- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-23
- Bylos Nr.
- 2SA-62-560/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- J. Č.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d., kuria atsisakyta atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. A2-10658-127/2011 pagal pareiškėjo J. Č. pateiktą prašymą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas J. Č. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos aiškios teisės normų taikymo klaidos (CPK 366 str. 1 d. 9 p.), kadangi T. Č. buvo priteistas jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, nebuvo sprendžiamas kompensacijos mokėjimo dėl pareiškėjo sumokėto pradinio įnašo už kooperatinį butą klausimas, netinkamai pritaikytos kitos galiojančios materialinės teisės normos, neteisingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Prašymo atnaujinti procesą papildyme pareiškėjas J. Č. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas taip pat padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kadangi nepriteisė kompensacijos už sumokėtus komunalinius mokesčius. Taip pat pareiškėjas prašė atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 str. 1 d. 2 p.), kurias jis sužinojęs iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6617-600/2011, t. y. kad jis skolą už sumokėtas komunalines paslaugas turėjo prisiteisti, nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (ieškovė) T. Č. atsiliepimu nesutiko su J. Č. pareiškimu dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, kad pareiškėjo pretenzijos dėl turto padalijimo buvo išnagrinėtos visų pakopų teismuose, todėl atnaujinti procesą ir vėl nagrinėti tuos pačius klausimus nėra jokio teisinio pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-08-24 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. A2-10658-127/2011 pagal pareiškėjo J. Č. pateiktą prašymą. Teismas nesutiko su pareiškėjo aiškinimu, jog apie skolą už buto komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2008-03-05 iki 2009-11-30 J. Č. nežinojo ir negalėjo žinoti bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu, o šias aplinkybes jis sužinojęs tik išnagrinėjus civilinę bylą Nr.2-6617-600/2011. Išnagrinėtoje civilinėje byloje yra duomenys apie tai, kas iš sutuoktinių ir kiek mokėjo už buto išlaikymą, tačiau pareiškėjas J. Č. nepareiškė reikalavimo priteisti skolą iš buvusios sutuoktinės už apmokėtas buto komunalines paslaugas. Faktas, kad pats J. Č. nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises, negali būti pakankamu pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Taip pat teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame, kaip teigia pareiškėjas, buvo padarytos aiškios teisės normų taikymo klaidos, buvo peržiūrėtas tiek apeliacine, tiek ir kasacine tvarka. Pareiškėjo argumentai dėl buto, žemės sklypo nuosavybės ir kompensacijos buvo išnagrinėti visų pakopų teismuose. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nurodė, jog įstatymas nesuteikia teisės kreiptis su prašymu atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Taip pat teismas konstatavo, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas J. Č. pateikė atskirąjį skundą, kurį papildęs, prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-24 nutartį ir pašymą dėl bylos atnaujinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, kad skundžiama teismo nutartis yra be motyvų. Nurodo, jog prašyme dėl bylos atnaujinimo (ir jo papildyme) pateikti išsamūs argumentai, jog teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės padarė aiškias teisės normos taikymo klaidas, bei paaiškėjo naujos esminės bylos aplinkybės. Apelianto teigimu, iš LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. nuostatų seka, kad sprendimas turėjo būti peržiūrėtas apeliacine tvarka būtent dėl nurodomų teismo padarytų klaidų, tačiau nagrinėjamoje byloje tai nebuvo padaryta, todėl teismas, teigdama, jog teismo sprendimas negali būti atnaujinamas LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, nepateikia jokių pagrįstų motyvų. Apeliantas taip pat pažymi, kad pagal LR CPK 366 str. 2 d. nuostatas, net ir tuo atveju, jei buvo galima remtis teismo padaryta klaida skundžiant sprendimą apeliacine ir kasacine tvarka, tai nesudaro kliūčių bylą atnaujinti LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu. Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad teismas nurodė neteisingą datą, nuo kurios turi būti skaičiuojamas terminas prašymui dėl bylos atnaujinimo pateikti. Pasak apelianto, tik po 2011-03-25 Vilniaus apygardos teismo nutarties jis sužinojo, kad turi teisę pasinaudoti atnaujinimo institutu. Taip pat iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-22 sprendimo apeliantas sužinojo, kad skolą už sumokėtas komunalines paslaugas jis privalėjo išsiieškoti santuokos nutraukimo byloje, o ne po jos pasibaigimo, kas, pasak pareiškėjo, yra naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės. Dėl šių aplinkybių teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti bylos nagrinėjimą. Taip pat, apelianto teigimu, teismas neteisėtai atsisakė išreikalauti įrodymus, reikalingus prašymo nagrinėjimui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (ieškovė) T. Č. pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir pareiškėjui J. Č. paskirti baudą iki 20 000 Lt už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (LR CPK 95 str. 2 d.). Teigia, kad pareiškėjas J. Č. jau ne kartą bando piktnaudžiauti proceso atnaujinimo institutu, paduodant niekuo nepagrįstus prašymus. Dėl tokio pareiškėjo elgesio T. Č. patiria papildomas išlaidas, nepatogumus, tenka aiškintis darbovietėje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja tik atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo prašymu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, teisingai sprendė dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir jo taikymo teisinių pagrindų (CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 9 p.), priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirajame skunde (jo papildyme) nurodyti motyvai bei argumentai nesudaro prielaidų panaikinti šią nutartį.
