- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-11
- Bylos Nr.
- eA-843-968/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00412-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Rytis Krasauskas (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio gatvės“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio gatvės“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Panevėžio gatvės“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Pareiškėjas, įgyvendindamas projektą „Lietaus vandens surinkimo, valymo ir nuotekų bei drenažo sistemų projektavimas, diegimas ir renovavimas“ Nr. 05.1.1-APVA-R-007-51-0001 (toliau – ir Projektas), vykdė supaprastintą viešąjį pirkimą „Paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų (kolektoriaus Nr. 29) Senamiesčio g., Elektronikos g., Panevėžio m. rekonstravimas, statybos darbai“ (toliau – ir Pirkimas).
2.2. Agentūra Sprendimu pritaikė 5 proc. dydžio finansinę korekciją (34 738,50 Eur, nuo Projektui tenkančios finansuoti tinkamų lėšų sumos pagal 2022 m. liepos 28 d. darbų rangos sutartį Nr. 22-38 (toliau – ir Rangos sutartis). Agentūra nustatė, kad tiekėjai teikė paklausimus dėl Pirkimo sąlygų, UAB „Panevėžio gatvės“ (toliau – ir Perkančioji organizacija) atsakė į visus užduotus klausimus, tačiau dalies atsakymų nepateikė tiekėjams UAB „Aarsleff“ ir UAB „SKDR“. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakydamas į tiekėjų klausimus savo paaiškinimais nepakeitė Pirkimo sąlygų, nepateikė jokių papildomų dokumentų, kurie būtų galėję turėti įtakos tiekėjams vienodomis sąlygomis parengti savo pasiūlymus. Tiekėjas UAB „SKDR“ patvirtino, kad neketino dalyvauti Pirkime dėl priežasčių, nepriklausiančių nuo Perkančiosios organizacijos veiksmų. Nustatytas pažeidimas yra mažareikšmis formalus, o pritaikyta finansinė korekcija neproporcinga. Pažeidimas neturėjo įtakos Pirkimo dalyvių konkurencijai ir nesukūrė jokių neigiamų padarinių.
2.3. Tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimo, pareiškėjas prašė teismo įvertinti pažeidimo sunkumą lengvinančias aplinkybes bei, vadovaujantis proporcingumo principu, taikyti 1 proc. dydžio finansinę korekciją.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas į skundą buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Atlikus pažeidimo tyrimą nustatyta, jog vykdant Pirkimą tiekėjai uždavė keliolika įvairaus pobūdžio ir sudėtingumo klausimų dėl Pirkimo dokumentų. Perkančioji organizacija neišsiuntė dalies atsakymų į tiekėjų paklausimus tiekėjams UAB „Aarslef“ ir UAB „SKDRS“ bei nepaskelbė visų atsakymų į tiekėjų paklausimus Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) prie Pirkimo dokumentų viešai ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.
3.2. Pareiškėjas nepaneigė fakto, jog tiekėjai, nagrinėdami Pirkimo pasiūlymą, susidūrė su tam tikrais neaiškumais, kurie analogiškai galėjo kilti ir kitiems tiekėjams, nepateikusiems pasiūlymo Pirkimui. Atsakymuose, kurie nebuvo paskelbti CVP IS prie Pirkimo dokumentų viešai, buvo pateikta papildoma su Pirkimo objektu susijusi informacija.
Šalies argumentai
3.3. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepanaikina perkančiosios organizacijos pareigos užtikrinti, kad būtų laikomasi skaidrumo ir lygiateisiškumo principų, t. y. kad net ir neprisijungę tiekėjai galėtų susipažinti su visa informacija, kuri susijusi su Pirkimu. Šiuo atveju Pirkimo vykdymo metu vieniems tiekėjams buvo suteikta daugiau informacijos nei kitiems.
