Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2-582-538/2015

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-04-07
Bylos Nr.: e2-582-538/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00305-2014-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Almantas Padvelskis
Ieškovas: L. Z.
Atsakovas: J. P., A. Č., E. Z., D. D., Nacionalinės žemės tarnybos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: VĮ Registrų centras, notarė N

Kategorijos

35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
36.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-582-538/2015(Proceso Nr. 2-57-3-00305-2014-2)Procesinio sprendimo kategorija:35.5; 36.2 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Almantas Padvelskis, sekretoriaujant Rūtai Žuvininkaitei, dalyvaujant ieškovei L. Z., ieškovės atstovui advokatui D. C., atsakovui J. P., atsakovo J. P. atstovui advokatui T. L., atsakovų A. Č., E. Z., D. D. ir UAB „Rūpyba“ atstovui advokatui L. S., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovei I. N., trečiojo asmens VĮ Registrų centras atstovui A. P. D. teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Z. ieškinį atsakovams J. P., A. Č., E. Z., D. D., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys VĮ Registrų centras, notarė N. U., notarė A. A., notarė A. R., Šilutės rajono savivaldybės administracija, UAB „Rūpyba“, dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašo: 1) atnaujinti ieškinio senaties terminą; 2) pripažinti negaliojančia 1993-09-10 sutartį, notarinio registro Nr. 5817, ir taikyti restituciją; 3) pripažinti negaliojančia 1998-09-28 privačios žemės sklypo su pastatais pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 8612, ir taikyti restituciją; 4) pripažinti negaliojančia 2003-10-03 pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 9228, ir taikyti restituciją; 5) pripažinti negaliojančia 2012-03-19 pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 773, ir taikyti restituciją; 6) pripažinti negaliojančiu 1996-02-20 Klaipėdos apskrities valdytojo įsakymą Nr. 127 dalyje dėl priedo 1 psl. 1 pozicijos 9 eilutės ir taikyti restituciją; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad 1993-09-10 ieškovė L. Z. (tuo metu – L. G.) pasirašė sutartį, pagal kurią ji atsakovui J. P. pardavė (duomenys neskelbtini) 51procento baigtumo pastatytą plytų gyvenamąjį namą su rūsiu IA2p, plytų viralinę 2J'p, plytų garažą 3G'p, esančius pagal žemės sklypo skyrimo dokumentus šešių šimtų (600) kvadratinių metrų žemės sklype. Sutartis patvirtinta Šilutės rajono l-ojo notarų biuro notarės N. K. (dabar - N. U.), registro Nr. 5817, sutarties kaina - 9 573 Lt, sutartis įregistruota - 1994-03-07. 1996-02-20 Klaipėdos apskrities valdytojo įsakymo Nr. 127 priedo 1 psl. 1 pozicijos 9 eilutės (priedas Nr. 6) pagrindu J. P. aplink aukščiau nurodytus statinius įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. , (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plotas 0,0602 ha, vidutinė rinkos vertė 20800 Lt. 1998-09-28 J. P. pasirašė privačios žemės sklypo su pastatais pirkimo- pardavimo sutartį (sutartis patvirtinta Šilutės rajono l-ojo notarų biuro notarės A. R., registro Nr. 8612), pagal kurią jis aukščiau nurodytus žemės sklypą ir visus statinius pardavė A. Č., kurį atstovauja ir sutartį pasirašė įgaliotas asmuo G. D., sutarties kaina 20 900 Lt. 2003-10-03 A. Č., atstovaujamas įgalioto asmens J. P., pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį (sutartis patvirtinta Šilutės rajono l-ojo notarų biuro notarės A. R., registro Nr. 9228), pagal kurią jis aukščiau nurodytus žemės sklypą ir visus statinius pardavė A. V. Z. sutarties kaina - 20 000 Lt(duomenys neskelbtini). A. V. Z. mirė ir jo žemės sklypą su visais statiniais paveldėjo jo sutuoktinė E. Z., 2012-03-19 E. Z. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį (sutartis patvirtinta Šilutės rajono 3-ojo notarų biuro notarės A. A., registro Nr. 773), pagal kurią ji aukščiau nurodytus žemės sklypą ir visus statinius pardavė D. D., sutarties kaina 70 000 Lt. Aukščiau nurodytas turtas (žemės sklypas su statiniais) yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir jiems yra suteikti unikalūs numeriai bei visi kiti privalomi duomenys. Visos aukščiau nurodytos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys ir 1996-02- 20 Klaipėdos apskrities valdytojo įsakymas Nr. 127 dalyje dėl priedo 1 psl. 1 pozicijos 9 eilutės yra neteisėti ir pripažintini negaliojančiais. 