- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-20
- Bylos Nr.
- e2-7988-433/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Fabeta“
- Advokatai
- Ingrida Varanavičė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fabeta“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2020 m. lapkričio 21 d. įvykio metu dėl vandens prasiskverbimo per bendro naudojimo karšto vandens stovą buvo padaryta žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016 m. gegužės 16 d. redakcija, galioja nuo 2016 m. birželio 1 d.) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Taisyklių B skyriaus III skirsnio 2.2 punkte nurodyta, kad kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą, sudaromą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu ND1-708 “Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus” patvirtinta Sistela programa, apskaičiavo, kad buto remonto kaina sudaro 931,00 Eur ir kompensavo atsiradusią žalą išmokėdama 873,00 Eur dydžio draudimo išmoką (931,00 Eur remonto kaštai – 58,00 Eur besąlyginė išskaita). Ieškovės apdraustam turtui buvo padaryta žala trūkus bendro naudojimo stovui. Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administratoriumi buvo atsakovė, todėl ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus objektus, tinkamai juos eksploatuoti. Atsakovė yra atsakinga už viso pastato priežiūrą (eksploatavimą), todėl turėjo pareigą užtikrinti, kad bendro naudojimo objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus. Ieškovė siuntė atsakovei pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau žala nebuvo atlyginta, todėl ji priteistina. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingų už padarytą žalą asmenų, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Pagal LR aplinkos ministro įsakymu patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo” 11 punktą statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai yra siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai. Pagal Reglamento 34 p. nuolatiniai statinio būklės stebėjimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį, o pagal 35 p. nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami dažniau kaip kartą per mėnesį, kai: pastebėti statinio (jo konstrukcijų, inžinerinių sistemų) būklės defektai ar neleistinos deformacijos; vykdomi statinio dalies rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai; statinio sklype ar besiribojančiuose sklypuose vykdomi naujo statinio statybos arba esamo statinio rekonstravimo darbai; pageidauja Naudotojas. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Šiuo atžvilgiu palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti po bylos iškėlimo, įforminto CPK nustatyta tvarka, skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Remiantis aptarta Kasacinio teismo praktika dėl CK 6.263 straipsnio taikymo darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą, kadangi: 1) neprižiūrėjusi daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendro naudojimo objektų ir iki įvykio neužtikrinusi tinkamo jų funkcionavimo, atsakovė elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); 2) dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovės apdraustam turtui atsirado žalos; 3) žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas. Remiantis CK 6.261 straipsniu, bei aptarta Kasacinio teismo praktika darytina išvada, kad iš atsakovės turėtų būti priteista ieškovei 44,34 Eur (873,00 Eur [skola] x 0,06 [palūkanų dydis]/365 [dienų skaičius metuose] x 309 [pradelstų dienų skaičius]) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2021 m. vasario 1 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi darytina išvada, kad iš atsakovės turėtų būti priteista ieškovei 6 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 873,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, 44,34 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Fabeta“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovė nenurodo kokiomis aplinkybėmis ir iš kurios vietos buvo užlietas (duomenys neskelbtini) butas. Ieškovė pateikė UAB „Grinda” 2020 m. gruodžio 3 d. raštą Nr. 20.1, kuriame pažymėta, kad karšto vandens tiekimo vamzdis prakiuro (duomenys neskelbtini) buto techninėje spintoje 2020 lapkričio 21 d. Avarija operatyviai likviduota uždedant spaustuvą. (duomenys neskelbtini) buto savininkė apie buto užliejimą į UAB „Fabeta” nesikreipė, todėl draudiminio įvykio vieta nebuvo apžiūrėta ir galima žalos apimtis nenustatyta. Įrodymų, kad bendro naudojimo karšto vandens tiekimo vonios ar virtuvės vamzdis trūko (duomenys neskelbtini) bute nėra. Taip pat nėra įrodymų, kad (duomenys neskelbtini)-ias butas, esantis namo (duomenys neskelbtini) aukšte galėjo būti užlietas prakiurus vamzdžiui (duomenys neskelbtini) aukšto (duomenys neskelbtini) buto nišoje, juolab, kad po (duomenys neskelbtini)-tu butu esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butai nebuvo užlieti. Taigi, laikytina, kad nėra įrodyta, jog žala (duomenys neskelbtini)-jam butui padaryta būtent 2020 m. lapkričio 21 d. ir neįrodyta, kad yra priežastinis ryšys tarp karšto vandens vamzdžio įtrūkimo (duomenys neskelbtini) bute ir galimos žalos (duomenys neskelbtini)-jam butui. Ieškovė teisingai nurodė, kad reikia įrodyti atsakovo UAB „Fabeta“ neteisėtus veiksmus ar neveikimą, kurie būtų susieti su žala. Neteisėti veiksmai ar neveikimas gali pasireikšti bendrosios dalinės nuosavybės prižiūrėtojo aplaidumu, tiesioginių pareigų, nustatytų STR 1.07.03:2017 neatlikimu, tačiau akivaizdu, kad tokių įrodymų ieškovė nepateikė, o apsiribojo Reglamento 11; 34 ir 35 punktų pacitavimu. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 p. nustato, kad „Pagrindinis administratoriaus uždavinys — administruoti namo bendrojo naudojimo objektus — užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau — privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau — patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant ”. Privalomieji reikalavimai yra nustatyti Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka”, kurio taikymo sritis apibrėžta: 1.1. gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų, ir kitų statinių, techninės priežiūros reikalavimus, kvalifikacinius reikalavimus statinių techniniams prižiūrėtojams, šių statinių techninės priežiūros dokumentų formas bei jų pildymo ir saugojimo; 1.2. daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo. Ieškovo nurodyti STR 1.07.03:2017 11, 34 ir 35 punktai reglamentuoja ne daugiabučių gyvenamųjų namų, o kitų statinių priežiūros tvarką. Daugiabučių gyvenamųjų namų bendrosios nuosavybės objektų nuolatinę techninę priežiūrą reglamentuoja STR 1.07.03:2017 VII skyriaus normos „Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros įgyvendinimo tvarka” (84-99 p.). Priežiūra atliekama: 1. vykdant nuolatinius bendrosios nuosavybės stebėjimus, kurie vykdomi kartą per du mėnesius. Atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše; 2. vykdant periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros - pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui (ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d.) ir rudenį, prieš prasidedant pastato šildymo sezonui, po namo parengties naujam šildymo sezonui akto pasirašymo (ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 d.); Apžiūrų rezultatai fiksuojami Aplinkos ministerijos nuostatos formos aktuose ir registruojami Statinio priežiūros darbų žurnale; 3. vykdant specializuotos apžiūros - po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir kitų), namo ar jo dalių griūties, kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas namo konstrukcijų deformacijas, keičiantis valdytojui ir (ar) techniniam prižiūrėtojui (87.3 p.); 4. Vykdant namo statybinius tyrimus - techninio prižiūrėtojo siūlymu (87.4 p.); 5. Atliekant, esant pagrindui, namo, jo dalies (dalinė) ekspertizę (87.5 p.); 6. Ieškovė neįvardijo kurio iš šių punktų neatliko UAB „Fabeta”; 7. Pateikiame rašytinius įrodymus ir tvirtiname, kad UAB „Fabeta” atliko visus Reglamente numatytus veiksmus ir įformino nustatytos formos apžiūrų aktus. Nė viename bendrosios nuosavybės apžiūros akte nėra pažymėta, kad karšto vandens tiekimo sistema yra susidėvėjusi, surūdijusi ar nefunkcionuoja, o tai reiškia, kad nebuvo kilęs pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba dideli materialiniai nuostoliai ( 96 p.). Svarbu įvertinti, kad geriamo ir karšto vandens vamzdžiai pagal projektą sumontuoti butų nišose nuo rūsio iki viršutinio aukšto, nišos yra uždengtos, užstatytos spintomis, todėl vizualiai apžiūrėti vamzdžius nėra galimybės. Taip pat nebuvo nustatytos aplinkybės dėl statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo ekspertizės ar remonto darbų organizavimo poreikio (97 p.). Iki vamzdžio trūkimo ir po to, kai trūkimo vietoje buvo uždėtas spaustuvas (apkaba), karšto vandens tiekimo sistema veikia tinkamai. Taip pat svarbu įvertinti, kad rūdys randasi ir kaupiasi vamzdžio viduje, todėl nei prižiūrėtojas nei buto savininkas to proceso negali nei matyti, nei užkardinti. UAB „Fabeta” turi pareigą likviduoti avarijas inžinerinėse sistemos kaip pvz. pašalinti kamšalus kanalizacijos sistemoje, uždėti spaustuvus ir sustabdyti pratekėjimus, pakeisti blogai veikiančius ventilius ir tai darbo laiku atlieka. Ne darbo laiku, išeiginėmis ir šventinėmis dienomis šias funkcijas pagal sutartį atlieka UAB „Grinda” avarinė tarnyba. Atstatomojo remonto darbus prižiūrėtojas organizuoja tik butų savininkams pritarus ir sutikus kaupti tuo tikslu lėšas (CK 4.85 str.). Administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017 yra ištyręs analogiškas aplinkybes ir atkreipė dėmesį į tai, kad iki buto užliejimo gyvenamojo namo vandentiekio sistema specialistų nebuvo pripažinta