3.4. Agentūra, spręsdama dėl taikytinos finansinės pataisos dydžio, vadovavosi proporcingumo principu ir atsižvelgė į kitas svarbias aplinkybes. Agentūra nustatė mažesnę finansinę pataisą (t. y. vietoj 10 proc., nustatė 5 proc.) nei už tokius pažeidimus taikoma vienodo dydžio norma, nustatyta Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendime Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (angl. „Guidelines for determining financial corrections to be made to expenditure financed by the Union for non¬compliance with the applicable rules on public procurement“) (toliau – ir Gairės).
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – sumažino Agentūros Sprendimu pareiškėjui pritaikytą finansinę korekciją nuo 5 proc. iki 2 proc., o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą (skelbimas apie Pirkimą paskelbtas 2022 m. birželio 17 d.), atsakydamas į tiekėjų klausimus, neišsiuntė atsakymų tiekėjams UAB „Aarslef“ ir UAB „SKDRS“ bei nepaskelbė visų atsakymų į tiekėjų paklausimus CVP IS. Iš byloje pateiktų tiekėjų paklausimų ir pareiškėjo atsakymų matyti, jog Pirkimo sąlygos tiekėjams, kurie teikė pasiūlymus Pirkimui, buvo neaiškios ir jiems kilo sunkumų vertinant Pirkimo dokumentų sąlygas. Todėl kitiems tiekėjams, nepateikusiems pasiūlymo Pirkimui, taip pat galėjo kilti neaiškumų, kurie galėjo lemti tiekėjų apsisprendimą dalyvauti Pirkime. Be to, paskelbus Pirkimo informaciją CVP IS neprisijungę tiekėjai galėtų matyti visą aktualią informaciją kartu su viešai paskelbtais Pirkimo dokumentais. Tačiau pareiškėjas tokios galimybės nesudarė, todėl Pirkimo vykdymo metu vieniems tiekėjams buvo suteikta daugiau informacijos nei kitiems. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakymuose, kurie nebuvo paskelbti CVP IS prie Pirkimo dokumentų viešai, buvo pateikta papildoma su Pirkimo objektu susijusi informacija ir dokumentai (statybos leidimas).
6. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas nepaskelbdamas visų atsakymų į tiekėjų klausimus viešai CVP IS prie Pirkimo dokumentų bei dalies šių atsakymų neišsiųsdamas visiems tiekėjams, pažeidė VPĮ 17 straipsnyje nustatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad pažeidimas laikytinas mažareikšmiu ir formaliu.
7. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas konstatuotus pažeidimus būtų padaręs tyčia, kad būtų sistemingai pažeidinėjęs įstatymus ar kad jam anksčiau būtų taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus. Pirkimas nekėlė tarptautinio susidomėjimo, Pirkimas vykdytas supaprastinto atviro konkurso būdu, užsienio tiekėjai dalyvauti Pirkime nebuvo kviečiami ir pasiūlymų neteikė, pasiūlymus pateikė 4 tiekėjai, dėl atsakymų į tiekėjų klausimus nepaskelbimo CVP IS skundų ar pretenzijų negauta, nenustatyta kitų pažeidimą sunkinančių aplinkybių, Pirkimo sutartimi siekiama visuomenei reikšmingų tikslų. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendė, jog Agentūros pritaikyta 5 procentų finansinė korekcija yra pernelyg griežta sankcija, o padarytam pažeidimui atlyginti yra pakankama taikyti 2 procentų finansinę pataisą.
8. Teismas sprendė, kad Agentūra iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl Agentūros Sprendimas dėl pažeidimo nustatymo yra pagrįstas, tačiau Sprendimu nustatyta 5 procentų finansinė pataisa nagrinėjamu atveju nelaikytina proporcinga, todėl mažintina iki 2 procentų finansinės pataisos.
III.
