- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-03-17
- Bylos Nr.
- 1A-116-397/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24644-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- A. Š.
- Nukentėjusysis
- P. S.
- Advokatai
- Vygaudas Molis, Arvydas Martinkevi
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo P. S. atstovo advokato Vygaudo Molio ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės R. Š. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje (nusikalstama veika padaryta 2023 m. birželio 20 d.) ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktu A. Š. įpareigotas bausmės vykdymo laikotarpiu atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajam P. S..
Iš A. Š. priteista 640,89 (šeši šimtai keturiasdešimt eurų ir 89 centų) Eur už nukentėjusiajam P. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos naudai.
Nukentėjusiojo P. S. civilinis ieškinys dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš A. Š. priteista 3752,41 (trys tūkstančiai septyni šimtai penkiasdešimt du eurai ir 41 centų) Eur turtinės ir 2000 (du tūkstančiai eurų) Eur neturtinės žalos, bei 3900 (trys tūkstančiai devyni šimtai) Eur už patirtas procesines išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas nukentėjusiojo P. S. naudai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. Š. 2023 m. birželio 20 d. apie 19:30 val., aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), tuoj po įvykusio žodinio konflikto su nukentėjusiuoju P. S., sėdęs į automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo išvažiuodamas iš aikštelės, tyčia priekine dalimi kliudė nukentėjusįjį P. S., po ko šis užkrito ant automobilio variklio dangčio ir nukrito ant žemės, dėl odos nubrozdinimų dešiniame rieše ir kairėje plaštakoje, dešinėje alkūnėje, dešiniame kelyje, dešinės šlaunies - klubo srityse bei dešinės plaštakos nykščio sumušimo padarymas nukentėjusiajam P. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Kauno apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu, įvertinęs baudžiamojoje byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų įrodyti nuteistojo A. Š. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo P. S. advokatas gynėjas Vygaudas Molis (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta priteisti iš A. Š. 3752,41 Eur P. S. naudai ir priteisti iš A. Š. 18762,07 Eur turtinei žalai atlyginti. Taip pat skundu prašoma P. S. naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas:
3.1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kuria P. S. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo suma buvo sumažinta 80 procentų, kadangi teismas šį sumažinimą grindė nukentėjusiojo teismo posėdyje pateiktais bendro pobūdžio paaiškinimais, kad žemės ūkio veikloje didelę dalį išlaidų sudaro kuras ir technikos amortizacija, tačiau šie paaiškinimai buvo skirti tik iliustruoti bendrą žemės ūkio darbų kaštų struktūrą ir negali būti laikomi tiksliu įrodymu apie konkrečias nukentėjusiojo patirtas išlaidas. Teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuos deklaratyvius pasisakymus pavertė esminiu pagrindu mažinti realiai patirtą žalą, ignoruodamas byloje esančius rašytinius įrodymus – darbų suderinimo aktą, PVM sąskaitą faktūrą bei bankinio pavedimo dokumentus, kurie objektyviai patvirtina faktiškai patirtų išlaidų dydį.
3.2. Pažymima, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla; turtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Teigiama, jog šiuo atveju nukentėjusysis dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų patyrė sveikatos sutrikdymą ir negalėjo pats atlikti savo ūkio darbų, todėl buvo priverstas samdyti kitą asmenį, o jei nusikalstama veika nebūtų padaryta, nukentėjusiajam nebūtų tekę patirti šių išlaidų, todėl visa sumokėta suma laikytina tiesioginiais nuostoliais, atsiradusiais dėl nusikalstamos veikos.
3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog byloje pateikta PVM sąskaita faktūra ir bankinio pavedimo dokumentai patvirtina, kad nukentėjusysis P. S. faktiškai sumokėjo 18 762,07 Eur už jo ūkyje atliktus darbus, be to, nustatyta, kad darbų įkainiai buvo apskaičiuoti remiantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro skelbiamomis mechanizuotų žemės ūkio paslaugų minimaliomis kainomis, todėl nėra jokių duomenų, kad išlaidos būtų nepagrįstos ar neatitiktų rinkos kainų. Nurodoma, jog teismų praktikoje taikomas visiško žalos atlyginimo principas reiškia, kad nukentėjusiam asmeniui turi būti kompensuojami visi dėl nusikalstamos veikos patirti nuostoliai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas sumažinti rašytiniais įrodymais pagrįstą žalos dydį 80 procentų, remiantis vien bendro pobūdžio paaiškinimu, laikytinas nepagrįstu.
