Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2. Kaltinamasis L. D. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Nurodė, jog grįžo išgėręs alaus, apsižodžiavo, apsistumdė, kad nebūtų didesnio konflikto norėjo važiuoti miegoti pas tėvus. Jis nesmaugė, ginantis apsibraižė. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog buvo liepos 2 d., apie 23.00 val., adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje. Butas yra jo tėvų, šiuo metu ten niekas negyvena. Iki įvykio apie pusantrų metų tame bute gyveno jis, L. D., A., A., N. N. yra jo pusantrų metų sūnus. Kokio amžiaus yra mergaitės, nukentėjusiosios dukros, nepasakys. Tą dieną šventė jo brolio vaiko gimtadienį, kartu ir L. su vaikais. Buvo išnuomota salė. Po to L. važiavo namo su N., o jis apie septintą valandą nuvyko pas tėvus adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Kur tuo metu buvo jos dukros, tiksliai nežino. A. buvo namie, A. gal pas močiutę, jos yra nepilnametės. Buvo išgėręs porą butelių alaus. Grįžo apie dešimtą valandą. Nelabai jautėsi apsvaigęs. Jie susipyko, gal dėl to, kad išgėręs grįžo. Sutuoktinė turbūt nesitikėjo, kad jis grįš išgėręs. Konflikto žodžių nepamena. Jie susiriejo ir viskas. Jis nepamena, ką sakė L., ką ji jam sakė. Konfliktas vyko dviejų kambarių bute. Jie pykosi miegamajame. Vaikai buvo salone, A. su N. Jie paskui apsistumdė. L. D. bandė iš jo atimti raktus ir jie apsibraižė. Jis nesmaugė jos. Jis norėjo išeiti nakvoti pas tėvus, kad konflikto nebūtų. Jie apsistumdė miegamajame prie durų. L. D. bandė atimti raktus, jis juos turėjo kelnių kišenėje, jis gynėsi ir ją apibraižė. Jis bandė eiti lauk ir pasiėmė raktus, tiesiog, norėjo išeiti. Namo iš tėvų grįžo pėsčiomis. Norėjo pasiimti raktus ir išeiti. Raktai buvo salone prie televizoriaus, ji matė, kad jis pasiima raktus. Juos įsidėjo, apsistumdė ir išėjo pas tėvus. Apsistumdymas vyko miegamajame, prie spintos durų. Įėjus į miegamąjį, dešinėje yra stumdomos durys į drabužinę. Jie apsistumdė prie drabužinės durų, ten jis atėjo gal pasiimti rūbų. Ko jis ten ėjo, tiksliai nepamena, tuo metu jis buvo apsirengęs. Drabužinėje apsistumdė, ji bandė išplėšti raktus, o jis ją pastūmė. Ji rankomis bandė paimti, jis paėmė ją už pečių ir pastūmė. Suėmė ją abiem rankomis, ties pečiais. Jis stumtelėjo ją į spintą, gal ji atsirėmė, atsitrenkė į spintą. Jis pastūmė gal du kartus, nes ji dar bandė atimti raktus, po to jis išėjo pas tėvus ir konfliktas nutrūko. Jam išėjus, ji liko namie, gal miegamajame. Apsistumdymo metu jie apsibraižė, jam buvo nubraižytas veidas ir jai tarp ausies. Gal jis jai su nagu įbrėžė. Jam petys ir nosis buvo nubraižyti apsistumdymo metu, kai ji bandė atimti raktus. Nubraižytas petys kairės pusės, bet tiksliai nepamena. Buvo pas ekspertą, skausmą juto, bet pretenzijų nereiškia. L. bandė atimti raktus, o jis ją pastūmė. Galbūt galėjo susitarti be to konflikto. Jis galėjo jos nestumti, bet tuo metu ji bandė atimti raktus ir jis pastūmė. Supranta, kad pastumdamas galėjo ją sužaloti. Tuo metu gal juto pyktį, bet nesijautė labai apsvaigęs. Nemano, kad jo elgesį įtakojo alkoholis. Dabar taip nesielgtų. Jis pasiėmęs raktus išėjo pas tėvus. Kaip L. reagavo stumdymo metu, jis nežino. Ji buvo liūdna, pikta. Jis L. sužalojimo po ausimi nematė. Išeidamas gal suvokė, kad padarė kažką blogai. Jis netyčia jai padarė sužalojimą. Kraujosruvos L. galėjo atsirasti, kai ją pastūmė. Kelėną gal ji pati sutrenkė, gal kai pastūmė. Kitų sužalojimų iki to įvykio pas L. nebuvo. Ji visu kūnu atsitrenkė į spintą, gal šonu, bet kaip tiksliai trenkėsi, nepamena. Galbūt kažkuria kūno puse. Konfliktą gal matė A., ji buvo salone. Kitas vaikas buvo kartu su A. Tuo metu sutuoktinė mažojo vaiko nelaikė, prasidėjus konfliktui abu vaikai buvo salone ant lovos. Miegamojo durys buvo atviros, jie nematė, bet galėjo girdėti, jie šūkavo. Po to jis išėjo pas tėvus ir viskas. Ryte atsikėlęs grįžo namo, liepos 3 d. ryte, valandos nepasakys. Namie buvo L. su vaikais, nieko neįvyko. Jis pasakė, kad skirsis. Jie nesusitaikė, jis išėjo gyventi pas tėvus. Gavo šaukimą ir sužinojo, kad yra parašytas pareiškimas. Sužinojo atėjus žinutei apie pareiškimą, tikslaus laiko nepasakys. Pas ekspertą nuvyko, kai gavo kvietimą, viskas vyko liepos mėnesį, praėjo gal porą dienų po įvykio. Jis sakė, kad skirsis ir viskas. Ji kitą dieną kreipėsi į policiją. Nepamena, ar ji sakė, kad kreipsis į policiją. Dabar vyksta skyrybų procesas, vyko mediacija, eis į teismą. Mediacija vyko L. iniciatyva prieš dvi savaites. Nesutarė dėl vaiko lankymo. Bendro turto neturi, tik vienas automobilis. Kartu pragyveno pusantrų metų, gal porą metų, draugavo gal tris metus. Jis retai grįždavo namo, nes dirbo užsienyje, tolimųjų reisų vairuotoju įmonėje (duomenys neskelbtini). Dabar pusę metų nedirba, nes prarado teises. Darbo metu važiavo, pripūtė 0,4 promiles, buvo nubaustas administracine tvarka. Tuo laikotarpiu nedirbo. Dirbdamas išvažiuoja du mėnesius, grįžęs namie būdavo tris savaites, tai tuo laiku būdavo žodinių konfliktų. Konfliktai vyko dėl to, kad grįždavo išgėręs, dar dėl kažko. Praradęs teisę vairuoti, pusę metų nedirbo, nieko neveikė. Iki įvykio nedirbo, jų santykiai buvo normalūs, nebuvo, kad mušėsi. Nesutarė mediacijoje dėl vaiko lankymo, išlaikymo dydžio. Anksčiau pareiškimo prieš jį nėra buvę. Nežino, kodėl yra prašoma apklausti Z. Ž., jis nepamena, kad būtų tokias žinutes rašęs. Nepripažįsta, kad sugriebė L. už kaklo, už kaklo jai neėmė. Jis jai suėmė už pečių, už kaklo suėmęs nebuvo. Pastūmė ją du kartus, daugiau kartų nebuvo. Su specialisto išvada dėl sužalojimų L. yra susipažinęs, negali jos paaiškinti. Kaip sureagavo į konfliktą vaikai, jis nematė. Nežino, kaip vertinti, kad A. yra nukentėjusioji. Nemano, kad jai buvo padaryta žala. Skaitė A. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jos apklausoje nedalyvavo. Jos parodymai nesutampa. Jis sakė tiesą, ji buvo svetainėje prie televizoriaus, o A. sakė, kad įvykio metu buvo miegamajame. Ji lyg buvo prie televizoriaus, gal ir galėjo įvykį matyti. Su ieškiniu susipažino, jei reikės, žalą atlygins. Jis nepripažįsta, kad smaugė. Žala dėl to, kad konfliktą matė A., galbūt yra padaryta. Žalą atlygins. Jis pripažįsta, kad jie apsistumdė, bet, kad smaugė nepripažįsta. Jis gynėsi, nes jis atsistumdė. Ji bandė atimti raktus, buvo bandoma juos ištraukti, išplėšti iš kišenės. Jis stumdė L., kad nebūtų paimti raktai. Ji jį apibraižė. Nežino, ar buvo kilusi grėsmė jam, gal. Ji apibraižė siekdama paimti raktus. Jis atsistumdė, kad ji neatimtų raktų, tai buvo pagrindas jam gintis. Galbūt ne visai adekvačiai pasielgė šioje situacijoje. Dėl L. civilinio ieškinio nežino, jis nelabai pagrįstas. Turbūt galėjo ji patirti fizinį skausmą, nes nubraižymai buvo, bet nemano, kad kentėjo nemigą, dvasinius išgyvenimus. Sutinka, kad galėjo patirti nepatogumus, išgąstį. Nežino, kiek galėtų atlyginti žalos, reikia laiko apsisprendimui. Smurto nebūdavo ir nėra buvę, tai pirma tokia situacija. Turbūt galėjo išspręsti situaciją ir be baudžiamosios bylos. Tuomet jis išėjo ir atsiprašymo neinicijavo. Smaugimo tikrai nebuvo. Nežino, kodėl nukentėjusiosios parodymai tokie. Bandė svarstyti, susitarti taikiai, nes jis jos nesmaugė. Nežino, kodėl nukentėjusioji jį apkalba. Kaip ir neturi dalijamo turto. Jis nori daugiau susitikimų su vaiku, nori matyti jį kas antrą savaitgalį, o dabar tik pas ją gali susitikti. Nukentėjusioji jį apibraižė nagais, ji bandė atimti raktus. Apibraižė petį ir nosį. Ji siekė raktų ir apibraižė. Nepasakys, iš kur pas jį atsirado nubrozdinimai ant dešinio žasto, kairio peties. Subraižymai padaryti nagais. Neapibūdins nukentėjusiosios veiksmų, ji brėžė su nagais. Tiksliai nepasakys nukentėjusiosios veiksmų. Prasidėjus konfliktui vaiko ant rankų pas L. nebuvo. VW „Golf“ automobilio rakteliai buvo jo kišenėje, tai bendras jų automobilis. Žmona puolė ištraukti automobilio raktelius. Ryte grįžus namo vaikai buvo. Nežino, kada parašė pareiškimą, bet kalbėjo, kad kitą dieną parašė. Jis grįžęs namo kažką pasiėmė ir išėjo. Po įvykio ji sakė, „turėsi nupirkti automobilį“. Ji bandė ištraukti raktus, kodėl, jis nepasakys. Žmona žino, kad anksčiau vairavo neblaivus. Galbūt ji norėjo, kad jis nevairuotų neblaivus. Nepasakys, kodėl tuomet jis supyko. Jie turi VW „Golf“ automobilį. Į šventę važiavo su tėvų automobiliu „Lexus“. Su juodu „Lexus“ automobiliu gal jau pusmetį važinėja L. Į šventę vyko su automobiliu „Lexus“. Jis buvo paėmęs VW „Golf“ automobilio raktus. Po konflikto jis išėjo pėsčiomis. Ryte prie namo stovėjo „Lexus“ ir lyg „Golf“ automobiliai. Šeimoje anksčiau konfliktų nebūdavo. Alkoholinius gėrimus vartodavo tik savaitgalį, tai vykdavo mieste, namie, tėvuko garaže. Šventės metu gėrė alų. Po šventės jie dar važiavo pas tėvus į namus atsigerti alaus, vyko ir brolis. Važiavo pratęsti šventės. Iki vienuoliktos valandos jie kalbėjosi su broliu. Grįžęs namie iki konflikto gal žiūrėjo televizorių, nepamena. Nepamena, ką mergaitė nurodė ikiteisminio tyrimo apklausoje. Tą vakarą išgėrė kažkur apie porą alaus. Nežino, su kuo to vakaro įvykių atmintis susijusi. Buvo porą alaus išgėręs. A. konfliktą galėjo matyti. Matant konfliktą A. turbūt negerai galėjo jaustis. Sūnaus tuo metu šalia nebuvo. Vaikas buvo kartu su A., dar nemiegojo. Jis pats vaiko užmigdyti nebandė, gal jau ir buvo vėlokai. Sūnus miega kambaryje su jais. A. miega salone prie televizoriaus. Vaikui matyti susistumdymus yra nenormalu. A. galėjo matyti konfliktą, sutinka, kad tai nenormalus reiškinys vaikui. Vaikui išgąstis, stresas, nėra normalu. Po konflikto L. kažką rašė žinutėmis, jie dar pykosi. A. taip pat parašė ilgą žinutę, bet nežino kas rašė, ar L., ar A. Rašė dėl pykčių. Automobiliai buvo statomi vidaus namo kieme, buto langai yra į gatvės pusę. Iš buto kiemo, automobilių neįmanoma matyti. Neįmanoma, kad A. būtų mačiusi, kaip nurodo, jį išvažiuojantį, nes langai į kitą pusę. Jis išėjo pėsčias. Buto langai į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, ne į kiemą. Sužalojimus pamatė, kai jau apibraižė. Jam iš nosies nestipriai bėgo kraujas, nes buvo prabrėžta nosis ir petys. Konfliktas kilo dėl to, kad grįžo išgėręs. Iš pradžių kilo žodinis, paskui norėjo išeiti, ji norėjo atimti raktus. Jei nebūtų norėjusi atimti raktų, konfliktas nebūtų įvykęs. Yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Vairuotojo pažymėjimą susigrąžins ir pradės dirbti. Po konflikto gyvena pas tėvus. Šeima pragyveno iš jo pajamų. Žmona dirbo, jos įmonės pavadinimo nepasakys. Konflikto metu buvo apsirengęs, bet nepamena kaip. Jį apibraižė per rūbus. Drabužinė-spinta turi stumdomas duris. Kai nukentėjusiąją stūmė, drabužinės durys buvo atidarytos. Rūbai buvo sukabinti ant pakabų, pakabos sukabintos ant strypų, kurie metaliniai. Vienas strypas aukštai, žemiau lyg yra. Tuo metu ant žemesnio strypo rūbai nekabojo. Jis L. įstūmė į vidų, rūbai nenukrito. Stūmė ją į spintos vidų. Jam pastūmus, ji atsitrenkė, ir vėl bandė atimti raktus. Ji atsitrenkė šonu, ant žemės nenukrito. Ji stovėjo, nenukrito. Nukentėjusioji susvyravo ir atsirėmė į sieną. Jis nepamena, kad prieš konfliktą, konflikto metu vaikas būtų buvęs nukentėjusiajai ant rankų. Gal ir galėjo mergaitė jį apkalbėti, gal mama ją primokino. Į kurią vietą L. atsitrenkė, tiksliai nepamena. Jis pastūmė ją į visą drabužinę ir ji atsitrenkė į tą vietą (parodo nuotraukoje). Jis kalbėjo apie visą spintą. Jis pastūmė ir ji, greičiausiai, atsitrenkė į lentynas, tiksliai nepamena. Nukentėjusioji susvyravo, kai stumtelėjo, gal galėjo kabintis už jo. Gal ir galėjo tuo metu jam nubrozdinimai atsirasti.

3. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. D. sutiko duoti parodymus ir nurodė, jog liepos 2 d. nuo 18.00 val. vakaro jie buvo pakviesti į jos sutuoktinio brolio vaiko gimtadienį, kuris vyko žaidimų kambaryje (duomenys neskelbtini), gimtadienis truko nuo 18.00 iki 20.00 val. Į gimtadienį vyko ji, jos vyras, jų mažametis sūnus N. D. bei jos dukra A. L.. Šventės metu pastebėjo, kad vyrai dažnai išeidinėja ir jos vyras pareidinėja vis labiau girtesnis ir girtesnis, ko pasėkoje, ji suprato, kad šventės metu kažkur vyrai paslapčia vartoja alkoholį. Ją tai suglumino, nuliūdino, be abejojo, sunerimo, bet tai buvo jai įprasta, nes tai ne pirmas kartas. Pasibaigus šventei, vyras pareiškė, kad namo kartu su ja nevažiuos, o vyks pas savo tėvus į namus, ten pavėsinėje, garaže girtauti toliau. Ji apie 20.00 val. išvažiavo, dar prieš tai paskambino savo mamai, jai pasakė, kad jos dukra A. L. nori pas juos miegoti. Ji dažnai būna pas senelius. Sutarė, kad seneliai atvyktų jos pasiimti pas ją į namus 20.30 val. Užsiminė mamai, kad, kaip visada, jos vyras girtauja. Mama atvažiavo apie 20.30 val. pasiimti anūkės, užėjo pas ją į namus. Atvykusi mama pamatė ją liūdną, apsiverkusią, kadangi jų ryšys yra geras, ji nuo jos nieko neslepia, pasipasakojo, kad eilinį kartą vyko tas pats, vėl L. nėra. Ji ir pati matė, kad L. nėra. Ji pasiėmė jos dukrą ir išvažiavo apie 21.00 val., ją išklausė, pasišnekėjo ir išvažiavo. Faktas, kad apie 21.00 val. jos vyro nebuvo. Namuose liko ji, jos sūnus N. ir jos vyresnioji dukra A. L.. Kai ji žino, kada vyras girtas, ji su juo nenori kartu miegoti kambaryje. Jis kabinėjasi, dažnai vyksta žodiniai konfliktai. Visada šito vengdavo, todėl ji jam pakloja lovą kitame kambaryje, svetainėje. Jis miega kitame kambaryje. Jam grįžus apie 22.00 val., jis griuvo iš karto svetainėje į lovą miegoti ir iš karto užmigo. Tai rodo, kad jis grįžo tikrai pakankamai išgėręs, kadangi jis užmigo per minutę. Atėjo laikas jos mažam kūdikiui miegoti, ji susiruošė miego ritualui, pasidarė vaikui mišinuką. Ji eidama iš virtuvės turi praeiti pro svetainę, nueiti į miegamąjį. Tai darydama pamatė, kad jis prabudo. Jos, kaip moters reakcija, buvo elementariai pabambėti, „na ir vėl tu grįžai girtas“, „visada su vaiku girtas būni“, „trūksta vaikui dėmesio“, tai buvo moteriškas bambėjimas jam, kad vėl eilinį kartą būsi su vaiku neblaivas. Ir, be abejo, jai buvo stresas, kadangi ji pirmadienį turėjo eiti į darbą, tai buvo sekmadienis. Galėjo nedirbti, ji turi vaiko auginimo atostogas, bet buvo priversta pradėti dirbti, kadangi jos vyras prarado teises nuo gegužės 21 d. Norėdama išlaikyti šeimą, šiek tiek prisidėti prie finansų, ji grįžo į darbą. Kadangi jis darbo neturėjo, negalėjo dirbti, ji buvo priversta dirbti, o vyras turėjo būti su vaiku. Jai stresas. Ji pradėjo jį pulti dėl to, kad jis eilinį kartą girtas, o jis, tiesiog, šoko iš lovos ją visokiais necenzūriniais ir negražiais žodžiais vadinti, ką girdėjo ir jos dukra, ir tai buvo ne pirmas kartas, dažnai tokius žodžius girdi. Jis puolė į drabužinę rengtis. Jos reakcija buvo tokia, su vaiku ant vienos rankos, nes ruošėsi eiti miegoti, ėjo iš paskos į drabužinę. Pas juos drabužinė yra patalpa. Ji ėjo į tą drabužinę su vaiku ant rankų pažiūrėti, ar jis tikrai išeina. Jis aišku buvo jau apsirengęs, ir su džinsais, ir su bliuzonu ant viršaus. Ir ji pamatė, kad jis į kišenę įsidėjo automobilio raktus. Ir ji, vienoje rankoje laikydama vaiką, su kita ranka griebė, bandė ištraukti automobilio raktus iš kišenės. Tokia reakcija, kad atimti raktus, buvo todėl, kad jis buvo praradęs teises, išgėręs, saugodama jį, kaip savo vyrą ir vaiko tėtį, rūpindamasi, kad neprisidarytų dar problemų, sukeltų eismo įvykį. Ji griebė tuos raktus norėdama atimti, kad jis nepadarytų kažkokios klaidos. Kadangi ji griebė raktus, jis jai griebė už rankos, su kita ranka stvėrė už kaklo, tuo metu ji buvo su chalatu, kad nustumti ją, automatiškai kūdikis išsigandęs pradėjo verkti. Jos vyresnioji dukra pribėgo, pagriebė kūdikį ir išsinešė, na ir prasidėjo visas tas stumdymasis. Jis ją stūmė už kaklo. Jų drabužinėje ant pakabų dviem aukštais kabojo rūbai. Jis ją stvėrė, ir ji, aišku, kažkur trenkėsi. Ją stūmė ir ji galvą trenkė į tuos strypus, gal metalinius, ir petį užsigavo, ir galvą, ir gal vienu metu į sieną trenkė, kadangi ausį skaudėjo. Bet streso būsenoje ji tikrai negalvojo apie skausmus, tikrai nepasakys, nei kur jai trenkė tiksliai, nei kur ji atsitrenkė, tai įvyko nemaloniai, buvo sukeltas fizinis skausmas, juto, kad jai skauda, tiek petį, tiek galvą, tiek ausį, daug to fizinio skausmo. Jis atplėšė su kita ranka ir iš jos atėmė tuos raktus. Ji gindamasi, bijodama nukristi, stvėrėsi kažkur su nagais, gal ir per veidą, gal ir per kaklą, norėjo nenukristi, rūbai ir pakabos beveik krito. Jis atėmė raktus, ji matė, kad jis išeidinėja, pagriebė vaiką, kad nuraminti, o jos dukra pati nubėgo prie jų buto durų. Atidarius jų buto duris, matosi visi laiptinės langai, visa aikštelė. Ji dukros paklausė, ar jis išvažiavo su automobiliu. Ji jam atsakė, taip, išvažiavo. Tai buvo vėlus metas, vaikai buvo neramūs, dukra, mažylis verkė, todėl ji puolė juos raminti, migdyti mažylį. Pati išgėrė nuo skausmo vaistų, nes tikrai jautė fizinį skausmą, skaudėjo galvą ir ausį. Dar paprašė dukros nufotografuoti ausį, nes ji pati nematė, kas yra už ausies, ten jautė skausmą. Dukra nufotografavo ir ji pamatė, kad toje vietoje ausis šiek tiek kraujuoja. Apsivalė ausį. Ryte turėjo keltis 6 val., 7 val. - išvažiuoti į darbą, todėl pasiskambino mamai, neaiškindama situacijos, pasakė, ar ji gali atvykti pabūti su kūdikiu nuo ryto. Ji suprato, kad ji neturės kur palikti vaiko, todėl išsikvietė tėvus, kad atvažiuotų pabūti su kūdikiu. Ir ji išėjo į darbą. Ryte pasipasakojo draugėms, kad tai yra ne pirmas kartas, jos tą yra girdėjusios tikrai ne kartą, visokių jų pykčių, pasistumdymų ir visų kitų situacijų. Jos ją protino, gana, „uždaryk tą istoriją“, kiek gali tai tęstis, pagailėk vaikų ir visa kita. Be abejojo, mamai pasipasakojo. Ji suvokė, kad reikia tai „uždaryti“, bet gal ji nenorėjo, gal bijojo, norėjo tą santuoką išsaugoti, tikėjosi, kad jis jos atsiprašys, kažkoks tai gailestis bus, vis dėl to, tai yra santuoka, šeima, tikėjosi, kad kažkada tai baigsis, galbūt, užsikoduos, galbūt, rodys progresus savo elgesyje, laiką tempė tikėdamasi, kad jis atsiprašys, kad jie susitaikys, kad jis sakys, „L., einu užsikoduoti, jaučiuosi kaltas“, kažkoks bus rezultatas. Be to, dukra jos prašė: „Mamyte, prašau, kad daugiau to nepasikartotų“. Kitą dieną turėjo būti darbe. Jai nebuvo pasirinkimo, ji išgėrė raminamųjų, nes tikrai buvo stresinė situacija, ji nežinojo, kaip elgtis, jai buvo ir pačiai skauda, ir širdį, ir fizinis skausmas, ir vidinis skausmas, šiek tiek ir galvą skaudėjo, tepė ir su visokiais tepaliukais. Tą dieną atidirbo darbe, darbo metu nelabai turėjo laiko kada komunikuoti su giminėmis ir artimaisiais. Grįžus namo buvo pokalbiai, svarstymai, kaip čia elgtis, kalbėjo su drauge, daugiausiai su mama, nes tai yra ne pirmas kartas, patys tėvai yra rašę žinutes jam, kad gana taip elgtis. Sekančią dieną ir vėl į darbą ėjo, dar vis galvojo, gal ne, gal nereikia, toks dvejojimas vis dar buvo. Ji po to pamatė, kad nei jis jaučiasi kaltu, kad kažką padarė, pradėjo mąstyti blaiviau ir suprasti, kad jis tikrai nepasikeis, kad žmogus, turintis problemų su alkoholiu, girtauja kiekvieną savaitgalį. Blaivus protas po keletą dienų pradėjo labiau veikti, suprato, kad reikia „uždaryti“ tą istoriją, gana. Išsikvietė pareigūnus ir pasakė, kadangi jai vis tebeskaudėjo. Išsikvietė pareigūnus liepos 4 d., kai pareigūnai atvyko buvo vėlus metas, gal po 21 val. atvyko, gal vėliau. Ji jiems sakė, kad jai reikia mažylį migdyti, o jie išvyko gal 1.00 val. Pareiškimas buvo paimtas jos namuose. Tikrai visada akcentavo, kad jis buvo girtas, kad jis tą girtas padarė, kad matė jos dukra, nežino, kodėl protokole nėra pažymėta, užfiksuota. Kaltinamasis norėjo ateiti kitą dieną į namus pas kūdikį. Ji buvo darbe, nežinojo tų tvarkų, kad negalima ar dar kažko, todėl jam leido. Ji tuo metu buvo darbe, kai jis buvo namuose, buvo jos dukra. Jie nebuvo susitikę. Su kaltinamuoju bendravo žinutėmis, bet tik dėl vaiko, ar jis gali ateiti pas vaiką. Berods, 4 d. (liepos mėn.) vaiką jis buvo išsivežęs į parką kelioms valandoms. Paskui grįžo, paliko vaiką. Mato, kad vis tiek neatsiprašinėja, vis tiek nesijaučia kaltu dėl to, nerodo jokio noro atsiprašyti. Kaltinamasis sakė, kad jis nieko nedarė, bet jis neatsimena tikriausiai, kalbėjosi susirašinėdami žinutėmis. Ką jis rašė, šiuo metu žodžių nepasakys, bet buvo jo paklausta, kodėl jis taip padarė, kad jai tikrai skaudėjo, jis atsakė, jog jis nieko nedarė, nieko nebuvo. Jis girtas dažnai neatsimena, kas buvo. Be abejo, sakė, kad kreipsis į policiją. Kaltinamasis tuo metu bendravo su N. D.. Nežino, ar su kitais šeimos nariais bendravo, jai A. nesakė, kad jie šnekėjo, bet ji nelabai ir klausė, o kita dukra vis dar tebebuvo pas senelius. Vaiką prižiūrėjo jos tėtis R. Ž. ir Z., jos mama, vieną dieną vienas, kitą dieną kitas. Kai vaiką laikydama rankoje ji spėjo ištraukti raktus, ne visai iki galo, beveik buvo ištraukusi, jis ją vien dėl to ir pradėjo stumti, kad ji tuos raktus atėmė, norėdamas juos atgal atsiimti. Ją stvėrė už kaklo, kadangi buvo su chalatu, suspaudė chalatą, ją stūmė, pribėgo A., paėmė sūnų, aišku, jis atplėšė ir toliau prasidėjo grumtynės, kad išeiti. Tuo metu, kai raktus jis iš jos atgal atsiėmė, vaikas jau buvo paimtas. Tai buvo VW Golf automobilio raktai. Jis pasiėmė visus raktus. Pas juos visi raktai laikomi pintinėje, visi: namų, vaikų raktai, automobilio raktai. Jis „nesikniso“, gal neturėjo laiko ieškotis konkretaus automobilio, jis daug raktų pasiėmė. Jis išsinešė VW Golf automobilio raktus, išvažiavo su VW Golf automobiliu. Jis buvo tikrai labai girtas, kadangi girtavo nuo 18 val., vėliau po 20 val. važiavo pratęsti girtavimą pas tėvus, namo grįžo apie 22 val. Matėsi, kad jis neblaivus, koordinacija šiek tiek sutrikusi ir išgėręs jis visada agresyvus, tikrai ne du gurkšniai buvo alaus ir ne du bokalai alaus, dar klausimas, ar ten apskritai buvo alus. Alkoholis įtakojo konfliktą jos atžvilgiu, jis blaivus tikrai kitaip elgiasi, blaivus jis visai kitoks žmogus, ramus, jie su blaiviu nekonfliktuodavo beveik niekada, visas pyktis, agresija vyksta dėl alkoholio. Iš jos pusės konfliktai vykdavo dėl alkoholio. Norėdavo, kad normali šeima būtų. Jos nuomone, jis per daug vartojo alkoholio, kiekvieną savaitgalį ir ne po vieną dieną, nuo penktadienio iki sekmadienio visada, o kartais ir ilgiau. Kadangi jo tėtis, turintis neįgalumą, mažai dirba, nereguliariai, tik tam tikrais laikotarpiais, tai jis turi laiko sėdėti namuose, o, aišku, tai skatina sūnų gerti. Tikrai ne vieną kartą yra kviestas, „L., ateik išgerti“. Pirminis skausmas, kurį jautė, tai galvos srityje, tikriausiai, kai stūmė ji trenkėsi ir spaudė ją į sienos pusę, kur yra kabinami rūbai, tai ir petys, ir galva. Ten yra spinta-drabužinė. Toje vietoje yra ir siena, kai stūmė, ji krito ant tų strypų, galva tikrai trenkėsi ir ten šalia gavosi toks kampas, tuo metu į tą kampą, tikriausiai, ir ta ausis buvo trankoma. Tai buvo dešinė ausis, kairė galvos viršutinė pusė tie smilkiniu, kairys petys, skausmas buvo juntamas dar viename kelyje, dabar jau nebepamena kuriame, berods, jei neklysta, kairiajame kelyje skaudėjo, juto fizinį skausmą, stresą, tikrai negali tiksliai