- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-06
- Bylos Nr.
- 2S-1005-803/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01402-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- J. Š., Nacionalinei Žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) V. J. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims J. Š. ir Nacionalinei Žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. J. kreipėsi į Šalčininkų rajono apylinkės teismą, prašydamas: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. J. (miręs apie 1930-1940 metus) iki nacionalizacijos Lietuvoje valdė 10 ha žemės (duomenys neskelbtini); 2) atnaujinti terminą paduoti prašymui atkurti nuosavybės teises į išlikusį V. J. senelio I. J. Lietuvoje valdytą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus; 3) atkūrus nuosavybės teises į išlikusį pareiškėjo senelio iki nacionalizacijos Lietuvoje valdytą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini)., atlyginti lygiaverčiu valstybės išperkamu žemės sklypu (b. l. 1-4).
2. Nurodė, kad jo senelis I. J., gimęs apie 1868-1873 metus, ir miręs apie 1930-1940 metus (dokumentai dėl jo gimimo ir mirties neišliko), iki nacionalizacijos dabartiniame (duomenys neskelbtini), iš viso nuosavybės teise valdė 10 ha žemės sklypą - iš P. B. pirko 4 ha žemės ir 6 ha žemės valdė pagal giminystės liniją. Pareiškėjo teigimu, jo tėvas J. J. mirė 1990-09-15, todėl nuosavybės teisių į šią žemę atkurti nespėjo. Pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą prašymo atkurti nuosavybės teisę į senelio valdytą žemę nepadavė, kadangi 1999 metais patyrė stiprią galvos traumą, dėl kurios apie 3 metus negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių. Pažymėjo, kad apie senelio valdytą žemę sužinojo tik po patirtos traumos 2005-2006 metais, nuo to laiko pradėjo domėtis žemėtvarkos tarnyboje dokumentais dėl minėtos žemės, tačiau jų rasti nepavyko. Pareiškimą grindė ir garbaus amžiaus, mažo raštingumo aplinkybėmis, dėl kurių negalėjo suprasti nuosavybės teisės į žemę atkūrimo įstatymų reikalavimų.
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos atsiliepime pareiškimo prašo netenkinti (b. l. 45-46).
4. Nurodė, kad pagrindo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą nėra, kadangi pareiškėjo minimos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis. Pažymėjo, kad nesant pagrindui atnaujinti minėtą terminą, juridinio fakto nustatymas nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl byla dėl juridinio fakto nustatymo turėtų būti nutrauktina vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
5. Suinteresuotas asmuo J. Š. atsiliepime prašo pareiškėjo pareiškimą tenkinti (b. l. 28-29)
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi pareiškėjo V. J. pareiškimo dalį dėl praleisto įstatymo nustatyto termino pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos prašymą atkurti nuosavybės teisę į I. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini), bei dokumentus apie giminystės ryšius su žemės savininku I. J. atnaujinimo atmetė, o pareiškimo dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (b. l. 55-57). Minėta nutartis grindžiama tokiais argumentais:
6.1. įvertinęs bylos medžiagą teismas konstatavo, kad pareiškėjas nuosavybės teisių atkūrimo procese elgėsi nerūpestingai, tinkamai ir laiku nesidomėjo senelio turėta žeme, nors turėjo galimybę tai daryti. Pažymėjęs, jog terminas praleistas daugiau nei dešimt metų, vertino, jog pareiškėjo nurodomos priežastys iš esmės yra subjektyvios, neatitinkančios teismų praktikoje suformuotai svarbios termino praleidimo priežasties sąvokai;
Šalies argumentai
6.2. pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo pakankamai laiko pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo iki susirgimo bei pasveikus, o visus minėtus klausimus pareiškėjas galėjo išspręsti per atstovą;
