai jam buvo padovanoti. Banko pavedimų išrašai patvirtina, kad iš velionio tėvo buvo atlikti pavedimai į atsakovo sąskaitą. Teismui pateikti telefoninių žinučių vertimai, iš kurių matyti, kad atsakovas nurodo „pervesiu, kai tik viską pateiksime pardavimui“, „o aš tiesos ir žodžių, duotų tau ir amžinaatilsi tėvui, neatsisakiau ir neatsisakysiu“. Be to, ir parengiamųjų teismo posėdžių metu atsakovas šios sumos neginčijo ir pats niekieno neverčiamas su ja sutiko. Teismo posėdyje 2024 m. balandžio 15 d. atsakovas teigė „viskas bus įvykdyta, ką žadėjau“, „aš sutinku tuos 30 000 Eur grąžinti“. Ieškovės nuomone, atsakovo priešieškinis yra nesąžiningas, nes atsakovas nori butą prisiteisti sau, o likusį paveldimą turtą priteisti ieškovei be papildomos piniginės kompensacijos.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, remdamiesi ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytomis aplinkybėmis.
Šalies argumentai
10. Ieškovės atstovas papildomai nurodė, kad ieškovės tėvas atsakovui pervedė 60 000 Eur ir atsakovas buvo pažadėjęs grąžinti 30 000 Eur. Teismo posėdžių metu atsakovas pripažino savo skolą. Atsakovas padarė turto vertinimą, nes šalys planavo turtą parduoti, bet atsakovas nusprendė turto nebepaduoti, todėl turto vertinimo išlaidos iš ieškovės negali būti priteisiamos. Atsakovas nori ieškovei priskirti turtą, kuris yra neadekvatus. Atsakovui butas yra nereikalingas, atsakovas nesutinka jo nuomoti kartu su ieškove, taigi jis butą parduos. Atsakovas naudojasi žemės sklypais, todėl ir toliau gali jais naudotis, o ieškovė butu naudosis pagal paskirtį, leis jame gyventi savo dukrai. Ieškovė turi teisė į butą, o atsakovas naudojasi kaimu, todėl jam ir turi likti žemė su statiniais.
11. Ieškovė teismo posėdyje papildomai nurodė, kad konfliktai prasidėjo po tėvo mirties. Ieškovės teigimu, tėvas buvo labai sąžiningas, visada sakė, kad visas jo turtas vaikams priklauso lygiomis dalimis. Pusė tėvo pinigų, ieškovės nuomone, priklausė jai. Tėvas klausė, ar ieškovė leidžia skolinti savo pinigų dalį atsakovui, ir ieškovė sutiko. Tėvas internetu nesinaudojo, tai atsakovas galėjo bet ką įrašyti į pavedimų paskirtį. Tėvas turėjo pinigų iš miško medienos. (Duomenys neskelbtini), vasarą gyventi galima, atsakovas ten viską tvarko, ten yra jo daiktai. Ieškovė ir jos dukra norėtų pabūti minėtame name, bet negali. Atsakovas jai atvykti į namą nedraudžia, bet ji su atsakovu nebebendrauja.
Atsiliepimas
12. Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, remdamiesi atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.
13. Atsakovo atstovas papildomai nurodė, kad šalių tėvas iškirto mišką dalyje vieno savo žemės sklypo ir gautus pinigus padovanojo savo sūnui (atsakovui). Žodžiu buvo sutarta, kad kita dalis sklypo su mišku turi priklausyti ieškovei, todėl po tėvo mirties atsakovas, vykdydamas tėvo valią, padovanojo ieškovei savo dalį žemės sklypo su mišku, o dalis sklypo, kuri yra be medienos, liko atsakovui. Taigi ieškovė gali išsikirsti savo mišką ir gauti net daugiau nei 60 000 Eur. Atsakovui padovanoti pinigai buvo jo tėvo asmeninė nuosavybė, ieškovė jokių savo pinigų atsakovui nėra perdavusi. Yra įrodymai tik apie 51 000 Eur pervedimą atsakovui, o mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad tai yra dovana. Šalys konfliktuoja, nesutaria dėl turto. Atsakovas prašo buto, nes turi du mažamečius vaikus, iš kurių vienas yra neįgalus. Butą priteisus atsakovui, taip būtų užtikrintas neįgalaus atsakovo sūnaus pragyvenimo šaltinis. Atsakovo sūnus yra nedarbingas, priešingai nei ieškovės pilnametė dukra. Kompensacijos iš ieškovės nėra prašoma, nes atsakovas nesiekia praturtėti. Butas yra likvidus, o kitas turtas ne. Ieškovė patvirtino, kad niekas jai netrukdo naudotis kaimu, o tai, kad atsakovas prižiūri ir šienauja sklypą nereiškia, kad jis naudojasi kaimu. Šiuo atveju minėtu turtu nesinaudoja nei ieškovė, nei atsakovas. Ieškovė irgi sutiko, kad butas būtų parduotas, taigi ji irgi laukia, kol galės parduoti butą. Atsakovo padėtis socialiai pažeidžiamesnė. Atsakovas siekia oraus gyvenimo sūnui, kurio atsakovo sūnus pats negalės užsitikrinti. Jokių paskolinių santykių tarp šalių nebuvo, ieškovė ir liudytoja tiesiog tapatina tėvo turtą su ieškovės turtu, tačiau tai tik ieškovės ir liudytojos įsivaizdavimas. Šalių tėvas liudytojai nepasakė, kad pinigus atsakovui skolino. Dėl 30 000 Eur davimo ieškovei ėjo kalba, kai šalys derėjosi dėl atsidalijimo, tačiau susitarti nepavyko.
