- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-22
- Bylos Nr.
- 2A-1375-262/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-07747-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Ona Gasiulytė, Natalja Cikoto
- Atsakovas
- G. B., BUAB „Ekostata“
- Ieškovas
- BUAB „Ranga IV“
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto, Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Ranga IV“ ieškinį atsakovams BUAB „Ekostata“, G. B. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovo BUAB „Ekostata“ ir subsidiariai iš atsakovo G. B. 83 892,36 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad UAB „Ekostata“ ieškovo nuosavybėn perdavė, o ieškovas priėmė šaldymo įrenginius, tačiau šalys žodžiu susitarė, jog įrangą ieškovas iš atsakovo UAB „Ekostata“ atsiims vėliau. Po kurio laiko UAB „Ekostata“ dalį šaldymo įrangos grąžino. Atsakovui UAB „Ekostata“ iškėlus bankroto bylą, ieškovas dėl likusios įrangos dalies grąžinimo kreipėsi į atsakovo bankroto administratorių, o šiam nesureagavus į raginimą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui BUAB „Ekostata“ dėl įpareigojimo perduoti turtą. Civilinės bylos Nr. 2-1756-661/2012 nagrinėjimo metu atsakovo BUAB „Ekostata“ bankroto administratorius nurodė, jog tokios įrangos bankroto metu buvęs įmonės direktorius G. B. neperdavė. Pastarasis, minėtoje byloje dalyvavęs trečiuoju asmeniu, nurodė, jog šaldymo įrenginių taip pat neturi. Ieškovas dėl to, kad jam nebuvo perduotas nuosavybės teise priklausantis turtas, kuris, kaip paaiškėjo, nėra išlikęs, patyrė atitinkamo dydžio nuostolių. Atsakovas G. B. kaip įmonės direktorius buvo atsakingas už visą UAB „Ekostata“ žinioje buvusį turtą, todėl yra pagrindas taikyti jam subsidiarią atsakomybę.
Atsiliepimas
Atsakovas BUAB „Ekostata“ ieškinį pripažino. Nurodė, kad ieškovas yra įtrauktas į BUAB „Ekostata“ kreditorių sąrašą. Atsakovas BUAB „Ekostata“ jokio turto nebeturi.
Atsakovas G. B. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad visi ginčo įrenginiai buvo sumontuoti vykdant statybos rangos darbus pagal 2007-11-28 Subrangos darbų sutartį. Tarp šalių nebuvo sudaryta turto saugojimo (pasaugos) sutartis. Jeigu turtas būtų buvęs perduotas UAB „Ekostata“ žinion, jis būtų apskaitytas ir tokiu būdu ieškovas būtų UAB „Ekostata“ kreditorius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai: ieškovui BUAB „Ranga IV“ iš atsakovo BUAB „Ekostata“ ir subsidiariai iš atsakovo G. B. priteista 83 892,36 Lt nuostolių atlyginimo ir 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-06-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; iš atsakovo G. B. valstybei priteistas 2517 Lt žyminis mokestis ir 22,70 Lt pašto išlaidų.
Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-1756-661/2012 pagal ieškovo BUAB „Ranga IV“ ieškinį atsakovui BUAB „Ekostata“ dėl įpareigojimo perduoti ginčo įrenginius (trečiasis asmuo G. B.) 2012-05-23 sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2A-1034/2013, 2013-07-12 sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2012-05-23 sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo BUAB „Ranga IV“ ieškinį patenkino ir įpareigojo atsakovą BUAB „Ekostata“ ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo perduoti ieškovui ginčo įrenginius, kurių bendra vertė – 83 892,36 Lt. Atsakovas BUAB „Ekostata“ 2013-10-09 atsakyme ieškovui nurodė, kad bankroto administratorius negali perduoti įrenginių ieškovui. Vilniaus apygardos teismas 2013-10-10 nutartimi patvirtino BUAB „Ranga IV“ kreditorinį reikalavimą 83 892,36 Lt sumai BUAB „Ekostata“ bankroto byloje. Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2013-07-12 sprendimu ginčo įranga priteista iš atsakovo BUAB „Ekostata“ ieškovo BUAB „Ranga IV“ naudai, o atsakovas BUAB „Ekostata“ patvirtino, kad ginčo įrangos neturi, ir ieškinį pripažįsta, teismas konstatavo, kad ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo BUAB „Ekostata“ 83 892,36 Lt nuostolių atlyginimo. Atsakovas G. B. neįrodė, kad jo kaltės dėl ieškovo nuostolių atsiradimo nėra, todėl teismas atmetė argumentą, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2013-07-12 sprendime nėra konstatuota, kas kaltas, jog ginčo įrenginiai nebuvo perduoti ieškovui. Esant nustatytoms aplinkybėms, yra pagrindas priteisti ieškovui 83 892,36 Lt nuostolių atlyginimo subsidiariai iš atsakovo G. B..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas G. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą panaikinti, ieškinį palikti nenagrinėtą, civilinę bylą nutraukti.