esanti avarinės būklės. Įvertino tai, kad byloje nebuvo pateikti duomenys ir įrodymai, kurioje konkrečioje vietoje ir dėl kokios priežasties trūko vamzdis, ar trūkimas buvo nepasiekiamoje, sunkiai prieinamoje vietoje, nematomoje vietoje, ar akivaizdžiai galėjo būti pastebėtas, ar atsakovė turėjo galimybę realiai jį patikrinti techninės priežiūros metu, taip pat nėra duomenų apie tai, kokią įtaką vamzdžio nusidėvėjimas turėjo trūkimui (36 pastraipa). Sprendė, kad karšto vandens vamzdžių nusidėvėjimas, nesant kompetentingų asmenų, institucijų sprendimo, negali būti savaime tapatinamas su jų avarine būkle ir tokia jų būklė negali būti pripažinta defektu, dėl kurio kyla pavojus žmonių sveikatai ir aplinkai ar galimi dideli materialiniai nuostoliai ir dėl kurio turi būti nedelsiant imamasi veiksmų (37 pastraipa). Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo kilti atsakovės civilinei atsakomybei dėl atsiradusios žalos (CK 6.246, 6.247 straipsniai), todėl prašome ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atmetus ieškinį atmestinas reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kompensacines palūkanas bei 6 proc. palūkanas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Fabeta“ atstovas prašė ieškinį atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais motyvais ir argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Šalių atstovų paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 21 d. buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Butas). Įvykio metu Butas buvo apdraustas ieškovės Būsto draudimu (Būsto draudimo liudijimas TIA Nr. 603154614). Vadovaujantis Būsto draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, o ieškovė, apskaičiavusi nuostolius, išmokėjo buto draudėjui 873 Eur draudimo išmoką. Ieškovės teigimu, butas buvo aplietas dėl vandens prasiskverbimo per bendro naudojimo karšto vandens stovą. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administratorius yra atsakovė, kuri atsakinga už viso pastato priežiūrą (eksploatavimą). Būtent atsakovė turėjo pareigą užtikrinti, kad bendro naudojimo objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus. Atsakovė nurodo, kad atliko visus Reglamente numatytus veiksmus ir įformino nustatytos formos apžiūrų aktus. Nė viename bendrosios nuosavybės apžiūros akte nėra pažymėta, kad karšto vandens tiekimo sistema yra susidėvėjusi, surūdijusi ar nefunkcionuoja - nebuvo kilęs pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba dideli materialiniai nuostoliai; geriamo ir karšto vandens vamzdžiai pagal projektą sumontuoti butų nišose nuo rūsio iki viršutinio aukšto, nišos yra uždengtos, užstatytos spintomis, todėl vizualiai apžiūrėti vamzdžius nėra galimybės; nebuvo nustatytos aplinkybės dėl statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo ekspertizės ar remonto darbų organizavimo poreikio; iki ir po vamzdžio trūkimo vietoje buvo uždėtas spaustuvas (apkaba), karšto vandens tiekimo sistema veikia tinkamai; rūdys randasi ir kaupiasi vamzdžio viduje, todėl nei prižiūrėtojas nei buto savininkas to proceso negali nei matyti, nei užkardinti.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus civilinės atsakomybės taikymo. Byloje ginčo, kad vandens pratekėjimas įvyko per bendro naudojimo karšto vandens stovą, nėra (CPK 175 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiais Teismas išaiškino, kad pastato bendraturčiai yra atsakingi už žalą be kaltės CK 6.266 straipsnio pagrindu tretiesiems asmenims. Tačiau tuo atveju, kai žalos padaryta vienam iš bendraturčių dėl pastato, esančio bendrąja daline pastato savininkų nuosavybe, defekto, CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-123/2009).
Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt.
Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-277/2011; etc.).
Nagrinėjamu atveju vandens pratekėjimas įvyko per bendro naudojimo karšto vandens stovą, kuris priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise šio daugiabučio namo butų savininkams, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teises įgyvendina per administratorių. Todėl vadovaujantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti visas įstatyme nustatytas civilinės atsakomybės būtinąsias sąlygas atsakovės deliktinei atsakomybei taikyti.
Ieškovė nurodo, kad atsakovės civilinė atsakomybė pasireiškia daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendro naudojimo objektų nepriežiūra.
CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).
Pagal CK 4.84 straipsnio 5 dalį bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja šio kodekso 4.240 straipsnio pagrindu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) reglamentavimą, pagrindinis administratorius uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas, Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (Nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).
