- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-09
- Bylos Nr.
- e2-2040-1043/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17171-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Ieškovas
- V. E.
- Atsakovas
- M. M. M. I. E.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. E. ieškinį atsakovui M. M. M. I. E. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai
1. Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą Kairo civilinės būklės reikalų biure, Egipte ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 54, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – G., o atsakovui – E.; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini)civilinės būklės reikalų biure, (duomenys neskelbtini). Santuokinio gyvenimo pradžioje santykiai buvo normalūs, tarpusavyje sutarė gerai, tačiau praėjus mėnesiui po santuokos sudarymo šalių santykiai pašlijo. Jie dažnai pykdavosi, išryškėjo charakterių skirtumai, požiūris gyvenimą, nebeliko vieningų tikslų. Jau kuris laikas šalys neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Atsakovas palaipsniui pasidarė niekuo nepatenkintas, nesukalbamas, nuolat būdavo blogos nuotaikos, todėl dėl atsakovo charakterio ir elgesio santuokinis gyvenimas pasidarė neįmanomas. Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Santuokoje šalys jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo. Kreditorių neturi. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti mergautinę pavardę – G. (b. l. 3–5).
3. Ieškovė teismo posėdžio metu pavirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad su atsakovu bendro ūkio neveda nuo 2016 m. sausio mėnesio. 2015 m. vasarą atsakovas atvyko į Lietuvą. Kartu gyveno ieškovės name, tačiau atsakovo tikslai buvo kitokie, jis nenorėjo gyventi kartu su ieškove, per internetą ieškojo vis kitų pažinčių, todėl ieškovė neapsikentusi išvijo atsakovą iš namų. Atsakovas išvyko į V., tačiau vėliau grįžo į K., kur šiuo metu ir gyvena. Su atsakovu kartais susirašo internetu. Atsakovas ieškovei nurodė savo gyvenamosios vietos adresą, tačiau teismo siųstų procesinių dokumentų nepaėmė. Santuokos metu abi šalys nedėjo pastangų išsaugotų šeimą. Santuokos metu su atsakovu jokio turto neįgijo (2020 m. spalio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 06 min. 20 sek.–19 min. 05 sek.).
II. Atsakovo argumentai
4. Atsakovo kuratorė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad kuratorei nėra žinoma atsakovo nuomonė dėl kaltės klausimo, o taip pat nėra ir jokių duomenų byloje dėl kurio iš sutuoktinio kaltės nutrūko šeimos bendras gyvenimas. Kaip nurodo ieškovė, bendro ūkio ir šeimyninio gyvenimo šalys neveda, gyvena atskirai, nesusitinka, todėl yra pagrindas manyti, kad atsakovas neketina toliau gyventi su ieškove, todėl yra pagrindas santuoką nutraukti. Atsakovas gyvena E., abi šalys nepageidauja išsaugoti šeimos ir nededa pastangų, kad ji būtų išsaugota, nebuvo vienas kitam pakankamai lojalūs, todėl manytina, kad ieškovės reikalavimas santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės yra pagrįstas. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo. Šiais ieškovės argumentais nėra pagrindo abejoti, nes byloje pateikti dokumentai patvirtina šiuos faktus. Kuratorė neturi duomenų, kad šalys būtų įgiję kokio nors kitokio kilnojamojo turto – namų apyvokos daiktų, buities, technikos prekių, kurį kaip teigia ieškovė pasidalino su atsakovu prieš kreipiantis į teismą. Atsakovas Lietuvoje negyvena, yra išvykęs į E., todėl tikėtina, kad jeigu ir šalys buvo įgiję kažkokį kilnojamąjį turtą, tai jis buvo pasidalintas. Šalys nepateikė teismui duomenų, kad jie turėtų kažkokių kreditorių. Atsakovo kuratorė neprieštarauja, kad ieškovė po santuokos nutraukimo pasiliktų savo mergautinę pavardę (b. l. 50–52).
5. Atsakovo kuratorė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad iš ieškovės paaiškinimų tikėtina, kad šalys bendro ūkio neveda nuo 2016 m. Abi šalys nedėjo pastangų, kad šeima būtų išsaugota, nes ieškovė posėdžio metu pripažino, kad atsakovo paprašė išeiti iš namų. Atsakovas yra išvykęs į E., todėl mano, kad jis nepageidauja išsaugoti šeimos. Dėl kilnojamojo turto, kuratorė daro prielaidą, kad atsakovas išvykdamas iš ieškovės su savimi apsiėmė visus savo asmeninius daiktus (2020 m. spalio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 25 sek. – 23 min. 12 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas visiškai.