1993-09-10 sutarties, pagal kurią ieškovė L. Z. perleido nekilnojamojo turto teises J. P. nuosavybėn, pasirašymo momentu galiojusio 1964 m. CK 255 straipsnyje buvo nustatyta, kad nekilnojamojo turto įgijimo sutartis atitinkamoje registravimo įstaigoje privalėjo būti įregistruota per tris mėnesius, tai yra, iki 1993-12-10. Šios registravimo pareigos nevykdymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią. Iš ant sutarties esančio spaudo matyti, kad sutartis buvo įregistruota 1994-03-07, tai yra praėjus šešiems mėnesiams nuo sutarties pasirašymo. Tokiu būdu J. P. neužbaigė šio sandorio sudarymo įstatyme nustatyta forma, todėl neįgijo nuosavybės teisių į ginčo pastatus. Taigi visi po 1993-09-10 sekantys sandoriai, įskaitant žemės sklypo įgijimo sandorį, laikytini neteisėtais ir teismo pripažintini negaliojančiais. Pripažinus, jog J. P. neįgijo statinių nuosavybės teisės pagal 1993-09-10 sutartį spręstinas klausimas ir dėl jo žemės sklypo(duomenys neskelbtini) , įgijimo nuosavybės teisėmis teisėtumo pagal 1996-02-20 Klaipėdos apskrities valdytojo įsakymą Nr. 127. Akivaizdu, kad tokios teisės (įsigyti žemės sklypo privačios nuosavybės teise savo vardu) J. P. nebūtų turėjęs, jeigu jis nebūtų įregistruotas kaip statinių, esančiu(duomenys neskelbtini) , savininkas. Pripažinus tokią registraciją neteisėta ab initio, J. P. praranda subjekto, turinčio teisę privatizuoti minėtą žemės sklypą aplink statinius, teises taip pat ab initio, remiantis tuo, 1996-02-20 Klaipėdos apskrities valdytojo įsakymas Nr. 127 dalyje dėl priedo 1 psl. 1 pozicijos 9 eilutės taip pat pripažintinas negaliojančiu. 1993-09-10 sutartis nebuvo įregistruota per 3 mėnesius nuo jos pasirašymo, ši sutartis dar buvo ir apsimestinė. Ginčijamą turtą J. P. įgijo nesąžiningai, siekdamas neva užtikrinti J. G. išduotos paskolos, kurią išdavė kitas juridinis asmuo, grąžinimą. Pagal 1993-09-10 sutartį ieškovė jokių pinigų iš J. P. negavo, taigi pirkimo-pardavimo sandoris iš tiesų neįvyko, sutartis tiesiog buvo sudaryta siekiant pridengti kitą sandorį, tai yra, 1993-09-10 UAB „Rūpyba“ J. G. suteiktos 20 000 Lt paskolos grąžinimo užtikrinimą - įkeitimą. Ginčijami likę notariniai nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai (1998-09-28, 2003-10-03, 2012-03-19) yra fiktyvūs (tariamieji) sandoriai. Ieškovės nuomone, ieškinio senaties termino pradžią reikėtų laikyti 2013-12-09, tai yra, dieną, kai ji gavo Nacionalinės žemės tarnybos raštą (priedas Nr. 19). Visi kiti ginčijami sandoriai yra išvestiniai iš 1993-09-10 sutarties, ieškovė jų sudaryme nedalyvavo ir negalėjo apie juos žinoti, todėl jų ginčijimo senaties termino pradžiai taikytini tie patys argumentai kaip ir 1993-09-10 sutarčiai. Teisingumo principas reikalauja bent jau civiline tvarka peržiūrėti neteisėtai susiklosčiusią padėtį kad ir po 20 metų. Juo labiau, kad tai leidžia šios bylos aplinkybės (nėra sąžiningų įgijėjų ir galima restitucija) ir tai, jog ieškovei nebuvo žinomas faktas apie pavėluotą 1993-09-10 įregistravimą registre iki pat 2014-02-06, kai jos atstovui VĮ Registrų centras išdavė 1993-09-10 sutarties kopiją, todėl jeigu teismas ir manytų, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia yra ankstesnė negu 2013-12-09 ir senaties terminas yra praleistas, yra pakankamai svarbių priežasčių šį terminą atnaujinti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prašo teismo priimti sprendimą šioje byloje savo nuožiūra įvertinus visą byloje surinktą medžiagą. Nurodo, kad teismui nustačius, jog atsakovo J. P. ir ieškovės L. Z. 1993-09-10 sudarytas pastatų perleidimo sandoris reg. Nr. 5816 yra neteisėtas, darytina išvada, kad 1996-03-27 sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P88/96-0034, kuria J. P. įsigijo 0,0602 ha ploto žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini) , taip pat yra neteisėta ir naikintina. Formaliai vertinant visą šią situaciją darytina išvada, kad abu žemės sklypo, esančio , (duomenys neskelbtini) perleidimo sandoriai sudaryti teisėtai, laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Tuometinės techninės galimybės, negalėjimas patikrinti nekilnojamojo turto registro duomenų, nulėmė tokią situaciją, kad vienas namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), skirtingu pagrindu ir skirtingu laiku buvo parduotas dviem asmenims. J. P. iš valstybės išpirktam šiuo metu D. D. vardu registruotam žemės sklypui, kurio kadastrinis Nr. , (duomenys neskelbtini) yra atlikti kadastriniai matavimai, jis pažymėtas VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir yra įregistruotas kartu su jame stovinčiais pastatais. L. Z. vardu registruotas žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pažymėtas VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, nenurodyta, kad jame stovi pastatai.

