- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-11
- Bylos Nr.
- e2-32705-1102/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26452-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Mauricė
- Ieškovas
- O. K.
- Atsakovas
- P. F.
- Advokatai
- Dmitrijus Bogdanovas, Agnė Misiūnaitė
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei O. K., jos atstovui advokatui Dmitrijui Bogdanovui, atsakovui P. F. (P. F.), atsakovo atstovei advokato padėjėjai Agnei Misiūnaitei,
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovui posėdyje nedalyvaujant (išvada byloje pateikta),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovui P. F. (P. F.) dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo padidinimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, kuriuo prašė pakeisti iš atsakovo nepilnametei šalių dukrai priteisto periodinėmis išmokomis po 190 Eur per mėnesį išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą, mokamą 277,50 Eur dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį, taikant teisės aktuose numatytą indeksaciją. Prašė priteisti iš atsakovo valstybės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai. Nurodė, kad 2016 metais šalys civilinėje byloje Nr. 2-35544-862/2065 sudarė taikos sutartį, kurioje susitarė, kad atsakovas teiks savo dukrai E. F., gimusiai (duomenys neskelbtini), 190 Eur dydžio per mėnesį išlaikymą. Ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais: nuo taikos sutarties pasirašymo suėjo treji metai, prekių/paslaugų kainos Lietuvoje padidėjo, vaikas paaugo ir išlaidos jo išlaikymui natūraliai padidėjo, nes vaikas pradėjo lankyti mokyklą. Ieškovė nurodė, kad nedirba, gauna 70,30 Eur dydžio per mėnesį valstybės išmoką vaikui, finansiškai jai padeda artimieji. Teikė vaiko poreikių lentelę, kurioje vaiko poreikiai iš viso sudaro 450 Eur per mėnesį. Teigė, kad minimalių vaiko poreikių patenkinimui reikia skirti mažiausiai 555 Eur per mėnesį, nes tokio dydžio šalyje yra minimali mėnesio alga, taigi atsakovas vaikui turi skirti po 277,5 Eur per mėnesį. Nurodė, kad sveikatos problemų ar padidintų poreikių vaikas neturi (el. b. T. I, psl. 1-4).
Teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino. Pažymėjo, kad iš bylos duomenų darytina išvada, kad išlaikymą vaikui atsakovas teikia. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės prašymas iš atsakovo priteisti laikiną 277,50 Eur dydžio laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai E. F. yra tapatus ieškinio reikalavimui, jei teismas neįvertinęs aplinkybių, išlaikymą mokančio tėvo finansinių galimybių, vaiko poreikių, priteistų prašomo dydžio laikiną išlaikymą, tai ieškinio reikalavimas būtų patenkintas neišnagrinėjus bylos iš esmės, tai neatitiktų esminių civilinio proceso principų (el. b. T. I, psl. 27-29).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinio netenkinti, priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais: atsakovas niekada nevengė ir pareigingai vykdė savo pareigas vaikui, mokėjo taikos sutartimi nustatytą išlaikymą po 190 Eur kas mėnesį, taip pat prisidėjo prie vaiko išlaikymo papildomai, pavyzdžiui ieškovės prašymu pirko dukrai dviratį, striukę, kitus būtinus daiktus. Teikė savo banko sąskaitos išklotinę, pagrindžiančią, jog nuo 2019 m. pradžios vaiko išlaikymui kas mėnesį pervesdavo po 200 Eur. Pažymėjo, kad turi ir vykdo pareigą išlaikyti ne tik šalių dukrą E. F., tačiau ir dar vieną savo dukrą – V. F., gimusią (duomenys neskelbtini), kuriai taip pat kas mėnesį teikia išlaikymą po 190 Eur, papildomai skiria lėšų dukros laisvalaikiui. Vyresniosios dukros išlaikymo prievolė nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-9850-294-2006. Nurodė, kad yra darbingas, pastoviai