Nurodė, kad ginčas tarp ieškovo ir BUAB „Ekostata“ dėl to paties dalyko jau buvo išspręstas kitoje civilinėje byloje, kurioje 2013-07-12 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu buvo tenkintas BUAB „Ranga IV“ ieškinys atsakovui BUAB „Ekostata“ dėl įpareigojimo perduoti ginčo įrangą, kurių vertė 83 892,36 Lt. Vilniaus apygardos teismas BUAB „Ekostata“ bankroto byloje 2013-10-10 nutartimi patvirtino BUAB „Ranga IV“ finansinį reikalavimą 83 892,36 Lt sumai, todėl teismas nagrinėjamoje byloje neturėjo teisės pakartotinai priteisti nuostolių atlyginimo iš atsakovo BUAB „Ekostata“, t.y. ieškovo teisė dėl ginčo įrangos perdavimo ar jos vertės atlyginimo iš atsakovo BUAB „Ekostata“ buvo apginta minėtu 2013-07-12 Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu. Taigi, nagrinėjamoje byloje turi būti nustatyta, kad tarp šalių vyksta analogiški ginčai, ieškovas tam pačiam atsakovui yra pareiškęs tapatų ieškinį, dėl ko ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu, o civilinė byla nutraukta.
Atsiliepimas
Ieškovas BUAB „Ranga IV“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodė, kad sprendimas yra pagristas ir teisėtas, priimtas tinkamai ištyrus bei įvertinus bylos aplinkybes. Atsakovas klaidingai taiko ir aiškina teisės normomis bei teismų praktikoje suformuotus kriterijus dėl ieškinių tapatumo, neteisingai interpretuoja ginčo aplinkybes. Apeliaciniame skunde nepateikta teisiškai reikšmingų argumentų, sudarančių pagrindą skundžiamą sprendimą naikinti ar keisti, todėl skundas yra atmestinas, kaip nepagrįstas, o sprendimas paliktinas nepakeistas.
Atsakovas BUAB „Ekostata“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodė, kad atsakovas G. B. neperdavė BUAB „Ekostata“ ginčo įrenginių, todėl BUAB „Ekostata“ negalėjo įvykdyti savo prievolių ieškovui BUAB „Ranga IV“. Dėl šios priežasties teismas pagrįstai konstatavo, jog G. B. atsako subsidiariai, kartu su BUAB „Ekostata“.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
Atsakovas apeliaciniu skundu neginčija sprendimo dėl aplinkybių ir pagrindų, kurie susiję su jo, kaip subsidiaraus atsakovo, atsakomybės pagrindų buvimu ir atsakomybės apimtimi, t.y. jog egzistuoja visos būtinosios sąlygos taikyti G. B. civilinę atsakomybę, kadangi jis neišsaugojo ir neperdavė, ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto (neteisėtas neveikimas), o tai lėmė žalos atsiradimą ieškovui. Atsakovas neginčija savo kaltės dėl įrenginių neperdavimo. Atsakovas tik teigia, jog: Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-1756-661-2012 išnagrinėtas BUAB „Ranga IV“ ieškinys atsakovui BUAB „Ekostata“ dėl įpareigojimo perduoti įrangą, kuris buvo visiškai patenkintas 2013-07-12 Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu c.b. Nr. Nr. 2A-1034/2013, ir šioje byloje nagrinėjamas ieškinys subsidiariems atsakovams BUAB „Ekostata“ ir G. B. dėl nuostolių atlyginimo yra tapatūs; ieškovo teisė dėl ginčo įrangos perdavimo ar jos vertės atlyginimo iš atsakovo BUAB „Ekostata“ buvo apginta minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo ieškinį palikti nenagrinėtu. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka.