9. Atsakovas Agentūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.
10. Atsakovo apeliacinis skundas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Gairių 2.1 punkte pateikiamos lentelės 9-oje eilutėje aprašytam pažeidimui yra numatyta viena galima finansinės pataisos norma (10 proc.). Teismas neįvertino to, jog Agentūra nustatydama taikytinos finansinės pataisos dydį (vietoj 10 proc. taikė 5 proc.) vadovavosi proporcingumo principu ir Sprendime jau atsižvelgė į tai, kad: Pirkimas nekėlė tarptautinio susidomėjimo – Pirkimas vykdytas supaprastinto atviro konkurso būdu, užsienio tiekėjai dalyvauti Pirkime nebuvo kviečiami ir pasiūlymų neteikė; Pasiūlymus pateikė 4 tiekėjai; negauta skundų ar pretenzijų dėl atsakymų į tiekėjų klausimus nepaskelbimo CVP IS viešai; Projektas yra susijęs su visuomenės gerove ir aplinkos apsauga. Būtent šias aplinkybes Agentūra pripažino lengvinančiomis, todėl taikė mažesnę finansinę pataisą nei numato Gairės. Teismas nepaaiškino, kodėl finansinės korekcijos dydžio sumažinimas nuo 10 proc. iki 5 proc. yra nepakankamas, kad būtų užtikrintas proporcingumo principo laikymasis.
10.2. Pirkimas buvo atliktas pažeidžiant pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus, todėl toks pažeidimas negali būti laikomas formaliu ar mažareikšmiu, už kurį būtų taikoma simbolinė finansinė pataisa. Teismas tinkamai neįvertino byloje surinktų įrodymų, neįsigilino į teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, nepateikė argumentų, kodėl finansinės korekcijos dydis turi būti sumažintas būtent iki 2 proc. dydžio.
Atsiliepimas
11. Pareiškėjas UAB „Panevėžio gatvės“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas nurodo, kad teismas turi teisę mažinti įgyvendinančiosios institucijos pritaikytą finansinės korekcijos dydį. Vien tai, kad Gairėse numatyta 10 proc. finansinė korekcija, kurią Agentūra sumažino iki 5 proc., neužkerta kelio teismui ją mažinti dar kartą, jei tam yra pagrindas. Teismas skundžiamame sprendime pateikė motyvus, kodėl 2 proc. finansinę korekciją laiko proporcinga nustatytam pažeidimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros sprendimo, kuriuo pritaikyta 5 procentų finansinė pataisa nuo Rangos sutarties tinkamų finansuoti išlaidų sumos, tenkančios Projektui, pagrįstumo ir teisėtumo.
13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad skundžiamas Sprendimas iš esmės pagrįstas ir teisėtas, tačiau juo nustatyta 5 procentų finansinė pataisa nagrinėjamu atveju nelaikytina proporcinga, todėl mažintina iki 2 procentų.
14. Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Agentūros nuomone, nagrinėjamu atveju jos pritaikyta 5 procentų dydžio finansinė pataisa yra proporcinga nustatytam pažeidimui, Agentūra įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pritaikė mažesnę finansinę korekciją nei už atitinkamo pobūdžio pažeidimus numatyta Gairėse (10 proc.), o pirmosios instancijos teismas tinkamai nepagrindė, kodėl finansinės korekcijos dydis turi būti sumažintas iki 2 procentų.
15. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų. Todėl atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame skunde keliami klausimai tik dėl pritaikytos finansinės korekcijos dydžio, teisėjų kolegija pasisako tik šiuo aspektu.
16. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 143 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad taikytinos korekcijos dydis turi būti nustatomas, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, sunkumą, fondų finansinius nuostolius ir taiko proporcingą korekciją. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) 2016 m. liepos 14 d. sprendime Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C-406/14 yra konstatavęs, kad jeigu tai yra vienkartinis nesisteminis pažeidimas, kiekvienu atveju turi būti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir taikant tuos tris kriterijus (47–48 p.)
17. Proporcingumas, visų pirma, išplaukia iš 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 2 straipsnio 1 dalies, kurioje reikalaujama, kad administraciniai patikrinimai, priemonės ir nuobaudos būtų taikomi, kai tai yra būtina užtikrinant, kad būtų tinkamai taikomi [Europos Sąjungos] teisės aktai, ir būtų veiksmingi, proporcingi ir atgrasomieji, kad galėtų tinkamai apsaugoti [Europos Sąjungos] finansinius interesus. Taigi finansinis koregavimas turi būti tik toks, kokio iš tikrųjų reikia, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį ir sunkumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2023 m. spalio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023).