Atsiliepime į ieškinį atsakovė D. D. su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad namą su viraline, garažu ir žeme (duomenys neskelbtini), nupirko sąžiningai sumokėdama pinigus, įregistravo VĮ Registrų centre, šiuo metu šiuo turtu disponuoja, šis turtas yra jos nuosavybė.

Atsakovė E. Z. atsiliepime su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad namą (duomenys neskelbtini) paveldėjo mirus vyrui A. Z. (duomenys neskelbtini) metais.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas J. P. nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Teigia, kad ginčijami sandoriai nėra apsimestiniai, šiais sandoriais jis realiai įsigijo pastatus ir žemę, (duomenys neskelbtini) , ir juos pardavė A. Č.. Mano, kad ieškovė apie 1993-09-10 sandorio sąlygas ir pasekmes žinojo nuo jo sudarymo dienos, 1999-06-24 būdamas A. Č. įgaliotu atstovu, jis siuntė raginimą ieškovei išsikelti iš namo. Prašo taikyti ieškinio senatį.

Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo VĮ Registrų centras prašo ieškovės prašymą pripažinti negaliojančia 1993-09-10 sutartį tuo pagrindu, kad ji per tris mėnesius nebuvo įregistruota atitinkamoje nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje, atmesti, likusius reikalavimus palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad 1993-09-10 sutartis buvo nebaigto statyto gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis, todėl CK 255 straipsnio nuostatos jai negalėjo būti taikomos.