3.4. Apeliantas daro išvadą, jog nukentėjusiojo patirtos išlaidos yra realios, pagrįstos objektyviais įrodymais ir tiesiogiai susijusios su nuteistojo padaryta nusikalstama veika. Apelianto nuomone, kadangi nukentėjusysis dėl sveikatos sutrikdymo negalėjo pats atlikti ūkio darbų ir buvo priverstas samdyti kitą asmenį, jo patirtos išlaidos laikytinos visa apimtimi atlygintina turtine žala ir civilinis ieškinys dėl 18 762,07 Eur turtinės žalos turėjo būti tenkintas visiškai.
4. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokurorė R. Š. taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nuteistajam A. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų laikotarpiui:
4.1. Skunde nurodoma, kad konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja, jog už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos pažeidimui ir užtikrintų teisingą pusiausvyrą tarp siekio nubausti pažeidėjus bei užtikrinti prevenciją. Pažymima, jog pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl spręsdamas dėl uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo teismas privalo atsižvelgti į nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, o BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ši priemonė yra terminuotas draudimas naudotis teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika, o jos skyrimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pažymima, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagrindinė jos taikymo sąlyga yra tai, jog nusikalstama veika padaryta naudojantis specialia teise, o šios priemonės skyrimu siekiama įgyvendinti bausmės paskirtį (kasacinės nutartys Nr. 2K-427/2011; Nr. 2K-26-1073/2024).
4.2. Prokurorė nurodo, jog A. Š., naudodamasis kelių transporto priemone ir tuo pačiu – šios transporto priemonės naudojimui jam suteikta specialia teise, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, todėl pirmos instancijos teismas, jam paskirdamas 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai nevertino aplinkybių, pagrindžiančių būtinybę papildomos priemonės – uždraudimo nubaustam asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, skyrimui, kuri, yra būtina ir neišvengiama paskirtos bausmės įgyvendinimui ir pilnam baudžiamosios atsakomybės realizavimui.?
4.3. Pažymima, jog A. Š. nusikalstamą veiką padarė tyčine kaltės forma, konfliktas taip nukentėjusiojo P. S. ir A. Š. kilo pastarajam vairuojant didesnio pavojaus šaltinį, panaudotą kaip priemonę smurtaujant. Nurodoma, jog A. Š. veiksmai, nukreipti sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, panaudojant savo automobilį, tiesiogiai susiję ir su jam suteiktos specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones įgyvendinimu. Prokurorė teigia, jog tokios teisės panaudojimas nusikalstamu tikslu, iš esmės prieštaraujančiu specialios teisės paskirčiai, suponuoja ir valstybės pareigą reakcijai – papildomai poveikio priemonei A. Š. suteiktos teisės, be kurios jis nebūtų galėjęs nukentėjusiajam padaryti ir nežymaus sveikatos sutrikdymo, atžvilgiu, skiriant jam atitinkamus suvaržymus bei apribojimus.
4.4. Prokurorė nurodo, jog yra pakankamas pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, neskirdamas A. Š. baudžiamojo poveikio priemones, pažeidė baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kas sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti A. Š. paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metų laikotarpiui.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundus negauta.
6. Teismo posėdyje prokurorė palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti, nurodydama, kad netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą nebuvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė. Dėl nukentėjusiojo atstovo skundo prokurorė teigė, kad nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio yra išsamus ir pagrįstas, skundą prašė atmesti. Nukentėjusysis nurodė patyręs visą žalą ir prašė atstovo skundą tenkinti. Nukentėjusiojo atstovas akcentavo visiško turtinės žalos atlyginimo principą, teigė, kad kuras ir darbo jėga įvertinti mažiau nei savikaina, todėl prašė skundą tenkinti, o dėl prokurorės skundo nurodė, kad prokurorė viršija įgaliojimus, mokesčiai sumokėti, todėl klausimas turėjo būti paliktas teismo nuožiūrai. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės R. Š. skundas tenkintinas.
