Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ir pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, t. y. išaiškinta, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, šiuo atveju prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka faktinės (žr. Teisėjų etikos kodeksą) tikrovės; „pripažinti, kad tomis laiko ir įstatymų apibrėžtomis ribomis, nenagrinėjant teisme esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoningai tyčia įšaldytas bylas, ne tik neatitinka nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, bet ir demokratinės valstybės, kurioje gyvena pareiškėjas, sampratos / esmės; pripažinti čia tikslingai, tęstiniai veikiant organizuotam / grupiniam susivienijimui, manęs atžvilgiu (antrus metus neleidžiate / blokuojate / vilkinate bylų / administracinių ginčų (iš)nagrinėjimą, t. y. – teisme apginti savo teises) tą, „kilpą“?! Ar suvokiate tai – čia gi, teismas, tas, kuris privalo čia, vykdyti teisingumą, vietoj to, man „neria“ čia, „kilpą“ („smaugia“ (reiškia arba tiesiogiai varžyti kvėpavimą, dusinti, arba perkeltine prasme – jausti stiprią emocinę įtampą, būti prislėgtam, kontroliuojamam ar engiamam) – „iš piršto laužtos“, tandemo (jo + atsakovės) kliedesių, iliuzijų, magijos, šmeižto ir, viso kito čia, negatyvo, plius – dešimt tūkstantinės baudos – VMI / antstolis – kartotiniai policijos / greitosios / gaisrinės ... ekipažai / reidai – kaimynų / savininkų gąsdinimas („išlaušim duris/garažo vartus“ – psichiatras / psichologas – prokuroras – socialinis darbuotojas (ar, kas skaitė / suvokia tai, kas ten (principai, veiksnumo prezumpcija) rašoma? Tai (valstybės institucijos (Meras, Taryba, Kontrolės komisija / komitetas, VMI, socialinis darbuotojas ir t. t.), kontroliuojančios (Teisingumo Ministerija, Konstitucinis Teismas, Lygių galimybių, Seimo kontrolierių, Viešojo valdymo agentūra ir t. t.) ir, teisinės institucijos (teismas (abiejų pakopų), ginčų komisija, antstolis, prokuratūra ir t. t.) – čia ta, „tarnaujanti“ sistema) viso to, tikslingai / tęstinai ir, sąmoninga tyčia – nemato?“ – sąmoninga tyčia čia vykdomoms patyčioms / pajuokai / pašaipoms / šmeižtui / engimui / niekinimui / mobingui (neteistai „perkirtus“ man, gyvenimo / sėkmės raidos / plėtros „kelią“, savavaldžiaujant apribojus / atėmus / suvaržius man, įprasto / turėto judėjimo / veiklos laisvę) ir, priteisti iš atsakovo – už neadekvačią vyksmui, jo destruktyvią / nepagarbią laikyseną (sinonimai yra įžūlumas, užgaulumas, negerbimas, pašaipus elgesys. Priklausomai nuo konteksto, galima vartoti ir kitus panašius žodžius, pavyzdžiui, tyčiojimasis, panieka, pasileidimas ar neklusnumas. Pagarba yra aukštas įvertinimas ar pripažinimas, reiškiantis atidumą kito asmens jausmams, mintims, idėjoms, norams ir poreikiams. Ji gali būti parodoma įvairiais būdais: elgesiu (pvz., rankos paspaudimu, apkabinimu, nusilenkimu), kalba ir socialiniais gestais. Pagarba taip pat yra jausmas, kai individualumas ir savitumas priimami kaip vertingi), jo atsakomybės, savo veiksmams / neveikimui / vilkinimui / elgsenai, stoką bei nepagarbą (sinonimai apima žodžius, reiškiančius pagarbos trūkumą, tokius kaip įžūlus, arogantiškas, akiplėšiškas, atžarus, atstatus, atžūlus, statdūrinis, nepadorus, nerodantis pagarbos, niekingas ir apgalvotas, lengvabūdiškas, nepraktiškas) / ignoravimą Konstitucijai, įstatymams, etikos / moralės kodeksams / principams, priesaikai, valstybei, žmogui – 50 000 Eur moralinės / emocinės / psichologinės žalos/skriaudos/kenkimo atlyginimą; pripažinti, atsakovės, apgavikės – Mažeikių RSA elgseną – neteisėtu neveikimu, diskredituojant pačią instituciją – teismą – piktybišku savavaldžiavimu ir įpareigoti atsakovą (Konstitucinį Teismą) – taip taip, teismą (valdžios grandis / dalis, žr. pridedama)) – klausyti įstatymų, moralės / etikos principų (veikti tik sąžiningai, protingai ir teisingai) nuostatų, paisyti savo veiksmų / elgsenos atsakomybės ir čia, privalomai vykdyti teisingumą (ABTĮ 5-6 str.), nesielgti jums čia, priešingai ir įprastai tapus (antrus metus) neteisėtai ir, neversti manęs čia, prievarta dalyvauti, jūsų iliuzinio melo, o ne teisingumo (ABTĮ 6 str.) čia, vykdyme, pagaliau nustoti čia, sąmoningai savivaliaujant, man kenkti ir, vadovaujantis ta, turima teise (konstitucinė teisė į teisingą teismą inter alia) į objektyvų teismą – privalomai užtikrinti ją čia, realiai ir ta, visų lygybe prieš įstatymą, sudaryti čia, tinkamas sąlygas man, įstatymine tvarka (ABTĮ 5 str.) apginti, neteisėtai atsakovės, apgavikės – Mažeikių RSA – pažeistas čia, savo teises, įstatymų saugomus interesus; pripažinti ir priimti – DK 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata – darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdydamas, neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų; DK 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata – kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo (...) gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo; DK 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata – darbdavys privalo įgyvendinti (...) lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus; ar sąžininga, logiška darbdaviui, manęs atžvilgiu, reikšti pagiežą, pavydą, prakeiksmus, kerštą ir, magijos pagalba siekti pakeisti / sugriauti mano likimą ir / ar sunaikinti mane; kur tai matyta?! ar tai suvokiama?! – čia, turime įstatyminę ir faktinę darbdavio elgsenas, kurios tarpusavyje, akivaizdžiai skiriasi – kaip diena ir naktis. tai kas čia ir, kodėl, to nemato ar / ir – nenori matyti?!; priimti tą, akivaizdų faktą, kad net antrus metus čia, nesugebate pripažinti neteisėtais – atstovės, apgavikės – Mažeikių RSA – įvykdytus sistemingus ir daugybinius, įstatymų nuostatų, normų ir principų pažeidimus ir priimti jums čia pagrįstai reiškiamą nepasitikėjimą, jūsų čia, ikišiolinį nesugebėjimą pamatyti juose (atsakovės atliktuose veiksmuose, neveikime, vilkinime ir t. t.) pergalės tiesą ir, įvykdyti teisingumą. Pripažinti tuos, neįmanomus paslėpti, užgožti čia, įrodymus, patvirtinančius jūsų tikrą neįgalumą.“.

