Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio gatvės“ skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

.

7. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skundą jame išdėstytai argumentais, prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

13. Byloje ginčas kilo dėl APVA 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01, teisėtumo ir pagrįstumo teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Byloje nustatyta, kad UAB „Panevėžio gatvės“, įgyvendindama projektą „Lietaus vandens surinkimo, valymo ir nuotekų bei drenažo sistemų projektavimas, diegimas ir renovavimas“ Nr. 05.1.1-APVA-R-007-51-0001, atliko supaprastintą viešąjį pirkimą „Paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų (kolektoriaus Nr. 29) Senamiesčio g., Elektronikos g., Panevėžio m. rekonstravimas, statybos darbai“. Skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtas 2022 m. birželio 17 d., Pirkimo Nr. 610040. Pirkimas buvo vykdomas pagal CVP IS paskelbtas sąlygas (toliau - Pirkimo sąlygos, 1 priedas).

15. Byloje nustatyta, kad 2022 m. spalio 28 d. Agentūroje užregistruotas „Įtarimas apie pažeidimą“ dėl projekto Nr. 05.1.1-APVA-R-007-51-0001 „Lietaus vandens surinkimo, valymo ir nuotekų bei drenažo sistemų projektavimas, diegimas ir renovavimas“ vykdymo. Agentūroje atlikus Pirkimo dokumentų ir procedūrų patikrinimą nustatyta, kad tiekėjai teikė paklausimus dėl Pirkimo dokumentų, Perkančioji organizacija atsakė į visus užduotus klausimus, tačiau 2022 m. birželio 28 d. dienos tris pranešimus nepateikė tiekėjams UAB „Aarslef“ ir UAB „SKDRS“, o 2022 m. birželio 29 d. pranešimas nebuvo išsiųstas UAB „Aarslef“. Šie tiekėjai prie Pirkimo prisijungė vėliau negu buvo teikti pranešimai, tačiau pranešimai nebuvo jiems išsiųsti ir vėliau prisijungus prie Pirkimo. Taip pat visi atsakymai į tiekėjų paklausimus nebuvo paskelbti CVP IS prie Pirkimo dokumentų viešai.

16. Agentūra 2022 m. lapkričio 17 d. užbaigusi pažeidimo tyrimą nustatė, kad vykdant viešąjį pirkimą Perkančioji organizacija neišsiuntė atsakymų į tiekėjų paklausimus tiekėjams UAB „Aarslef“ ir UAB „SKDRS“ bei nepaskelbė visų atsakymų į tiekėjų paklausimus CVP IS prie Pirkimo dokumentų viešai, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

17. Agentūra 2022 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. APVA-8934 „Dėl įtariamo pažeidimo“ išsiuntė perkančiajai organizacijai Agentūros sprendimo dėl pažeidimo projektą su nustatyto pažeidimo vertinimu bei nurodytu taikytinu finansinės pataisos dydžiu (10 proc.) ir pasiūlė per 7 dienas pateikti papildomos informacijos ar paaiškinimų, susijusių su nustatytu pažeidimu, kurių ji dar nebuvo pateikusi.

18. Pareiškėja 2022 m. lapkričio 25 d. pateikė atsakymą į Agentūros raštą. Agentūra, įvertinusi pareiškėjos pateiktus papildomus paaiškinimus 2022 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (APVA-9884). Sprendimu APVA pritaikė 5 proc. dydžio finansinę pataisą, t. y. 34,738,50 Eur, nuo Projektui tenkančios finansuoti tinkamų lėšų pagal 2022 m. liepos 28 d. darbų sutartį Nr. 22-38.

19. Byloje pateiktas 2022 m. birželio 28 d. pranešimas Nr. 34-58, kuriame pateikti atsakymai į pateiktus klausimus. Perkančioji organizacija atsakydama į klausimą dėl šulinių kiekių nurodė, kad numatomų rekonstruoti šulinių kiekis ir numatomų naujų šulinių kiekis yra aiškia nurodytas techninio projekto aiškinamajame rašte, darbų sąnaudų žiniaraštyje ir darbų kiekių žiniaraštyje. Atsakydama dėl naikinamų tinklų Perkančioji organizacija nurodė, kad vadovaujantis normatyvinių dokumentų reikalavimais ir inžinerinių tinklų eksploatavimo taisyklėmis, turi būti naikinami nenaudojami inžineriniai tinklai. Perkančioji organizacija atsakydama į klausimą dėl archeologinių tyrinėjimų ir archeologinės priežiūros nurodė techninio projekto reikalavimus, kurie buvo paskelbti pirkimo sąlygose (žiniaraščio 1.3 punktas).