Atsakovų atstovas advokatas L. S. 2014-12-02 pateikė pareiškimą ex officio pripažinti niekine ir panaikinti 2000-05-04 sutartį Nr. 88/20000-0240, pagal kurią L. D. iš tuometinės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos yra įsigijusi 0,06 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 1993-09-10 ieškovė L. Z. (tuo metu - L. G.) pasirašė sutartį, pagal kurią ji atsakovui J. P. pardavė(duomenys neskelbtini), 51procento baigtumo pastatytą plytų gyvenamąjį namą su rūsiu IA2p, plytų viralinę 2J'p, plytų garažą 3G'p, esančius pagal žemės sklypo skyrimo dokumentus šešių šimtų (600) kvadratinių metrų žemės sklype. Sutartis patvirtinta Šilutės rajono l-ojo notarų biuro notarės N. K. (dabar - N. U.), registro Nr. 5817. Sutarties kaina - 9 573 Lt. Sutartis įregistruota - 1994-03-07. 1996-02-20 Klaipėdos apskrities valdytojo įsakymo Nr. 127 priedo 1 psl. 1 pozicijos 9 eilutės pagrindu J. P. aplink aukščiau nurodytus statinius įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį adresu , (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. , (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plotas 0,0602 ha, vidutinė rinkos vertė 20 800 Lt. 1998-09-28 J. P. pasirašė privačios žemės sklypo su pastatais pirkimo- pardavimo sutartį (sutartis patvirtinta Šilutės rajono l-ojo notarų biuro notarės A. R., registro Nr. 8612), pagal kurią jis aukščiau nurodytus žemės sklypą ir visus statinius pardavė A. Č., kurį atstovauja ir sutartį pasirašė įgaliotas asmuo G. D., sutarties kaina 20 900 Lt. 2003-10-03 A. Č., atstovaujamas įgalioto asmens J. P., pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį (sutartis patvirtinta Šilutės rajono l-ojo notarų biuro notarės A. R., registro Nr. 9228), pagal kurią jis aukščiau nurodytus žemės sklypą ir visus statinius pardavė A. V. Z., sutarties kaina - 20 000 Lt. (duomenys neskelbtini) A. V. Z. mirė ir jo žemės sklypą su visais statiniais paveldėjo jo sutuoktinė E. Z., 2012-03-19 E. Z. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį (sutartis patvirtinta Šilutės rajono 3-ojo notarų biuro notarės A. A., registro Nr. 773), pagal kurią ji aukščiau nurodytus žemės sklypą ir visus statinius pardavė D. D., sutarties kaina 70 000 Lt.

Ieškovės teigia, kad ieškinio senaties termino pradžią reikėtų laikyti 2013-12-09, tai yra dieną, kai ji gavo Nacionalinės žemės tarnybos raštą (priedas Nr. 19). Visi kiti ginčijami sandoriai yra išvestiniai iš 1993-09-10 sutarties, ieškovė jų sudaryme nedalyvavo ir negalėjo apie juos žinoti, todėl jų ginčijimo senaties termino pradžiai taikytini tie patys argumentai kaip ir 1993-09-10 sutarčiai. Šiuos argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis0. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtys nustatytos Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Kita vertus, tol, kol asmens teisė nepažeista, t. y. iki teisės pažeidimo, ieškinio senaties termino eiga apskritai negali prasidėti. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kirstnė“ ir kt. v. UAB „Medicinos bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2008; 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Švenčionių rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-532/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. M. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-11/2010, kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme nustatant ieškinio senaties terminą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sąlygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Jeigu asmuo veikia priešingai, nei nurodyta anksčiau – protingai ir sąžiningai, aktyviais teisėtais veiksmais per visą laikotarpį iki bylos iškėlimo siekia ginti savo pažeistas teises, negalima pripažinti, kad tai suteiktų atsakovui teisėtus lūkesčius tikintis, jog toks asmuo apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista, taip pat negalima pripažinti, jog, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino atitiktų ieškinio senaties teisės instituto paskirtį. Tokiu atveju viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. UAB „BNA Ergo“, bylos Nr. 3K-3-331/2002; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. L. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-446/2009). .

Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį. Kaip byloje nustatyta, nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sandoris sudarytas 1993-09-10, byloje teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad ieškovė nesuprato jog sudaro pirkimo-pardavimo sandorį. Be to, 1999 m. birželio 24 d. ieškovei buvo siunčiamas notarinis pranešimas, kad ji išsikeltų iš gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini) , taigi šiuo atveju ieškovė taip pat turėjo suprasti, kad kiti asmenys pretenduoja į jai priklausančią nuosavybę bei suprasti, jog jos teisės yra pažeistos, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė praleido senaties terminą.

