Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažinta trečdaliu, P. K. paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme iš dalies jas sudedant (BK 63 str. 1, 4, 9 d.), P. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkiems) mėnesiams, bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2018 m. sausio 25 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis ginčija jam paskirtos bausmės rūšį bei jos dydį, pateikia alternatyvius prašymus – skirti švelnesnę bausmės rūšį (areštą) arba nustatyti minimalų laisvės atėmimo bausmės terminą (tris mėnesius). Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik šioje apimtyje.BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos kelios bausmės rūšys – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas P. K. skirtinos bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį įvertino padaryto nusikaltimo sunkumą (BK 140 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų), ankstesnius teistumus už smurtą artimoje aplinkoje sugyventinės V. M. atžvilgiu, P. K. turimas problemas dėl alkoholio vartojimo (nusikalstama veika padaryta esant neblaiviam, ne kartą baustas administracine tvarka dėl viešosios tvarkos pažeidimų, kurie padaryti esant apsvaigus nuo alkoholio), taip pat įvertinta P. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Įvertinęs šias aplinkybes teismas parinko P. K. griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydį nustatė šiek tiek didesnį nei numatytas bausmės minimumas (skirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažintas trečdaliu iki keturių mėnesių laisvės atėmimo). Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus - sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiems asmenims skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas P. K. bausmę, šių įstatyminių nuostatų nepažeidė.2017 m. per trijų mėnesių laikotarpį (nuo rugsėjo mėnesio pradžios iki lapkričio mėnesio pabaigos) P. K. smurtą nukentėjusiosios V. M. atžvilgiu naudojo tris kartus, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, jis atitinkamai nuteistas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. baudžiamuoju įsakymu, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. baudžiamuoju įsakymu bei šioje byloje skundžiamu nuosprendžiu. Pirmą kartą P. K. buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį gydytis nuo alkoholizmo. Už antrąją nusikalstamą veiką jam skirta griežtesnė bausmės rūšis – areštas. Tačiau P. K., neįsiteisėjus ankstesniam sprendimui (Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. baudžiamajam įsakymui), apie kurį žinojo naujos veikos padarymo metu, 2017 m. lapkričio 25 d. ir vėl nusikalto. Kaip matyti, už ankstesnes nusikalstamas veikas P. K. skirtos švelnesnės bausmės rūšys jokios įtakos nepadarė ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Apeliaciniame skunde P. K. atsakomybę dėl jo panaudoto fizinio smurto bando perkelti nukentėjusiajai, nurodo, jog V. M. kartu su P. K. nuolat geria alkoholį, po to savo veiksmais jį provokuoja. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusiosios provokuojantis ar rizikingas elgesys būtų turėjęs įtakos veikos padarymui. Antra, net jei V. M. ir vartojo alkoholį kartu su P. K., ši aplinkybė nesudarė pagrindo naudoti prieš ją fizinį smurtą. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka, jog bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas – nagrinėjamoje byloje P. K. parinkta pagrįstai. Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą galima skirti laisvės atėmimą iki dvejų metų, taigi numatytos bausmės vidurkis – vieneri metai ir pusantro mėnesio. P. K. buvo paskirta daugiau nei dvigubai už numatytą vidurkį mažesnė bausmė – šeši mėnesiai. Jos dydis, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažintas trečdaliui ir P. K. faktiškai nustatytas artimas bausmės minimumui laisvės atėmimo bausmės terminas – keturi mėnesiai. Įvertinus P. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.), padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, ankstesnius teistumus, toks bausmės terminas, skiriant realią laisvės atėmimo bausmę pirmą kartą, teisėjų kolegijos vertinimu nėra per griežtas. Skunde nurodomi nuteistojo planai (gydymasis nuo alkoholizmo, noras dirbti, padoriai gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios) teisėjų kolegijos vertinimu galės būti įgyvendinti atlikus paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Tad įvertinant aukščiau visas nurodytas aplinkybes P. K. apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bausmių bendrinimo

Skundžiamu nuosprendžiu P. K. paskirta 4 mėnesių (po BK 64¹ straipsnio nuostatų pritaikymo) laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, buvo subendrinta iš dalies sudedant su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 90 parų arešto bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas penkiems mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, prie minėtu nuosprendžiu paskirtos keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridėjo dalį - 30 parų arešto bausmės, paskirtos 2017 m. lapkričio 8 d. baudžiamuoju įsakymu bei nusprendė paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2018 m. sausio 25 d. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtą bausmę buvo įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal paminėtą Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. baudžiamąjį įsakymą. Nors šis klausimas apeliaciniame skunde ir nekeliamas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju BK 63 straipsnio nuostatos bendrinant P. K. atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes taikytos nepagrįstai. P. K. nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė 2017 m. lapkričio 25 d., t. y. po Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, šiam baudžiamajam įsakymui dar neįsiteisėjus (baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 29 d.). Pagal formuojamą teismų praktiką, tokia situacija, kuomet nusikalstama veika padaroma po nuosprendžio priėmimo, nors jam ir neįsiteisėjus, pripažįstama nusikaltimų recidyvu (kasacinės nutartys 2K-203/2009, 2K-323/2011, 2K-365/2011, 2K-477/2011). Esant nusikaltimų recidyvui paskirtos bausmės bendrinamos ne BK 63 straipsnio, kaip tai padarė apylinkės teismas, o BK 64 straipsnyje nurodytais pagrindais. BK 64 straipsnis, priešingai nei BK 63 straipsnio 9 dalis, nenumato ankstesniu nuosprendžiu paskirtos, visiškai ar iš dalies atliktos bausmės įskaitymo į paskirtą subendrintą bausmę. Taigi BK 63 straipsnio nuostatos bendrinant bausmes yra palankesnės nei taisyklės, numatytos BK 64 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju P. K. buvo pritaikytos būtent palankesnės, BK 63 straipsnyje įtvirtintos, bausmių bendrinimo taisyklės. Pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro skundas (BPK 320 str. 4 d.). Šiuo atveju prokuroro skundas gautas nebuvo, taigi pagrindo keisti P. K. paskirtų bausmių bendrinimą, kaip to prašė posėdžio metu prokuroras (nebendrinti paskirtų bausmių), šiuo atveju nėra. Nuosprendžio vykdymo metu kylantys klausimai, abejonės ir neaiškumai nagrinėjami vadovaujantis BPK 361, 362 straipsnių nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. K. apeliacinį skundą atmesti.