išvardinti, kur jai skaudėjo, skaudėjo visur. Guzas buvo tikrai nemažas ir ilgą laiką, kairėje pusėje, ties smilkiniu, kairys petys buvo ilgai „mėlynas“, ir už ausies ilgą laiką šašas laikėsi, dešinės ausies pusėje. Taip, nuvyko pas ekspertą, ekspertas užfiksavo sužalojimus. Kadangi buvo ne darbo diena, išpuolė dar ir Mindauginės, tai gavosi, kad penktadienį gavo vietą pas juos atvykti. Su eksperto išvada yra susipažinusi, užfiksuoti sužalojimai padaryti įvykio metu. Iki įvykio sužalojimų, kraujosruvų neturėjo. Ji krisdama tikrai griebėsi su nagais, nes ji bandė laikytis, stvėrėsi už to pačio bliuzono, bandė laikytis, kažkur kabintis, kad nekristi, nes ji krito ant metalinių strypų. Ji nenorėdama nukristi ant žemės, susižaloti, tikrai griebė už visur, bandė griebti ir už veido, nes jis aukštesnis, didesnis už ją. Jos manymu, kaltinamajam buvo sužalojimas tik ant nosies, ji kitur nematė, nes jis buvo su bliuzonu. Matė savo akimis sužalojimą ant nosies, perbraukimą, matėsi raudonas, tai galėjo atsirasti dėl jos griebimosi nagais. Sutinka, kad buvo ne mažiau 5 kartus trenkta, jis bandė tuos raktus atimti, jis norėjo išeiti, ji nenorėjo leisti, norėjo dar kartą atimti tuos raktus, apsaugodama jį. Konfliktą drabužinėje matė vaikai, nes drabužinė yra kambario gale, o priekyje yra miegamojo lova. Kadangi vyrui buvo paklota lova svetainėje, jos dukra nusinešė mažylį ant miegamojo lovos, nes nebežinojo kur bėgti, gulėjo ant lovos, ramino vaiką, tai ji viską matė, kiekvieną judesį turėjo matyti. A. L. ramino vaiką, jis verkė, ji irgi verkė, ir dar išėjus vyrui sakė, „mamyte, prašau, kad tai nesikartotų, mamyte, prašau, man pažadėk, kad daugiau to nebebus“. Dukra patyrė žalą. Ji netgi jam rašė, (duomenys neskelbtini) metų mergaitė jau nebemaža. Ji jai pati atsiuntė žinutę, kad parašė L. žinutę, savo išgyvenimus surašė, kaip jaučiasi. Sakė jai, kad nereikėjo rašyti, vėl bus problemų, ji jai sakė, „mamyte, aš taip norėjau jam išsakyti tai, ką aš galvoju“. Ji drąsi mergaitė, nebijo visą tai išreikšti. Ji nedalyvavo A. L. apklausoje, jai neleido. Šiek tiek skaitė jos parodymus, su jais sutinka. Apie įvykį kalbėjo su A., ji jautė stresą, ji jos prašė, „mamyte, kad aš daugiau to nebepamatyčiau, kad tai nebesikartotų, nes aš nebenoriu matyti jūsų pykčių, man tai kelia stresą, įtampą, baimę, aš bijau, bijau, kad tave nuskriaus ir turėsi skaudžią traumą“. Ji šiuo metu nuomojuosi butą, kadangi buvo priversta išsikraustyti iš buto, gyvena su kaltinamuoju atskirai. Teismui paduoti dokumentai dėl santuokos nutraukimo, pradėta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo. Ji pati kreipėsi į teismą, ne bendru sutarimu. Bandė mediaciją praeiti, bet netiko ir nesutiko žmogus. Buvo susitikę mediacijoje, bet ji buvo nesėkminga. Santuokoje šiuo metu yra beveik 2 metai, iki santuokos gyveno iki 1,5 metų jau jo bute, o dar prieš tai jie draugavo, nuo 2018 m. palaikė santykius, negyveno kartu, bet artimai bendravo. Jis yra tolimųjų reisų vairuotojas, tai jo ir šiaip nebūdavo, kai jis ten būdavo išvykęs, ji nematydavo, ką jis ten daro. Būdavo kartais pastebi per kamerą, per laisvas jo dienas, kai jis yra „kadencijoje“ išvykęs, kad geria. Kai pradėjo gyventi kartu, kai jis tik grįždavo, visą tą laikotarpį, kiek jis iš „kadencijos“ grįžta į Lietuvą, visą laiką apie 70 procentų bandydavo girtauti, nuo mažo kiekio iki labai didelio. Ji prašė tikrai ne kartą, buvo kalbėta su jo mama, ji tikėjosi, kai prarado teises, kad mama imsis iniciatyvos ir kažką darys. Jis prarado teises dėl alkoholio, kadangi iš vakaro buvo girtaujama „kadencijos“ metu, o iš ryto buvo sėsta už vairo vairuoti, grįžti į Lietuvą. Ir jį pasienyje sustabdė, jis pripūtė. Kai prarado teises, kaltinamojo elgesys nesikeitė visiškai. Nuo gegužės 21 d. jis nedirbo visą mėnesį. Be abejo, galėjo išspręsti žodinį konfliktą kitaip. Ji, kaip moteris, norėjo santuoką išsaugoti, galvojo, kad jis tikrai nevažiuos, kad jis pasiliks namuose, nueis miegoti ir nevažiuos su tuo automobiliu, be to, jis žino, kad jis negali vairuoti automobilio. Tikėjosi, kad jis atsiguls ir eis miegoti, bet jį užvaldė agresija. Anksčiau nėra pradėta tyrimų dėl smurto, niekada nesikreipė. Jos atžvilgiu taip pat nėra kreiptasi. Būdavo identiškos situacijos, išgėręs grįžta, dažnai vartodavo negražius žodžius, ją, kaip moterį, skaudindavo, ji atgal atsakydavo kažką negražaus, vykdavo žodiniai konfliktai. Yra buvęs ir fizinis smurtavimas, jis yra ją pastūmęs, jai įspyręs, yra ir per galvą sudavęs, bet tai vykdavo tik tuomet, kai jis būdavo išgėręs. Tikėjosi, kad jos atžvilgiu gali ir šį kartą smurtauti, tačiau ji jį saugodama, kaip vaiko tėvą, kad nevažiuotų girtas automobiliu, taip elgėsi. Prieš kelis mėnesius jos artimoje aplinkoje vienos draugės vyras užsimušė išvažiavęs girtas, todėl bandė atimti raktus. Ji yra pareiškusi civilinį ieškinį byloje, kadangi patyrė fizinį skausmą, gėrė raminamuosius vaistus, iki šiol būna nemigos naktys, stresas dėl santuokos nutraukimo, kad vyras dėl santuokos, šeimos nebandė keisti savo charakterio, nustoti gerti, nes konfliktai vyksta dėl gėrimo. Ji mano, kad civilinio ieškinio suma minimali ir tenkinama. Prašo 1 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo, 1 000 eurų – dėl teisinių paslaugų suteikimo. Pertraukos metu su ja kaltinamasis nebandė susitarti dėl civilinio ieškinio. Yra direktorė ir darbe būna visokių situacijų su klientais, žodinių konfliktų su vadybininkais, kažkokių situacijų, nesutarimų. Ji visuomet stengiasi konfliktus išspręsti tyliai, ramiai, pati konfliktų nekelia, jų neprovokuoja, yra nekonfliktiška. Dėl patirto streso vartojo vaistus, juos išgeria ir iki šių šiol. Duodama parodymus galėjo netiksliai nurodyti dienas, suklysti, nes įvykis įvyko vėlų vakarą, po to, kol nuramino vaiką, atėjo kita diena, jau buvo po vidurnakčio. Liepos 7 d. ją dar kartą išsikvietė tyrėja ir paklausė, sutikslino visus tuos duomenis. Ant nuotraukos, darytis dukros, matosi laikas. Ji skambino į BPC liepos 4 d. 20.43 val. Įvykio metu ji jau ruošėsi eiti miegoti, buvo užsivilkusi pižamą, ant viršaus - chalatą, ir jai būnant su chalatu, jis griebė ne tiesiogiai ant odos, o už chalato, sugriebęs stūmė ją ir spaudė. Buvo tikrai nemalonu, išsigando, jautė baimę dėl nukritimo ir šiek tiek trūko oro. Kadangi buvo sugriebta per chalatą, tai nebuvo tiesioginis suėmimas už kaklo, todėl ji nepajuto, kad ją smaugtų, juto, kaip ją stumia ir tas jausmas buvo nemalonus. Kai pagriebė už chalato ir iki konflikto pabaigos, mano, kad įvykis truko virš 5 minučių. Kadangi ji vėl bandė atimti raktus, vyko grumtynės dėl jų, vėl ją stūmė, atėmė. Ji iš A. L. paėmė kūdikį ir dukra nubėgo prie buto laukinių durų, kurias atidarius, matosi visa automobilių aikštelė. Automobilis stovėjo prie laiptų. Ji jai pasakė, „nubėk pažiūrėti, ar tikrai išvyko“, dukra pasakė, kad išvažiavo automobiliu. Į darbą važiavo kitu automobiliu, jo tėvų automobiliu, kuris būdavo pas juos. Kai ji ryte anksti išėjo iš namų, jo automobilio VW Golf nebuvo. Iš buto išsikraustė liepos pabaigoje, į butą pareigūnai jam neleido grįžti, bet iki tol jis buvo atėjęs, kaip ir minėjo, kelis kartus pas vaiką. Pas ją nebuvo atėjęs. Jei būtų atsiprašęs, gal ji ir būtų atleidusi, ji tikėjosi, kad jis užsikoduos, pasižadės keistis. Tas uždelsimas kreiptis pareiškimu ir buvo tas laukimas dėl susitaikymo, nors ją nuo pirmos dienos skatino skambinti policijai mama, draugės. Kai norėjo ištraukti tuos raktus, pasirodė jo agresija, su viena ranka sunku vaiką laikyti ir raktus traukti, todėl A. pamatė, kas vyksta, ir paėmė vaiką. Vaikai konflikto metu buvo miegamajame ir viską matė. Ji neklausė A., ar ji išsigando, kad vaikas verkė, ar, kad netyčia gali jį nuskriausti. A. nebandė kištis, ji bijojo, sėdėjo ant lovos tame pačiame kambaryje. Televizoriaus miegamajame nėra, televizorius yra svetainėje, ten buvo kaltinamajam paklota lova. Ji turėjo miegoti su vaikais miegamajame. Tai buvo jos, kaip moters, reakcija, kadangi tai buvo ne pirmas kartas, ne pirmas alkoholio vartojimas, tai buvo moteriškas skausmas, kad vėl eilinį kartą, vėl tas pats, eilinį kartą geria, net per brolio vaiko gimtadienį. Ji žinojo, kad kitą dieną jis bus pagiringas, kad jam reikės būti su vaiku, todėl reakcija buvo tokia. Sekančią dieną ji turėjo išeiti į darbą, palikti jam pagiringam kūdikį, kad jis negalės juo fiziškai pasirūpinti, nes jis grįžo tikrai labai girtas. Kai ji eidama pro šalį pamatė, jog jis prabudo, jam ir pasakė. Su girtu gal ir nelengviau išsiaiškinti konfliktą, bet kuri moteris netylėtų, kai tai vyksta nuolat, ne vieną kartą. Siūlė ne kartą kreiptis pagalbos, eiti pas santykių ekspertus, gal jam užsikoduoti. Įvykio metu ji buvo įsitikinusi, kad jį sulaikys, neleis išvažiuoti. Ji nenorėjo savo vyrui padaryti problemų, todėl nepranešė policijai, nesidomėjo, kur jis nuvažiavo, nes jis prieš ją smurtavo, o jai reikėjo rūpintis vaikais, juos nuraminti, buvo naktis. Nebuvo nustatyti kaklo sužalojimai, nes buvo su chalatu, tai nebuvo tiesioginis griebimas už odos. Smūgių suduota į kaklą nebuvo. Sutinka, kad kaltinamajam buvo padaryti sveikatos sužalojimai nustatyti po įvykio, nes, kaip ir minėjo, su nagais bandė griebtis, kad nenukristi, gintis. Jis dvigubai stambesnis, tai turėjo kažkaip laikytis ir dar apsiginti. Jis nesigynė, net bandė atimti iš jos raktus, kuriuos ji buvo iš jo paėmusi. Jo tikslas buvo ne gynyba, o iš jos atimti raktus. VW Golf automobilis registruotas jo vardu, įgytas santuokos metu. Į policiją kreipėsi praėjus daugiau nei parai, kadangi tikėjosi iš jo atsiprašymo, iniciatyvos, kad keisis. Kaltinamasis prisideda prie vaiko išlaikymo, kažkiek moka, bet jai to nepakanka, paskutiniu metu reguliariai perveda 200 eurų. Kaltinamasis žinojo, kad jai pirmadienį reikia eiti į darbą, bet jam buvo neįdomu, kas bus su mažamečiu vaiku. Prieš tai jis kiekvieną dieną žiūrėdavo vaiką, nes ji ėjo į darbą nuo birželio 1 d. Buvo su juo susitarta, kad pirmadienį jis prižiūrės vaiką. Ji jautė stresą, kad jis grįžo neblaivus naktį, ir dar ryte tikrai neišsiblaiviusiam reikės palikti metų ir kelių mėnesių kūdikį, ji dėl to jautė stresą, baimę. Konflikto metu ji jam sakė, kaip jis vaiką žiūrės girtas. Kaltinamasis išsakė įvairius keiksmažodžius. Sakė, jog jam neįdomu, gali dėti vaiką kur nori, taip buvo pasakyta, prisimena aiškiai. Iš karto po konflikto, gal 1.00 val. nakties, ji paskambino mamai, neaiškino situacijos, tik paprašė ryte atvykti ir pabūti su kūdikiu. Pirmadienį, jei neklysta, sūnų prižiūrėjo jos tėtis. Jos sužalojimus matė darbe, matė ir mama, kai grįžo iš po darbo. Ji nežino, kaip kaltinamasis prabudo įvykio vakarą, ji ėjo iš virtuvės su kūdikiu ant rankų į miegamąjį. A. buvo miegamajame, laukė jos, ji nemiegojo. Tik jai pamačius, kad jis nemiega, ir jai pradėjus kalbėti, jis jai iš karto pasakė, kad jis nebus su vaiku, išvažiuos ir ji gali dėti vaiką kur nori, dar gulėdamas jis tai jai pasakė. Jų žodinis konfliktas prasidėjo, bet tai nebuvo rėkimas. Gal ir galėjo susilaikyti nuo konflikto, bet tuo metu neišėjo. Grįžęs jis nusirengė, gal ne visus drabužius, griuvo miegoti. Į rūbinę nuėjo pusiau apsirengęs. Rengėsi puošnius rūbus, džinsus, bliuzoną užsidėjo. Rūbus pakeitė. Perklausius garso įrašą iš BPC nurodė, jog įvykio metu namuose buvo du vaikai, kadangi skambino po kelių dienų, tai tuo metu namuose buvo jau trys vaikai. Ji ne taip suprato klausimą, kad pareigūnė jos klausė, kiek vaikų yra namuose šiuo metu. Ji taip ir atsakė, kad yra trys vaikai.

4. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja Z. Ž. sutiko duoti parodymus ir nurodė, jog žinojo apie dukters nesutarimus su sutuoktiniu, neapsikentusi yra parašiusi jam žinutes, kad jis liautųsi įžeidinėti, kelti ranką prieš jos dukterį. Pabandydavo jį pabarti, bet jis atrašydavo - „nuleisk gazą“. Žinutė buvo parašyta po vestuvių pusę metų. Ji jam parašė, kad „tu nustok prieš mano dukterį smurtauti ir nustok mus ubagais vadinti“. Buvo smurtaujama, dar mergaitės jai paskambino, pasakė, kad L. puola prieš mamą, smaugia ir spardo, tai buvo 2022 m. liepos 4 d., berods, kiek ji atsimena. Žinutę yra išsaugojusi. Tą žinutę rodė advokatei ir duktė žinojo. Taip, į bylą pateiktos žinutės nuotraukos. Paskutinis įvykis buvo per L. brolio vaiko gimtadienį. Ji dar paklausė, kaip sekasi, dukra atsakė, „mama, vėl tas pats, vėl tie patys dalykai, pasislėpę geria“. Dukra jai parašė žinutę, „mama, vėl bus tas pats, kaip visada, ar tu gali atvažiuoti 20.30 val.“ Ji paprašė, kad jie atvažiuotų pasiimti dukters. Jie atvažiavo, prasėdėjo iki 21 val. Nesulaukė L., išvažiavo. Liepos 2 d. dukra išėjo į darbą. Ar liepos 2 d., ar liepos 3 d. dukra telefonu jai pasakė, kad L. atvažiavo girtas, pasakojo apie įvykį. Įvykį matė viena iš mergaičių. Ji matė sužalojimų nuotraukas, vyresnioji anūkė buvo nupaveikslavusi žaizdą. Nekalbėjo su kaltinamuoju po įvykio, nebebuvo prasmės. Dukrai pasiūlė kviesti policiją. Apie tą įvykį kalbėjo su vyresniąja anūke, kad dukra bandė iš jo paimti raktus, jis puolė už gerklės ir trenkė ją į drabužinę, į vamzdžius, prakirto už ausies, tekėjo kraujas. Vyresnioji anūkė vaiką iš mamos rankų paėmė, kad toliau nesužalotų. Vyresnioji anūkė taip pat pamatė, kad L. išvažiavo. Bendravo su anūke A. L., ji išsigando. A. pasakojo, kad mama ištraukė raktus iš kišenės, o jis neleido, pradėjo išsisukinėti, pamatė, kad mamą vėl stumdo, smaugia. Kad neužgautų brolio, pagriebė iš mamos rankų. Kai vyko konfliktas, berniukas buvo ant mamos rankų. Po įvykio dukra labai pergyveno, ji skundėsi, verkė, ji vežė jai vaistus. A. matė, ką jis darė mamos atžvilgiu. Nurodė, jog negali prisiminti kada, bet dukra jai parodė sužalojimus. Neprisimena, kurioje pusėje už ausies buvo sužalojimas, buvo sužalotas petys.