6.3. pareiškėjo nurodytų veiksnių - sveikatos būklės, garbaus amžiaus, šeimos ir turtinė padėties, išsilavinimo lygio, teisinių žinių stokos nepripažino svarbiomis termino praleidimo priežastimis;
6.4. nutraukdamas civilinę bylą CPK 293 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas konstatavo, jog neatnaujinus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytų terminų, pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukeltų jam jokių teisinių pasekmių, t. y. nuo pareiškėjo prašomo fakto nustatymo nepriklausys jo asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga;
6.5. pažymėjo, jog pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą: tiksliai nežinoma senelio I. J. mirties data, neaiškios aplinkybės, ar senelis buvo dar gyvas prasidėjus žemės nacionalizacijai (tuo atveju, jeigu ne, neaiškus žemės paveldėtojas), nepateikta patikimų įrodymų apie I. J. žemės valdymą. Sprendė, jog liudytoju apklausto B. B. parodymai negali būti vertinami kaip juridinį faktą patvirtinantis patikimas įrodymas, kadangi liudytojas gimė jau po I. J. mirties (1942 m.) ir objektyviai negalėjo teismui suteikti jokių duomenų apie pastarojo iki nacionalizacijos valdytą žemę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Apeliantas (pareiškėjas) V. J. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti, o apelianto pareiškimą tenkinti (b. l. 63-66). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. konstatuodamas nerūpestingą apelianto elgesį teismas nenurodė minėtą argumentą pagrindžiančių aplinkybių. Byloje esančios faktinės aplinkybės pagrindžia apelianto aktyvų elgesį, o terminą jis praleido dėl svarbių priežasčių, kurių teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino:
Šalies argumentai
7.1.1. laiku kreiptis dėl nuosavybės teisių pripažinimo apeliantui sutrukdė jo sunki sveikatos būklė ir duomenų neradimas. Pažymėjo, jog galvos traumą patyrė 1999 m., iki 2002 m. apelianto būklė dėl traumos buvo sunki, kadangi negalėjo vaikščioti, nuolat kankino galvos skausmai, jam buvo reikalinga nuolatinė globa;
7.1.2. pavestas pareigas netinkamai vykdė valstybinės institucijos ir tarnautojai. Nurodo, jog nežinodamas, kad prašymą dėl žemės grąžinimo reikia pateikti Šalčininkų rajono atitinkamoms institucijoms, prašymą pateikė tik Varėnos rajono institucijoms, o apie tai, kur turėtų kreiptis, nebuvo informuotas, jo prašymas taip pat nebuvo persiųstas kompetentingai institucijai;
7.2. bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir nepagrįstai vertino tik suinteresuotų asmenų nurodytas aplinkybes, neatsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius termino praleidimą sąlygojusių priežasčių svarbumą ir objektyvumą.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti (b. l. 75-77). Atsiliepime į atskirąjį skundą remiasi iš esmės tapačiais atsiliepime į pareiškimą išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Pareiškėjas V. J. su pareiškimu kreipėsi į Šalčininkų rajono apylinkės teismą, prašydamas atnaujinti jam dėl svarbių priežasčių praleistą Lietuvos Respublik?s piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 1 ir 4 dalyje nustatytą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – į senelio I. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini) bei atlikti su tuo susijusius kitus veiksmus, bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo senelis iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), valdė nuosavybės teise 10,00 ha žemės sklypą.
10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo elgesį nuosavybės teisių atkūrimo procese, pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo netenkino, o pareiškimo dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paliko nenagrinėtu. Pareiškėjas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydamas, jog terminas prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo praleistas dėl objektyvių aplinkybių, o pirmosios instancijos teismo argumentai dėl pareiškėjo nerūpestingo elgesio nepagrįsti.