Iš bylos duomenų seka, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. liepos 1 d. sprendimu santuokos nutraukimo byloje ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas paliko ieškovei santuokinę pavardę, priteisė ieškovei butą, esantį (duomenys neskelbtini) (147 000 Lt vertės), ir automobilį ,,Mitsubishi Colt“ (1 000 Lt vertės), iš viso turto už 148 000 Lt, taip pat priteisė ieškovei iš atsakovo 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; atsakovui priteisė garažą, esantį (duomenys neskelbtini) (20 000 Lt vertės), garažą, esantį (duomenys neskelbtini) (19 000 Lt vertės), 0,0660 ha sodo sklypą (duomenys neskelbtini) (46 200 Lt vertės), UAB „Lazdynėlis“, UAB „Project servisas“, UAB „Viskas sodininkams“, UAB „Šeškinės avalynė“ akcijas (bendros 4000 Lt vertės), ir automobilį ,,VW Passat“ (2 000 Lt vertės), iš viso turto už 91 200 Lt (t.2 b.l. 53-57). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 11 d. nutartimi atsakovo J. Č. apeliacinis skundas atmestas ir paliktas nepakeistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. sprendimas (t.2 b.l. 87-91). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartimi atsakovo J. Č. kasacinis skundas atmestas ir palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 11 d. nutartis (t.2 b.l. 144-153).
Pateiktu prašymu pareiškėjas J. Č. prašė procesą atnaujinti LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, kai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, bei CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta aiškių teisės normų taikymo klaidų.
Kasacinės instancijos teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, pažymėdamas, jog šis išimtinis (ekstraordinarinis) procesinis institutas yra taikomas padarytoms teismų klaidoms dėl fakto ar teisės ištaisyti, tačiau tik tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės pažeistas teises ir interesus apginti kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais bei nėra kitų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-24 nutartis c.b. Nr. 3K-7-362/2007; 2008-10-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-499/2008; 2008-11-25 nutartis c.b Nr. 3K-3-561/2008 ir kt.). Kartu teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-403/2008; 2008-10-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-499/2008 ir kt.).
CPK 366 str. 1 d. įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t.y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyti, peržiūrint bylą instancine tvarka. Vienas tokių proceso atnaujinimo pagrindų yra atvejis, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartis c. b. Nr. 3K-7-57/2008; 2009-12-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-598/2009; 2011-05-03 nutartis c. b. Nr. 3K-3-192/2011; 2011-07-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-337/2011; 2011-10-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-370/2011). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 str. 1 d. 2 p. kontekste. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d.).
Iš nagrinėjamoje byloje pateiktų apelianto procesinių dokumentų turinio matyti, jog apeliantas naujai paaiškėjusia aplinkybe laiko tai, kad tik iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-22 sprendimo jis sužinojo, jog skolą už apmokėtas komunalines paslaugas iš T. Č. bei dukterų A. Č. bei R. Č. jis galėjo prisiteisti pareikšdamas atitinkamą reikalavimą santuokos nutraukimo byloje. Tačiau, priešingai nei nurodo apeliantas, minimame sprendime teismo padarytos išvados nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kaip tą numato LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. Pažymėtina, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principu (LR CPK 12 str.). Bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžia ieškovo pareikštas reikalavimas (ieškinio dalykas), faktinės aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas ieškinys (faktinis ieškinio pagrindas) ir atsakovo atsikirtimai į jam pareikštus reikalavimus. Nors civilinio proceso įstatymas numato aktyvų teismo vaidmenį nagrinėjant santuokos nutraukimo bylas, tačiau teismui nesuteikta teisė už bylos šalį formuluoti reikalavimus ar atsikirtimus. Be to, civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens (ieškovo) iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (LR CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys (priešieškinys), teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Taigi, ieškinio (priešieškinio) dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo (atsakovo, pareiškiančio priešieškinį) išimtinė teisė. Šią teisę, kaip minėta, jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių, ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Taikomo byloje įstatymo nuostatų turinio žinojimas yra reikalavimas, skirtas teismui, bet ne įrodinėtina byloje aplinkybė. Preziumuojama, kad teisės aktų nustatytas konkrečių visuomeninių santykių reglamentavimas yra aiškus ir žinomas visiems asmenims (įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo įstatymo sukeliamų teisinių pasekmių), todėl įstatymų nežinojimas (jų netinkamas, nepilnas suvokimas) negali būti proceso atnaujinimo pagrindas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis).