5. Nors kaltinamasis L. D. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodoma byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

6. 2023 m. rugsėjo 12 d. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo nepilnametė nukentėjusioji A. L. nurodė, kad kalbės apie savo mamą ir tą įvykį, kai ji susipyko su L., jos patėviu. Viskas vyko namie ir buvo jau vėlu, naktis, mama ėjo migdyti brolio, jau lovoje gulėjo, grįžo patėvis. Jis buvo išgėręs, nuėjo į lovą miegoti, paskui atsikėlė, pradėjo erzinti, kad niekas nebus su vaiku, nes mama ryte į darbą turėjo eiti. Mamai sakė, kad niekas nebus su broliu. Matėsi, kad jis girtas, kalbėjo nesąmones, nusišnekėjo. Mama stengėsi su juo nesikalbėti, kad nesipykti, nes greičiausiai ryte neatsimins jis. Tada jis drabužinėje pradėjo rengtis, mama sakė, kad nesidėtų gerų rūbų, nes išsipurvins, jis pasiėmė visus raktus, nes norėjo važiuoti. Mama norėjo sulaikyti, bandė atimti raktus, mamai nepavyko, jie susipyko, patėvis pradėjo muštis drabužinėje, vaikas pradėjo verkti ir ji paėmė brolį į rankas. Matė, kaip jie mušėsi. Patėvis, tiesiog, pasiėmė už kaklo, pradėjo trankyti į spintą. Kokius 3 kartus trenkė galvą į spintą, šonu trenkė. Mama bandė laikytis, kad nenukristi į spintą, mamai ausis tada praplyšo, nelabai matė, bet matė, kad kraujas bėgo (rodo, kad kraujas bėgo už ausies). Jis pasiėmė saują raktų, visus raktus, ir išvažiavo su kitu automobiliu. Tas įvykis vyko miegamajame, drabužinėje. Tai vyko šių metų vasaros pabaigoje, nemano, kad mėnesis praėjo. Galėjo būti, kad vyko liepos 2 d., nelabai atsimena datas. Kai prasidėjo, brolis buvo pas mamą rankoje, bet ji paėmė brolį, kad broliui nebūtų jokios traumos, tuo metu gal jam buvo 1 metai ir 4 mėnesiai. Patėvis sakė, kad nebus niekas su vaiku, kad jis nebus su vaiku, gąsdino, kad paliks ir nebegrįš. Mama nelabai daug ką sakė, gal sakė, kad nenervuoti. Jos norėjo, kad jis nueitų miegoti. Mama jam sakė: „nejuokauk, jai ryte į darbą, daugiau niekas negali pabūti su vaiku“. Jis (patėvis) baigė muštis ir greitai išbėgo pro duris, stengėsi greitai bėgti. Kai patėvis išbėgo, mama verkė. Ant mamos matė „mėlynes“, jos buvo ant rankos, kojos, ant galvos dar buvo. Po įvykio mama liūdėjo, nes nežinojo kur palikti brolį, verkė, brolis irgi, bet paskui jį ėjo migdyti. Mama sekančią dieną kvietė policiją. Tą vakarą L. nebegrįžo, sekančią dieną jau grįžo, vakare kažkur. Tada jau irgi susipyko, bet nebuvo muštynių, tik žodžiais susipyko. Kai grįžo buvo išgėręs, atrodė nemiegojęs, piktas. Neatsimena, kada tiksliai iškvietė policiją, bet, atrodo, kad po žodinio konflikto. Kai vyko konfliktas, ji jautėsi labai nesaugiai, bijojo, kad ją gali užpulti ar kažką pasakyti. Dabar jau jaučiasi gerai, saugiau. Įvykio metu patėvis jai nieko nedarė ir nieko nesakė. Iki įvykio su patėviu būdavo draugiškai, pasikalbėdavo, pajuokaudavo. Kai išgerdavo, nebebūdavo toks pat, jis išgerdavo tikrai dažnai. Įvykis vyko drabužinėje, pirmas nuėjo patėvis, nes jis nuėjo rengtis. Mama ėjo, jog pasakytų, kad jis nesirengtų ir niekur neitų. Mama bandė jį išvaryti iš drabužinės, bandė išstumti iš drabužinės. Kai mama bandė jį išstumti, jis tuo metu rengėsi. Patėvis, jai atrodo, pradėjo pirmas stumdytis, nežino, patėvis. Patėvis stumdėsi, nes norėjo greičiau išeiti, pastūmė mamą ir norėjo išeiti, išeinant iš drabužinės jis jau buvo apsirengęs, kai stumdėsi irgi buvo apsirengęs. Patėvis išeinant iš namų buvo apsirengęs, buvo su nagais įdrėksta, jai atrodo, į ranką arba kaklą. Į kaklą buvo įdrėksta, turbūt į ranką irgi buvo įdrėksta. Jam įdrėskė, tikriausiai, mama, nes ji bandė kibtis, matė. Pas patėvį kitų sužalotų vietų nematė. Pirmas pastūmė patėvis. Kai viskas vyko, ji buvo miegamajame, gulėjo lovoje, bet nemiegojo. Nuo lovos iki kur buvo mama su patėviu, būtų kokie 3 žingsniai. Po konflikto su patėviu nebendravo, nebent žinutėmis. Rašė, kad jai nepatinka, kai jie taip pykstasi, prašė nebegerti, kad tai jam kenkia, bandė gražiai. Galvojo, kad jis labai supykęs, norėjo jam taip pasakyti. Iki to įvykio yra buvę konfliktų tarp mamos ir patėvio. Mama policijos nekvietė, po tų konfliktų jie susitaikydavo. Ji su patėviu yra važiavę į Italiją, su jo darbu. Nebuvo, kad kelionės metu nesutarė. Buvo faina ir nesipyko, kelionės metu jis alkoholio nevartojo. Matė, kaip patėvis pastūmė, paskui mama pradėjo stumti patėvį, tada patėvis jau supyko, paėmė už kaklo, trenkė į spintą, ir tada krentant mama įdrėskė jam, patėvis ją pastūmė ir išėjo. Ji matė tik du įdrėskimus, kitų gal nematė, vienas ant kaklo, kitas ant rankos. Nematė, kaip jie atsirado. Mama bandė atimti iš patėvio raktus, kad jis neišvažiuotų. Mama bandė atimti iš jo rankų, ne visus, bet kai kuriuos, atėmė. Juos bandė atimti visur, jis ėjo ir bėgo, o mama visą laiką bandė juos atimti, o atėmė salone. Patėvis išvažiavo, pro langą matė, kaip jis išvažiavo. Matė, kaip mama krisdama įbrėžė patėviui į ranką (1 tomas, b. l. 95-97).

7. Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pradėtas 2023 m. liepos 5 d., 2023 m. liepos 4 d. gavus L. D. pareiškimą, kuriame ji pranešė, kad 2023 m. liepos 3 d., apie 23 val. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, drabužinėje, žodinio konflikto metu, jos vyras L. D. griebė už jos kaklo, laikė jį ir maždaug tris kartus trenkė ją į drabužinėje esančią spintą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas įvairius sužalojimus. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą ir jos vyrą L. D. nubausti įstatymo numatyta tvarka (1 tomas, b. l. 18-22).

8. Pirmosios apklausos metu 2023 m. liepos 4 d. nukentėjusioji L. D. nurodė, jog su vyru L. D. kartu gyvena apie 3 metus. 2023 m. liepos 3 d. buvo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kartu su vyru L. D., dukra A. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir jų bendru sūnumi N. D., gim. (duomenys neskelbtini). Nakties metu, apie 23 val., vyras jau gulėjo lovoje, o ji ėjo migdyti sūnų, kai tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jis nenori pabūti su sūnumi, kol ji eina į darbą. Todėl jis pradėjo ją provokuoti, vadino įvairiais įžeidžiančiais žodžiais. Po to, kai jie sukonfliktavo žodžiu ir susipyko, vyras atsikėlė iš lovos, pasakė jai, kad jis išeis ir ji pamatys, kad kol ji dirbs niekas nepabus su jų vaiku, ir ką ji darys. Kai pasakė šiuos žodžius, nuėjo į miegamajame esančią drabužinę, pradėjo rengtis rūbus ir griebė automobilio raktelius, kuriuos įsidėjo į savo kelnių kišenę. Ji tai pamačiusi, saugodama ir taip jau šitaip susiklosčiusią situaciją, su savo dešine ranka čiupo už vyro kelnių kišenės, norėdama atimti iš vyro automobilio raktelius. Iš vyro atimti automobilio raktelius ji norėjo dėl to, kadangi jos vyro atžvilgiu šių metų gegužės 12 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl automobilio vairavimo išgėrus ir šiuo metu jam yra atimtos teisės vairuoti. Kai ji čiupo automobilio raktelius, tuo metu su savo kaire ranka laikė jų bendrą sūnų N., tačiau iškart prie jos pribėgo jos dukra A., paėmė iš jos sūnų ir kartu su juo nuėjo ant miegamojo lovos atsigulti. Tuo metu, kai ji čiupo už vyro kelnių kišenės, vyras griebė jai už kaklo ir maždaug tris kartus trenkė ją į drabužinėje esančią spintą. Automobilio raktelius ji spėjo paimti iš vyro kelnių kišenės, tačiau tuomet vyras bandė iš jos juos atsiimti, jie stumdėsi, ko pasėkoje, jam vis tiek pavyko atimti iš jos automobilio raktelius. Kai atsiėmė automobilio raktelius, jis dar apie pusvalandį laiko buvo namuose, ieškojo savo daiktų, ir po kurio laiko išėjo kažkur iš namų, tačiau kur, ji nežino. Kuomet vyras ją laikė už kaklo ir tris kartus trenkė į spintą, ji jautė išgąstį ir stiprų fizinį skausmą, kurį skausmo skalėje vertina 7 balu. Po apsistumdymo ji pastebėjo, kad jai kaista ir tvinkčioja dešinės pusės ausis. Dukra jai pasakė, jog iš jos ausies bėga kraujas. Šiuo metu už ausies yra matomas sužalojimas, kadangi, kaip supranta, vyras patempė ausį ir ji plyšo. Kai vyras ją trankė į spintą, ji susitrenkė galvą ir šiuo metu kaktos srityje, kairėje pusėje, yra didelis guzas. Kuomet ji trenkėsi į spintą, ji susitrenkė kairės pusės petį ir šiuo metu jai jį skauda. Taip pat po įvykio pastebėjo, jog ant jos dešinės pusės kojos, virš kelio srities, yra kraujosruva, todėl mano, jog ji atsirado taip pat dėl vyro fizinių veiksmų. Viso įvykio metu ji jautė tęstinį fizinį skausmą, kurį skausmo skalėje vertina 7 balais, kadangi dar ir dabar, apklausos metu, jaučia tuos pačius skausmus, ką jautė vakar. Po įvykio, t. y. nakties metu, ji policijos pagalbos nesikvietė, kadangi vaikai ėjo miegoti, ji buvo išsigandusi ir nežinojo, kaip reikėtų elgtis. Taip pat medikų ji nesikvietė, galvojo, jog praeis, nebuvo tokių rimtų sužalojimų. Jos vyras niekur nedirba ir dažnai vartoja alkoholį su savo tėvu S. D.. Per visus tris metus, kol gyveno su savo vyru, anksčiau yra buvę daug atvejų, kuomet vyras prieš ją pakelia ranką ir prieš ją smurtauja, tačiau dėl smurto ji niekada nėra kvietusi į policiją, visus atvejus ignoruodavo, kadangi bijodavo, kas toliau bus ir ką pagalvos kiti. Su vyru jie dažnai pykdavosi, tarp jų nuolatos kildavo konfliktai dėl alkoholio, kadangi jis praktiškai visada būdavo girtas, o kai yra girtas, jis nemoka gražiai bendrauti, prie jos dėl visko kabinėjasi, provokuoja. Kuomet jos vyras smurtauja prieš ją, jis visada tai daro girtas, kai būna blaivus, jis niekada prieš ją nesmurtauja, tik konfliktuoja žodžiu. Šiuo metu su savo vyru teisiškai dar nėra išsiskyrę, tačiau rytoj (2023-07-05) turi susitikimą su savo advokate ir pradės skyrybų procesą. Nurodė, jog iš karto po įvykio ji nufotografavo jai padarytus sužalojimus, sužalojimų nuotraukas pridėjimui prie bylos atsiųs po apklausos tyrėjai elektroniniu paštu (1 tomas, b. l. 18-22).

9. 2023 m. liepos 4 d. nukentėjusioji L. D. ikiteisminiam tyrimui elektroniniu paštu pateikė apklausos metu nurodytų sužalojimų nuotraukas (1 tomas, b. l. 30-32).

10. Papildomos apklausos metu 2023 m. rugpjūčio 7 d. nukentėjusioji L. D. nurodė, jog į bendrąjį pagalbos centrą dėl vyro smurto ji paskambino 2023 m. liepos 4 d., apie 20 val. vakaro. Bendraudama su bendrojo pagalbos centro darbuotoja ji nurodė, kad vyras prieš ją smurtavo vakar, tai yra 2023 m. liepos 3 d., tačiau iš tikrųjų įvykis įvyko sekmadienio vakare. Kalbėdama su bendrojo pagalbos centro darbuotoja ji susimaišė. Patikslino, kad įvykis vyko 2023 m. liepos 2 d., kaip ir minėjo, vėlai vakare, apie 23.00 val. Todėl konfliktui pasibaigus ir vyrui išėjus iš namų, ji policijai neskambino dėl vėlaus meto, nes miego norėjo ir vaikai, ir pati iš ryto turėjo anksti keltis ir eiti į darbą, o, be to, ir vyro namie jau nebebuvo. Kaip ir minėjo pirmos apklausos metu, tuo metu kai ji iš vyro kišenės norėjo ištraukti jų automobilio raktelius, ji tuo metu stovėjo priešais vyrą, kuris kažkuria ranka – kuria neprisimena, griebė jai už kaklo iš priekio pusės, spausdamas jai kaklą stūmė ją atgal nuo savęs, o kita ranka traukė jos ranką nuo savo kelnių kišenės, kad ji nepaimtų iš jo raktelių. Ji tuo metu jau buvo spėjusi savo ranką įkišti į jo kelnių kišenę. Tuo pat metu vyras, kaip ir sakė, ne mažiau kaip tris kartus trenkė ją į drabužinėje esančią spintą. Į spintą ji trenkėsi iš nugaros ir šonų pusės. Tuo metu, kai jis ją trankė į spintą, jai atrodo, jog viena ranka griebė jam kažkur už marškinėlių kairio peties srityje tam, kad ji nenugriūtų į rūbų kabyklas. Pati specialiai ir tyčia vyro tikrai nepuolė, jam niekur tyčia negriebė ir jo nežalojo. Visi jai teismo med. eksperto nustatyti sužalojimai, tai yra odos nubrozdinimas dešinio užausio srityje, poodinės kraujosruvos dešinio peties srityje, kairio peties srityje, kairiame žaste ir dešiniame kelyje yra padaryti vyrui ją trankant į spintą, nes jis tiesioginių smūgių jai į tas kūno vietas nesudavė, o tik ranka paėmęs jai už kaklo ir stipriai jį spausdamas, jai sukėlė fizinį skausmą. Jos iniciatyva yra pradėti ruošti skyrybų dokumentai, su vaikais ji išsikraustė iš buto, kuriame jie gyveno (1 tomas, b. l. 46-49).

11. 2023 m. liepos 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, apžiūra. Iš protokolo matyti, jog iš buto svetainės patenkama į kitą kambarį, kuriame įrengta drabužinė. Drabužinė ir kitos įvykio vietos nufotografuotos, tyrimui reikšmingų daiktų nepaimta (1 tomas, b. l. 37-45).

12. 2023 m. liepos 4 d. asmens apžiūros protokole su foto lentele užfiksuota nukentėjusiosios L. D. apžiūra, kurios metu už nukentėjusiosios dešinės pusės ausies buvo matoma 1 cm ilgio ir 0,3 cm pločio žaizda, kaktos srities viršutinėje kairėje pusėje – 1,5 cm 1,5 cm pločio guzas, kairės rankos dvigalvio žasto – 3 cm ilgio 2 cm pločio kraujosruva, dešinės kojos virš kelio sąnario – 2 cm ilgio ir 0,5 cm pločio kraujosruva (1 tomas, b. l. 102-110).

13. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto 2023 m. liepos 7 d. išvadoje Nr. G 971/2023(04) nurodyta, kad L. D. nustatyta: odos nubrozdinimas dešinio užausio srityje, poodinės kraujosruvos dešinio peties srityje, kairio peties srityje, kairiame žaste, dešiniame kelyje. L. D. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu laiku. L. D. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus poodines kraujosruvas dešinio peties srityje, kairio peties srityje, dešiniame kelyje, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Poodinės kraujosruvos dešinio peties srityje, kairio peties srityje, dešiniame kelyje, padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (ais) ir/ar paviršiumi. Neatmetama galimybė, kad L. D. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis. L. D. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminių poveikių metu. L. D. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu, makromorfologinį vaizdą, L. D. nustatytų kūno sužalojimų visumos padarymas nėra būdingas vienkartiniam griuvimui vienmomentiškai kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Vertinant sužalojimus atskirai, L. D. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinio peties srityje, kairio peties srityje, dešiniame kelyje gali būti padaromos tiek suduodant smūgius kietu buku daiktu (-ais), ties ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą (-us) ir/ar paviršių (-us). Vertinant sužalojimus atskirai, L. D. nustatyti odos nubrozdinimas dešinio užausio srityje, poodinė kraujosruva kairiame žaste gali būti padaromi tiek suduodant smūgius kietais bukais daiktais, tiek į juos atsitrenkiant (1 tomas, b. l. 118-121).

14. Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad Šiaulių AVPK 2023 m. liepos 4 d. 20.46 val. gautas L. D. pranešimas apie tai, kad vakar vakare pranešėjos neblaivus vyras griebė pranešėją už kaklo, pažeista ausis, petys. Dabar vyro namuose nėra, rašys pareiškimą (1 tomas, b. l. 122-126).

15. 2023 m. rugpjūčio 2 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiosios L. D. skambučio (pranešimo) Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas. Protokole nurodoma, jog skambučio pradžia - 2023-07-04 20.43.13. Garso įraše girdisi pokalbis: -112 klausau, - laba diena, norėčiau pranešti apie smurtą artimoje aplinkoje, - kokiame mieste? -Šiauliuose, - kokia gatvė? - (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini), - kas per smurtas? – tiesiog, vyras girtas smurtavo prieš mane vakar, bet aš pati stresinėje būsenoje buvau, nieko neiškviečiau, bet, tiesiog, jau ir vaikai, - ar tai vakar vakare vyko? - jo, bet vaikai yra liudininkai, maži vaikai buvo, matė ir ne pirmas kartas čia, - neblaivus buvo? - jo, neblaivus, tiesiog, trūko vieną dieną kantrybė, - o kaip smurtavo, kaip jis fiziškai? - jo, fiziškai, už kaklo griebė, kruvina ausis kitoje pusėje iki dabar, nors praėjo para laiko, petį skauda ir visa kita, dar dabar viskas matosi, kūdikį laikiau metukų laiko ant rankų ir belaikant ant rankų visa tai buvo, bet čia ne pirmas kartas, ką gali paliudyti ir mano vaikai, - sakykite, ginklų, daiktų kažkokių nenaudojo nieko? - ne, nenaudojo, tiesiog, girtas jis griebė mašinos raktus, norėjo išvažiuot, jam yra atimta teisė vairuoti ir aš, tiesiog, ėmiau tuos raktus iš kišenės, o jis už kaklo griebė, - supratom, gerai, supratom. Jūsų vardas, pavardė? - L. D. (1 tomas, b. l. 127-130).

16. Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 11 d. L. D. apklaustas įtariamuoju nurodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, supranta, kuo yra įtariamas, dėl jam pareikšto įtarimo kaltu neprisipažįsta. Paaiškino, kad L. D. yra jo žmona, iki 2023-07-02 jie gyveno kartu bute, adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, vedė bendrą ūkį, turi bendrą sūnų N. D.. Šiuo metu jis gyvena pas tėvus, adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai. 2023 m. liepos 2 d., apie 23.00 val., kaip parašyta pranešime apie įtarimą, tarp jo ir jo žmonos L. D. įvyko žodinis konfliktas dėl buities, dėl to, kad grįžo namo išgėręs alkoholio, buvo išgėręs porą butelių alaus, jie truputį apsistumdė kambaryje (salone) ir tiek, bet jokių smūgių jis savo žmonai nesudavė, jis jos nesmaugė, nebuvo ir to, kad trenktų ją tris kartus į drabužinę, kaip parašyta pranešime apie įtarimą. Tas jų apsistumdymas buvo toks, jis jai kažką pasakė, kas jai nepatiko, ir ji jį puolė, o jis gindamasis nustūmė ją nuo savęs ir tiek, kad ji jo nepultų. Ji puolė jį ir nagais subraižė jam nugarą, abi rankas, nosį ir ausį, sukėlė fizinį skausmą, gindamasis ją ir stumtelėjo nuo savęs, kad apsiginti nuo jos. Nenorėdamas, kad įvyktų didesnis konfliktas, išėjo pas tėvus. Prie apklausos prideda fotonuotraukas, vaizdo medžiagą, kaip jis buvo sužalotas nuo jos nagų. Po įvykio jis kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialistus, kad būtų nustatyti jo sužalojimai. Prie apklausos prideda specialisto išvadą Nr. G 990/2023(04). Dėl sumušimo jo žmona jį šmeižia, apkalba jį, nes jau yra kalbama apie skyrybas, dėl to ji ir parašė pareiškimą policijai. Jei yra pas ją kokie sužalojimai, iš kur jie atsirado, jis neatsakys, nes jis jos nemušė. Ji jam pasakė, jei nori su ja skirtis, tai turi jai nupirkti automobilį ir ji su juo išsiskirs, bendro turto neturi. Šiuo metu ji gyvena su vaikais jo tėvams priklausančiame bute (2 tomas, b. l. 12-17).

17. 2023 m. rugpjūčio 8 d. L. D. papildomai apklaustas įtariamuoju nurodė, jog patikslintas pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jo esmę suprato, kaltu neprisipažįsta ir tvirtina savo ankstesnius parodymus. Kaip ir minėjo pirmos apklausos metu, jis jokių tyčinių veiksmų savo žmonos atžvilgiu neatliko, iš jo pusės buvo tik gynyba atsistumiant. Aišku, tuo metu galėjo būti jai padaryti ir tie sužalojimai, kurie išvardinti pranešime apie įtarimą, išskyrus poodinę kraujosruvą dešiniame kelyje, kurį ji susižaloti galėjo pati jiems besistumdant. Kadangi žmona puolė pirma, jis nuo jos gynėsi ir ranka atsistūmė ją nuo savęs, savo rankomis žmoną lietė kažkur ties jos pečiais. Pats pareigūnų nekvietė, nes jam kaip ir gėda buvo dėl tokio konflikto, išėjo nakvoti pas tėvus, galvodamas, jog žmona apsiramins. Galimai žmona pareiškimą parašė ir šią situaciją išprovokavo dėl skyrybų, nes ji yra jų santuokos nutraukimo iniciatorė ir, kai jis jai pasiūlė santuoką nutraukti taikiai, ji jam atsakė, kad nebus taikiai, susitiksim teisme. Mano, kad ji tuo siekia didesnės turto dalies, nors turto to jie kaip ir neturi, bet ji buvo minėjusi, kad skiriantis jis jai turės nupirkti mašiną. Tikrai yra nekaltas, prieš žmoną tyčia nesmurtavo, ji pati išprovokavo šią konfliktinę situaciją, o jis, kaip minėjo, tik gynėsi (2 tomas, b. l. 28-31).

18. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto 2023 m. liepos 11 d. išvadoje Nr. G 990/2023(04) nurodyta, kad L. D. nustatyti kūno sužalojimai: dešinio žasto ir kairio peties odos nubrozdinimai, dešinio žasto ir juosmens poodinės kraujosruvos. Sužalojimai padaryti 6-14 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai tiriamojo nurodyto įvykio laiku. Sužalojimai padaryti mažiausiai 3, labiausiai tikėtina, tiesioginiais trauminiais poveikiais kietais riboto paviršiaus ploto daiktais, galimai tiriamojo nurodyto įvykio aplinkybėmis, t. y. rankų nagais. L. D. nustatyti kūno sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas jų atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 tomas, b. l. 18-19). 2023 m. liepos 11 d. apklausos metu L. D. pateikė sužalojimų nuotraukas (2 tomas, b. l. 16-17).

