Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-04-22 · Administracinė byla Nr. eAS-587-822/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-22
Bylos Nr.
eAS-587-822/2026
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-03979-2025-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė, Rytis Krasauskas, Beata Martišienė
Pareiškėjas
P. V.
Atsakovas
Regionų administracinio teismo Kauno rūmams
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-587-822/2026Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03979-2025-3Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. balandžio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) atsakovui Regionų administracinio teismo Kauno rūmams dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas (kalba netaisyta): 1) ,,idant teismui / teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo) – kreiptis į Konstitucinį Teismą (ABTĮ 4 str.)“; 2) ,,pripažinti, kad teiginiai, pateikti – LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO, 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 <...> – neatitinka čia, faktinės (žr. Teisėjo etikos kodeksas) tikrovės“; 3) pripažinti, kad antrus metus pareiškėjui neleidžiama teisme apginti savo teises ir priteisti iš atsakovo – už neadekvačią vyksmui, jo destruktyvią / nepagarbią laikyseną, jo atsakomybės, savo veiksmams / neveikimui / vilkinimui / elgsenai, stoką bei nepagarbą / ignoravimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, etikos / moralės kodeksams / principams, priesaikai, valstybei, žmogui – 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 4) ,,Pripažinti, kad tomis, laiko ir įstatymų apibrėžtomis ribomis, NEnagrinėjant čia (teisme) esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia, įšaldytas bylas, ne tik neatitinka virš nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, bet ir, demokratinės valstybės, kurioje čia gyvenu, sampratos / esmės“; 5) pripažinti teisėjo (780) elgseną savavaldžiavimu ir įpareigoti atsakovą (Kauno rūmus) klausyti įstatymų, moralės / etikos principų nuostatų, paisyti atsakomybės ir vykdyti teisingumą; 6) nesielgti neteisėtai ir neversti pareiškėjo prievarta dalyvauti melo, o ne teisingumo vykdyme; 7) nustoti kenkti ir sudaryti tinkamas sąlygas įstatymine tvarka apginti teises, įstatymų saugomus interesus; 8) pripažinti ir priimti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24 straipsnio 1, 2, 5 dalių, 26 straipsnio 1 dalies nuostatas; 9) priimti faktą, kad antrus metus nesugebama pripažinti neteisėtais Mažeikių rajono savivaldybės administracijos įvykdytus sistemingus ir daugybinius įstatymų nuostatų, normų ir principų pažeidimus ir įvykdyti teisingumą.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą).

Šalies argumentai

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde atsakovu nurodė Regionų administracinio teismo Kauno rūmus, kelia ginčą dėl šio teismo veiksmų neteisėtumo vykdant teisingumą, tačiau teismo veiksmai, susiję su teisingumo vykdymu, negali būti nagrinėjami administraciniame teisme, kadangi šie klausimai pagal savo pobūdį nepriskirtini viešojo administravimo srities ginčams.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad pareiškėjas taip pat prašo pripažinti, jog teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, t. y. neatitinka faktinės tikrovės. Teismas pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo nutarimai yra galutiniai ir neskundžiami, jie turi įstatymo galią ir privalomi visoms valstybės institucijoms bei pareigūnams (Konstitucijos 107 str. 2 d.). Administraciniai teismai neturi įgaliojimų tikrinti Konstitucinio Teismo nutarimų turinio ar jų pagrįstumo, nes tai pažeistų konstitucinę teismų sistemos pusiausvyrą bei Konstitucinio Teismo, kaip vienintelės institucijos, turinčios teisę oficialiai aiškinti Konstituciją, kompetenciją.

Šalies argumentai

Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundu taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą, tačiau nenurodė, dėl kokio konkretaus įstatymo ar jo dalies, taikytinos nagrinėjamoje byloje, prieštaravimo Konstitucijai teismas turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą. Teismas pažymėjo, kad teismas į Konstitucinį Teismą kreipiasi tik tada, kai kyla pagrįstų abejonių dėl byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitikties Konstitucijai. Tai reiškia, kad prašymas turi būti konkretus ir susijęs su ginčo nagrinėjimui taikytinu teisiniu reguliavimu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas siekia tik tam tikrų faktų pripažinimo, konstatavimo, tačiau tokio pobūdžio reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai.

Teismas, susipažinęs su skundo argumentais, darė išvadą, kad pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja su Regionų administracinio teismo veiksmais vykdant teisingumą, o ne iš teismo neteisėtų veiksmų viešojo administravimo srityje, todėl ir toks skundo reikalavimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, priimti atskirąją nutartį, pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės.

Pareiškėjas atskirajame skunde cituoja Teisėjų etikos kodekso ir kitų teisės aktų normas bei laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), vienas iš jų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo (pareiškimo) turinį ir jame suformuluotus reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundas (pareiškimas) nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo reikalavimai yra susiję su kitų teismų priimtais sprendimais, teisėjų vykdoma jurisdikcine veikla. Toks pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas pagal skunde (pareiškime) suformuluotus reikalavimus nėra priskirtas nagrinėti administraciniam teismui.

Pareiškėjas taip pat prašė pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės. Toks reikalavimas nenagrinėtinas teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), kadangi pareiškėjas administracinėje byloje iš esmės siekia Konstitucinio Teismo nutarimo peržiūros. Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikiama argumentacija negali būti ginčo jokiame teisme dalyku (nepatenka į jokio kito teismo jurisdikciją).

Pareiškėjas, be kita ko, prašė pripažinti tam tikrus juridinius faktus, tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025; ir kt.). Administracinėse bylose reikšmingos aplinkybės ir jas patvirtinantys faktai sudaro pareiškėjo reikalavimų pagrindą, kai nėra priimamas nagrinėti konkretus pareiškėjo skundo reikalavimas – dalykas, administracinė byla vien dėl faktų nustatymo negali būti pradėta.

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių. Administraciniu ginču laikomas asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administraciniam teismui priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-1259/2014; kt.).

Pareiškėjas skunde (pareiškime) nenurodė jokio konkretaus reikalavimo, kuris būtų kildinamas iš administracinių teisinių santykių ir kuriuo jis (pareiškėjas) siektų apginti savo pažeistas ar ginčijamas jo teises arba įstatymų saugomą interesą (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Dėl prašymo priimti atskirąją nutartį teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 110 straipsnio 1 dalį, jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, jog pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė pagrindo priimti atskirąją nutartį. Dėl to minėtas prašymas netenkinamas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasBeata MartišienėSkirgailė Žalimienė