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės
6. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) civilinės būklės reikalų biure, kuri buvo apskaityta (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 54. Ieškovės nuomone, santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
7. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).
8. Ieškovė, reikšdama reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų šalių kaltės, nurodė, jog pagrindinė santuokos iširimo priežastis yra ta, kad šalys nuo 2016 m. sausio mėnesio kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, abu sutuoktiniai nedėjo pastangų išsaugoti šeimą bei nebuvo vienas kitam lojalūs.
9. Teismas, atsižvelgęs į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, konstatuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Dėl termino susitaikyti nustatymo
10. CK 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu negyvena daugiau nei 4 metus, nepalaiko ryšių, neveda bendro ūkio ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, laikytina, kad santuoka yra faktiškai iširusi, todėl terminas sutuoktiniams susitaikyti nenustatytinas.
Dėl bendro santuokinio turto balanso sudarymo ir šio turto padalijimo
11. Spręsdamas nutraukti santuoką teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendra sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Esant abejonių prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas turi taikyti turto bendrumo prezumciją, įtvirtintą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė
12. Ieškovei 2011 m. gruodžio 6 d. apylinkės teismo sprendimo pagrindu priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kadangi šis turtas buvo įgytas iki santuokos su atsakovu sudarymo, todėl vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, šis turtas laikytinas asmeniniu ieškovės turtu ir yra nedalintinas. Atsakovo vardu nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, nėra. Šalys santuokos metu jokių transporto priemonių nėra įgijusios, ką patvirtina valstybės įmonės „Regitra“ pažymos. Ieškovė nurodė, kad visus kitus kilnojamuosius daiktus pasidalino iki santuokos nutraukimo. Vedybų sutarties nėra sudarę.
13. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad santuokos metu sutuoktiniai jokių prievolių kreditoriams neįgijo.
Dėl kitų klausimų reikalingų išspręsti nutraukiant santuoką
14. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti mergautinę pavardę, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama pavardė G., o atsakovui paliekama prigimtinė pavardė – E.
15. Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta, išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Ieškovė nurodė, kad išlaikymo sau nereikalauja, atsakovas reikalavimo dėl išlaikymo iš sutuoktinės taip pat nepareiškė, todėl išlaikymas vienam iš kito nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
16. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
17. Ieškovei 2019 m. liepos 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) Kauno skyriaus sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)19-T-3485-12326 suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba. Antrinę teisinę pagalbą teikti buvo paskirta advokatė M. L.. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. spalio 23 d. pažyma Nr. (12.33) PT-4965, patvirtinanti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro advokato užmokestis – 117,00 Eur, bei kitos su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusios išlaidos – 117,60 Eur, iš viso 234,60 Eur. Teismas, įvertinęs advokatės teiktas paslaugas, bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, taip pat Rekomendacijose nurodyto maksimalaus užmokesčio dydį, sprendžia, kad išlaidos už advokato darbą yra pagrįstos ir atitinkančios Rekomendacijose nustatytus dydžius. Taigi, ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteisiamos 234,60 Eur advokato išlaidos valstybės naudai.
18. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteisiamas 75,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė, reikšdama ieškinį, buvo atleista 2019 m. liepos 29 d. Tarnybos sprendimo Nr. Nr. 2.1-(NTP-2)19-T-3485-12326 pagrindu ir 14,23 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 89,23 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti ieškovės V. E. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. M. M. I. E. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) civilinės būklės reikalų biure, įregistruotą 2013 m. balandžio 10 d. Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 54, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei V. E. palikti mergautinę pavardę – G., o atsakovui M. M. M. I. E. palikti prigimtinę pavardę – E..
Priteisti iš atsakovo M. M. M. I. E. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 234,60 Eur (dviejų šimtų trisdešimt keturių eurų 60 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos: akcinė bendrovė „Swedbank“, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė „Citadele“, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, akcinė bendrovė Luminor bankas, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, „Danske Bank A/S“, Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.
Priteisti iš atsakovo M. M. M. I. E. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 89,23 Eur (aštuoniasdešimt devynių eurų 23 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Teismo sprendimo patvirtiną kopiją ne vėliau nei sekančią darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Kauno rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.