- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-11-15
- Bylos Nr.
- 1-2683-1100/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- V. K.
- Advokatai
- Rimantas Prėskienis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu esantis Vilniaus pataisos namuose, iki suėmimo faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) dvylika kartų, paskutinius iš jų:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 30 d.).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartimi nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. patvarkymo vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį pateikimo Vilniaus pataisos namams, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. (nutartis įsiteisėjo 2022 m. spalio 29 d.);
2) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme (įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 24 d.);
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. K. 2022 m. balandžio 18 d. apie 5 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš A. Z. striukės kišenės pagrobė automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio P. Š. (P. Š.), užvedimo raktelius, po to (duomenys neskelbtini), kieme, rakteliais atrakinęs ir užvedęs automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juo išvažiavo, taip pagrobė svetimą, P. Š. priklausantį automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
V. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Be to, V. K. 2022 m. balandžio 18 d. apie 11.30 val. Vilniuje, Nemenčinės plente, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,60 promilių etilo alkoholio koncentracija.
V. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Be to, V. K. 2022 m. birželio 20 d. apie 12.30 val. Vilniaus r., Lavoriškių sen., Lavoriškių k., Vilniaus g. 26, pažeisdamas KET 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,99 promilių etilo alkoholio koncentracija.
V. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu iš esmės pripažino kaltę padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad atvyko į svečius pas A., adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo jis, A. žmona J., jų pažįstami, taip pat P. Š.. Svečiuose išgėrė degtinės ir alaus, po kurio laiko paprašė, kad pažiūrėtų autobuso tvarkaraštį. Vėliau visi užmigo, jis irgi, o kai prabudo paryčiais, visi dar miegojo. Ant stalo gulėjo automobilio Audi raktelis, kurį paėmė ir, išėjęs į lauką, pamatė vienintelį automobilį Audi. Pasak kaltinamojo, pamanė nuvažiuos į kaimą pasiimti pinigų ir grįš. Nuvažiavęs dar užmigo, o važiuojant atgal apie pietus, kaime prieš (duomenys neskelbtini), jį sustabdė pareigūnai. Galėjo būti įvykiai tą dieną, kaip pagarsinta. Nežino, kieno automobilis, tačiau automobilis ir jo rakteliai priklausė ne jam. Kaltinamojo teigimu, neprašė, kad leistų pasinaudoti automobiliu, juo pasinaudojo savo noru. Automobiliu nuvažiavo ten, kur gyvena sesuo su savo sugyventiniu, link (duomenys neskelbtini). Važiuodamas nevartojo alkoholio, galėjo būti nustatytas 2,6 promilių neblaivumas. Supranta, kad pavogė kito asmens automobilį. Jis būtų važiavęs pas J. grąžinti automobilį, jeigu nebūtų sustabdę pareigūnai. Kai sustabdė, neskambino J. dėl automobilio. Nežino, galbūt galėjo važiuojant jam skambinti kiti asmenys ar nukentėjusysis. Neatkreipė į tai dėmesio.
Dėl 2022 m. birželio 20 d. epizodo kaltinamasis V. K. parodė, kad buvo susitaręs susitikti su pažįstamu, laukdamas, kol jis atvažiuos, nusprendė išgerti. Parduotuvė buvo toli, apie 3 ar 5 km, tai buvo Lavoriškių kaimas, pažįstamas sakė, kad turi automobilį, kuriuo ir nuvažiavo iki parduotuvės, o paskui juos sustabdė pareigūnai. Tą kartą vartojo alų, pripažįsta nustatytą neblaivumo laipsnį, draugas prie jo alkoholio nevartojo. Kaltinamojo teigimu, savo poelgius vertina blogai, gailisi. Vartoja alkoholį kartą per savaitę. Prieš tai dirbo užsienyje, o grįžęs prieš metus, neoficialiai dirbo statybose, padėdavo pažįstamiems.
Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Nukentėjusysis P. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. balandžio 17 d. apie 17 val. jis atvyko su drauge A. Z. į pažįstamo A. (A.), pravarde „F.“, namus, esančius (duomenys neskelbtini), tikslaus buto numerio nežino. Jie vartojo alkoholinius gėrimus, iš viso jų galimai buvo 7 asmenys, apie 20 val. atvyko iš matymo žinomas V. K.. 2022 m. balandžio 18 d. apie 4 val. jie buvo išvykę jam priklausančiu automobiliu Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki parduotuvės nusipirkti alkoholinių gėrimų. Automobilį vairavo V. L., kuris buvo blaivus. Grįžus pas A. į namus, V. L. ant stalo padėjo jo automobilio užvedimo raktus, tuo metu draugė A. pasakė, kad jis taip laisvai nedėtų daiktų matomose vietose ir, paėmusi automobilio raktą, įdėjo į savo striukės išorinės kišenę, o striukę padėjo kambaryje, ant televizoriaus. Tuo metu, kai A. įdėjo raktą į striukę, šį veiksmą matė galimai visi kambaryje buvę asmenys, todėl mano, jog V. K. tai taip pat matė. Po to visi toliau vartojo alkoholinius gėrimus iki 5 val. ryto ir ruošėsi eiti miegoti. V. K. paprašė jų pasakyti, kelintą valandą į šalia esančią autobusų stotelę atvyks autobusas, kuriuo, kaip jis nurodė, ketino vykti namo. Pabudus apie 10 val. ryte, jo draugas M. Š. pasakė, kad kieme, šalia daugiabučio, nėra jam priklausančio automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pasakęs M. Š., kad tikriausiai juokauja, nuėjo apžiūrėti šalia esančius namų ir daugiabučių kiemus, tačiau automobilio niekur nerado. Tada pasakė A., kad ji patikrintų savo striukės kišenę, ir, apžiūrėjusi striukę, ji pastebėjo, kad nebėra automobilio užvedimo spynos rakto. Jie įtarė, kad automobilį galėjo pagrobti V. K., nes jis vienintelis buvo pasišalinęs, todėl bandė jam paskambinti telefonu, tačiau V. K. į skambučius neatsakė. Po to jis, M. Š. ir „F.