18. Gairių 1.1 punkte nurodyta, kad jų tikslas užtikrinti proporcingumą. Šiam tikslui svarbu, kad spręsdama dėl finansinės pataisos Komisija atsižvelgtų į pažeidimo pobūdį ir sunkumą bei susijusį finansinį poveikį Europos Sąjungos biudžetui. Vis dėlto laikoma, kad viešųjų pirkimų pažeidimų atveju finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma dėl pažeidimo pobūdžio. Todėl šiais atvejais susijusioms išlaidoms, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį ir sunkumą, laikantis 1.4 skirsnyje nustatytų kriterijų (pažeidimo pobūdis, jo sunkumas, susiję finansiniai fondų nuostoliai), turi būti taikoma fiksuoto dydžio pataisa. Kalbant apie pažeidimo sunkumą, Gairėse patikslinama, kad pažeidimo sunkumas įvertinamas pirmiausia atsižvelgiant į šiuos veiksnius: konkurencijos lygį, skaidrumą, lygiateisiškumą (LVAT 2023 m. spalio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023).
19. Pasisakydamas dėl Gairių taikymo apimties ir intensyvumo, ESTT nurodė, kad nėra draudžiama, jog pirminis vertinimas būtų atliekamas naudojantis lentele, parengta paisant proporcingumo principo, tačiau, nustatant galutinį taikytinos korekcijos dydį, turi būti atsižvelgiama į visas konstatuoto pažeidimo ypatybes, palyginti su aplinkybėmis, į kurias atsižvelgta sudarant tą lentelę, kurios gali pateisinti didesnės ar, atvirkščiai, mažesnės korekcijos taikymą (ESTT 2016 m. liepos 14 d. sprendimo Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C-406/14, 49 p.). Vadinasi, net ir nustačius, jog už konkretų viešųjų pirkimų srities pažeidimą Gairėse yra įtvirtinta fiksuota finansinė korekcija, tai neeliminuoja pareigos įvertinti individualias nustatyto pažeidimo savybes ir, atsižvelgus į jas, nukrypti nuo Gairėse fiksuoto finansinės korekcijos dydžio (žr. LVAT 2023 m. spalio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023).
20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Perkančioji organizacija, atsakydama į tiekėjų klausimus ir jų nepaskelbdama viešai CVP IS prie Pirkimo dokumentų bei neišsiųsdama dalies atsakymų į tiekėjų paklausimus dviems tiekėjams, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Sprendimu už nustatytą pažeidimą taikydama 5 procentų dydžio finansinę pataisą, Agentūra pritaikė mažesnę finansinę korekciją nei už atitinkamo pobūdžio pažeidimus numatyta Gairių 2.1 punkte pateikiamos lentelės 9-oje eilutėje (10 proc.), atsižvelgusi į tai, kad: Pirkimas nekėlė tarptautinio susidomėjimo – Pirkimas vykdytas supaprastinto atviro konkurso būdu, užsienio tiekėjai dalyvauti Pirkime nebuvo kviečiami ir pasiūlymų neteikė; pasiūlymus pateikė 4 tiekėjai; negauta skundų ar pretenzijų dėl atsakymų į tiekėjų klausimus nepaskelbimo CVP IS viešai; Projektas yra susijęs su visuomenės gerove ir aplinkos apsauga.
21. Pirmosios instancijos teismas taikytinos finansinės pataisos dydį sumažino iki 2 procentų, įvertinęs šios nutarties 20 punkte nurodytas aplinkybes, į kurias atsižvelgė ir Agentūra. Taip pat teismas, vadovavosi teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, vertino tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta pareiškėjo tyčia, kad pareiškėjas nebuvo padaręs sistemingų įstatymų pažeidimų, jam anksčiau nebuvo taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus. Be to, teismas nenustatė kitų pažeidimą sunkinančių aplinkybių.