20. 2022 m. birželio 28 d. rašte Nr. 34-59 Perkančioji organizacija, pateikdama savo atsakymą į klausimą dėl lietaus nuotekų valyklos statybos darbų, nurodė techninio projekto aiškinamojo rašto 2.3.4 punktą, kuriame nurodyta, kad šio projekto apimtyje valykla neprojektuojama.

21. 2022 m. birželio 28 d. rašte Nr. 34-60 buvo pateiktas Perkančiosios organizacijos atsakymas dėl statybos leidimo, kuriame nurodyta, kad Pirkimo sąlygų 2 skyriaus 2.2 punkte nurodyta „Statybą leidžiantį dokumentą gauna Užsakovas ir perduoda jį Rangovui ne vėliau, nei Šalys pasirašo Statybvietės perdavimo-priėmimo aktą“. Perkančioji organizacija atsakydama į klausimą dėl darbų pirmojo etapo pratęsimo nesutiko pratęsti pirmo etapo atlikimo termino. Perkančioji organizacija atsakydama dėl pasiūlymo pateikimo termino atidėjimo nurodė, kad Pirkimo pasiūlymų pateikimo atidėjimo terminas buvo patenkintas ir pateiktas viešai 2022 m. birželio 29 d paskelbtas CVP IS sistemoje.

22. Perkančioji organizacija 2022 m. birželio 29 d. rašte Nr. 34-62, pateikdama savo atsakymą į klausimą dėl darbų vykdymo grafiko formos pateikimo, nurodė, kad kaip ir nurodyta pasiūlymo formoje (Pirkimo sąlygų 1 priedas) kartu turi būti teikiamas ir darbų atlikimo grafiko priedas.

23. Byloje pateiktas 2023 m. sausio 18 d. RUAB „SKDR“ atsakymas Nr. 20230118/01PG, kuriame nurodyta, kad tiekėjas, prisijungęs prie CVP IS paskelbto Pirkimo, Perkančiosios organizacijos skelbtame Pirkime dalyvauti neketino.

24. Viešųjų pirkimų tikslas, įtvirtintas VPĮ 1 straipsnio 1 dalyje, yra užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkinių ir projekto konkursų atlikimą. Pagal VPĮ 17 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Perkančioji organizacija, vykdydama pirkimą, išsirenka ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą iš visų pateiktų, tačiau pasiūlymas turi atitikti visus pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus (VPĮ 45 straipsnio 1 dalis).

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas ir pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų pažeidimų, yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, kad konkreti nuostata nebuvo įgyvendinta, nereiškia, kad pažeidimas nebuvo padarytas ir jis neturi reikšmės. Taigi, net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2046/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų pažeidimų mažareikšmiškumo, yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (2018 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018). Taigi, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimai negali būti laikomi formaliais ir mažareikšmiais, kadangi tai esminiai viešųjų pirkimų organizavimo principai.

26. Lietuvos A aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nuosekliai konstatuojama, jog viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas pasireiškia tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).

27. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, jau yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (ESTT 2005 m. kovo 5 d. Sprendimas byloje Fabricom C-21/03). ESTT ne vienoje byloje yra konstatavęs, kad lygiateisiškumo (nediskriminavimo) principas taip pat reiškia būtinumą kiekvieno galimo viešojo pirkimo dalyvio (tiekėjo) interesais užtikrinti pakankamą viešumą, leidžiantį atverti rinką ir sudarantį galimybes suinteresuoto tiekėjo patekimui į ją bei įgalinantį kontroliuoti viešųjų pirkimų tvarkos nešališkumą (ESTT byla ParkingBrixenGmbH Nr. C-458/03).

28. Pažymėtina, kad VPĮ reglamentuojami atskiri institutai (nuo pat viešojo pirkimo pradžios iki pabaigos ir viešojo pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo/pasibaigimo), yra įtvirtintos viešumo užtikrinimo priemonės, pavyzdžiui, skelbimas apie viešąjį pirkimą (VPĮ 31 straipsnis), viešojo pirkimo dokumentų teikimas (VPĮ 36 straipsnis), viešojo pirkimo dalyvių informavimas apie viešajame pirkime priimtus sprendimus (VPĮ 58 straipsnis), viešojo pirkimo procedūrų ataskaitų teikimas (VPĮ 96 straipsnis). VPĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal bendrą taisyklę Pirkimo dokumentai skelbiami CVP IS.