dirba, suvokia savo pareigą išlaikyti vaikus, jais rūpintis ir auklėti. Šiuo metu dirba įmonėje UAB „Transrevis“, (duomenys neskelbtini), vidutinis mėnesinis darbo užmokestis per mėnesį – 958,87 Eur. Gyvena iš tėvo paveldėtame bute, kartu su atsakovu gyvena jo motina. Atsakovo vardu registruotas lengvasis automobilis, kuriuo važiuoja į darbą, vežioja motiną į gydymo įstaigas ir kt. Nurodė ir detalizavo savo išlaidas. Atkreipė dėmesį, jog ieškovės pateiktoje lentelėje dėl vaiko poreikių tenkinimo kas mėnesį nurodyti tokie poreikiai, kuriems nėra skiriamos išlaidos kiekvieną mėnesį, pavyzdžiui vaikui nėra kiekvieną mėnesį skiriama lėšų gimtadieniui, vitaminams, vaistams, taip pat nėra perkami kiekvieną mėnesį drabužiai, avalynė, mokyklos pratybos ir vadovėliai. Pažymėjo, kad atsakovas ne kartą skatino ieškovę įsidarbinti, ieškovė yra sveika ir darbinga moteris, tačiau nededa jokių pastangų įsidarbinti ir tokiu būdu taip pat prisidėti prie vaiko geresnio gyvenimo kokybės. Atsiliepimą taip pat grindė teisiniais motyvais, atkreipė dėmesį, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 str. 2 d.). Nurodė, kad ieškovei tenka pareiga įrodyti pasikeitusias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018), o sprendžiant dėl išlaikymo dydžio atsižvelgtina į proporcingumo tarp nepilnamečių vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties kriterijų (el. b. T. I, psl. 57-62).
Byloje gauta išvadą teikiančios institucijos 2019 m. spalio 3 d. išvada Nr. 1SD-/19(8.1.27.E) „Dėl nepilnametės E. F.“, šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktai Nr. 1TSD-2603, Nr. 3TSD-1003, 2019 m. rugsėjo 24 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 1TSD-2602. Nustatyta, kad nepilnametė E. F., kartu su mama O. K. ir seneliais gyvena dviejų kambarių su visais patogumais bute, (duomenys neskelbtini). Butas priklauso ieškovės motinai, švarus, tvarkingas. Mergaitė kambariu dalinasi su mama, jame yra reikalingi baldai bei daiktai, mažametei sudarytos sąlygos gyventi, mokytis, ugdytis. (duomenys neskelbtini) lanko Vilniaus Liepkalnio pagrindinės mokyklos (duomenys neskelbtini). Pakalbinta mergaitė sakė, kad gyvena su mama ir seneliais, o tėtis gyvena (duomenys neskelbtini), šalia miško. (duomenys neskelbtini) teigimu, tėtis atvažiuoja labai retai ir trumpam. Pasak mažametės, jai patinka bendrauti su tėčiu, kartu lankėsi atrakcionų parke, su tėčiu eina pasivaikščioti, kartais nuvažiuoja į parduotuves, tėtis yra nupirkęs jai meškiuką, zuikį, saldainių. (duomenys neskelbtini) sakė, kad su mama labai gerai sutaria, mama ja rūpinasi, viską jai perka, padeda paruošti namų darbus, jos kartu gamina maistą, eina pasivaikščioti. O. K. teigimu, su atsakovu gyvena skyriumi nuo 2013 metų, P. F. nuo 2014 metų teikė vaikui apie 200 Eur/mėn. išlaikymą, tačiau neskyrė dukrai pakankamo dėmesio, su (duomenys neskelbtini) susitinka labai retai. Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja apsilankė atsakovo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini). P. F. nurodė, kad jis dirba UAB „Transrevis” (duomenys neskelbtini). Darbo pajamos - apie 850 Eur/mėn. Pasak atsakovo, šiuo metu jis moka 215 Eur/mėn. išlaikymą dukrai, O. K. nesuteikia galimybės jam bendrauti su vaiku. P. F. teigimu, jis negalėtų mokėti didesnio išlaikymo dukrai (duomenys neskelbtini), nes turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam teikia po 200 Eur/mėn. išlaikymą. Pateikta išvada, kad LR CK 3.201 str. numato, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, kad Tarnybos nuomone, mergaitei augant, didėja jos poreikiai, todėl priteistas išlaikymas didintinas, atsižvelgiant į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumą (b. l. 3–6; el. b. T. I., psl. 40–47).