“ buvo nuvykę į V. K. motinos namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur sesuo nurodė, kad paskambinęs V. K. pranešė, kad buvo sustabdytas policijos pareigūnų vairuodamas jam priklausantį automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tada jis pranešė bendruoju pagalbos numeriu, kad buvo pavogtas jam priklausantis lengvasis automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė apie 1500 Eur. Atvykę pareigūnai pranešė, kad jam priklausantis automobilis buvo sustabdytas kažkur Nemenčinės pl., kurį vairavo neblaivus V. K., jog automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę. Pasak nukentėjusiojo, automobilio daiktadėžėje buvo apie 800 Eur grynais, kvitas dėl utilizuoto automobilio ir jame buvo nurodyta suma, kiek buvo išmokėta grynųjų pinigų. Nežino, ar V. K., vairuodamas jam priklausantį automobilį, pagrobė automobilio viduje buvusius pinigus. Jam priklausantis automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra 2002 m. laidos gamyklos, 2,5 l variklio tūrio, varomas dyzeliniu kuru, 132 kW variklio galios. Automobilyje garsinės signalizacijos įrengta nebuvo, jis buvo užrakinamas ir atrakinamas „centriniu“ užraktu su pulteliu. Automobilio kuro bake buvo apie pusę bako kuro, galimai apie 40 litrų. Automobiliui buvo priskirtas vienintelis užvedimo spynos raktas, kuris ir buvo pavogtas, daugiau papildomų raktų nebuvo. Automobilį jis įsigijo prieš 2 m. iš draugo M. Š.. Automobilis išoriškai ryškių apgadinimų neturėjo, tik priekinis bamperis buvo pritvirtintas medvaržčiais. Dėl jam priklausančio automobilio vagystės padaryta apie 1500 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 61–63).
Apklausiamas papildomai nurodė, kad pageidaus reikšti civilinį ieškinį. Taip pat nori patikslinti, kad pirko automobilį iš A. J.. Dar nėra priregistravęs, tačiau prižiūri jis. Be to, įvykio dieną, V. K. nedavė savo automobilio raktų ir neprašė, kad jis nuvažiuotų nupirkti alkoholio (1 t., b. l. 65–66, 68–69).
Liudytojas G. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. balandžio 18 d. 6. apie 11.30 val. patruliuodamas kartu su kolege, Nemenčinės pl. patikrinimui sustabdė automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio vairuotojo durų, pastebėjo vairuotojo vietoje sėdintį vyrą, kaip vėliau paaiškėjo – V. K.. Patikrinus asmens neblaivumą bekontakčiu alkoholio nustatymo matuokliu, matuoklis parodė „X“, todėl vairuotojo neblaivumas buvo patikrintas alkoholio nustatymo matuokliu ir pirmu pūtimu 11.13 val. buvo nustatytas 2,70 promilių neblaivumas, o antruoju pūtimu 11.29 val. – 2,60 promilių neblaivumas. V. K. judesiai buvo nekoordinuoti, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Kaip paaiškėjo vėliau, V. K. apskritai niekada nebuvo įgijęs ir neturėjo teisės vairuoti lengvojo automobilio kategorijos, todėl jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Kai automobilis buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę, gavo pranešimą, kad minėtas automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas ir jį pavogė V. K.. Asmuo buvo sulaikytas (1 t., b. l. 89–91).
Liudytojas A. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. balandžio 17 d. apie 18 val. pas jį su žmona į svečius atvažiavo draugai – P. Š. su drauge A., M. (jo pavardės nežino), po to prisijungė V. K.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek pamena, tą vakarą P. Š. nieko neprašė, kad kažkas nuvažiuotų į parduotuvę, ir niekas nevažiavo. Visi nuėjo miegoti, liko tik jis su P. Š. ir V. K.. Maždaug 4 val. V. K. jo ir P. Š. paprašė, kad pažiūrėtų, kada atvyks maršrutinis autobusas, kuriuo ketino važiuoti namo. Po to, kai V. K. susiruošė ir išėjo iš jo namų, jis su P. Š. nuėjo miegoti. Pabudę pamatė, kad nėra P. Š. automobilio Audi A4. Išėjęs su P. Š. į lauką pradėjo ieškoti automobilio, tačiau automobilio kieme nerado. Įtarė, kad automobilį galėjo pagrobti V. K., kadangi jis vienintelis buvo pasišalinęs. P. Š. bandė V. K. paskambinti telefonu, tačiau jis į skambučius neatsakė. Po to jis, M. ir P. Š. buvo nuvykę į V. K. motinos namus, kur jo sesuo nurodė, kad paskambinęs V. K. pranešė, kad buvo sustabdytas policijos pareigūnų vairuodamas automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tai sužinojęs P. Š. pranešė bendruoju pagalbos numeriu, kad buvo pavogtas jo automobilis. Kiek pamena, visą vakarą automobilio raktai gulėjo ant stalo. Kai dingo raktai, jam A. papasakojo, kad raktus pasidėjo į savo striukės kišenę. Pasak liudytojo, jis nematė, kaip V. K. paėmė raktus. Kadangi buvo neblaivus, ne visas aplinkybes pamena tiksliai (1 t., b. l. 95–97).