14. Atsakovas papildomai nurodė, kad jam reikėjo pinigų, todėl tėvas iškirto mišką ir pinigus už gautą medieną davė atsakovui. Niekas nesakė, kad šiuos pinigus jam reikės grąžinti. Žodžiu buvo sutarta, kad ieškovė irgi turi gauti miško, todėl po tėvo mirties atsakovas atidavė ieškovei savo žemės sklypo dalį su medžiais. Atsakovo teigimu, jis bandė geranoriškai tartis su ieškove, siūlė susitikti, bet susitarti nepavyksta. Atsakovas pažymėjo, kad stengiasi prižiūrėti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nuvyksta ten nušienauti. Ten yra tėvo tėviškė, todėl nenori, kad sklypas būtų apleistas, tačiau su vaikais ten būti negali, nes vaikai yra alergiški. Ieškovei niekas nedraudžia ten atvykti, name yra ir jos daiktų. Teismo posėdžio metu norėjo taikiai išspręsti ginčą su ieškove, todėl sutiko duoti ieškovei 30 000 Eur, bet ne kaip skolos grąžinimą, tačiau susitarti taikiai nepavyko.
15. Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta J. B. paaiškino, kad pažįsta ieškovę ir atsakovą nuo vaikystės. Tėvai irgi buvo pažįstami. Buvo susitikusi su ieškove ir atsakovu kaip tarpininkė, kad šalys susitaikytų. Atsakovas sakė, kad iš pradžių gali grąžinti 10 000 Eur, o vėliau likusią sumą. Apie paskolą atsakovui žinojo, nes apie tai jai papasakojo ieškovė. Kalbėjo ir su šalių tėvu, jis sakė, kad ieškovė neliks nuskriausta. Šalių tėvas buvo labai sąžiningas žmogus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl skolos (ne)priteisimo
16. Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu po tėvo R. V. mirties (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis paveldėjo tėvui priklausiusį turtą.
17. AB „Swedbank“ pateiktais duomenimis, šalių tėvas R. V. nuo 2018 m. iki savo mirties pervedė savo sūnui atsakovui P. V. iš viso 51 000 Eur, t. y. 2018 m. liepos 25 d. R. V. pervedė atsakovui 10 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „dovana sūnui“, 2018 m. spalio 22 d. – 1 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „dovana“, 2021 m. birželio 2 d. – 20 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „dovana“ ir 2021 m. spalio 20 d. – 20 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „dovana“.
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad tėvas paskolino atsakovui 60 000 Eur, iš kurių 30 000 Eur priklausė ieškovei, todėl atsakovas turi grąžinti ieškovei 30 000 Eur.
19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.870 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.
20. Visų pirma teismas pažymi, kad byloje yra įrodymai tik apie 51 000 Eur, o ne 60 000 Eur perdavimą atsakovui. Antra, byloje nėra jokių įrodymų, kad dalis šalių tėvo atsakovui pervestų pinigų priklausė ieškovei. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Iki šio momento paveldėjimo teisiniai santykiai negali prasidėti. Taigi, nors po R. V. mirties ieškovė su atsakovu tėvo turtą paveldėjo lygiomis dalimis, tačiau, kol šalių tėvas dar buvo gyvas, jo turtas, įskaitant jo banko sąskaitoje esančius pinigus, priklausė jam, o ne jo vaikams. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad tėvo sąskaitoje buvusios lėšos priklausė ne jam ar kad tėvas buvo ieškovės pinigų saugotojas, todėl ieškovės teiginiai, kad tėvas, pervesdamas atsakovui pinigus, paskolino atsakovui dalį ieškovei priklausančių lėšų, atmestini kaip nepagrįsti.