Posėdžio metu šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.
Šalies argumentai
Ieškovė paaiškino, kad gyvena su dukra kartu su tėvais jiems priklausančiame bute. Mergaitė lanko mokyklos pirmą klasę, anksčiau lankė ikimokyklinę klasę, lopšelio-darželio nelankė, mergaitę augino pati ieškovė, kuri tuo metu nedirbo. Kainuoja prailginta grupė, kelionės su klase, piešimo būrelis. Didesnių sveikatos problemų dukra neturi. Ieškovė nurodė dirbti neturinti galimybių, nes turi prižiūrėti tėvus, kurie yra nedarbingi: tėvui nustatyta (duomenys neskelbtini), reikia jį slaugyti. Ieškovės tėvo sveikata pablogėjo maždaug prieš pusę metų. Ieškovė nurodė, kad neturi transporto priemonės, vaikui susirgus ar kitais skubiais atvejais reikia kviesti transportą, tai kainuoja. Iki susilaukdama dukros yra dirbusi apsaugos darbuotoja, taip pat valymo bendrovėje. Dabar ieškotų darbo apsaugos sektoriuje, tačiau negali, nes serga jos tėvas. Finansiškai ieškovei padeda seserys, taip pat jos tėvų šeimos pajamas sudaro ieškovės tėvų gaunamos nedarbingumo išmokos. Su vaiku eina į piceriją, kavines. Drabužius perka vaikui ir naujus, ir padėvėtus. Nurodė, kad jos ir vaiko bendras mėnesio biudžetas (išlaidos) yra apie 610 Eur (70 Eur vaiko išmoka, 200 Eur gauna iš atsakovo, apie 340 Eur gauna iš artimųjų), iš šių lėšų ji su dukra gyvena. Ieškovė teigė, kad atsakovas su vaiku kokybiškai nebendrauja, o atvažiuoja aiškintis santykių su ieškove ar jos pažeminti. Šalys atskirai gyvena jau keletą metų, iš esmės nuo vaiko gimimo.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad dirba tą patį autobuso vairuotojo miesto maršrutais darbą, kaip ir anksčiau, jo pajamos iš esmės nesikeičia. Darbas pamainomis, siekia dirbti papildomai (toje pačioje bendrovėje), nes dirbant „pagal normą“ atlyginimo nepakaktų pragyventi. Paaiškino, kad rūpinasi savo nedarbinga motina, kuri gyvena netoliese, taip pat moka išlaikymą kitai dukrai. 190 Eur dydžio išlaikymą abiems dukroms moka nuo 2016 m. Nurodė, jog jam visiškai nebelieka pinigų, skaičiuoja kiekvieną eurą. Nurodė, kad ieškovė nuolat reikalauja pinigų, tačiau daro kliūtis atsakovui bendrauti su vaiku, jo galimybės matytis su dukra priklauso nuo ieškovės nuotaikos. Paaiškino, kad santuokos šalys nebuvo sudarę, šalių santykiai nesusiklostė, nes ieškovei netiko gyvenimo ir finansinės sąlygos, kurias šeimai galėjo suteikti atsakovas. Atsakovas norėtų dukrą pasiimti per šventes, savaitgaliui, pasivaikščioti po miestą, taip prisidėti prie vaiko ugdymo ir išlaikymo, tačiau tokios galimybės neturi. Atsakovo mama (vaiko močiutė) yra mačiusi mergaitę tik vieną kartą. Norėtų vykti su vaiku vasarą prie jūros, tačiau ieškovė su tuo nesutinka. Mano, kad prie vaiko išlaikymo turi prisidėti ir pati ieškovė, siekti įsidarbinti, dirbti. Jis išgali mokėti tik 200 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų.