Liudytoja A. Z., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. balandžio 17 d. vakare jos vaikinui P. Š. paskambinęs draugas A. pakvietė į svečius, adreso nepamena. Atvykus buvo tik jis ir jo žmona, svečiuose vartojo alkoholinius gėrimus. Tiksliai nepamena, kuriuo metu atvyko M., kurio pavardės nežino, ir K., kurio vardo nepamena. Naktį atvyko V., su kuriuo P. Š. nuvyko dar nupirkti alkoholio. Grįžęs V. padėjo automobilio raktus virtuvėje ant stalo visiems matomoje vietoje ir visi toliau vartojo alkoholį. Paryčiais V. nuėjo miegoti ir pasakė jai paimti P. Š. automobilio raktus, kad niekam nekiltų noro girtam vairuoti. Juos įsidėjo į savo striukės kišenę, kurią padėjo kambaryje ant televizoriaus. Kiek pamena, K. paprašė, kad P. Š. pažiūrėtų maršrutinio autobuso tvarkaraštį ir nuėjo miegoti. Pabudusi nuėjo į virtuvę, jau buvo pabudęs M. su V., kuris ruošėsi važiuoti namo. Išėjęs V. grįžo už poros minučių ir, nuėjęs pas miegantį P. Š. į kambarį, paklausė jo, kur automobilis. Kiek pamena, P. Š. per miegus pasakė, kad paskolino. Po to V. išvažiavo namo. Ji pamatė, kad jos striukės kišenėje nėra automobilio raktų, tad nusprendė pažiūrėti, ar nėra automobilio. Nusileido į lauką ir šalia namo tikrai nebuvo P. Š. automobilio. Grįžusi pasakė jam, kad nėra jo automobilio. Jie pradėjo ieškoti, kas galėjo paimti raktus. Kažkas bandė skambinti K., tačiau jis nekėlė ragelio. Jie suprato, kad galimai raktus paėmė K., nes jo vienintelio nebuvo su jais. P. Š., A. ir M. nuvyko ieškoti automobilio. Už poros valandų grįžę papasakojo, kad K. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, nes vairavo neblaivus P. Š. automobilį. Nežino, kaip K. galėjo paimti raktus iš jos striukės, nes nematė, tačiau P. Š. tikrai negalėjo duoti jam savo automobilio (1 t., b. l. 101–103).
Liudytojas V. L., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. balandžio 18 d. apie 3 val. jam paskambino P. Š. ir paklausė, ar galėtų nuvežti juos į parduotuvę, sakė atvažiuoti adresu (duomenys neskelbtini), pas kažkokį „F.“. Atvykus P. Š. davė savo automobilio Audi raktelius, valstybinio numerio nepamena, ir kartu su P. Š. nuvyko į parduotuvę. Grįžę užėjo į butą, ten buvo maždaug 5 žmonės, iš jų pažinojo tik P. Š. ir M., kitus matė pirmą kartą, jų vardų ir pavardžių nežino. Buvo matyti, kad jie yra neblaivūs. Visi nuėjo į virtuvę, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Raktus nuo P. Š. automobilio padėjo virtuvėje ant stalo. Pasėdėjęs su visais, apie 5 val. nuėjo miegoti, prieš tai A. pasakė, kad ji paimtų automobilio Audi raktus, kad niekam nekiltų noras neblaiviems pasivažinėti. Nežino, kas vyko toliau, nes miegojo. Apie 9–10 val. jis išsikvietė taksi važiuoti namo, buvo pabudę ir kiti. Išėjęs į lauką pamatė, kad nėra P. Š. automobilio Audi, nes jis vakar paskutinis jį vairavo ir buvo palikęs stovėti netoli laiptinės. Tačiau toje vietoje P. Š. automobilio nebuvo. Paklausė P. Š., kur jo automobilis. P. Š., pagalvojęs, kad jis juokauja, atsakė, kad paskolino. Po to jis išvyko namo, maždaug už 15 min. paskambinęs P. Š. pasakė, kad tikrai automobilio nėra. Jis liepė P. Š. skambinti policijai. Nežino, kas paėmė automobilio raktelius, nes nematė. Vakare jam P. Š. paskambino ir pasakė, kad automobilio raktus paėmė V., kuris vairavo girtas ir dabar jo automobilis yra stovėjimo aikštelėje. P. Š. tikrai negalėjo duoti jam savo automobilio raktų, nes V. buvo neblaivus ir svetimiems žmonėms savo automobilio neduoda (1 t., b. l. 107–109).
Liudytojas R. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. birželio 20 d. apie 12.30 val. dirbdamas su specialistu E. G., Vilniaus r. sav., Lavoriškių sen., Lavoriškių k., Vilniaus g. 26, pastebėjo važiuojantį automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi automobilis atrodė netvarkingas, nusprendė jį sustabdyti patikrinimui. Sustabdžius paaiškėjo, kad automobilio vairuotojas – V. K., nuo kurio sklido alkoholio kvapas, todėl alkoholio matuokliu buvo patikrintas blaivumas ir 12.36 val. pirmu pūtimu nustatytas 2,00 promilių girtumas, 12.54 val. – 1,99 promilių girtumas. Patikrinus registruose, nustatyta, kad V. K. jau teistas už vairavimą būnant neblaiviu, nėra įgijęs teisės vairuoti tokio tipo transporto priemonių. V. K. buvo informuotas, kad jis sulaikomas (1 t., b. l. 180–182).
Liudytojas R. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam, jį pirko 2022 m. birželio 12 d. iš A. F., sumokėjo 350 Eur. 2022 m. birželio 20 d., tikslaus laiko nepamena, jis buvo Vilniaus r. sav., Lavoriškių sen., Lavoriškių k., pas pažįstamą, kur atvyko jo pažįstamas V. K.. V. K. apžiūrėjo jo automobilį ir paprašė nuvažiuoti į parduotuvę. Jis sutiko ir davė jam savo automobilio raktus. Jis nežinojo ir nesuprato, kad V. K. buvo neblaivus ir, kad jis prie vairo sėda apsvaigęs nuo alkoholio. Jei būtų žinojęs, būtų nedavęs savo automobilio. Taip pat nežinojo, kad V. K. neturi teisės vairuoti transporto priemonę. V. K. negrįžo su jo automobiliu ir po poros dienų paskambinęs pasakė, kad jį sulaikė dėl to, kad jis vairavo automobilį neblaivus (1 t., b. l. 186–187).