Kaip seka iš bylos duomenų, atsakovas J. Č., nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, buvo pareiškęs priešieškinį, tačiau reikalavimo dėl skolos už apmokėtas komunalines paslaugas ieškovei nereiškė, nors byloje buvo pakankamai duomenų, patvirtinančių, kuris iš sutuoktinių ir kiek mokėjo už buto išlaikymą. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ta aplinkybė, jog pats pareiškėjas J. Č. nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises, nėra pagrindas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kadangi, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nekonstatuotini visi aukščiau paminėti kriterijai CPK 366 str. 1 d. 2 p. taikyti.
Teismas nesutinka ir su apelianto pozicija, kad bylos procesą reikia atnaujinti dėl netinkamo teisės normų taikymo. CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Aiški ir esminė materialiosios ar proceso teisės normos taikymo klaida turi būti akivaizdi, lengvai suvokiama. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Teisės taikymo klaida laikoma esmine, kai ji daro sprendimą (nutartį) galimai neteisėtą bei nepagrįstą ir dėl to yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2005; 2005 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2005; 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2005).
Taip pat svarbi LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. taikymo sąlyga yra ta, ar teismo procesinis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (išskyrus, kai prašymą šiuo pagrindu pateikia Generalinis prokuroras). Vertinant šią sąlygą, pažymėtina, jog bylinėjimasis negali trukti neribotą laiką. Teisingumas, trunkantis labai ilgą laiką, gali prarasti savo tikrąją prasmę, o šalių siekiai bei tikslai pasikeisti. Sudarius sąlygas pakartotinai nagrinėti užbaigtas bylas, nukentėtų šalių teisės ir teisėti interesai, susiformavę teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo pagrindu, nepagrįstai padidėtų bylinėjimosi ir valstybės kaštai. Todėl daugumos pasaulio valstybių šiuolaikiniai civilinio proceso įstatymai civilinių ginčų išsprendimui nustato teismų instancinę sistemą ir įtvirtina teismo baigiamųjų aktų neginčijamumą bei privalomumą. Kasacinis teismas yra aukščiausia teismų sistemos grandis, kuri, spręsdama atskirų asmenų ginčus, įstatymų įgaliota vienodinti teismų praktiką teisės klausimais (Teismų įstatymo 23 str. 2 d., CPK 346 str.). Siekiant tinkamai vykdyti valstybės priskirtą funkciją, proceso įstatymas kasaciniam teismui suteikia plačius įgaliojimus ir teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 str. 2 d.). Be to, Aukščiausiajame Teisme dirba labiausiai patyrę teisėjai, todėl civilinio proceso įstatyme įtvirtintas draudimas atnaujinti procesą byloje, kuri buvo peržiūrėta kasacine tvarka, dėl teismo padarytos aiškios teisės taikymo klaidos, yra logiškas ir pagrįstas. Tokia pozicija vyrauja ir teismų praktikoje, kur laikomasi nuostatos, kad bylą peržiūrėjus ir apeliacine, ir kasacine tvarka, proceso atnaujinimo galimybės joje dalyvaujantys byloje asmenys CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkte numatytu pagrindu neturi (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011-12-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2536/2011).