Atsakovė, vykdydama bendrosios dalinės nuosavybės objektų nuolatinę techninę priežiūrą, turi vadovautis Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Šiuo atveju atsakovei kyla pareiga įrodyti, kad ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių žalai išvengti (atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus, stovus ir pan.). Iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog Statinio techninės priežiūros žurnale 2019 m. liepos 20 d. nustatyti defektai - „karšto vandens cirkuliacijos stovo pravalymas ir keitimas (duomenys neskelbtini) bute“; 2019 m. gruodžio 30 d. pažymėta „balsavimas dėl šildymo ir karšo vandens sistemų atnaujinimas (modernizavimas), kitų defektų ar nusiskundimų dėl karšto vandens stovo nenustatyta“. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2020 m. birželio 18 d. atsakovei atlikus statinio periodinę (sezoninę) apžiūrą, nustatyta, kad geriamojo vandens ir nuotekų inžinerinės sistemos kai kuriuose butuose bendrojo naudojimo objektai yra aklai uždengti (2020 m. birželio 18 d. gyvenamojo namo apžiūros aktas). 2019 m. gruodžio 12 d. atsakovė parengė bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus 2020 -2023 m. ilgalaikį planą, kuriame buvo numatyta – „geriamojo ir karšto vandens bei karšto vandens cirkuliacijos stovų keitimas“. Atsakovė 2020 m. balandžio mėn. vykdė bendrojo naudojimo patalpų savininkų rašytinį balsavimą, tačiau dauguma nuomonės nepareiškė ((duomenys neskelbtini) butai) – balsavimas neįvyko, be to, pakartotinis 2020 m. rugpjūčio 17 d. balsavimas taip pat neįvyko. Darytina išvada, kad atsakovė kaip namo administratorius neturėjo teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Tačiau pažymėtina, kad savo kaip administratoriaus pareigą, sudaryti numatomų atlikti darbų planus bei juos pateikti svarstyti patalpų savininkams, įvykdė tinkamai.
Iš 2020 m. lapkričio 23 d. gyvenamojo namo apžiūros aktų Nr. 128 ir 133 matyti, kad butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vandens vamzdžiai pagal projektą sumontuoti butų nišose, kurios yra uždengtos, užstatytos spintomis, todėl sutiktina su atsakove, kad šios aplinkybės apsunkina vizualiai apžiūrėti vamzdžius. Byloje duomenų, kad butų savininkai būtų kreipęsi į atsakovę dėl karšto vandens stovo defektų, ar iki buto užliejimo gyvenamojo namo vandentiekio sistema specialistų buvo pripažinta esanti avarinės būklės, nėra (CPK 178, 185 straipsniai). Be to, kaip teisingai teigia atsakovė, kad vamzdžio rūdys kaupiasi vamzdžio viduje, todėl nei administratorius, nei buto savininkas to proceso negali matyti.
Išnagrinėjus byloje pateiktų rašytinių įrodymų visetą bei šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, dėl kokios priežasties trūko vamzdis, ar trūkimas buvo nepasiekiamoje, sunkiai prieinamoje, nematomoje vietoje, ar akivaizdžiai galėjo būti pastebėtas, ar atsakovė turėjo galimybę realiai jį patikrinti techninės priežiūros metu, taip pat nėra duomenų apie tai, kokią įtaką vamzdžio nusidėvėjimas padarė karšto vandens vamzdžio trūkimui. Be to, svarbus faktas, kad iš UAB „Grinda“ 2020 m. gruodžio 3 d pažymos matyti, kad (duomenys neskelbtini) bute techninėje spintoje trūko karšto vandens tiekimo stovas (vamzdis). Teismas daro išvadą, kad pats savaime faktas, kad trūko bendro naudojimo vamzdis, nepatvirtina, kad jis buvo netinkamai prižiūrimas. Be to, svarbu pažymėti, kad karšto vandens pratiekimas įvyko dėl prakiurusio vamzdžio bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius ((duomenys neskelbtini) aukšte), tačiau užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje ((duomenys neskelbtini) aukšte), byloje duomenų, kad po butu Nr. (duomenys neskelbtini) esantys Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) butai buvo užlieti, nėra, todėl toks faktas teismui kelia abejonių dėl tariamai užlieto ginčo buto priežastinio ryšio.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas), nagrinėjamos bylos atveju nėra nustatyti. Nustatyta, kad atsakovė daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus pareigas vykdė tinkamai. Ieškovė nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad namo administratorius netinkamai vykdė savo pareigas (neatliko periodinių patikrinimų ir pan.). Taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad avarijos priežastis buvo atsakovės kaip daugiabučio namo administratoriaus pareigų prižiūrėti daugiabutį namą nevykdymas, t. y. neteisėti veiksmai (neveikimas) sukėlė žalą, be to, priežastinio ryšio tarp neteistos veikos ir žalos.
Teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovės atsakomybės dėl jai padarytos žalos civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Ieškinį atmestus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai iš atsakovės nepriteisiamos.
Atsakovė bylinėjimosi išlaidų neprašo priteisti.
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.