21. Ieškovės teiginių, dėl paskolos atsakovui suteikimo negali patvirtinti ir liudytojos parodymai. Pažymėtina, kad liudytoja, kuri yra geriausia ieškovės draugė, pripažino, kad apie paskolą žino tik iš pačios ieškovės pasakojimo, taigi jokių reikšmingų bylai aplinkybių tokie liudytojos duoti parodymai patvirtinti ar paneigti negali. Ieškovės atstovas taip pat akcentavo tai, kad parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas buvo sutikęs ieškovei duoti 30 000 Eur, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad minėto parengiamojo teismo posėdžio metu buvo kalbama apie taikos sutarties sąlygas ir jokie paaiškinimai apie paskolos suteikimo aplinkybes nebuvo teikiami, todėl atsakovo sutikimas, jei bus parduotas visas bendras šalių turtas, duoti ieškovei didesnę pinigų dalį, negali būti laikomas paskolos pripažinimu.
22. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad visų atsakovui atliktų mokėjimo pavedimų paskirtyje R. V. buvo nurodęs paskirtį „dovana“, taigi šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad paskolos teisniai santykiai buvo susiklostę ir tarp atsakovo bei jo tėvo. Taigi ieškovė neturi teisės atgauti iš atsakovo 30 000 Eur nei kaip paskolos davėja, nei kaip kreditorinio reikalavimo paveldėtoja, todėl reikalavimas dėl 30 000 Eur skolos iš atsakovo priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės
23. Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu po tėvo R. V. mirties lygiomis dalimis, be kita ko, paveldėjo:
23.1. butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
23.2. 1011/1958 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
23.3. 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
23.4. 1/2 dalį pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
23.5. 1/2 dalį pastato–kiemo rūsio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
23.6. pastatą–sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
23.7. pastatą–daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
23.8. pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
23.9. pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
23.10. pastatą–sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
23.11. 1/3 dalis pastato–pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
23.12. 4022/21552 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
23.13. 534/2859 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
23.14. 8091/43361 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
23.15. 4501/24123 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
23.16. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
24. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019 24 punktą).
25. Vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus.
26. Nagrinėjamu atveju abi šalys siekia atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tiek ieškovė, tiek atsakovas siekia, kad jiems asmeninės nuosavybės teise priklausytų visas butas (duomenys neskelbtini), o kitai šaliai atitektų kitas šalių bendrai valdomas nekilnojamasis turtas, nurodytas šio sprendimo 23.2–23.16 punktuose. Ieškovė taip pat siekia gauti iš atsakovo 5 715,25 Eur kompensaciją. Atsakovas kompensacijos iš ieškovės priteisti neprašo. Pažymėtina, kad teismas buvo suteikęs šalims ne vieną galimybę ginčą išspręsti taikiai, svarstyti, ar nėra racionalesnio bendrosios nuosavybės pasibaigimo būdo, pavyzdžiui, bendrai parduoti nekilnojamąjį turtą ir pasidalinti gautus pinigus, tačiau šalys bendro sutarimo nepasiekė. Šalys taip pat neprašo ir nenori atidalyti turtą natūra ar nustatyti naudojimosi tvarką. Taigi teismas sprendžia dėl turto atidalijimo pagal šalių siūlomus atidalijimo variantus.
27. Kai šalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi kelis objektus (žemės sklypus), jų sutarimu, atsižvelgiant į vienos ir kitos šalies interesus, galimas toks atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantas, kai vienai šaliai sutikus tam tikros dalies praradimą atidalijimo procese kiti bendraturčiai kompensuotų ne pinigais, o kito objekto, esančio bendrąja daline nuosavybe, didesne dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Taigi iš šalių pareikštų reikalavimų matyti, kad abi šalys siekia valdyti visą butą (duomenys neskelbtini), o kompensaciją už atidalijamą buto dalį išmokėti kitu turtu.
28. Kadangi šalys pasirinko iš esmės vienodą atidalijimo būdą, teismas, spręsdamas, kurios šalies reikalavimas dėl atidalijimo turėtų būti tenkinamas, vertins kurios iš šalių siūlomas atidalijimo variantas yra teisingesnis ir sąžiningesnis kitos šalies atžvilgiu.
29. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl ieškiniu ir priešieškiniu prašomų taikyti atidalijimo variantų, be kita ko, svarbu atsižvelgti į atidalijamo turto vertę. Šiuo atveju atsakovo užsakymu UAB „Vertinimo partneriai“ atliko siekiamo atidalyti turto vertinimą. Šalys nustatytų turto rinkos verčių neginčija ir abi jomis vadovaujasi savo procesiniuose dokumentuose.
30. Turto vertinimo ataskaitoje Nr. VP24N07-03-01 konstatuota, kad viso šalims nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2024 m. liepos 23 d. duomenimis yra 107 000 Eur.
31. Turto vertinimo ataskaitoje Nr. VP24N07-03-02 konstatuota, kad žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalies su gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalimi, kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalimi, sandėliu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniais pastatais (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), sandėliu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 1/3 dalimi, nuosavybės teise priklausančių ieškovei ir atsakovui ir esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertės nustatymo dieną, t. y. 2024 m. liepos 9 d. yra 9 200 Eur.
32. Turto vertinimo ataskaitoje Nr. VP24N07-03-04 konstatuota, kad viso miško ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2024 m. liepos 9 d. yra 177 000 Eur, o viso miško ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2024 m. liepos 9 d. yra 10 600 Eur. Pažymėtina, kad atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tik 1011/1958 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taigi šalims priklausančios šio žemės sklypo dalies rinkos vertė yra 91 392,75 Eur (177 000 x 1011 / 1958).
33. Turto vertinimo ataskaitoje Nr. VP24N07-03-03 konstatuota, kad viso žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2024 m. liepos 9 d. yra 15 000 Eur, viso žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2024 m. liepos 9 d. yra 28 600 Eur, viso žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2024 m. liepos 9 d. yra 16 600 Eur, o viso žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2024 m. liepos 9 d. yra 970 Eur. Pažymėtina, kad atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tik tam tikros dalys šių žemės sklypų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tik 4022/21552 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šalims priklausančios šio žemės sklypo dalies rinkos vertė yra 2 799,28 Eur (15 000 Eur x 4022 / 21552). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tik 534/2859 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šalims priklausančios šio žemės sklypo dalies rinkos vertė yra 181,18 Eur (970 Eur x 534 / 2859). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tik 8091/43361 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šalims priklausančios šio žemės sklypo dalies rinkos vertė yra 5 336,65 Eur (28 600 Eur x 8091 / 43361). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tik 4501/24123 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šalims priklausančios šio žemės sklypo dalies rinkos vertė yra 3 097,32 Eur (16 600 Eur x 4501 / 24123).
34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kiekvienai iš šalių priklausančios buto dalies vertė sudaro 53 500 Eur (107 000 Eur / 2), o viso kito kiekvienai iš šalių priklausančios dalies nekilnojamo turto, nurodyto šio sprendimo 23.2–23.16 punktuose, rinkos vertė sudaro 61 303,59 Eur ((91 392,75 Eur + 9 200 Eur + 2 799,28 Eur + 181,18 Eur + 5 336,65 Eur + 3 097,32 Eur + 10 600 Eur) / 2). Taigi kiekvienai iš šalių priklausančio nekilnojamojo turto, nurodyto šio sprendimo 23.2–23.16 punktuose, dalies rinkos vertė yra 7 803,59 Eur didesnė už kiekvienai iš šalių priklausančios buto (duomenys neskelbtini), dalies rinkos vertę. Kita vertus, abi šalys teismo posėdyje pripažino, kad iš siekiamo atidalyti turto likvidus yra tik butas. Pažymėtina, kad atsižvelgdamas į turto šį atidalijamo turto aspektą atsakovas neprašo priteisti iš ieškovės kompensacijos už jai tenkančią didesnės rinkos vertės turto dalį, tuo tarpu ieškovė, nors ir pripažįsta likvidumo neadekvatumą, prašo iš atsakovo papildomai priteisti ir kompensaciją pinigais. Įvertinus šalių reikalavimus šiuo aspektu, darytina išvada, kad atsakovo siūlomas atidalijimo būdas, priteisiant atsakovui butą, o ieškovei didesnės rinkos vertės kitą nekilnojamąjį turtą, tačiau neprašant iš ieškovės kompensacijos pinigais, yra sąžiningesnis ir labiau atitinkantis proporcingumo principą ieškovės atžvilgiu nei ieškovės siūlomas atidalijimo būdas.
35. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog žemės sklypą, kuriame yra statinių, stengiasi prižiūrėti, kad nebūtų apleistas, tačiau daug laiko jame praleisti negali, nes vaikai yra alergiški, o ieškovė teigė, kad kaime tiek ji, tiek jos dukra norėtų praleisti daugiau laiko, taigi ieškovei sodyba turi didesnę panaudojimo vertę nei atsakovui. Be to, vertinant tai, ką šalys ketina daryti su atidalytu turtu, teismo vertinimu, svarbu įvertinti tai, kad ieškovė butą duotų savo pilnametei studentei dukrai, kad ši galėtų gyventi atskirai nuo tėvų, o atsakovas nurodo, kad butas jam užtikrintų neįgalaus nepilnamečio sūnaus išlaikymą. Taigi turto atidalijimas atsakovo pasiūlytu būdu šiuo atveju būtų ir socialiniai teisingesnis.
36. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovas įrodė, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtinesnis, todėl šalių turtas atidalijamas atsakovo patikslintame priešieškinyje nurodytu būdu, t. y. atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisiama ieškovei nuosavybės teise priklausanti buto (duomenys neskelbtini) dalis, o ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiamos atsakovui priklausančios turto, nurodyto šio sprendimo 23.2–23.16 punktuose, dalys (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys atmetamas, o atsakovo priešieškinis tenkinamas.
38. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovės ieškinys atmetamas, o atsakovo priešieškinis tenkinamas, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi atsakovas.
39. Nagrinėjamu atveju atsakovo į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas patyrė 147 Eur bylinėjimosi išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti, taip pat 1 400 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas. Atsakovas taip pat patyrė 2 420 Eur išlaidas turto vertinimui atlikti. Nors atsakovas kaip savarankišką reikalavimą suformulavo prašymą priteisti iš ieškovės 1 210 Eur išlaidas už turto vertinimą, tačiau teismas sprendžia, kad šios išlaidos priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl dėl jų atlyginimo spręstina pagal CPK 93 straipsnį.
40. Pažymėtina, kad už ieškinį dėl turto atidalijimo, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 7 dalimi, 82 straipsniu, mokėtinas žyminis mokesti sudaro 110 Eur. Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 147 Eur, taigi atsakovui grąžintina 37 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o 110 Eur išlaidos žyminiam mokesčiui priteistinos iš ieškovės.
41. Atsakovo išlaidos, patirtos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio pagrindu apskaičiuotų maksimalių dydžių už tokio pobūdžio teisines paslaugas, todėl gali būti atlyginamos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovui iš ieškovės taip pat prateistinas 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
42. Atsakovas taip pat patyrė 2 420 Eur išlaidas turto vertinimui atlikti. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo, kad ieškovė atlygintų pusę šių išlaidų, t. y. 1 210 Eur. Teismo vertinimu, šios išlaidos priskirtinos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl atmetus ieškovės ieškinį, priteistinos atsakovui iš ieškovės.
43. Taigi atsakovui iš ieškovės iš viso priteistinas 2 720 Eur (110 Eur + 1 400 Eur + 1 210 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Be to, byloje patirta 12,12 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priešieškinį tenkinti.
Atidalyti J. Z. ir P. V. (P. V.) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą tokiu būdu:
1. Priteisti atsakovui P. V. (P. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
2. Priteisti ieškovei J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo P. V. (P. V.), a. k. (duomenys neskelbtini)
2.1. 1011/3916 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
2.2. 1/4 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
2.3. 1/4 dalį pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
2.4. 1/4 dalį pastato–kiemo rūsio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
2.5. 1/2 dalį pastato–sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
2.6. 1/2 dalį pasato–daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
2.7. 1/2 dalį pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
2.8. 1/2 dalį pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
2.9. 1/2 dalį pastato–sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
2.10. 1/6 dalį pastato–pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
2.11. 2011/21552 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
2.12. 89/953 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
2.13. 8091/86722 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
2.14. 4501/48246 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
2.15. 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Priteisti atsakovui P. V. (P. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 720 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų dvidešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Grąžinti atsakovui P. V. (P. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) 37 Eur (trisdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio (mokėjimo užduoties kodas ZN85328), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia teismo nutartimi.
Priteisti valstybei iš ieškovės J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 12,12 Eur (dvylikos eurų 12 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.