19. 2023 m. rugpjūčio 8 d. akistatos tarp nukentėjusiosios L. D. ir įtariamojo L. D. protokole nurodoma, jog į klausimą: kokius konkrečius veiksmus jūsų atžvilgiu atliko L. D. 2023-07-02, apie 23 val. įvykusio konflikto metu buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, miegamojo kambario drabužinėje? L. D. atsakė, griebė ją už kaklo, norėdamas patraukti nuo savęs, kitaip sakant, atstumti nuo savęs, kad neatimtų automobilio raktų, kurie tuo metu buvo jo kišenėje. Vienoje rankoje laikė mažametį vaiką, su kita ranka bandė ištraukti raktus. Toliau, kai už kaklo paėmęs stūmė, tai ji trenkėsi nugara, kairiu šonu į spintą, paskui, trenkėsi gal kažkur ir į dešinį šoną. Pats veiksmas vyko ne trumpai. Ją jis trenkė kokius 3-4 kartus. Paskui buvo pribėgusi vyresnė dukra, paėmė iš jos rankų vaiką, nes jis pradėjo verkti, nes išsigando. Viską matė dukra A. L., kuri ir pagriebė kūdikį. Daugiau jie iš tos drabužinės perėjo į kambarį ir, galiausiai, jis išėjo su tais pačiais raktais. Už kaklo laikydamas spaudė prie sienos, tuo metu skaudėjo kaklą, bet tuo metu ne kiek kaklą skaudėjo, o patį petį, kuriuo atsitrenkė drabužinėje. Į klausimą: ar supratote L. D. parodymus ir sutinkate su jais? L. D. atsakė: parodymus supratau, su jais nesutinku. Nes ji puolė, jis tik atsistumdinėjo. Iš pradžių apsižodžiavo, o ji puolė su nagais, jis tik atsistumdė. Ją atsistumdė rankomis, liesdamas ties pečiais. Tų veiksmų, kaip nurodo nukentėjusi, kad griebė ją už kako ir stūmė, jis neatliko. Jie apsižodžiavo, ji puolė jį su nagais, subraižė nugarą, kairį petį ir nosį, o jis tada tik atsistumdė nuo jos. Į klausimą: ar turite vienas kitam klausimų ir ar pasiliekate prie savo duotų parodymų, proceso dalyviai vienas kitam klausimų neturėjo, L. D. nurodė, jog L. D. tą vakarą buvo girtas. Į advokato H. O. klausimą: kas išprovokavo ir pradėjo konfliktą, pradžia nuo ko viskas prasidėjo? L. D. atsakė, jog L. D. grįžo namo girtas, o ji rytoj turėjo eiti į darbą, jis pradėjo jai kelti ultimatumus, kad jis nebus su vaiku, kad „tu kišk kur nori, kvieskis auklę naktį 23 val.“, pradeda sakyti, „kur nori, ten palik“, o jai reikia išeiti į darbą. Jis pradėjo provokuoti visais įmanomais būdais, pradėjo siūlyti, kad naktį ji neturėtų kaip išsisukti. Į klausimą: kas pirmas pradėjo veiksmus? Atsakė, to pasėkoje, kad „aš vis tiek išeisiu, išvažiuosiu ir kur tu dėsi vaiką“, tuo metu ji buvo su kūdikiu ant rankų ir ėjo migdyti kūdikį, tada L. atsistojo iš lovos ir pradėjo eiti rengtis rūbus į drabužinę, pasigriebė visus raktus, tuo metu ir automobilio, ir namų, ir visus, kokius tik rado. Kadangi žinojo, kad vyras girtas ir pakankamai girtas, ne pirmas kartas, kai yra girtas, ji puolė griebti raktus, kad nevažiuotų automobiliu, kadangi yra atimtos teisės. Saugodama jį patį, jo turtą. Norėjo atimti raktus su viena ranka laikydama vaiką, taip kad apibraižyti jį fiziškai ji negalėjo, nes vienoje rankoje laikė vaiką. Gal kairį petį ir apibraižė, nes krisdama ji tikrai griebė kažkur tai, kad susilaikyti. Į klausimą: iš kur pas jį sužalojimai tiek priekyje, tiek nugaros srityje, tiek ant nosies? Atsakė, nežino ir dabar pasižiūrėjus jo kūną matosi ne vienas sužalojimas, tai gal galėtume pasigilinti, kaip žmogus gyvenimą savo veda. Į klausimą: kokia situacija dėl jūsų šeimos, esat pradėjusi kažkokius veiksmus dėl santuokos nutraukimo, ar D. yra pradėjęs kokius veiksmus dėl santuokos nutraukimo? atsakė, jog šiuo metu yra išsikrausčiusi iš jo namų, tiesiog, nori pasibaigti visus šituos ir tada spręsti dėl skyrybų, vaiko išlaikymo. Ji jokių veiksmų neatliko, nes šitą bylą nori pasibaigti, bet advokatą turi susiradusi, kas liečia dėl skyrybų reikalų. Į klausimą: ar buvo iš jūsų pusės išsakyta L. D. pozicija, kad jūs sutiktumėte skirtis, jei būtų nupirktas automobilis? Atsakė, jog prašė, kad būtų gerai, nes tai reikalinga vaikui vežioti, bet ne liepė. Į klausimą: ar šiuo metu turite kažkokių turtinių, neturtinių pretenzijų įtariamajam? Atsakė, jog tai tik vaiko išlaikymo klausimai, daugiau ji neturi jokių pretenzijų, jai iš jo nieko nereikia (1 tomas, b. l. 135-139).

20. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį, nusikaltimą padariusio šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

21. Pagal teismų praktiką, BK 140 straipsnyje numatyta veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajuto fizinį skausmą. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais (mušant ar kitaip smurtaujant), taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-317-719/2018, 2K-128-895/2019). Be objektyviosios nusikalstamos veikos pusės, padarinių, priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių, BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika subjektyviai pasireiškia - tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-458/2020). Nusikalstamos veikos motyvas nors ir nėra aptariamos nusikalstamos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą.

22. BK 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Toks apibrėžimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-193-648/2022). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022).

25. Kaltinamasis L. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neprisipažino kaltu sukėlęs fizinį skausmą ir padaręs nežymų sveikatos sutrikdymą sutuoktinei L. D.. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme laikėsi pozicijos, jog konfliktą išprovokavo L. D., jis prieš ją tyčia nesmurtavo, nuo jos gynėsi, ją nuo savęs atstumdamas.

26. Ikiteisminio tyrimo metu (2023 m. liepos 11 d.) pirmosios apklausos metu L. D. nurodė, jog grįžo namo išgėręs alkoholio, jie truputį apsistumdė kambaryje (salone) ir tiek, bet jokių smūgių jis savo žmonai nesudavė, jis jos nesmaugė, nebuvo ir to, kad trenktų ją tris kartus į drabužinę, kaip parašyta Pranešime apie įtarimą. Tas jų apsistumdymas buvo toks, jis jai kažką pasakė, kas jai nepatiko, ir ji jį puolė, o jis gindamasis nustūmė ją nuo savęs ir tiek, kad ji jo nepultų. Ji puolė jį ir nagais subraižė jam nugarą, abi rankas, nosį ir ausį, sukėlė fizinį skausmą, gindamasis ją ir stumtelėjo nuo savęs, kad apsiginti nuo jos. Nenorėdamas, kad įvyktų didesnis konfliktas, jis išėjo pas tėvus (2 tomas, b. l. 12-17). 2023 m. rugpjūčio 8 d. papildomai apklaustas įtariamuoju L. D. patvirtino, jog jis jokių tyčinių veiksmų savo žmonos atžvilgiu neatliko, gynėsi ją atsistumdamas. Tuo metu galėjo būti jai padaryti sužalojimai, kurie išvardinti Pranešime apie įtarimą, išskyrus poodinę kraujosruvą dešiniame kelyje, kurį ji susižaloti galėjo pati jiems besistumdant. Kadangi žmona puolė pirma, jis nuo jos gynėsi ir ranka atsistūmė ją nuo savęs, savo rankomis žmoną lietė kažkur ties jos pečiais (2 tomas, b. l. 28-31). Teisme kaltinamasis duodamas parodymus detalizavo įvykio aplinkybes ir nurodė su L. D. apsistumdė drabužinėje, nes ji bandė išplėšti raktus, o jis ją pastūmė. Ji rankomis bandė paimti raktus, jis paėmė ją už pečių ir pastūmė. Suėmė ją abiem rankomis ties pečiais. Jis stumtelėjo ją į spintą, gal ji atsirėmė, atsitrenkė į spintą. Jis pastūmė gal du kartus, nes ji dar bandė atimti raktus, po to jis išėjo pas tėvus ir konfliktas nutrūko. Apsistumdymo metu jie apsibraižė, jam buvo nubraižytas veidas ir jai tarp ausies. Gal jis jai su nagu įbrėžė. Jam petys ir nosis buvo nubraižyti apsistumdymo metu, kai L. D. iš jo bandė atimti raktus. L. bandė atimti raktus, o jis ją pastūmė. Galbūt galėjo susitarti be to konflikto. Jis galėjo jos nestumti, bet tuo metu ji bandė atimti raktus ir jis pastūmė. Supranta, kad pastumdamas galėjo ją sužaloti. Taigi, teisme kaltinamasis pripažino, jog kaltinime nurodytus sužalojimus L. D. galėjo padaryti netyčia, kraujosruvos galėjo atsirasti, kai ją pastūmė, o ji trenkėsi į spintą, kelėną ji galėjo pati susitrenkti, kai jis ją pastūmė. Tačiau kategoriškai neigė sugriebęs, suėmęs L. už kaklo, ją smaugęs. Nurodė, jog jis L. suėmė už pečių, pastūmė ją du kartus. Pripažino, jog jis stumdė L., kad iš jo nebūtų paimti automobilio raktai.

28. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. D. nurodė, jog kaltinamasis L. D. į namus grįžo apie 22.00 val., buvo neblaivus, iš karto užmigo svetainėje. Ji ruošėsi migdyti vaiką, todėl su vaiku ant rankos nuėjo į virtuvę, pasidarė mišinuką ir ėjo per svetainę į miegamąjį, kai kaltinamasis prabuvo. Ji jam išsakė priekaištus, dėl to, jog jis grįžo neblaivus, kaltinamasis pradėjo ją koneveikti, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Kaltinamasis puolė į drabužinę rengtis, ji, su vaiku ant vienos rankos, paskui jį nuėjo į drabužinę. Ji ėjo į drabužinę pažiūrėti, ar kaltinamasis tikrai išeina. Ji pamatė, jog kaltinamasis jau apsirengęs, taip pat pamatė, kad jis į kišenę įsidėjo automobilio raktus. Ir ji, vienoje rankoje laikydama vaiką, su kita ranka griebė, bandė ištraukti automobilio raktus iš kišenės. Ji norėjo iš jo atimti raktus, kad jis neblaivus nevairuotų automobilio. Kadangi ji griebė raktus, jis jai griebė už rankos, o su kita ranka stvėrė už kaklo per chalatą, kad ją nustumti. Vaikas pradėjo verkti, todėl dukra A. L. jį paėmė ir išsinešė, nuo tada prasidėjo visas stumdymasis. Kaltinamasis suėmęs už kaklo ją stūmė į drabužinę ne mažiau penkių kartų, ji galvą trenkė į drabužinėje esančius strypus, užsigavo petį ir galvą, gal vienu metu trenkė į sieną, kadangi skaudėjo ir ausį. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, juto, kad jai skauda petį, galvą, ausį, tai buvo dešinė ausis, kairė galvos viršutinė pusė tie smilkiniu, kairys petys, skausmas buvo juntamas dar viename kelyje, jei neklysta, kairiajame kelyje, buvo guzas kairėje pusėje, ties smilkiniu, kraujosruva ant kairiojo peties, už ausies buvo šašas laikėsi. Nukentėjusioji nurodė, jog gindamasi, bijodama nukristi ir susižaloti, laikydamasi, ji stvėrėsi kažkur rankomis, nagais, stvėrėsi visur, už kaltinamojo bliuzono, veido. Kaltinamasis savo ranka atplėšė jos ranką ir iš jos atėmė automobilio raktus, ji matė, kad jis išeina. Ji paėmė vaiką, kad nuraminti, o jos dukra pati nubėgo prie jų buto durų. Atidarius jų buto duris, matosi visi laiptinės langai, visa aikštelė. Ji dukros paklausė, ar jis išvažiavo su automobiliu. Ji jai atsakė, taip, išvažiavo. Atsakydama į klausimus nukentėjusioji patikslino, jog, kai rankoje laikydama vaiką ji spėjo ištraukti automobilio raktus, ne visai iki galo, beveik buvo ištraukusi, kaltinamasis ją vien dėl to ir pradėjo stumti, kad ji tų raktų neatimtų, norėdamas juos atgauti. Kaltinamasis ją stvėrė už kaklo, kadangi buvo su chalatu, suspaudė chalatą, ją stūmė, pribėgo A., paėmė sūnų, kaltinamasis atplėšė, pasiėmė raktus, ir toliau prasidėjo grumtynės, kad išeiti.

29. Nukentėjusioji L. D. pripažino, jog pirmoji pradėjo žodinį konfliktą, tačiau nurodė, jog kaltinamojo neprovokavo jos atžvilgiu smurtauti, pirma jo stumdyti ar kitaip jo atžvilgiu smurtauti nepradėjo ir negalėjo, nes prasidėjus konfliktui viena ranka laikė vaiką, ji siekė atimti automobilio raktus, tačiau kaltinamasis nenorėjo jų atiduoti.