Iš bylos medžiagos, šalių parodymų ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą E. F., gimusią (duomenys neskelbtini) Mergaitė lanko Liepkalnio mokyklos (duomenys neskelbtini) (el. b. T. I, psl. 5).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-35544-862/2016 patvirtino ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo ir išlaikymo įsiskolinimo sumokėjimo (el. b., T. I., psl. 6–7). Minėta nutartimi patvirtintos 2016 m. gruodžio 8 d. taikos sutarties 1 punkte šalys susitarė, kad atsakovas nuo 2016 m. spalio 1 d. iki dukters pilnametystės kas mėnesį mokės po 190 Eur. Sutarties 2 punkte numatyta, kad P. F. įsipareigoja vaiko išlaikymui sumokėti ieškovei vienkartinę 2200 Eur sumą, kuri kompensuotų galimai mažesnį vaiko išlaikymą, teiktą laikotarpyje nuo 2013 m. liepos mėn. iki 2016 m. spalio mėn.
Ieškovė nurodo, kad vaiko poreikiai išaugo, jie šiuo metu yra tokie: vitaminams 25 Eur, vaistams 5 Eur, vadovėliams, pratyboms 5 Eur, mokymosi priemonėms 15 Eur, mokyklos renginiams, būreliams 60 Eur, maitinimui mokykloje 40 Eur, įmokoms į klasės fondą 10 Eur, drabužiams 50 Eur, avalynei 20 Eur, laisvalaikiui 50 Eur, gimtadieniui 20 Eur, maistui namuose 150 Eur, iš viso 450 Eur per mėnesį.
Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; kt.). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2019 m. sausio 1 d. yra 555 Eur neatskaičius mokesčių, arba 430 Eur atskaičius mokesčius, įvestus dėl mokestinės darbo santykių reformos). Atitinkamai kiekvieno iš tėvų teikiamo išlaikymo suma būtiniesiems poreikiams tenkinti paprastai nustatoma ne mažesnė kaip 215 Eur.
Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017).
Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti nustatytos dvi sąlygos: esminis vaiko poreikių pasikeitimas ir (arba) esminis išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) galimybių teikti išlaikymą pasikeitimas (CK 3.201 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 str. 2 d. nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.).
Teismas vertina, kad vaikui augant jo poreikiai didėja, kita vertus nuo 2016 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-35544-862/2016, kuria buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo, priėmimo parėjo nepilnai treji metai. Vaiko poreikiai prieš trejus metus buvo panašūs, prisidėjo mokyklinio ugdymo išlaidos. Prekių ir paslaugų kainos Lietuvos Respublikoje per šį laikotarpį kilo nežymiai (Statistikos departamento duomenimis, infliacija šalyje 2017 m. sudarė 3,9 proc., 2018 m. – 1,9 proc.). Pastebėtina, kad ieškovė rašytiniais įrodymais nepagrindė teiginio, kad dukros būreliams (konkrečiai – posėdyje nurodytam piešimo būreliui) ir mokyklos renginiams išleidžiama po 60 Eur per mėnesį (720 Eur per kalendorinius metus).
Iš bylos dokumentų ir šalių paaiškinimų nenustatyta, kad išlaikymą teikiančio tėvo (atsakovo) pajamos iš esmės pasikeitė. Atsakovas nurodo, kad sumokėjus vaikų išlaikymą, kiekvienai dukrai po 190 Eur, lieka – 578,87 Eur, iš šių lėšų turi pareigą sumokėti komunalinius mokesčius už butą, apie 100-150 Eur per mėnesį; maistas apie 300 Eur per mėnesį (apie 10 Eur/dieną); telefono, banko mokesčiai, kuras, higienos prekės, kitos nenumatytos išlaidos. Remiantis nekilnojamojo turto registro 2019 m. lapkričio 22 d. duomenimis, nustatyta, kad atsakovas 2019 m. birželio 12 d. paveldėjimo pagrindu savo nuosavybėn įgijo 1 kambario butą, (duomenys neskelbtini), taigi atsakovo turtinė padėtis pagerėjo. Kita vertus atsakovui atsirado papildomų turto išlaikymo išlaidų.