P. S. advokato gynėjo Vygaudo Molio skundas tenkintinas iš dalies.
7. BPK 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde A. Š. kaltė ir kvalifikavimas nėra ginčijami, tačiau ginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta ir priteista turtinės žalos suma bei baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nuteistajam. Nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso pažeidimų neskundžiamose nuosprendžio dalyse, teisėjų kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
Dėl baudžiamosios poveikio priemonės
8. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, pagal šio straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialiąja teise gali būti skiriamas kartu su bausme.
9. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs A. Š. kaltu dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, paskyrė jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Pirmos instancijos teismas pagrįstai bausmę A. Š. paskyrė atsižvelgdamas į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis bei veikos padarymo aplinkybes: ikiteisminio tyrimo metu kaltę neigė, jos nepripažino ir bylą nagrinėjant teisme, baustas administracine tvarka, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
10. Atkreiptinas dėmesys, jog BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl svarstydami uždraudimo naudotis specialiąja teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį, uždraudimas naudotis specialiąja teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Šios priemonės skyrimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Vienas iš bausmės, o kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Tai suponuoja pareigą teismui skirti tokią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, kuria nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam būtų pagrįsti bei įgyvendinami. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į jos tikslus, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-427/2011 ir kt.).
11. Pažymėtina, jog BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta tik viena privaloma uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo sąlyga – kai asmuo, naudodamasis ta specialiąja teise, padaro nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalių, 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, uždraudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – taikymas teismų praktikoje yra siejamas su keliomis aplinkybėmis: asmuo padarė nusikalstamą veiką (nusikalstamos veikos rūšis neturi teisinės reikšmės); ją padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones; skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, jei ji skiriama kartu su bausme, padedama įgyvendinti bausmės paskirtis.
12. Iš bylos medžiagos matyti, nuteistasis A. Š. veiką padarė būtent naudodamasis teise vairuoti – vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz“ ir juo išvažiuodamas iš aikštelės, tyčia priekine dalimi kliudė nukentėjusįjį P. S., po ko šis užkrito ant automobilio variklio dangčio ir nukrito ant žemės. Todėl pagrįsti prokurorės argumentai, jog A. Š. panaudojo automobilį kaip priemonę, kad nukentėjusiajam būtų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
13. Padėjimas įgyvendinti bausmės paskirtį, kada uždraudimas naudotis specialiąja teise skiriamas kartu su bausme, kiekvienu atveju teismo turi būti aiškiai motyvuotas, atsižvelgiant į bausmės tikslus. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad veika buvo padaryta tyčia, kilus konfliktui tarp nukentėjusiojo ir A. Š.. Atkreiptinas dėmesys, transporto priemonė – automobilis, yra padidinto pavojaus šaltinis, todėl naudojant jį kaip smurto įrankį, galėjo būti sukeltos reikšmingai didesnės pasekmės nukentėjusiajam, jo gyvybei arba kitiems asmenims. Kaip jau minėta, nuteistasis A. Š. veiką padarė pasinaudodamas specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, ikiteisminio tyrimo metu kaltę neigė, jos nepripažino ir teismo posėdžių metu, anksčiau baustas administracine tvarka, nenustatyta jokių kaltę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su prokurorės argumentu, kad šiuo atveju A. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, siekiant tinkamai užtikrinti bausmės tikslus, užkirsti kelią tolimesniems pažeidimams ir apsaugoti visuomenę.
14. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Apygardos teismo vertinimu, prokurorės prašomas skirti minimalus, vienerių metų, draudimas yra pagrįstas, kadangi šiuo metu asmuo neturi galiojančių teistumų, o sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Veikos pavojingumas, nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga ir anksčiau aptartos aplinkybės leidžia spręsti apie tai, kad minimalus draudimas yra adekvatus, atsižvelgiant į nustatytą faktinę situaciją ir teisinę reglamentaciją.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmos instancijos teismas, nepaskyręs baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones A. Š., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, paskiriant nuteistajam BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams.