29. VPĮ 2 straipsnio 39 dalyje pateiktas pirkimo dokumentų apibrėžimas - perkančiosios organizacijos pateikiami arba nurodomi dokumentai, kuriuose aprašomi ar nustatomi pirkimo ar jo procedūros elementai: skelbimas apie pirkimą, išankstinis informacinis skelbimas, naudojamas kaip kvietimo dalyvauti pirkime priemonė, techninė specifikacija, aprašomasis dokumentas, viešojo pirkimo-pardavimo sutarties projektas, viešojo pirkimo kandidatų ir dalyvių dokumentų teikimo tvarka, informacija apie pirkime taikomus reikalavimus ir (arba) kiti dokumentai, jų paaiškinimai (patikslinimai).

30. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėja, atsakydama į tiekėjų klausimus, neišsiuntė atsakymų į tiekėjų paklausimus tiekėjams UAB „Aarslef“ ir UAB „SKDRS“ bei nepaskelbė visų atsakymų į tiekėjų paklausimus CVP IS. Pareiškėja neginčija, kad nepateikė atsakymų visiems Tiekėjams, tačiau pažymi, kad atsakydama į Tiekėjų klausimus savo paaiškinimais nepakeitė Pirkimo sąlygų nuostatų, nepateikė jokių papildomų dokumentų, kurie būtų galėję turėti reikšmę ar įtaką tiekėjams vienodomis sąlygomis parengti savo pasiūlymus, todėl jos pažeidimas laikytinas mažareikšmis ir formalus. Iš byloje pateiktų Tiekėjų paklausimų ir pareiškėjos atsakymų matyti, jog Pirkimo sąlygos Tiekėjams, kurie teikė pasiūlymą Pirkimui buvo neaiškios ir jiems kilo sunkumai vertinant Pirkimo dokumentų sąlygas. Todėl kitiems Tiekėjams, nepateikusiems pasiūlymo Pirkimui taip pat galėjo kilti neaiškumų, kurie galėjo lemti Tiekėjų apsisprendimą dalyvauti Pirkime. Be to, paskelbus Pirkimo informaciją CVP IS neprisijungę Tiekėjai galėtų matyti visą aktualią informaciją kartu su viešai paskelbtais Pirkimo dokumentais. Tačiau pareiškėja tokios galimybės nesudarė, todėl Pirkimo vykdymo metu vieniems tiekėjams buvo suteikta daugiau informacijos nei kitiems. Pažymėtina ir tai, kad atsakymuose, kurie nebuvo paskelbti CVP IS prie Pirkimo dokumentų viešai, buvo pateikta papildoma su Pirkimo objektu susijusi informacija ir dokumentai (statybos leidimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad perkančiosios organizacijos paaiškinimai kvalifikuotini sudėtine pirkimo dokumentų dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011). Taigi visi Pirkimo dokumentų paaiškinimai turėjo būti išsiūti visiems Tiekėjams bei skelbiami CVP IS viešai, ne tik prie pirkimo prisijungusiems tiekėjams. Pažymėtina ir tai, kad Perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, kad visi tiekėjai būtų vienodai informuoti bei vienodai suprastų Pirkimo sąlygas. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, jog pareiškėja nepaskelbdama visų atsakymų į tiekėjų klausimus viešai CVP IS prie Pirkimo dokumentų bei dalį šių atsakymų neišsiųsdama visiems Tiekėjams, pažeidė VPĮ 17 straipsnyje nustatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Todėl pareiškėjos argumentai, kad jos pažeidimas laikytinas mažareikšmis ir formalus atmestini. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad šioje dalyje naikinti skundžiamo Sprendimo pareiškėjos nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

31. Pareiškėja prašo teismo įvertinti pažeidimo sunkumą lengvinančias aplinkybes bei, vadovaujantis proporcingumo principu, taikyti 1 proc. finansinę korekciją.

32. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-10-08 įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės) 311 p. ir Taisyklių 7 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašas“ 6 p., nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (angl. „ Guidelines for determining financial corrections to be made to expenditure financed by the Union for non¬compliance with the applicable rules on public procurement“) (toliau - Gairės). Gairių priedo 2.1 punkte lentelės 9-oje eilutėje nurodyta, kad Perkančiosios organizacijos paaiškinimai arba papildoma informacija (susijusi su atrankos ir (arba) sutarties sudarymo kriterijais) buvo pateikti ne visiems konkurso dalyviams arba nebuvo paskelbti ir už šį pažeidimą taikoma pataisos norma - 10 proc.

33. Pažymėtina, jog visi viešojo administravimo subjektų priimti administraciniai aktai privalo atitikti Viešojo administravimo įstatymo 26 str. nurodytus principus, įskaitant proporcingumo principą, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Taip pat pažymėtina, kad proporcingumo principu reikalaujama, kad „institucijų veiksmai neviršytų to, kas tinkama ir būtina nagrinėjamų teisės aktų teisėtiems tikslams pasiekti, todėl esant galimybei rinktis tarp kelių tinkamų priemonių reikia taikyti mažiausiai ribojančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi nurodytiems tikslams “ (Bendrojo Teismo 2013-05-29 sprendimas byloje Nr. T 384/10, 2007-12-12 Bendrojo Teismo sprendimas Italija prieš Komisiją, Nr. T 308/05).