Šalies argumentai

Teismas, įvertinęs tai, jog pareiškėjas pareiškime (skunde) atsakovu nurodo Konstitucinį Teismą, sprendė, jog pareiškimas (skundas), kuriuo faktiškai ginčijami Konstitucinio Teismo veiksmai, susiję su teisingumo vykdymu, negali būti nagrinėjami administraciniame teisme, kadangi šie klausimai pagal savo pobūdį nepriskirtini viešojo administravimo srities ginčams, o administraciniam teismui nėra suteikti įgaliojimai vertinti kitų teismų procesinių veiksmų ar priimtų sprendimų teisėtumo.

Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį ir grąžinti jo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui; „Idant teismui / teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo)“ – kreiptis į Konstitucinį Teismą (ABTĮ 4 str.); pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 nuostatose pateikti išaiškinimai – Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai – neatitinka faktinės tikrovės; vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (nurodomos konkrečios nutartys) sustabdyti situaciją dėl nepradedamų nagrinėti administracinių bylų (ABTĮ 5 str. 3 d.); priimti atskirąją nutartį (dėl teisės į teisminę gynybą, neva praleisto termino, pareigos pradėti ir išnagrinėti bylą ir pan.), ją pateikti Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Teisėjų garbės teismui.

Pareiškėjas cituoja Teisėjų etikos kodekso ir kitų teisės aktų normas, teigia, kad teismas neteisingai išsprendė jo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą.