Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13

2026 m. kovo 2 d.

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovei Renatai Kizienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį (patikslintą) atsakovui Ž. L. dėl teismo sprendimu nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio išlaikymo dydžio padidinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.3. Raseinių apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu buvo nustatyta K. L. gyvenamoji vieta su jo motina J. L. jos gyvenamojoje vietoje ir priteista iš Ž. L. po 150,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį išlaikymui iki K. pilnametystės. Šios sumos aiškiai nepakanka išlaikyti sūnų K., ji didintina iki 300,00 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

7. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad nepilnamečių vaikų R. L., gimusios (duomenys neskelbtini), N. L., gimusio (duomenys neskelbtini), V. L., gimusios (duomenys neskelbtini), K. L., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė J. L. ir atsakovas Ž. L. (b. l. 4-7). Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-231-1009/2016 buvo nutraukta ieškovės J. L. ir atsakovo Ž. L. santuoka, nepilnamečių vaikų R. L., N. L. ir V. L. gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina J. L., jos gyvenamojoje vietoje, iš Ž. L. priteistas materialinis išlaikymas R. L., N. L. ir V. L. periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis (indeksuojant jas įstatymų nustatyta tvarka) kiekvienam po 70,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2016 m. sausio 21 d., iki jų pilnametystės, nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesta valdyti J. L.. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. rugpjūčio 24 d. Sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7319-1138/2021 nustatyta nepilnamečio vaiko K. L. gyvenamoji vieta su jo motina J. L., jos gyvenamojoje vietoje, nustatyta tėvo Ž. L. bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. L. tvarka, priteistas iš atsakovo Ž. L. materialinis išlaikymas nepilnamečiam vaikui K. L. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150,00 Eur, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieškinio pateikimo dienos 2021 m. birželio 4 d. iki vaiko pilnametystės, iš atsakovo Ž. L. priteistas 4 965,00 Eur materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui K. L. įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2021 birželio 3 d., nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesta valdyti J. L. (b. l. 8-9).

8. Iš 20205 m. gruodžio 16 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažymos apie pajamas matyti, kad ieškovė J. L. 2025 metais gavo 973,00 Eur dydžio išmoką vaikams, 2025 m. sausio-kovo mėnesiais gavo 118,60 Eur šildymo išlaidų kompensaciją, 2025 m. liepos mėnesį gavo 560,00 Eur paramą mokinio reikmėms įsigyti. Iš viso per 2025 metus ieškovė gavo 12 591,80 Eur dydžio išmokas (pajamas) (b. l. 11). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2025 m. gruodžio 16 d. pažymoje apie asmeniui išmokėtas išmokas užfiksuota, kad K. L. gauna šalpos neįgalumo/negalios pensiją, kurios dydis 2025 metais buvo 372,00 Eur per mėnesį (b. l. 12). Tuo tarpu byloje nėra duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas ar turimą turtą, bylos duomenimis, atsakovas šiuo metu Lietuvoje nedirba.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, ši pareiga kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti, todėl šios prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Vaiko išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas jam tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

10. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

11. Nagrinėjamu atveju, ieškovė J. L. prašė padidinti materialinio išlaikymo dydį šalių nepilnamečiams vaikams R. L., N. L. ir V. L. nuo 2016 m. gegužės 25 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu priteistų 70,00 Eur iki 300,00 Eur per mėnesį, bei nepilnamečiam vaikui K. L. nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu priteistų 150,00 Eur iki 300,00 Eur per mėnesį.

12. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

13. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama pirmiausiai geriausių vaikų interesų principo svarba. Pagal teismo praktiką tais atvejais, kai ieškiniu prašoma pakeisti anksčiau teismo įsakymu nustatytą išlaikymo dydį, teismo atliekamas vertinimas negali apsiriboti tik CK 3.201 straipsnyje įtvirtintų išlaikymo dydžio pakeitimo kriterijų – ar iš esmės pasikeitė vieno iš tėvų finansinė padėtis arba vaiko poreikiai, lyginant su teismo įsakymo išdavimo momentu buvusiomis aplinkybėmis, – vertinimu. Tokio pobūdžio bylose teismas turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų tiek CK 3.192 straipsnyje, tiek CK 3.201 straipsnyje, vertinimą, todėl kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013 suformuluota taisyklė netaikytina tais atvejais, kai prašoma pakeisti ankstesniu teismo įsakymu priteistą išlaikymo dydį. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamoje byloje teismai, spręsdami išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turėjo taikyti CK 3.192 straipsnį, įvertinti teismo įsakymu iš ieškovo priteisto išlaikymo dydžio proporcingumą ieškovo turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

14. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad kas mėnesį vieno vaiko išlaikymui reikia po 600,00 Eur. Išlaidos maistui sudaro 300,00 Eur, higienos prekės, vaistai ir vitaminai – 150,00 Eur, taip pat reikalingos lėšos drabužiams ir avalynei, dienpinigiams, mokslo reikmenims. Nurodė, kad 300,00 Eur suma iš tėvo užtikrintų minimalius vaikų poreikius.

15. Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečių poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.).

16. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus bei šalių nurodytas aplinkybes, į tai, kad po 2016 m. gegužės 25 d., kai buvo priteistas išlaikymas vaikams, praėjo apie 10 metų, o nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo priėmimo – virš 4 metų, vaikai lanko mokyklą, sūnui K. L. paskirta šalpos neįgalumo/negalios išmoka, iš ko galima daryti išvadą, kad jam nustatytos tam tikros sveikatos problemos, vertintina, kad iš esmės pasikeitė nepilnamečių vaikų poreikiai. Pagal turimus duomenis, ieškovės turtinė padėtis vertintina kaip sunki, ji šiuo metu nedirba, jos gaunamas pajamas sudaro išmokos vaikams, ji augina ir dar vieną sūnų, gimusį (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), kurį taip pat reikia išlaikyti. Atsakovas prieštaravimų dėl išlaikymo dydžio padidinimo nepateikė, nesant duomenų apie atsakovo sunkią turtinę padėtį, teismas, įvertinęs nepilnamečių vaikų poreikius, tai, kad atsakovui taip pat tenka pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, sprendžia, jog reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo tenkintinas visiškai ir materialinio išlaikymo suma didinama iki 300,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, nustatant, kad priteistas išlaikymas indeksuojamas nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Įvertinus bylos šalių turtinę padėtį ir nepilnamečių vaikų poreikius, kuriems tenkinti atsakovui prisidedant 300,00 Eur, ieškovei prisidedant likusia dalimi, būtų užtikrinami ne tik išaugę vaikų būtinieji, bet ir jų laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos, gabumų lavinimo etc. poreikiai, o išlaikymas iš esmės atitiktų orientacinį minimalios mėnesinės algos (šiuo metu 1 153,00 Eur bruto) kriterijų. Kartu teismas pažymi, kad duomenų, jog atsakovas dėtų pastangas gauti pajamas, ar jų negalėtų gauti dėl sveikatos būklės, byloje nėra. Taip pat nėra ir duomenų apie sunkią atsakovo turtinę padėtį, negalėjimą teiki ieškovės prašomo dydžio išlaikymo, turėjimą kitų išlaikytinų asmenų. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovo turtinės padėties pasikeitimas (nedarbingumas, finansinės padėties pablogėjimas ir pan.), taip pat gali sudaryti pagrindą peržiūrėti priteisto išlaikymo dydį, atsakovui ateityje su ieškiniu kreipiantis į teismą.

17. Teismas pažymi, kad sprendžiant priešingai, nepadidinus išlaikymo teismo nurodyta suma, geriausi vaikų interesai nebūtų užtikrinti, juolab, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad išlaikymo padidinimas atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Padidinta išlaikymo suma priteistina nuo kreipimosi į teismą dienos – 2026 m. sausio 13 d.

18. Ieškovė skirtina vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

19. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad turėtų būti patikslintina ir bendravimo su vaikais tvarka. Reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo buvo pareikštas pirminiame ieškinyje, kuris, teismui nustačius trūkumus, buvo patikslintas, o patikslintame ieškinyje reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo ar patikslinimo nebuvo išreikšta, duomenų apie tarp atsakovo ir vaikų vykstantį (ar nevykstantį) bendravimą byloje nėra pateikta, šiuo klausimu išvadą teikianti institucija taip pat nepasisakė. Esant būtinybei, dėl bendravimo tvarkos patikslinimo ieškovė gali kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu.

20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

21. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu suteikta 100 proc. finansuojama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (b. l. 2-3), todėl ji atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl materialinio išlaikymo padidinimo. Byloje mokėtinas 302,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 302,00 Eur žyminio mokesčio.

22. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. kovo 2 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 289,58 Eur išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma priteistina valstybės naudai iš atsakovo.

23. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 8,00 Eur dydžio sumos (minimali valstybei priteistina suma), todėl iš šalių nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti 2016 m. gegužės 25 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-231-1009/2016 nustatytą išlaikymo iš Ž. L. nepilnamečiams vaikams R. L., N. L. ir V. L. dydį, ir iš Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaikų R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamą sumą padidinti iki 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 0 ct) kiekvienam vaikui per mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad ši išlaikymo suma mokama nuo 2026 m. sausio 13 d. iki vaikų pilnametystės.

Pakeisti 2021 m. rugpjūčio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7319-1138/2021 nustatytą išlaikymo iš Ž. L. nepilnamečiam vaikui K. L. dydį, ir iš Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaiko K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamą sumą padidinti iki 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 0 ct) per mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad ši išlaikymo suma mokama nuo 2026 m. sausio 13 d. iki vaiko pilnametystės.

Nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti valdyti ieškovei J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo padidinimo vykdyti skubiai.

Priteisti valstybei iš atsakovo Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 302,00 Eur (tris šimtus du eurus 0 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300), įmokos kodas – 5662.

Priteisti valstybei iš atsakovo Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 289,58 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 58 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300), įmokos kodas – 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.