Dėl civilinio ieškinio
16. Pažymėtina, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-628/2013, 2K-59/2014, 2K-281-746/2016, 2K-7-68-222/2018, 2K-125-697/2018, 2K-159-696/2018). Pagal BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog civilinis ieškovas privalo įrodyti ne tik žalos faktą, bet ir jos dydį, tačiau tais atvejais, kai baudžiamojoje byloje nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio dydžio nevilkinant proceso ar negavus papildomų duomenų, teismas gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad nukentėjusysis P. S. dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą, susijusią su būtinybe jo nedarbingumo laikotarpiu pasamdyti kitą asmenį ūkio darbams atlikti. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 23 d. iki 2023 m. liepos 7 d. buvo nedarbingas, tuo metu valdė reikšmingą žemės ūkio ūkį – turėjo deklaravęs 121,63 ha žemės ūkio naudmenų, laikė galvijų ir avių bandas. Taip pat byloje pateikti dokumentai – darbų suderinimo aktai, PVM sąskaita faktūra bei bankinio mokėjimo dokumentai – patvirtina, kad nukentėjusysis faktiškai sumokėjo 18 762,07 Eur už jo ūkyje atliktas žemės ūkio paslaugas.
18. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas žalos dydis kelia pagrįstų abejonių. Pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio sumą sumažino 80 procentų, remdamasis nukentėjusiojo paaiškinimais, kad atliekant žemės ūkio darbus didelę dalį išlaidų paprastai sudaro kuras ir technikos nusidėvėjimas (amortizacija). Vis dėlto, tokie nukentėjusiojo paaiškinimai buvo bendro pobūdžio ir nebuvo pagrįsti konkrečiais duomenimis apie realias jo ūkio sąnaudas, kurios būtų patirtos tuo laikotarpiu, jei darbus jis būtų atlikęs pats. Be to, byloje nėra pateikta objektyvių duomenų apie konkrečias kuro sąnaudas, technikos nusidėvėjimo dydį ar kitus ekonominius rodiklius, leidžiančius pagrįstai nustatyti, kad būtent tokia – 80 procentų – išlaidų dalis turėtų būti eliminuojama iš faktiškai patirtų išlaidų. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad nukentėjusysis realiai patyrė išlaidas, susijusias su ūkio darbų atlikimu jo nedarbingumo laikotarpiu, o darbų įkainiai buvo nustatyti remiantis valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro skelbiamomis mechanizuotų žemės ūkio paslaugų minimaliomis kainomis. Taigi byloje esantys duomenys leidžia spręsti apie žalos atsiradimo faktą ir jos ryšį su nusikalstama veika, tačiau kartu kelia abejonių dėl tikslaus šios žalos dydžio nustatymo.
19. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje žalos faktas ir jos atsiradimo ryšys su nusikalstama veika yra nustatyti, tačiau žalos dydžiui pagrįsti reikalingas detalesnis aplinkybių vertinimas (įskaitant galimas ūkio darbų savikainos sudedamąsias dalis, kuro sąnaudas, technikos amortizaciją ir kt.), kurio atlikimas baudžiamojo proceso ribose reikštų papildomą įrodymų tyrimą ir bylos nagrinėjimo vilkinimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio klausimą išsprendė netinkamai. Dėl šių priežasčių nuosprendis dalyje dėl turtinės žalos priteisimo iš A. Š. nukentėjusiojo P. S. naudai keičiamas – nukentėjusiajam P. S. pripažįstant teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais,
nusprendžia:
Prokurorės R. Š. skundą tenkinti.
P. S. gynėjo advokato Vygaudo Molio skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendį pakeisti:
Paskirti nuteistajam A. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerių) metų laikotarpiui.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiojo P. S. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies iš A. Š. jam priteisiant 3 752,41 Eur turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiajam P. S. pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.