2022 m. balandžio 18 d. P. Š. protokole–pareiškime nurodyta, kad 2022 m. balandžio 18 d. apie 5 val. adresu (duomenys neskelbtini), iš daugiabučio namo kiemo buvo pavogtas jam priklausantis automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2002 m. gamybos, juodos spalvos, universalas, kurio vertė apie 1500 Eur. Jam padaryta 1500 Eur žala (1 t., b. l. 14–16).
Iš policijos įvykių registro išrašų matyti, kad 2022 m. balandžio 18 d. apie 12.37 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas P. Š. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), ryte pažįstamas V. K. iš kiemo pavogė jo automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, 2002 m., nuo automobilio raktus pavogė iš kišenės; taip pat 2022 m. birželio 20 d. apie 12.51 val. registruotas V1870 pranešimas apie tai, kad Vilniaus r. sav., Lavoriškių sen., Lavoriškių k., Vilniaus g. 26, sustabdytas automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas neblaivus (1 t., b. l. 18–19, 153).
2022 m. balandžio 18 d. vyriausiosios patrulės E. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. balandžio 18 d. apie 12.40 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu L. K. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), ryte pranešėjo pažįstamas V. K. iš kiemo pavogė pranešėjo automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2002 m., raktus pavogė iš kišenės. Atvykus į vietą, pranešėjas P. Š. paaiškino, kad apie 5 val. ryte išlydėjo savo pažįstamą V. K. iš namų, liepė jam autobusu važiuoti namo. Apie 10.30 val. atėjęs draugas M. Š. pasakė, kad jo automobilio Audi nėra kieme. Apėjo aplink esančius kiemus, tačiau automobilio nerado. Nuvykus pas V. K., jo motina paaiškino, kad automobilį sustabdė kažkur Nemenčinės pl. Automobilio raktelius jis pasiėmė iš jos draugės striukės kišenės, kuri gulėjo namuose ant televizoriaus. Automobilio nedavė ir važiuoti kažkur neleido, viskas įvyko jam nežinant. Pranešė policijai vėliau, nes galvojo, kad pavyks išsiaiškinti (1 t., b. l. 22).
2022 m. balandžio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas objektas yra daugiabučio namo kiemas esantis adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 23–29).
2022 m. gegužės 12 d. – 2022 m. gegužės 13 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimi vaizdo įrašai pateikti iš pareigūnų „Body“ kameros. Vaizdo įrašo „2022_0418_111138_004“ apačioje nurodyta „VLN_KPV_619724 2022/04/18 11:09:48“. Matyti, kad pareigūnas stovi prie automobilio Audi, kuriame sėdi vyras, kuris ikiteisminiam tyrimui žinomas, kaip įtariamasis V. K.. Pareigūnas paklausia V. K., ar jis turi vairuotojo pažymėjimą ir ar šiandien vartojo alkoholinius gėrimus. V. K. atsako, kad vairuotojo pažymėjimą turi, alkoholio nevartojo. Įrašo laiku 1.36 min. prie automobilio prieina kitas pareigūnas, kuris tikrina V. K. neblaivumą. V. K. tik iš trečio karto pavyksta patikrinti neblaivumą. 4.42 min. V. K. nustatytos 2,70 promilės. Vaizdo įraše „2022_0418_112945_005“ matyti, kaip prie tarnybinio automobilio stovi pareigūnai kartu su V. K., jam tikrinamas neblaivumas antrą kartą. Pareigūnas paklausia V. K., kada paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsako, kad vakar. Antru putimu V. K. nustatytas 2,60 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 30–32). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos byloje esančiuose vaizdo įrašuose.
2022 m. balandžio 18 d. vyriausiosios patrulės E. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, 2022 m. balandžio 18 d. apie 11.30 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu G. P., Nemenčinės pl. buvo sustabdytas automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. K.. Alkotesteriu pirmu pūtimu 11.13 val. jam buvo nustatytas 2,70 promilių neblaivumas, antru 11.29 val. – 2,60 promilių neblaivumas. Kaip paaiškėjo, V. K. niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonę. Kiek vėliau, gavo pranešimą, kad automobilis buvo pavogtas, jį pavogė V. K. (1 t., b. l. 35).
2022 m. balandžio 18 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad nustatyti V. K. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai. Alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARFM-0207 Nr. 1540532 kaltinamajam 11.13 val. nustatytas 2,70 promilių neblaivumas, o 11.29 val. – 2,60 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 36). Tokie patys rezultatai užfiksuoti ir minėto alkoholio matuoklio rodmenyse (1 t., b. l. 38–39).
Alkoholio matuoklio „Alcotest 7510“ Nr. ARFM-0207, Nr. 1540532 patikra galioja iki 2022 m. gegužės 7 d. (alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1540532) (1 t., b. l. 37).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Audi A6, 2002 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 1890 Eur (1 t., b. l. 52).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas K. M., o naujas savininkas nuo 2020 m. gruodžio 20 d. yra A. J., tačiau pridėtoje 2021 m. sausio 31 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje užfiksuota, kad A. J. pardavė šį automobilį P. Š. (1 t., b. l. 53–54).
