- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-13
- Bylos Nr.
- eAS-530-968/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-03934-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pran.), Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- P. V.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. gruodžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą dėl juridinių faktų pripažinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu (pavadintu „pareiškimas“), kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 nuostatos, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga, jog demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija ir jog asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, neatitinka faktinės tikrovės; 2) pripažinti, kad Regionų administracinio teismo Kauno rūmai vilkina bei neteisėtai stabdo administracinių bylų nagrinėjimą ir šmeižia pareiškėją; 3) priteisti iš Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 50 000 Eur patirtos neturtinės žalos atlyginimą; 4) pripažinti, kad atsisakymas nagrinėti teisme esančius tyčia įšaldytas bylas neatitinka elementarios moralės, vertybių sistemos bei jos skalės ir demokratinės valstybės sampratos bei esmės; 5) pripažinti teisėjo (780) elgesį piktybišku savavaldžiavimu ir tikslingu persekiojimu; 6) įpareigoti Regionų administracinio teismo Kauno rūmus klausyti įstatymų, moralės ir etikos principų; 7) nesielgti neteisėtai ir neversti pareiškėjo prievarta dalyvauti iliuzinio melo vykdyme; 8) nustoti sąmoningai kenkti pareiškėjui, užtikrinti pareiškėjo teisę į objektyvų teismą ir sudaryti jam įstatymo nustatytas sąlygas teismine tvarka apskųsti neteisėtus Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) veiksmus; 9) pripažinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 24 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse bei 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas; 10) pripažinti, kad antrus metus teismas nesugeba pripažinti, jog Administracija įvykdė sistemingus įstatymų nuostatų, normų ir principų pažeidimus.
II.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. gruodžio 9 d. nutartimi pareiškėjo procesinį dokumentą (pavadintą „pareiškimas“) atsisakė priimti.
Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skundo reikalavimus kildina iš Regionų administracinio teismo Kauno rūmų atliktų procesinių veiksmų, susijusių su administracinių bylų nagrinėjimu, ir prašo konstatuoti tam tikrus faktus. Teismas pažymėjo, kad reikalavimai teismui gali būti reiškiami tik dėl teismo veiksmų viešojo administravimo srityje. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimai negali būti nagrinėjami administracinių teismų.
III.
Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. gruodžio 9 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 nuostatos, jog Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga, jog demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija ir jog asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, neatitinka faktinės tikrovės; 3) kreiptis į Konstitucinį Teismą; 4) priimti atskirąją nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. gruodžio 9 d. nutarties pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad pareiškėjo pateiktas procesinis dokumentas, pavadintas „pareiškimu“, nėra nagrinėtinas administracinių teismų, ir atsisakė priimti šį dokumentą. Atskirajame skunde pareiškėjas nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi.
Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą ir vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad asmens teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymų nustatytų skundo padavimo sąlygų ir tvarkos. Teismas, spręsdamas skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, vertina tai, ar nėra procesinių prielaidų, sudarančių kliūtis nagrinėti ginčą teisme, t. y. ar nėra įstatymų nustatytų pagrindų atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).
Aplinkybių, sudarančių pagrindą atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą), sąrašas įtvirtintas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje. Jeigu teismas, spręsdamas skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, nustato nors vieną iš ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų aplinkybių, jis motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su procesiniu dokumentu, prašė pripažinti konkrečias Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 nuostatas neatitinkančiomis tikrovės, įpareigoti Regionų administracinio teismo Kauno rūmus atlikti tam tikrus veiksmus, priteisti iš Regionų administracinio teismo Kauno rūmų neturtinės žalos atlyginimą ir pripažinti tam tikras aplinkybes.
ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas. Prie administracinių ginčų priskiriami ir tarnybiniai ginčai, taip pat rinkimų ginčai (ABTĮ 2 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai priskirtų bylų sąrašą nustato ABTĮ 17 straipsnis. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne sykį yra pažymėjęs, kad administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių. Administraciniam teismui priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-1259/2014, 2026 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-671-492/2026).
Pažymėtina, kad administraciniai teismai nenagrinėja bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., LVAT 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025, 2026 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-715-520/2026).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo procesinio dokumento (pavadinto „pareiškimas“) turinį, atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas reikalavimus pripažinti dalį Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 nuostatų neatitinkančiomis tikrovės, įpareigoti Regionų administracinio teismo Kauno rūmus atlikti veiksmus bei priteisti iš Regionų administracinio teismo Kauno rūmų neturtinės žalos atlyginimą kildina iš Konstitucinio Teismo ir Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų veiklos, susijusios su teisingumo vykdymu. Taip pat pareiškėjas prašo pripažinti tam tikrus juridinius faktus. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ nuostatos nesuteikia administraciniams teismams kompetencijos nagrinėti ir spręsti tokio pobūdžio ginčą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas procesiniame dokumente (pavadintame „pareiškimas) nenurodė jokio konkretaus reikalavimo, kuris būtų kildinamas iš administracinių teisinių santykių. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas nėra nagrinėtini administracinių teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą ir priimti atskirąją nutartį LVAT jau ne kartą pasisakė kitose bylose pagal pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriose buvo reiškiami tapatūs reikalavimai ir nurodomos tos pačios aplinkybės, (žr., pvz., LVAT 2026 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-386-556/2026, 2026 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-587-822/2026, 2026 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-822/2026). Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nenurodo jokių naujų argumentų, kurių apeliacinės instancijos teismas neįvertino minėtose bylose. Atsižvelgiant į tai, šie prašymai netenkinami.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo procesinį dokumentą, pavadintą „pareiškimas“, nagrinėti iš esmės. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.