Kaip minėta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas buvo apskųstas instancine tvarka, jo pagrįstumas ir teisėtumas pagal atsakovo J. Č. skundus buvo patikrintas tiek apeliacinės instancijos, tiek ir kasacinės instancijos teismų, kurie išsamiai išnagrinėjo ir atmetė atsakovo argumentus dėl ginčo turto teisinio režimo, galimybės dalijant turtą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo bei dėl kitų atsakovo skunduose išdėstytų teiginių (įrodymų vertinimo ir pan.). Teismai nenustatė nei materialinių, nei procesinių teisės normų pažeidimų. Taigi, esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, nes šiuo atveju nekonstatuotinos įstatyme numatytos sąlygos šiam bylos atnaujinimo pagrindui taikyti. Apelianto teiginiai, jog jo nurodomos pirmosios instancijos teismo padarytos teisės taikymo klaidos nebuvo peržiūrėtos apeliacine bei kasacine tvarka, nėra pagrįsti, jie nepaneigia aukščiau padarytos išvados. Kaip minėta, teisės taikymo klaida turi būti aiški, akivaizdi, lengvai suvokiama, esminė. Pirmosios instancijos teismo sprendimą pagal pareiškėjo skundus patikrinę apeliacinės ir kasacinės instancijų teismai jokių akivaizdžių, esminių teisės taikymo klaidų nenustatė. Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, neturi pagrindo daryti priešingas išvadas. Be to, apeliantas nepagrįstai nagrinėjamu atveju remiasi LR CPK 366 str. 2 d. nuostatomis, nes ši dalis turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo tik LR CPK 366 str. 1 d. 6 p. ir 8 p. pagrindais.
Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai LR CPK 368 str. numatytą terminą skaičiavo nuo 2010 m. spalio 4 d. (7 d.?), tačiau šis teismo netikslumas nedaro skundžiamos nutarties neteisėtos ar nepagrįstos, nes teismo išvada, kad pareiškėjas yra praleidęs 3 mėnesių terminą pareikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo, iš esmės yra teisinga. LR CPK 368 str. 1 d. numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kaip minėta, įstatymo nuostatos asmenims yra visuotinai žinomos, jos yra aiškios. Asmenims, siekiantiems tinkamai įgyvendinti savo teises civilinio proceso metu, suteikta teisė konsultuotis su teisininkais profesionalais – advokatais, juos pasitelkti pagalbon bylą nagrinėjant teisme. Dėl aukščiau išdėstyto, teismo vertinimu, pareiškėjui aplinkybės, jog jis gali prisiteisti įsiskolinimą už priteistas komunalines išlaidas nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo, buvo žinomos dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjų manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. kovo 15 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2011). Pirmosios instancijos teismo sprendimas, dėl kurio apeliantas prašo atnaujinti procesą, yra priimtas 2009 m. liepos 1 d. žodinio proceso tvarka dalyvaujant pačiam pareiškėjui J. Č.. Minėto sprendimo nuorašas apeliantui buvo įteiktas tą pačią dieną. Taigi, laikytina, jog aplinkybė, kad sprendime apelianto nuomone buvo padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, apeliantui tapo žinoma 2009 m. liepos 1 d., todėl terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti turi būti skaičiuojamas nuo šios datos. Priešingas termino pradžios skaičiavimo aiškinimas reikštų, kad termino pradžia priklauso nuo pareiškėjo subjektyvių savybių, jo rūpestingumo ir atidumo laipsnio, termino pradžios momentą lemtų pareiškėjo pasirinkimas ir įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebetektų prasmės, nebūtų pasiektas terminų nustatymo tikslas – garantuoti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. kovo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2011). Dėl to teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apelianto argumentus, kad terminas turi būti skaičiuojamas nuo to momento, kai buvo priimta Vilniaus apygardos teismo 2011-03-25 nutartis ar Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-22 sprendimas. J. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė 2011-04-28, tai yra aiškiai praleidęs įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Apeliantas neprašė atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Įstatymo nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimas sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 str. 3 d.).
Kiti atskirajame skunde pareiškėjo J. Č. išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą išreikalauti papildomus įrodymus, kadangi teismui pateiktų duomenų pakako priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą – atmesti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Dėl aukščiau išdėstyto, J. Č. atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-24 nutartis paliktina nepakeista.
Taip pat netenkintinas suinteresuoto asmens (ieškovės) T. Č. prašymas paskirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes nagrinėjamu atveju J. Č. atskirojo skundo padavimas nesudaro pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.). Iš bylos duomenų seka, kad J. Č. dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje kreipėsi pirmą kartą. Teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė (Konstitucijos 30 str. 1 d.). Šis konstitucinis principas detalizuotas CPK 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pažymėtina, kad teismas, nustatęs dalyvaujančio byloje asmens piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui baudą ir nesant prašymo dėl baudos paskyrimo (CPK 95 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 366 straipsniu, 370 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.