Ieškovė argumentuoja, kad teisingumo principas reikalauja civiline tvarka peržiūrėti neteisėtai susiklosčiusią padėtį kad ir po 20 metų, juo labiau, kad tai leidžia šios bylos aplinkybės (nėra sąžiningų įgijėjų ir galima restitucija), ieškovei nebuvo žinomas faktas apie pavėluotą 1993-09-10 įregistravimą registre iki pat 2014-02-06, kai jos atstovui VĮ Registrų centras išdavė 1993-09-10 sutarties kopiją, todėl jeigu teismas ir manytų, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia yra ankstesnė negu 2013-12-09 ir senaties terminas yra praleistas, yra pakankamai svarbių priežasčių šį terminą atnaujinti. Teismas atmeta šiuos ieškovės argumentus kaip nepagrįstus.

Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, bylos Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-447/2009). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. VšĮ Kėdainių ligoninė, bylos Nr. 3K-3-170/2010).

Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių daugiau nei 10 metų praleistas terminas galėtų būti atnaujintas (CPK 178, 185 straipsniai). Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Byloje nėra duomenų apie ginčo turto pirkėjų nesąžiningumą, taigi teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvados, kad namo pirkėjai, tai yra atsakovai, buvo nesąžiningi, todėl išreikalauti iš jų turto nėra pagrindo.

Ieškovė teigia, kad 1993-09-10 sutarties, pagal kurią ieškovė L. Z. perleido nekilnojamojo turto teises J. P. nuosavybėn, pasirašymo momentu galiojusio 1964 m. CK 255 straipsnyje buvo nustatyta, kad nekilnojamojo turto įgijimo sutartis atitinkamoje registravimo įstaigoje privalėjo būti įregistruota per tris mėnesius, tai yra iki 1993-12-10. Šios registravimo pareigos nevykdymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią. Iš ant sutarties esančio spaudo matyti, kad sutartis buvo įregistruota 1994-03-07, tai yra praėjus šešiems mėnesiams nuo sutarties pasirašymo. Tokiu būdu J. P. neužbaigė šio sandorio sudarymo įstatyme nustatyta forma, todėl neįgijo nuosavybės teisių į ginčo pastatus. Teismas atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą.

Teisėtai įgyta teisė pripažįstama ir nuo pažeidimų ginama jos atsiradimo metu galiojusių teisės normų pagrindu, o atliktų veiksmų atitiktis teisės aktuose įtvirtintam teisiniam reglamentavimui tikrinamas pagal jų atlikimo metu galiojusias teisės normas (CPK 3 straipsnio 8 dalis). 1993-09-10 pirkimo –pardavimo sutarties sudarymo metu galiojęs CK 255 straipsnis nustatė, kad per tris mėnesius turi būti registruojama gyvenamojo namo (ar jo dalies) pirkimo –pardavimo sutartis. Kaip nustatyta, J. P. pateikta 1993-09-10 sutartis buvo nebaigto statyti gyvenamojo namo pirkimo pardavimo sutartis, todėl CK 255 straipsnio nuostatos jai negalėjo būti taikomos, nes gyvenamasis namas tokiu tampa tik jį priėmus kaip tokį statinį tinkamu naudoti.

Kaip minėta, ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), todėl nustačius, kad senaties terminas praleistas be svarbių priežasčių ir netikslinga jį atnaujinti, ieškovės ieškinys tuo pagrindu atmestinas, dėl kitų reikalavimų, kaip neturinčių įtakos procesinei bylos baigčiai, pasisakyti nėra pagrindo.

Atsakovai priešieškinio dėl sandorio, kuriuo ieškovė įsigijo 0,06 ha ploto žemės sklypą, esantį Putinų g. 6, Šilutė, pripažinimo negaliojančiu nepareiškė, todėl teismas šiuo klausimu pasisakyti neturi pagrindo.

Atmetus ieškinį, atsakovų bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą, teismas priteistinų advokato išlaidų dydį nustato atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus advokatų paslaugų įkainius (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovų atstovas advokatas L. S. pateikė duomenis, kad atsakovai D. D., A. Č., E. Z. sumokėjo 500 eurų teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, advokato laiko sąnaudas, iš ieškovės atsakovams lygiomis dalimis priteistina po 166,66 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis, 2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 8.11 punktai).

Atmetus ieškinį, naikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos ieškinio užtikrinimui Klaipėdos apygardos teismo 2014-05-08 nutartimi (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. Z. atsakovams D. D., A. Č., E. Z. po 166,66 eurų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2014-05-08 nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas Almantas Padvelskis