Atsakovo minimoje byloje ieškinio materialinis reikalavimas buvo įpareigoti BUAB „Ekostata“ atlikti tam tikrus veiksmus - perduoti ginčo įrangą ieškovui. Tenkindamas ieškinį, Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, jog BUAB „Ekostata“ turi pareigą grąžinti 83 892,36 Lt vertės ginčo šaldymo įrenginius ieškovui. Šios bylos ginčo dalykas yra nuostolių atlyginimas iš BUAB „Ekostata“ ir subsidiariai iš G. B., esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, jog BUAB „Ekostata“ dėl buvusio įmonės vadovo G. B. kaltės, negali natūra perduoti ginčo įrangos, kadangi jos neturi. Taigi, šioje byloje sprendžiamas ne tik BUAB „Ekostata“ atsakomybės, kaip pagrindinio skolininko, tačiau ir G. B., kaip subsidiaraus skolininko, atsakomybės klausimas ir apimtis. Esminis subsidiariosios civilinės atsakomybės bruožas tas, kad subsidiarusis skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, t.y. tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas.
CK 6.245 str. 5 d. yra nurodyta, kad kreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui.
Šioje situacijoje ir buvo nuosekliai laikomasi minėto principo- pirmiausia buvo išnagrinėtas ginčas su ieškovo reikalavimu atsakovui BUAB „Ekostata“ dėl įrangos grąžinimo, o kai šio reikalavimo nepavyko įvykdyti, reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo buvo pareikštas pagrindiniam (BUAB „Ekostata“) ir subsidiariam (G. B.) skolininkams. Taigi, priešingai nei nurodo atsakovas, šioje byloje nebuvo pažeistos materialinės teisės normos, o kaip tik jų buvo laikomasi.
Nors abiejose bylose ginčo objektai yra panašūs savo faktiniu pagrindu ir yra kilę iš to paties pažeidimo, tačiau bylos yra netapačios, nes skiriasi ieškinių dalykas ir teisinis pagrindas, o svarbiausia yra tai, kad šioje byloje keliamas klausimas dėl subsidiaraus atsakovo atsakomybės, o išnagrinėtoje byloje toks klausimas keliamas nebuvo. Išnagrinėtoje byloje yra nustatyti šiai bylai reikšmingi prejudiciniai faktai, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi, priimdamas skundžiamą sprendimą, kuriame konstatavo, jog UAB „Ekostata“ turėjo pareigą grąžinti 83.892,36 Lt vertės šaldymo įrenginius, tačiau jų negražino ir dėl to ieškovas patyrė nuostolių, dėl kuriu atlyginimo yra atsakinga BUAB „Ekostata“ kaip pagrindinis skolininkas, ir buvęs įmonės vadovas G. B. kaip subsidiarus skolininkas.
Nors šios bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu ir buvo patvirtintas BUAB „Ranga IV“ 83.892,36 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas BUAB „Ekostata“ bankroto byloje, tačiau ši aplinkybė nepanaikina skundžiamu sprendimu konstatuotos G. B., kaip subsidiaraus skolininko, atsakomybės ir pareigos atlyginti ieškovui žalą, kiek ji nebus padengta iš pagrindinio skolininko BUAB „Ekostata“ ir, juo labiau, nesudaro pagrindo šioje byloje nagrinėjamą ieškinį palikti nenagrinėtą ar bylą nutraukti.
Priešingai nei nurodo atsakovas, ieškovo interesas atgauti ginčo įrangą natūra arba gauti jos atlyginimą pinigais nėra įvykdytas, nes nėra nei perduoti įrenginiai, nei atlyginta žala. BUAB „Ekostata“ patvirtino, jog neturi lėšų iš kurių galėtų būti patenkintas ieškovo 83.892,36 Lt dydžio finansinis reikalavimas, todėl skundžiamo sprendimo pagrindu ieškovas įgis teisę reikalauti sprendimu priteistų sumų atlyginimo iš G. B., kaip subsidiaraus skolininko. T.y. reikalaujama suma bus išieškota vieną, o ne du kartus, kaip nurodo atsakovas.
Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas jokių atsakovo nurodomų procesinių pažeidimų nepadarė: kadangi šioje byloje buvo įtrauktas naujas dalyvis G. B., kurio atsakomybė yra subsidiari, laikytina, jog šioje byloje ir jau anksčiau išnagrinėtoje byloje pareikšti ieškiniai nebuvo tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu. Todėl pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai priėmė ieškinį ir jį išnagrinėjo iš esmės.
Dėl išvardintų priežasčių nėra jokio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.