34. Gairių 1.4 p. nurodyta, kad jei dėl pažeidimo pobūdžio finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma, bet tokio pobūdžio pažeidimas gali turėti poveikį biudžetui, Komisija gali apskaičiuoti taikytinos pataisos sumą, atsižvelgdama į tris kriterijus: pažeidimo pobūdį, jo sunkumą ir susijusius finansinius fondų nuostolius. Tai reiškia, kad remiantis šių Gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio (5 %, 10 %, 25 % ir 100 %) normomis atliekamos finansinės pataisos turi atitikti proporcingumo principą. Tai nedaro poveikio tam, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą reikėtų atsižvelgti į visas nustatyto pažeidimo charakteristikas, susijusias su elementais, į kuriuos atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą.

35. Agentūra taikė pareiškėjai 5 procentų dydžio finansinę pataisą. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad pareiškėja konstatuotus pažeidimus būtų padariusi tyčia. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų sistemingai pažeidinėjusi įstatymus ar kad jai anksčiau būtų taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus. Pirkimas nekėlė tarptautinio susidomėjimo, Pirkimas vykdytas supaprastinto atviro konkurso būdu, užsienio tiekėjai dalyvauti Pirkime nebuvo kviečiami ir pasiūlymų neteikė, Pasiūlymus pateikė 4 tiekėjai, dėl atsakymų į tiekėjų klausimus nepaskelbimo CVP IS prie Pirkimo dokumentų viešai, skundų ar pretenzijų negauta. Nenustatyta kitų pažeidimo sunkinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad Pirkimo sutartimi siekiama visuomenei reikšmingų tikslų – komunalinių atliekų infrastruktūros pagerinimo, išvystymo, išrenkant labiausiai sutarties tikslus atitinkantį investicinį projektą, pasiūlymą. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, jog Agentūros pritaikyta 5 procentų finansinė korekcija yra pernelyg griežta sankcija, o padarytam pažeidimui atlyginti būtų pakankama pareiškėjos atžvilgiu taikyti 2 procentų finansinę pataisą. Teismas, vertindamas visas nustatytas aplinkybes, proceso šalių paaiškinimus, pateiktus byloje rašytinius įrodymus, vadovaudamasis aktualiais galiojančiais teisės aktų reikalavimais ir teismų praktika, sprendžia, kad Agentūros Sprendimas dėl pažeidimo nustatymo yra pagrįstas ir teisėtas, tačiau nagrinėjamu atveju įvertinus anksčiau nurodytus argumentus dėl taikytinos finansinės pataisos, mano, kad šiuo atveju yra pagrindas sumažinti Agentūros taikytą 5 procentų finansinę pataisą iki 2 procentų dydžio finansinės pataisos nuo sutarties vertės.

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 1 dalis) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita to), reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 10 straipsnyje (ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnis) detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

37. Įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, teismas daro išvadą, kad ginčijamas sprendimas visiškai atitinka VAĮ reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Agentūra iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl Agentūros Sprendimas dėl pažeidimo nustatymo yra pagrįstas, tačiau Sprendimu nustatyta Pareiškėjai 5 procentų finansinė pataisa nagrinėjamu atveju nelaikytina proporcinga, todėl mažintina iki 2 procentų finansinės pataisos. Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, sumažinant Sprendimu nustatytą finansinę pataisą.

38. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlandsjudgmentof 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011). Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai, teismo vertinimu, nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

39. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje normoje vartojama formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, jog išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenį Nr. 20, 2010 m., 500–503 p., 2016 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-822/2016).

40. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodyta atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl tais atvejais, kai skundo reikalavimai tenkinami, tačiau atsakovės veika nepripažinta neteisėta ir skundo reikalavimų patenkinimą iš esmės nulemia ne jos veiksmai, o kitos aplinkybės tokia atsakovė negali būti laikoma atsakinga dėl pareiškėjos teismo išlaidų atsiradimo ir šios išlaidos iš minėtos atsakovės negali būti priteisiamos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ginčo atveju atsakovės neteisėti veiksmai nėra konstatuoti, pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio gatvės“ skundą tenkinti iš dalies.

Sumažinti 2022 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT01 uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio gatvės“ taikytą finansinę pataisą nuo 5 procentų iki 2 procentų finansinės pataisos.

Likusioje dalyje pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio gatvės“ skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.