22. Teisėjų kolegija, aptarto teisinio reglamentavimo ir ESTT bei LVAT praktikos kontekste įvertinusi nagrinėjamu atveju taikytinos finansinės korekcijos proporcingumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad 2 procentų finansinė korekcija atitinka nustatyto pažeidimo pobūdį, sunkumą ir fondų finansinius nuostolius ir yra proporcinga padarytam pažeidimui. Atsižvelgus į Agentūros ir pirmosios instancijos teismo aptartas aplinkybes, nurodytas šios nutarties 20, 21 p., taip pat įvertinus viešai nepaskelbtų, tačiau vertinimui prieinamų ir atsekamų perkančiosios organizacijos atsakymų į tiekėjų klausimus turinį, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pritaikytos 5 procentų finansinės korekcijos dydį mažinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, finansinės pataisos sumažinimas iki 2 procentų nagrinėjamu atveju atitinka proporcingumo principą vertinant pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo sprendimą sumažinti finansinės pataisos dydį iki 2 procentų, nurodydamas konkrečias aplinkybes, į kurias atsižvelgdamas vertino taikytinos finansinės korekcijos proporcingumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, taikydama proceso įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti argumentai patvirtina, jog teismas tyrė visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir įrodymus. Šiame kontekste primintina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vien tai, kad atsakovas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
24. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo aktualios teismų praktikos ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
25. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad pareiškėjas neteikė apeliacinio skundo ir neginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo, be kita ko, netenkintas pareiškėjo prašymas atlyginti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Todėl teisėjų kolegija, laikydamasi ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje apibrėžtų ginčo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, nevertina pareiškėjo teisės į pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o sprendžia tik dėl apeliacinės instancijos teisme pareiškėjo patirtų išlaidų atlyginimo.
26. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra nurodęs, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta).
28. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog pagal nuoseklią LVAT praktiką priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; 2021 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1709-492/2021).
29. Pareiškėjas, prašydamas atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teismui pateikė: 1) 2023 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. Serija BER Nr. 2010448, kurioje nurodyta, kad už teisines paslaugas mokėtina 2 057 Eur suma, taip pat nurodytas Projekto Nr. 05.1.1-APVA-R-007-51-0001; 2) Banko patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, iš kurio matyti, kad pareiškėjas faktiškai sumokėjo minėtoje sąskaitoje nurodytą sumą (mokėjimo paskirtyje nurodyta PVM sąskaitos faktūros data ir numeris). Nei minėtuose išlaidoms pagrįsti pateiktuose dokumentuose, nei prašyme atlyginti bylinėjimosi išlaidas nėra detalizuotos suteiktos teisinės paslaugos, kurių išlaidas prašoma atlyginti, taip pat neįvardyta administracinė byla, su kuria susijusios suteiktos teisinės paslaugos, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ar kiti duomenys, kurie leistų identifikuoti pateiktoje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytas teisines paslaugas. Aplinkybė, kad pateiktoje sąskaitoje faktūroje yra nurodytas Projekto numeris, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrindžia, kad teisinės paslaugos yra suteiktos būtent nagrinėjant su Projekto įgyvendinimu ir finansavimu susijusią administracinę bylą teisme, ir kad tai nėra (ir) kitokios su Projekto įgyvendinimu susijusios teisinės paslaugos.
30. Įvertinusi pareiškėjo pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų ir jo priedų turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju iš pareiškėjo pateiktų įrodymų negalima daryti išvados, jog prašomos patirti išlaidos patirtos nagrinėjant šią bylą apeliacinės instancijos teisme, todėl prašomos priteisti išlaidos negali būti pripažintos pagrįstomis ir būtinomis. Pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nepripažintinas pagrįstu ABTĮ 41 straipsnio 1 dalies prasme, todėl jis netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.