11. Įstatymų leidėjas yra nustatęs galutinius prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus: prašymus atkurti nuosavybės teises buvo galima paduoti iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentams pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pastebėtina, jog aiškinamos normos tikslai yra atskleisti ir Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte, kur yra pažymėta, kad pagrindinis įstatymo pakeitimo tikslas yra ne pratęsti prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikimo terminus, bet suteikti piliečiams teisę teisme atnaujinti praleistą terminą, žinoma, teismui pripažinus, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
12. Nagrinėjant tokio pobūdžio bylas teismų praktikoje pažymėta, jog svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises; svarbiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, sukliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1607-552/2015, 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1558-858/2015,2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1557-525/2015). Vertinant kiekvienai individualiai bylai reikšmingas aplinkybes dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo yra svarbu nustatyti: kurioje įstatymu nustatyto termino eigos stadijoje pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Atkūrimo įstatymo 2 straipsnis); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo momento iki įstatymu nustatyto termino pabaigos, siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-545/2010). Kaip pagrįstai remdamasis teismų praktika nurodė pirmosios instancijos teismas, pažymėtina, kad kiekvienas atvejis yra individualus, priklausantis nuo objektyvių ir subjektyvių aplinkybių, faktinės kiekvienoje byloje susiklosčiusios situacijos ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas nagrinėdamas bylą turi vertinti bylai reikšmingų aplinkybių visumą, o vertinant praleidimo priežastis vadovautis teisingumo, protingumo kriterijais.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas neišsamiai įvertino byloje esančius įrodymus, konstatuodamas, jog pareiškėjas nuosavybės teisių atkūrimo procese elgėsi nerūpestingai bei tinkamai nesidomėjo senelio turėta žeme. Pažymėtina, jog apylinkės teismas neįvertino teismo posėdyje dalyvavusio pareiškėjo atstovo (A. J.) paaiškinimų, susijusių su kreipimusi (ar nesikreipimu) į Šalčininkų rajono atitinkamas institucijas su prašymu grąžinti žemę, taip pat nevertino pareiškėjo atstovo teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, jog (duomenys neskelbtini) pagal administracinį pasiskirstymą priklauso dviem rajonams (Varėnos ir Šalčininkų), kad dalis dokumentų buvo perduoti Šalčininkų rajono atitinkamoms institucijoms (nurodė, jog agrarinei tarnybai), o pareiškėjui, kreipiantis į Varėnos rajono žemėtvarkos institucijas, jis galimai nebuvo informuotas apie perduotus dokumentus kito rajono žemėtvarkos institucijoms bei nesprendė, kokią įtaką įstatyme numatytų terminų praleidimui turėjo minėtos aplinkybės.
14. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai spręsdamas pareiškimo dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodė, jog remiantis CPK 293 straipsnio 1 dalimi pareiškimas nutrauktinas kaip nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Specialioji teisėjų kolegija, analogiško pobūdžio bylose spręsdama teismingumo klausimą yra pažymėjusi, jog reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo gali būti nagrinėjami kartu ir jie yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (žr. pvz. Specialioji teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartis, priimta teismingumo byloje Nr. T-76). Be to, atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės nesudaro pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, reikalavimas turėtų būti atmetamas.
15. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Specialioji teisėjų kolegija ne kartą yra pažymėjusi, kad Atkūrimo įstatyme 10 straipsnyje įtvirtintų terminų prigimtis nėra vienoda. Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimas yra susijęs su tuo, ar asmuo apskritai turi teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą. Jeigu minėtas terminas neatnaujinamas, asmuo nėra pretendentu, t.y. kitų klausimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu (tarp jų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimas ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu) nėra galimas, nes nesukels teisinių pasekmių. Tik išsprendus klausimą (administracinės teisenos tvarka) dėl minėto termino atnaujinimo, ir atitinkamai viešojo administravimo institucijai nurodžius apie nuosavybės teises ir (arba) giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų nepakankamumą, asmuo gali kreiptis į teismą dėl 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo bei atitinkamų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 14 d. nutartis, priimta byloje pagal G. D. v. Kauno apskrities viršininko administracija). Reikalavimai dėl 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tokiu atveju gali būti nagrinėjami kartu bendrosios kompetencijos teisme (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta byloje R. R. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir Kauno apskrities viršininko administracija; 2005 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta byloje J. S. ir kiti v. Vilniaus apskrities viršininko administracija). Tačiau klausimas dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, su kitais reikalavimais (dėl 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo) negali būti sujungiamas, ir bendrosios kompetencijos teisme negali būti nagrinėjamas (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta byloje A. Č. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kiti; 2009 m. sausio 14 d. nutartis, priimta byloje G. D. v. Kauno apskrities viršininko administracija). Taigi remiantis išdėstytu pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas turėtų atkreipti dėmesį į Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimus ir įvertinti, kokiu Atkūrimo įstatyme nurodytu pagrindu buvo kreiptasi į bendrosios kompetencijos teismą.
16. Apelianto V. J. prašymas dėl termino atnaujinimo atskirajam skundui paduoti tenkintas, atskirasis skundas priimtas teisėjo rezoliucija, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl minėto reikalavimo nepasisako.
17. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apelianto paaiškinimus ir tokiu būdu netinkamai įvertino įrodymus, kad nepagrįstai, neatsižvelgdamas į išspręstus ginčus dėl teismingumo, nustatė, jog pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
18. Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo V. J. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.