Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. Š., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. J. (Teismas nustatęs, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) mirė, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje pakeistas pareiškėjas, jo teisių perėmėja A. J.) kreipėsi į Šalčininkų rajono apylinkės teismą, prašydamas: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. J. (miręs apie (duomenys neskelbtini) metus) iki nacionalizacijos Lietuvoje valdė 10 ha žemės (duomenys neskelbtini); 2) atnaujinti terminą paduoti prašymui atkurti nuosavybės teises į išlikusį V. J. senelio I. J. Lietuvoje valdytą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus; 3) atkūrus nuosavybės teises į išlikusį pareiškėjo senelio iki nacionalizacijos Lietuvoje valdytą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), atlyginti lygiaverčiu valstybės išperkamu žemės sklypu.

2. Nurodė, kad jo senelis I. J., gimęs apie (duomenys neskelbtini) metus, ir miręs apie (duomenys neskelbtini) metus (dokumentai dėl jo gimimo ir mirties neišliko), iki nacionalizacijos dabartiniame (duomenys neskelbtini), iš viso nuosavybės teise valdė 10 ha žemės sklypą - iš P. B. pirko 4 ha žemės ir 6 ha žemės valdė pagal giminystės liniją. Pareiškėjo teigimu, jo tėvas J. J. mirė (duomenys neskelbtini), todėl nuosavybės teisių į šią žemę atkurti nespėjo. Pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą prašymo atkurti nuosavybės teisę į senelio valdytą žemę nepadavė, kadangi 1999 metais patyrė stiprią galvos traumą, dėl kurios apie 3 metus negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių. Pažymėjo, kad apie senelio valdytą žemę sužinojo tik po patirtos traumos 2005-2006 metais, nuo to laiko pradėjo domėtis žemėtvarkos tarnyboje dokumentais dėl minėtos žemės, tačiau jų rasti nepavyko. Pareiškimą grindė ir garbaus amžiaus, mažo raštingumo aplinkybėmis, dėl kurių negalėjo suprasti nuosavybės teisės į žemę atkūrimo įstatymų reikalavimų.

3. Suinteresuotas asmuo J. Š. atsiliepime į pareiškimą prašė jį tenkinti. Nurodė, kad sutinka su pareiškėjo nurodomomis aplinkybėmis.

4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrius atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti, taip pat, kad civilinė byla dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turėtų būti nutraukta. Nurodė, kad pagrindo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą nėra, kadangi pareiškėjo minimos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis. Pažymėjo, kad nesant pagrindui atnaujinti minėtą terminą, juridinio fakto nustatymas nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl byla dėl juridinio fakto nustatymo turėtų būti nutrauktina vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. vasario 5 d. nutartimi civilinė byla pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nutraukta, kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.

6. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tam, kad galėtų atkurti nuosavybės teisę į jos mirusio sutuoktinio V. J. senelio I. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017-04-13 sprendimu pareiškėjo V. J. (teisių perėmėja A. J.) prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo senelio I. J. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą žemę pateikti atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018-12-05 nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-04-13 sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, neatnaujinus Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, teismas sprendė, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas dėl buvusio savininko I. J. žemės valdymo nuosavybės teise nesukeltų jai jokių teisinių pasekmių, tai yra nuo pareiškėjos prašomo fakto nustatymo nepriklausys jos asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

7. Teismas pažymėjo, kad atkuriant nuosavybės teises į iki nacionalizacijos valdytą žemę, būtina nustatyti, kas buvo nacionalizuoto turto savininkas. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos tiek šioje civilinėje byloje, tiek administracinėje byloje pateiktų procesinių dokumentų ir jų priedų teismas nustatė, kad pareiškėja, teikdama teismui pareiškimus tiek dėl termino atnaujinimo, tiek dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo siekia atkurti nuosavybės teises būtent į buvusio savininko I. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę, dėl kurios grąžinimo prašymas Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu nebuvo pateiktas ir šis terminas Vilniaus apygardos administracinio teismo nebuvo atnaujintas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apeliantė A. J. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutarties ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