Iš posėdžio metu duotų šalių parodymų nustatyta, kad ieškovei maždaug prieš pusę metų atsirado kliūčių dirbti, nes pablogėjo jos tėvo sveikata, tenka jį slaugyti ligoninėje. Ieškovė yra dalinai priklausoma nuo savo artimųjų, nes yra jų pilnai išlaikoma finansiškai, gyvena tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute. Tuo pačiu pažymėtina, kad nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. nepilnametei E. F. pradėjus lankyti mokyklą, vaikui augant ir vis labiau sugebant pasirūpinti savimi, ieškovei atsiranda reali galimybė dirbti, bent dalį dienos, ypač įvertinus tai, kad namuose, kuriuose gyvena ieškovė su dukra, yra kitų nedirbančių suaugusių asmenų, taigi mergaitė nebūtų namuose paliekama viena.
Aplinkybių apie ieškovės ir / ar atsakovo sveikatos problemas, kliudančias dirbti, byloje nenustatyta. Taip pat nenustatyta specialių vaiko poreikių.
Įvertinęs ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, tarp jų tai, kad abu tėvai yra darbingo amžiaus, turi darbinių įgūdžių, kad vaiko poreikiams ieškovė nurodo esant reikalinga 450 Eur per mėnesį, tačiau dalies naujai atsiradusių su ugdymu susijusių poreikių ji pilnai nepagrindė, kad šalys prieš trejus metus buvo sutarusios, kad tėvo mokama 190 Eur per mėnesį suma yra pakankamas išlaikymo dydis, kad šalių pajamos per šį laiką iš esmės nesikeitė, kad atsakovas turi kitą nepilnametį vaiką, kuriam teikia išlaikymą, taip pat atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikoje didėjo minimali mėnesio alga, teismas sprendžia, kad iš ieškovo jo nepilnametei dukrai priteistina po 215 Eur išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis kas mėnesį, šią sumą indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas vertina, kad tokio išlaikymo priteisimas nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių, kriterijų ir garantuos būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Šiuo sprendimu nustatytas išlaikymas priteistinas nuo ieškinio teisme gavimo dienos 2019 m. rugsėjo 6 d. Ieškovė O. K. yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl ji skirtina iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai, CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis).
Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis pakeitimo, t. y. padidinimo 87,50 Eur suma (277,50 – 190,00 = 87,50), tenkintas iš dalies, 29 proc. apimtimi.
Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-19-T-2474-12763 ieškovė yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (e. b. T. I, psl. 11-12). Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. lapkričio 22 d. pažyma Nr. (2.16) NTP-7-6624, kurioje nurodoma, jog už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina suma yra 195,00 Eur (bylos popierinis priedas, l. 16). Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistina 56,55 Eur valstybės naudai.
Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudarė 300 Eur (el, b. T. I, psl. 110-112). Ieškovė nėra atleista nuo kitos pusės patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 213,00 Eur suma (300 Eur x 0,71 proc.).
Ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo pakeitimo mokėjimo, todėl remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo, išlaikymo dydį padidinus 25 eurais, valstybės naudai priteistini 9 Eur (25 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis pakeitimo.
Byloje taip pat susidarė 3,47 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios iš šalių valstybės naudai nepriteisiamos, nes jas paskirsčius tarp šalių proporcingai pareikšto ir patenkinto ieškinio reikalavimo daliai (1,01 Eur ir 2,46 Eur), mokėtinos sumos sudaro mažiau nei 3 Eur. CPK 96 straipsnio 6 d. numatyta, kad tuo atveju, jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-35544-862/2016 nustatyto išlaikymo nepilnamečiam vaikui E. F., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis dydį ir priteisti iš atsakovo P. F., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametės dukros E. F., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai periodinėmis išmokomis po 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2019 m. rugsėjo 6 d. iki vaiko pilnametystės, nustatant, kad išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš ieškovės O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo P. F., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 213 Eur (du šimtus trylika eurų) atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo P. F., a. k. (duomenys neskelbtini) 9 Eur žyminio mokesčio ir 56,55 Eur išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei valstybės naudai, iš viso 65,55 Eur (šešiasdešimt penkis eurus 55 ct) valstybės naudai. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią banke SEB bankas, AB, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.