2022 m. rugpjūčio 22 d. – 2022 m. rugpjūčio 23 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo „2022_0620_123700_009“ apžiūra. Įrašo apačioje nurodyta „VLN_KPV_619702 2022/06/20 12:36:57“. Matyti, kad pareigūnas prieina prie pilko automobilio Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo ir paprašo, kad jis pateiktų vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojas, kuris ikiteisminiam tyrimui žinomas kaip įtariamasis V. K., nurodo, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, pažymėjimas namie. Pareigūnas paklausia V. K., kam priklauso automobilis. Šis atsako, kad automobilis pusbrolio. Pareigūnas paklausia, alkoholį vartojo šiandien ar vakar. V. K. atsako, kad vakar. Pareigūnas paprašo, kad jis prieitų prie tarnybinio automobilio. Įrašo laiku 1.24 min. pareigūnas tikrina neblaivumą V. K., kuriam nustatytas 2,00 promilių neblaivumas. V. K. nurodo, kad vakar vartojo alkoholį, šiandien nevartojo (1 t., b. l. 154–156). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos byloje esančiame vaizdo įraše.
2022 m. birželio 20 d. specialisto R. M. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės kaip ir jo apklausos, vykusios ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 159).
2022 m. birželio 20 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad nustatyti V. K. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas ir nerišli kalba. Alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARJD-0006 Nr. 1709904, kaltinamajam 12.36 val. nustatytas 2,00 promilių neblaivumas, o 12.54 val. – 1,99 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 160). Tokie patys rezultatai užfiksuoti ir minėto alkoholio matuoklio rodmenyse (1 t., b. l. 162–163).
Alkoholio matuoklio „Alcotest 7510“ Nr. ARJD-02000607, Nr. 1709904 patikra galioja iki 2022 m. lapkričio 4 d. (alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1709904) (1 t., b. l. 161).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Opel Vectra, 1998 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 900 Eur (1 t., b. l. 170).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas I. A., tačiau pridėtose pirkimo–pardavimo sutartyse užfiksuota, kad nuo 2022 m. birželio 12 d. minėtą automobilį nupirko R. B. (1 t., b. l. 171–174).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako, be kita ko, ir tas, kas pagrobė automobilį. Vagystės dalyku gali būti tik svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-365-699/2017). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą.
Nagrinėjamoje byloje V. K. kaltinamas tuo, kad pagrobė svetimą turtą – automobilį. Byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia abejoti tuo, kad V. K., bylai reikšmingu laiku ir vietoje iš A. Z. striukės kišenės pagrobęs automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelius, užvedė automobilį ir juo išvažiavo.
Kaltinamasis V. K., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, teigė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje, paėmė ant stalo gulėjusius automobilio Audi raktelius. Pamanė, nuvažiuos į kaimą pasiimti pinigų ir sugrįš atgal. Nuvažiavęs į kaimą, ten užmigo ir važiuojant atgal jį sustabdė policijos pareigūnai. Pasak kaltinamojo, jeigu jo nebūtų sustabdę policijos pareigūnai, būtų važiavęs pas J. grąžinti automobilį. Kita vertus, kai jį sustabdė, neskambino J. dėl automobilio.
Teismų praktikoje nagrinėjant skirtingo pobūdžio bylas išaiškinta, kad kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-118-976/2015, 2K-195-693/2017 ir kt.). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Šioje byloje nenustatyta, kad V. K. minėtą automobilį būtų pasiėmęs tik laikinai, nesiekdamas jo užvaldyti ir naudoti savo nuožiūra. Kaip minėta, V. K. teigė, kad pasisavinti automobilio neketino, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo priešingai – jos patvirtina V. K. veikoje tyčią elgtis su P. Š. automobiliu kaip su savu. Pirma, kaltinamasis niekam nepranešė, kad ketina naudotis ar pasinaudojo P. Š. automobiliu. Tokią aplinkybę patvirtino pats kaltinamasis V. K., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu. V. K. paėmė automobilio raktelius tuo metu (naktį), kai kiti asmenys, taip pat transporto priemonės savininkas, miegojo. Nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kurios galėjo trukdyti V. K. pažadinti P. Š. ir paprašyti jo pasinaudoti automobiliu. Priešingai, kaltinamasis be nukentėjusiojo žinios pasiėmė automobilio raktelius. Nagrinėjamu atveju V. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir jo kaltės turinio nustatymui neturi reikšmės, kur automobilio rakteliai buvo – ant stalo ar liudytojos striukės kišenėje (kita vertus, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo ir liudytojos A. Z. parodymais, kad automobilio rakteliai buvo striukės kišenėje). Antra, tiek iš nukentėjusiojo P. Š., tiek iš liudytojų A. P., A. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad V. K., pagrobęs P. Š. priklausantį automobilį, neatsiliepė į nukentėjusiojo P. Š. skambučius. Apklausiamas teisme V. K. nurodė, kad galbūt ir galėjo jam skambinti kiti asmenys, tačiau jis į tai nekreipė dėmesio. Teismo vertinimu, asmuo, norėdamas laikinai pasinaudoti kitam asmeniui priklausančiu automobiliu, būtų pats ėmęsis priemonių informuoti transporto priemonės savininką ar atsiliepęs į automobilio savininko skambučius. Toks asmens elgesys, kai jis ketina laikinai pasinaudoti kitam asmeniui priklausančiu automobiliu ir nebando asmens apie tai informuoti, yra nelogiškas. Juolab, kaip matyti iš nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, nuvykus pas V. K. į namus, šio sesuo informavo, kad paskambinęs V. K. pranešė, kad buvo sustabdytas policijos pareigūnų vairuodamas P. Š. priklausantį automobilį. Kita vertus, nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis negalėjo pranešti nukentėjusiajam apie tai, kad jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Būtent šių aplinkybių visuma tik sustiprina pagrindą manyti, kad V. K. išties pagrobė nukentėjusiajam priklausantį automobilį, kadangi jis nebandė elgtis kaip sąžiningas ir rūpestingas asmuo, t. y. nebandė informuoti automobilio savininko. Trečia, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika – automobilio vagystė – buvo užkardyta tik dėl to, kad V. K., vairuodamas neblaivus, buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Byloje nėra duomenų, kad automobilio savininkas P. Š. būtų kalbėjęs ar kokiu nors kitu būdu išreiškęs valią, V. K. pasinaudoti jo automobiliu. Byloje esantis P. Š. pareiškimas policijai apie pagrobtą automobilį rodo, kad automobilio savininkas neketino nei skolinti, nei leisti paimti automobilį V. K., todėl V. K. automobilį užvaldė prieš savininko valią, t. y. neteisėtai. Ketvirta, automobilis kaltinamojo žinioje buvo gana nemažą laiką – nuo apie 5 val. ryto iki apie 11.30 val., kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Taigi V. K. turėjo pakankamai laiko informuoti automobilio savininką dėl transporto priemonės buvimo vietos. Penkta, akivaizdu, kad kaltinamasis galėjo imtis priemonių, kad kitais būdais nuvyktų namo, pavyzdžiui, išsikviesti taksi automobilį, sulaukti, kol pradės važiuoti viešasis transportas ar paprašyti, kad jis būtų nuvežtas nukentėjusiojo automobiliu. Kita vertus, V. K. nesielgė taip, juolab nenustatyta, kad tokiu paros metu (apie 5 val. ryto) kaltinamajam skubiai reiktų važiuoti namo.
Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad V. K. tyčia buvo nukreipta ne laikinai pasinaudoti automobiliu, o būtent užvaldyti svetimą turtą, t. y. suprato, kad jis paima kitam asmeniui priklausantį automobilį, kad tokiais veiksmais kitas asmuo neteks jam priklausančio automobilio, ir norėjo taip veikti. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad V. K. neblaivumas visiškai sutrukdė jam teisingai suvokti, kad automobilis nepriklauso jam. Teismas pažymi, kad vagystė objektyviai pasireiškia kaltininkui neteisėtai užvaldant svetimą turtą, t. y. įgyjant galimybę elgtis su tuo turtu kaip su savu, ir vagystės baigtumo momentu laikomas momentas, kai kaltininkas įgyja galimybę tą turtą valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią. Tai, kad kaltinamasis V. K. neturėjo išankstinio tikslo pasisavinti P. Š. priklausantį automobilį, neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Šioje byloje automobilio vagystė buvo baigta nuo to momento, kai V. K. išvyko svetimu automobiliu, t. y. faktiškai įgijo galimybę su juo elgtis kaip su savu ir savo nuožiūra, ką ir darė byloje nustatytomis aplinkybėmis, be to, pagrobtu automobiliu vėliau buvo sustabdytas neblaivus policijos pareigūnų. Anksčiau aptartos aplinkybės taip pat paneigia kaltinamojo versiją, kad jis važiavo grąžinti automobilį, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, juolab V. K. tuo metu buvo neblaivus, o KET draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam. Taigi kaltinamasis apskritai neturėjo teisės atlikti kokius nors veiksmus su automobiliu.
Byloje įrodyta, kad V. K. 2022 m. balandžio 18 d. apie 5 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš A. Z. striukės kišenės pagrobė automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio P. Š., užvedimo raktelius, po to (duomenys neskelbtini), kieme, rakteliais atrakinęs ir užvedęs automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juo išvažiavo, taip pagrobė svetimą, P. Š. priklausantį automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryta automobilio vagystė, todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nusikaltimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo (dėl 2022 m. balandžio 18 d. epizodo)
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Žemesnės instancijos teismas
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Audi A6, kai jo iškvėptame ore yra 2,60 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad V. K. vairavo automobilį Audi A6, be kita ko, patvirtina liudytojo G. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė priežasčių abejoti minėto liudytojo objektyvumu. Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – 2022 m. balandžio 18 d. vyriausiųjų patrulių E. B. ir E. M. tarnybiniuose pranešimuose ir vaizdo įrašuose, apžiūrėjus kitų objektų apžiūros protokolu, užfiksuotos aplinkybės, neblaivumo nustatymo aktas, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Analogiški duomenys dėl kaltinamojo neblaivumo užfiksuoti ir alkoholio matuoklio rodmenyse.
Taigi darytina išvada, kad kaltinamoji savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi V. K. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kaip nusikaltimas.
Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo (dėl 2022 m. birželio 20 d. epizodo)
Kaip minėta, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje taip pat vairavo automobilį Opel Vectra, kai jo iškvėptame ore yra 1,99 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina V. K. pareikštą kaltinimą. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu V. K. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – betarpiškai nagrinėjamą įvykį mačiusio liudytojo R. M., kuriuo teismas neturi pagrindo netikėti, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu; jo tarnybiniame pranešime išdėstytos analogiškos aplinkybės; policijos įvykių registro išrašas bei kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas V. K. tikrinimo metu nustatytas neblaivumas. V. K. neblaivumo faktą įrodo 2022 m. birželio 20 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad, patikrinus alkoholio matuokliu, V. K. šią dieną 12.54 val. nustatytas 1,99 promilių neblaivumas. Analogiški duomenys dėl kaltinamojo neblaivumo užfiksuoti ir alkoholio matuoklio rodmenyse. Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktais duomenimis (alkoholio matuoklio patikra galioja iki 2022 m. lapkričio 4 d.).
Taigi darytina išvada, kad kaltinamoji savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi V. K. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Žemesnės instancijos teismas
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę V. K., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. K. padarė tris baigtas tyčines (tiesiogine tyčia) nusikalstamas veikas, iš kurių viena – nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams – priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), o kitos dvi nusikalstamos veikos transporto eismo saugumui priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).
V. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). V. K. atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikaltimus būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes, neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą, jis vėl nusikalto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) dvylika kartų, taip pat už tos pačios rūšies nusikalstamas veikas, t. y. susijusias su nuosavybe ir transporto priemonės vairavimu, kai vairuoja neblaivus asmuo (2 t., b. l. 54–69). Jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jis taip pat baustas administracine tvarka, ne visos paskirtos baudos sumokėtos (2 t., b. l. 49–53). „Sodros“ duomenimis, kaltinamasis paskutinį kartą dirbo 2021 m. spalio mėn. Byloje nėra duomenų apie V. K. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. K. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. K. už padarytus nusikaltimus paskyrus laisvės atėmimo bausmes: už BK 178 straipsnio 2 dalyje nusikalstamą veiką – 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką (2022 m. balandžio 18 d. nusikalstama veika) – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką (2022 m. birželio 20 d. nusikalstama veika) – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs visas anksčiau bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nesutinka su gynėju, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. K. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus arešto bausmes. Pažymėtina, kad kaltinamajam anksčiau ne kartą buvo skiriamos arešto bausmės, tačiau jos jokios teigiamos įtakos asmens elgesiui nepadarė ir jis nusikalto vėl padarydamas šioje byloje įrodytas net tris nusikalstamas veikas. Taigi gynėjo prašomos bausmės rūšies parinkimas būtų pernelyg švelni valstybės reakcija į V. K. nusikalstamą elgesį.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos už BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, pridėjus dalį švelnesnių – po 4 mėnesius laisvės atėmimo – bausmių, paskirtų už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas (iš viso 8 mėnesius), ir V. K. paskirti subendrintą bausmę – 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Švelnesnių bausmių dalys pridedamos atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. K. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl V. K. yra priimta įsiteisėjusių procesinių sprendimų, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-924-827/2021 ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. teismo baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. e1-1584-617/2021, todėl yra teisinis pagrindas bendrinti jais paskirtas bausmes.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 64 straipsnio prasme nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, yra ir tas, kuris naują nusikalstamą veiką padarė po nuosprendžio už ankstesnes veikas paskelbimo, bet iki jo įsiteisėjimo. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes subendrina, vadovaudamasis BK 64 straipsniu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-220/2008, 2K-323/2011). Tai galioja ir teismo baudžiamojo įsakymo atveju (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-275-898/2018, 11 punktas).
V. K. šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarytos po to, kai buvo priimti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendis ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. teismo baudžiamasis įsakymas, todėl jam paskirtos bausmės yra bendrinamos BK 64 straipsnio tvarka.
Iš pataisos įstaigos gauto rašto matyti, kad V. K. iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės 2022 m. lapkričio 15 dienai yra atlikęs 5 mėnesius ir 16 dienų, taigi neatlikta laisvės atėmimo bausmė liko 14 d. Taip pat gauta informacija, kad kaltinamajam Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausmė nepradėta atlikti (2 t., b. l. 158). Pastebėtina, kad iš Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad, įskaičius V. K. taikyto laikino sulaikymo laiką (vieną dieną), jam likusi neatlikta bausmės dalis yra 59 paros arešto (2 t., b. l. 84–89).
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį – 10 dienų laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos ir neatliktos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį, taip pat dalį – 20 parų arešto (vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, viena arešto para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai) – bausmės, paskirtos ir neatliktos pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, ir V. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju V. K. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Kaltinamasis šioje byloje padarė tris nusikalstamas veikas. V. K., darydamas nusikalstamas veikas, turėjo neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, anksčiau daug kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn). Be to, jo nusikalstamas elgesys kartojasi, praeityje jis teistas dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo – vagystės ir vairavimo būnant apsvaigus. Jokių teigiamų V. K. asmenybę apibūdinančių aplinkybių nenustatyta. Aplinkybė, kad jam praeityje buvo ne kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau jis ir toliau nusikalsdavo, leidžia daryti išvadą, kad V. K. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis yra pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Žemesnės instancijos teismas
Iš pataisos įstaigos gauto rašto matyti, kad pataisos įstaiga, vadovaudamasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartimi (teikimo Nr. T-1264-827/2022), skaičiuoja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu V. K. paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pradžią nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. (nuo patvarkymo vykdyti nuosprendį pateikimo pataisos įstaigai dienos). Vadinasi, V. K. laikomas kaip atliekantis laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, jam šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė paskirti V. K. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) septyneriems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilių Audi A6 ir Opel Vectra verčių konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d.) nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
V. K. vairavo transporto priemones, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu vienu atveju 2022 m. balandžio 18 d. nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,60 promilių etilo alkoholio koncentracija, o kitu 2022 m. birželio 20 d. – 1,99 promilių etilo alkoholio koncentracija. 2022 m. balandžio 18 d. V. K. vairavo automobilį Vilniaus miesto ribose, 2022 m. birželio 20 d. vairavo užmiestyje, abiem atvejais dienos metu, kai įprastai tokiu laiku eismas yra intensyvus. Taigi nėra abejonių, kad V. K. abiem atvejais kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui ir tik dėl laimingo atsitiktinumo išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina ir tai, kad V. K. vairavo automobilius neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes tokia teisė jam jau buvo tris kartus atimta už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Tai didina V. K. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nes jis teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažintas vairuotoju, t. y. kurio įgūdžiai laikytini pakankamais vairuoti transporto priemonę.
Pažymėtina, kad neturint teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, yra būtinas. BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Taigi, nei BK, nei kiti teisės aktai nedraudžia taikyti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – asmeniui, kuris tokios teisės nebuvo įgijęs. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).
Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, jam ne kartą buvo paskirta tokio paties pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Tai itin neigiamai apibūdina V. K. asmenybę, kaip linkusią piktybiškai nesilaikyti KET. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 5 metams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d.). Pažymėtina, kad, priešingai, nei prašė prokurorė baigiamosios kalbos metu, nėra pagrindo skirti V. K. teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą ilgesniam terminui – 7 metams, nes nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo BK 68 straipsnio 2 dalies redakcija, nustačiusi švelnesnę atsakomybę, o nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi nauja BK 68 straipsnio 2 dalies redakcija laikytina sunkinančia nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, kuri neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 3 dalis).