9. Nurodo, kad pareiškimuose, pateiktuose tiek ginčijamą nutartį priėmusiam teismui, tiek ir pareiškimą dėl termino atnaujinimo nagrinėjusiam ir jo netenkinusiam Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nurodėme, kad Pareiškėjos sutuoktinio senelis I. J., gimęs apie (duomenys neskelbtini) metus, miręs apie (duomenys neskelbtini) metus, iš P. B. dabartiniame (duomenys neskelbtini) pirko 4 ha žemės ir 6 ha ploto žemės sklypą valdė pagal giminystės liniją. Iki nacionalizacijos Lietuvoje 1940-06-15 10 ha žemės buvo I. J. nuosavybė. I. J. gimimo ir mirties dokumentų neišliko. Pareiškėjos sutuoktinio tėvas J. J., Igno sūnus, gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Tėvas mirė anksčiau, negu įsigaliojo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, todėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą neatkūrė, t. y. dar neprasidėjus nuosavybės teisių atkūrimo procesui.

10. Pažymi, kad teismas administracinėje byloje nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo, darė tik prielaidą, jog tikėtina, kad pareiškėjas Nacionalinei žemės tarnybai prašymą buvo pateikęs iki 2001-12-31, jam buvo žinoma apie nuosavybės teisių atkūrimo procesą Lietuvos Respublikoje. Tačiau teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į aplinkybes, nulėmusias pareiškėjo tokį pavėluotą kreipimąsi. Pareiškėjas pagal galimybes, tiek kiek leido sveikata, stengėsi pasirūpinti nuosavybės teisių atkūrimu, tačiau dėl ligos pobūdžio tai darė epizodiškai. Ir tai matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų: prašymo grąžinti žemę, 2009-09-17 d. sklypo, į kurį atstatomos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto. Akivaizdu, kad jeigu pareiškėjas būtų nesirūpinęs nuosavybės teisių atkūrimu į savo protėvių žemę ir būtų nesikreipęs į atitinkamas institucijas, byloje nebūtų aukščiau minėtų įrodymų, t. y. prašymo grąžinti žemę, 2009-09-17 d. sklypo, į kurį atstatomos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto bei kt.

11. Tiek ginčijamą nutartį priėmęs teismas, tiek ir administraciniai teismai nagrinėję pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo, nevertino vienos iš pagrindinių aplinkybių, jog pareiškėjas pateikė prašymą grąžinti žemę į beveik 24 ha žemės, iš kurios buvo grąžinta tik 14 ha, nepaaiškinant kodėl nebuvo grąžinta 10 ha, kurie, kaip paaiškėjo vėliau, yra kitame rajone. Taigi, pareiškėjas dėl nuosavybės teisių atkūrimo su prašymu grąžinti žemę kreipėsi į Varėnos rajono Vydenių apylinkės agrarinės reformos tarnybą, tačiau dėl nežinojimo tokio prašymo nepateikė Šalčininkų rajono agrarinės reformos tarnybai ar Šalčininkų žemėtvarkos skyriui. Apeliantas nebuvo informuotas, kad jo prašymas paduotas netinkamai institucijai. Taip pat jam nebuvo nurodyta, kur jis turėtų kreiptis siekiant tinkamo savo teisių įgyvendinimo. Atitinkamai pareiškėjo prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės gražinimo taip pat nebuvo perduotas kompetentingai institucijai, nors tai privalėjo būti padaryta. Apeliantės vertinimu, valstybinių institucijų ir jų tarnautojų netinkamas pareigų vykdymas yra laikoma objektyvia ir svarbia aplinkybe, sąlygojusią ne tik netinkamą savo teisių įgyvendinimą, bet ir termino praleidimą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti.