Teismų praktikoje išaiškinta, kad galimybės įgyti teisę vairuoti transporto priemones draudimas gali būti taikomas ne anksčiau kaip įsiteisėjus nuosprendžiui, nes baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), o bausmė yra vykdoma tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Ankstesnis šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžios terminas asmeniui, neįgijusiam teisės vairuoti transporto priemones, sudarytų prielaidas pažeisti nekaltumo prezumpciją, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima. Pažymėtina ir tai, kad skiriasi asmens, įgijusio teisę vairuoti transporto priemones nusikalstamos veikos padarymo metu, ir asmens, tokios teisės neįgijusio, teisinė padėtis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-217-697/2022). Šių aplinkybių kontekste, sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – termino pradžios, reikšmingos BK 68 straipsnio 4 dalyje ir BPK 357 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos. Pagal BK 68 straipsnio 4 dalį uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo. BPK 357 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu uždraudimas naudotis specialia teise paskirtas kartu su laisvės atėmimo arba arešto bausme, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradedamos vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos.
Atsižvelgiant į tai, kad V. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė, aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo terminas skaičiuotinas nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos arba lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).
V. K. padarė nusikalstamas veikas naudodamasis automobiliais Audi A6 ir Opel Vectra, kurie laikytini nusikalstamų veikų padarymo priemonėmis. Šios transporto priemonės nusikalstamų veikų padarymo metu nuosavybės teise priklausė P. Š. ir R. B. (1 t., b. l. 53–54, 171–174). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėti automobiliai atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jie objektyviai priklauso tretiesiems asmenis – P. Š. ir R. B., svarstytinas klausimas dėl šių automobilių vertę atitinkančių pinigų sumų išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad Audi A6 transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos (1890 Eur) (1 t., b. l. 52) išieškojimas ir Opel Vectra atitinkančios pinigų sumos (900 Eur) (1 t., b. l. 170) iš V. K. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytiems nesunkiems nusikaltimams ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo V. K. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo V. K. išieškotina konfiskuotino turto vertė su PVM – 1890 Eur už automobilį Audi A6 ir 900 Eur už automobilį Opel Vectra.
VI. Kiti klausimai
Nukentėjusysis P. Š. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 194,21 Eur turtinės žalos atlyginimo, nes jam priklausantis automobilis dėl V. K. padarytos nusikalstamos veikos buvo priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Nukentėjusysis sumokėjo minėtą pinigų sumą už jam priklausančios transporto priemonės laikymo laiką minėtoje aikštelėje, pridėjo kvitą (1 t., b. l. 79, 86). Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos ir nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Su tokios žalos atlyginimu taip pat sutiko V. K., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu. Todėl P. Š. civilinis ieškinys tenkinamas ir priteisiamas iš kaltinamojo.
V. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, specialiosios teisės sustabdymai ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 136–139; 2 t., b. l. 22–29). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
V. K. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. balandžio 18 d. 13.40 val. iki 2022 m. balandžio 19 d. 14.14 val. (dvi dienos); nuo 2022 m. birželio 20 d. 12.30 val. iki 2022 m. birželio 21 d. 10.30 val. (viena diena) (1 t., b. l. 115–116, 120–123; 2 t., b. l. 5–7, 9–11). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą voką, kuriame yra CD laikmena, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. lapkričio 3 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už kaltinamąjį V. K. gynusio advokato darbo užmokestį. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes kaltinamasis V. K. buvo suimtas kitame ikiteisminiame tyrime (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjant baudžiamąją bylą, buvo paskirtas ginti advokatas įvertinus tai, kad V. K. buvo suimtas kitame ikiteisminiame tyrime ir jo galimybės susirasti gynėją savarankiškai buvo apsunkintos. Be to, byloje nustatyta, kad kaltinamasis niekur nedirba, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga ir šiuo aspektu. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant kaltinamąjį nepriteistinos.
Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
V. K. (V. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (2022 m. balandžio 18 d. nusikalstama veika), ir paskirti jam 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (2022 m. birželio 20 d. nusikalstama veika), ir paskirti jam 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, pridėjus dalį švelnesnių – po 4 mėnesius laisvės atėmimo – bausmių, paskirtų už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas (iš viso 8 mėnesius), ir V. K. paskirti subendrintą bausmę – 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. paskirti bausmę – 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, taikyti dalinį bausmių sudėjimo būdą ir prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį – 10 dienų laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos ir neatliktos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį, taip pat dalį – 20 parų arešto (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, viena arešto para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai) – bausmės, paskirtos ir neatliktos pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, ir V. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 15 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti šioje byloje V. K. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. balandžio 18 d. 13.40 val. iki 2022 m. balandžio 19 d. 14.14 val. (dvi dienos); nuo 2022 m. birželio 20 d. 12.30 val. iki 2022 m. birželio 21 d. 10.30 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
V. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, specialiosios teisės sustabdymus ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 (penkeriems) metams (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d.)). Šį terminą skaičiuoti nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos arba lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę:
1) nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 1890 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų devyniasdešimt eurų) – konfiskavimą valstybės naudai.
2) nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 900 Eur (devynių šimtų eurų) – konfiskavimą valstybės naudai.
Iš V. K. priteisti nukentėjusiajam P. Š. (P. Š.) 194,21 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt keturis eurus ir dvidešimt vieną euro centą) turtinės žalos atlyginimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą voką, kuriame yra CD laikmena, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Iš V. K. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą
1) automobilių vertes atitinkančią pinigų sumą mokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų:
1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;
2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;
3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;
4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;
5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar
6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.
Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610, paskirtyje nurodyti bylos numerį;
2) sumokėjus automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (V. K. turi teisę apskųsti nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.