12. Nė vienas iš teismų nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas neįgyvendino savo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą dėl valstybės tarnautojų nekompetencijos, dėl tos pačios tarnybos padalinių ir tarnybų nesusikalbėjimo. Juk dalinai atkūrus nuosavybės teises apeliantui į turėtą protėvių žemę Varėnos raj., jam nebuvo paaiškinta kur kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į likusią žemę ir kodėl valstybės tarnautojai apelianto prašymo nepersiuntė dėl nuosavybės teisių atkūrimo kito rajono specialistams. Tik pačiam apeliantui (jo atstovui) pradėjus domėtis nuosavybės teisių atkūrimo procesu, išaiškėjo, kad dalis žemės, į kurią nebuvo atkurtos nuosavybės teisės, yra (duomenys neskelbtini), nes kaip paaiškėjo, pagal administracinį suskirstymą dalis (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti prašymo grąžinti žemę kopija, kur nurodyta, kad V. J. prašymą grąžinti žemę pateikė Varėnos rajono Vydenių apylinkės agrarinės reformos tarnybai, kur skiltyje iš kurio savininko, kaip ir kada buvo įgyta žemė nurodyta „palikimas iš tėvų“. Tačiau kaip vėliau paaiškėjo, prašymą reikėjo pateikti ir Šalčininkų rajono agrarinės reformos tarnybai ar Šalčininkų žemėtvarkos skyriui, ko nepadarė, nes analogišką prašymą buvo pateikęs Varėnos rajono atsakingoms institucijoms.

13. Tai, kad apeliantas pagal savo galimybes rūpinosi nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, t.y. buvo aktyvus siekiant atkurti nuosavybės teises, patvirtina ir žemiau nurodoma veiksmų seka. Pirma, 2009 m. rugsėjo mėn., sulaukus eilės, buvo apžiūrėtas žemės sklypas į kurį bus atstatomos nuosavybės teisės, ką patvirtina byloje esantis žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas. Antra, po žemės sklypo apžiūros ir matavimų, apeliantui dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo pasiūlyta kreiptis į teismą, nes pasak žemėtvarkos specialistų buvo praleisti terminai prašymams atkurti nuosavybės teises pateikti. Todėl 2011 m. buvo pateiktas pareiškimas teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, termino prašymui atkurti nuosavybės teises į išlikusį pareiškėjo senelio I. J. iki nacionalizacijos Lietuvoje valdytą nekilnojamąjį turtą, (duomenys neskelbtini), atnaujinimo. Tačiau dėl pareiškėjui nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ir jo tuometinės sveikatos būklės (ligos paūmėjimo), pareiškėjui neatvykus į teismo posėdį, prašymas paliktas nenagrinėtu. Svarbi aplinkybė, kad nagrinėjant bylą teisme, išaiškėjo, kad dauguma liudytojų, taip pat ir žemės sklypo apžiūrą bei matavimus atlikęs matininkas, yra mirę. Trečia, 2014 m. gruodžio 15 d. apeliantas vėl kreipėsi į Šalčininkų apylinkės teismą su prašymu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, termino prašymui atkurti nuosavybės teises į išlikusį pareiškėjo senelio I. J. iki nacionalizacijos Lietuvoje valdytą nekilnojamąjį turtą, (duomenys neskelbtini), atnaujinimo. Tačiau teismas 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi (byloje Nr. 2-227-419/2015) pareiškėjo prašymą atmetė. Nutraukė civilinę bylą pagal jo prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Toliau įgyvendindamas savo teises ir siekdamas atkurti nuosavybės teises, pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, kuris 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2S-1005-803/2016) skundą tenkino, panaikino Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį ir perdavė pareiškėjo pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Šalčininkų teismas 2016 m. spalio 18 d. nutartimi (byloje Nr. 2-989- 604/2016) sustabdė civilinės bylos Nr. 2-989-604/2016 nagrinėjimą kol nebus priimtas procesinis sprendimas pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą Vilniaus apygardos administraciniam teisme dėl įstatymu nustatyto termino atnaujinimo, ką apeliantas padarė kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau teismas pareiškėjo prašymo netenkino.

14. Šios aplinkybės tik patvirtina, jog pareiškėjas (apeliantas), siekdamas atkurti nuosavybės teises į seneliui priklaususią žemę, buvo aktyvus, t. y. teikė prašymus dėl žemės susigrąžinimo, kreipėsi į žemėtvarkos tarnybą dėl dokumentų, patvirtinančių senelio nuosavybę, gavimo, tačiau jų rasti nepavyko, kreipėsi į Šalčininkų rajono Kalesninkų žemėtvarkos skyriaus seniūniją dėl vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo. Taigi, darytina išvada, kad terminą reikiamiems dokumentams pateikti apeliantas praleido dėl svarbių priežasčių.

15. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM Šalčininkų skyrius pateikęs atsiliepimą į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad tik išsprendus klausimą (administracinės teisenos tvarka) dėl termino atnaujinimo ir atitinkamai viešojo administravimo institucijai nurodžius apie nuosavybės teises ir (arba) giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų nepakankamumą, asmuo gali kreiptis į teismą dėl 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo bei atitinkamų juridinę reikšmę turinčių fakto nustatymo. Taigi, jeigu minėtas terminas neatnaujinamas, asmuo nėra pretendentu, t. y. kitų klausimų susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu (tame tarpe, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 d. nustatyto termino atnaujinimas ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu) nėra galimas, nes nesukels teisinių pasekmių.

16. Suinteresuotas asmuo J. Š. atsiliepimo į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

17. Byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė civilinę bylą, konstatavęs, jog pareiškėjos pareiškimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, neatnaujinus pareiškėjai termino pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

18. Bylos duomenimis nustatyta, jog pradinis pareiškėjas V. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo senelis I. J. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdė 10 ha žemės, taip pat prašė atnaujinti terminą paduoti prašymui atkurti nuosavybės teises į išlikusį iki nacionalizacijos Lietuvoje valdytą nekilnojamąjį turtą ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus. V. J. mirus, A. J., kaip savo sutuoktinio teisių perėmėja, buvo pakeista pareiškėja. Nagrinėjant bylą pirmą kartą Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi pareiškimas dėl praleisto įstatymo nustatyto termino buvo atmestas ir civilinė byla dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukta, kaip nenagrinėtina civilinio proceso tvarka. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis panaikinta ir pareiškimas perduotas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Šioje nutartyje, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog tik administracine teisenos tvarka išsprendus klausimą dėl LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme 10 str. 1 d. nustatyto termino prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo atnaujinimo, ir atitinkamai viešojo administravimo institucijai nurodžius apie nuosavybės teises ir (arba) giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų nepakankamumą, asmuo gali kreiptis į teismą dėl LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme 10 str. 4 d. nustatyto termino atnaujinimo bei atitinkamų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

19. Pareiškėjas, atsižvelgęs į Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartyje išvardintus nurodymus kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu atnaujinti LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme 10 str. 1 d. nustatytą terminą- prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė (administracinė byla Nr. I-2143-331/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. A-1939-629/2018).

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsižvelgęs į šias aplinkybes, t. y. į tai, jog pareiškėjai nebuvo atnaujintas LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme 10 str. 1 d. nustatytas terminas- prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti, nutraukė civilinę bylą, kaip nenagrinėtina civilinio proceso tvarka, konstatuodamas, jog neatnaujinus minėto termino, pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas dėl buvusio savininko žemės valdymo nuosavybės teise nesukeltų jai jokių teisinių pasekmių.

21. Apeliantė nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, jog teismas neįvertino aplinkybių, jog pareiškėjas pagal savo galimybes rūpinosi nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, kreipėsi į atitinkamas institucijas, tačiau dėl valstybės tarnautojų nekompetencijos, pareiškėjas neįgyvendino savo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Taigi, darytina išvada, kad terminą reikiamiems dokumentams pateikti apeliantas praleido dėl svarbių priežasčių.

22. LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme 10 str. 1 d. įtvirtina, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

23. LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme 10 str. 4 d. įtvirtina, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, jog Vilniaus apygardos teismas priimdamas šioje byloje 2016 m. gegužės 6 d. nutartį, nurodė, kad Specialioji teisėjų kolegija ne kartą yra pažymėjusi, kad Atkūrimo įstatyme 10 straipsnyje įtvirtintų terminų prigimtis nėra vienoda. Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimas yra susijęs su tuo, ar asmuo apskritai turi teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą. Jeigu minėtas terminas neatnaujinamas, asmuo nėra pretendentu, t. y. kitų klausimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu (tarp jų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimas ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu) nėra galimas, nes nesukels teisinių pasekmių. Tik išsprendus klausimą (administracinės teisenos tvarka) dėl minėto termino atnaujinimo, ir atitinkamai viešojo administravimo institucijai nurodžius apie nuosavybės teises ir (arba) giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų nepakankamumą, asmuo gali kreiptis į teismą dėl 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo bei atitinkamų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 14 d. nutartis, priimta byloje pagal G. D. v. Kauno apskrities viršininko administracija). Reikalavimai dėl 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tokiu atveju gali būti nagrinėjami kartu bendrosios kompetencijos teisme (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta byloje R. R. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir Kauno apskrities viršininko administracija; 2005 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta byloje J. S. ir kiti v. Vilniaus apskrities viršininko administracija). Tačiau klausimas dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, su kitais reikalavimais (dėl 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo) negali būti sujungiamas, ir bendrosios kompetencijos teisme negali būti nagrinėjamas (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta byloje A. Č. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kiti; 2009 m. sausio 14 d. nutartis, priimta byloje G. D. v. Kauno apskrities viršininko administracija).

25. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs skundo argumentus, bylos medžiagą bei susipažinęs su aukščiau išvardintomis administracinėmis bylomis, kuriose buvo nagrinėjamas pareiškėjos pareiškimas dėl termino atnaujinimo, konstatuoja, jog apeliantės skundo argumentai, yra iš esmės analogiški apeliaciniame skunde dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimo išdėstytiems argumentams, dėl kurių išsamiai pasisakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, taip pat, jog apeliantė skundu iš esmės kvestionuoja administracinių teismų priimtus sprendimus bei nurodo argumentus, kurie susiję tik su LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme 10 str. 1 d. įtvirtinto termino atnaujinimo, tačiau nenurodo, skundžiamos nutarties nepagrįstumo argumentų. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog šioje byloje galėjo būti sprendžiami tik pareiškėjos prašymai atnaujinti LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir nenagrinėja apeliantės skundo argumentų susijusių su LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme 10 str. 1 d. nustatytu terminu, kadangi dėl jų pasisakė administracinės kompetencijos teismai, o bendrosios kompetencijos teismas vertindamas šias aplinkybes pakartotinai, iš esmės pasisakytų dėl priimtų teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Kaip jau minėta, apeliantei LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme 10 str. 1 d. nustatytas terminas atnaujintas nebuvo. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nutraukia civilinę bylą pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka. Tačiau, pastebėtina tai, jog teisme buvo nagrinėjami du pareiškėjos prašymai, t. y. atnaujinti terminą prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Byloje nenustatyta, jog po to, kai administracinės kompetencijos teismas išnagrinėjo pareiškėjos pareiškimą atnaujinti terminą paduoti prašymui atkurti nuosavybės teises, ji būtų tikslinusi šioje civilinėje byloje nagrinėjamo pareiškimo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, šiuo konkrečiu atveju susidarė situacija kuomet pirmosios instancijos teismas nutraukdamas civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, išnagrinėjo tik vieną pareikštą pareiškėjos reikalavimą, o reikalavimo atnaujinti terminą paduoti prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti, neišsprendė ir jo iš esmės nenagrinėjo. Specialioji teisėjų kolegija, analogiško pobūdžio bylose spręsdama teismingumo klausimą yra pažymėjusi, jog reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo gali būti nagrinėjami kartu ir jie yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (žr. pvz. Specialioji teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartis, priimta teismingumo byloje Nr. T-76). Iš pareikšto pareiškimo nustatyta, jog šiuo atveju pareiškėja prašė teismo atnaujinti LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme 10 str. 1 d. nustatytą terminą bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantės reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, iš esmės tiesiogiai priklauso nuo to, kaip bus išspręstas jos prašymas dėl termino atnaujinimo, o byloje nustačius, jog šis apeliantės prašymas pirmosios instancijos teismo nebuvo išspręstas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju, egzistuoja pagrindas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Šiuo atveju yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte, nes pirmosios instancijos teismui išsprendus ne visus byloje pareikštus prašymus, nesant galimybės bylos išskirti, byla grąžinama naujam nagrinėjimui CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.