- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-10
- Bylos Nr.
- e2S-649-467/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02612-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- Vytauto Didžiojo universitetui, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarties laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovui D. S. ieškinį atsakovams Vytauto Didžiojo universitetui, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. S. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti bylos nagrinėjimą neviešu; 2) kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl bylos teismingumo; 3) atnaujinti terminą skundui paduoti, jeigu jis būtų praleistas; 4) atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo; 5) teismo iniciatyva įtraukti reikalingas bylos šalis, kurių dėl savo nežinojimo galėjo nenurodyti pareiškėjas, taip pat teismo iniciatyva prašoma pakeisti atsakovo (ų) ir trečiųjų asmenų padėtį, jeigu tai yra reikalinga, siekiant teisingai išnagrinėti bylą; 6) iš atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens išsireikalauti D. S. studento bylą ir visus kitus dokumentus, susijusius su pareiškėju; 7) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl skunde nurodytų teisės aktų galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 6, 18 straipsniams, 21 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 4 daliai, 29 straipsnio 1 ir 2 dalims, 30 straipsnio 1 ir 2 dalims, 40 straipsnio 3 daliai, 68 straipsniui, 69 straipsnio 1 daliai, 109 straipsniui, 110 straipsnio 1 ir 2 dalims, 111 straipsniui, 138 straipsnio 3 daliai, 150 straipsniui, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, 38 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154–6.160 straipsniams, 6.189 straipsnio 1 ir 4 dalims, 6.192 straipsniui, 6.200-6.202 straipsniams, 6.205 straipsniui, 6.716 straipsnio 1 ir 3 dalims, konstituciniam atsakingo valdymo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui, konstituciniam principui pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis); 8) panaikinti Lietuvos Respublikos Seimo priimtus procesinius dokumentus, kurių pagrindu vėliau buvo atlikti įrašai dokumentuose, elektroninėse laikmenose ir registruose: 2018 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą Nr. XIII-1026 „Dėl pritarimo Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimui prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu“, 2018 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą Nr. XIII-1229 „Dėl Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu ir Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“; 9) panaikinti Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus 2020 m. liepos 30 d. pasirašytą dokumentą Nr. 1-684; 10) įpareigoti atsakovus ir trečiąjį suinteresuotą asmenį išduoti arba įpareigoti atsakingus asmenis ir/ar institucijas išduoti Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio verslo vadybos programos magistro diplomą su pagyrimu, įpareigoti atsakingus asmenis ir/ar institucijas atitinkamus pakeitimus įregistruoti ir sutvarkyti oficialiuose valstybės registruose; 11) solidariai iš atsakovų priteisti pareiškėjui 10 000 000 EUR neturtinės žalos; 12) iš atsakovų priteisti pareiškėjui visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 26 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą, 2020 m. spalio 26 d. nutarties dalį panaikino, o dalį, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, įpareigojant ieškovą D. S. pateikti įrodymus, pagrindžiančius neturtinės žalos padarymo faktą, taip pat priklausomai nuo savo finansinės padėties, sumokėti dalį žyminio mokesčio ir pateikti motyvuotą prašymą bei jį pagrindžiančius įrodymus apie turimą turtą, pajamas, įsipareigojimus, išlaikytinius ir kt. visumą, iš kurios pirmosios instancijos teismas galėtų spręsti, ar ieškovas galės sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, paliko nepakeistą ir nustatė ieškovui D. S. 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos jiems pašalinti.
Šalies argumentai
3. Ieškovas pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo, kuriuo sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį nuo 10 000 000 EUR iki 100 000 EUR, pateikė paaiškinimus dėl neturtinės žalos priteisimo, prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tokio prašymo netenkinus, dėl blogos turtinės padėties prašė atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo, o 22,50 EUR sumos mokėjimą atidėti iki teismo sprendimo paskelbimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartimi ieškovo D. S. ieškinį nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovui. Teismas konstatavo, kad byloje pareikšti 4 neturtiniai reikalavimai ir reikalavimas dėl 100 000 EUR neturtinės žalos priteisimo, tad mokėtinas už ieškinį žyminis mokestis sudaro 2 025 EUR. Už pareikštą ieškinį ieškovas nesumokėjo jokios žyminio mokesčio dalies.
5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog ieškovas yra atleistinas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu (dėl viešo intereso gynimo); taip pat, kad ieškovas šiame ginče negali būti laikomas vartotoju, kadangi atsakovas Vytauto Didžiojo universitetas yra pelno nesiekiantis juridinis asmuo, kuris įsteigtas tenkinti viešąjį interesą, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
6. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad reikalavimas dėl 100 000 EUR žalos priteisimo reiškiamas ir Vytauto Didžiojo universitetui, o šis reikalavimas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, tad už ieškinį turi būti sumokėtas CPK numatytas žyminis mokestis, Įvertinus, kad, nors žalą prašoma priteisti iš 3 atsakovų, o vienam jų, kaip kad nurodė Specialioji kolegija, reikalavimas reikštinas bendrosios kompetencijos teisme, teismas darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o prašymas nustatyti 22,50 EUR žyminio mokesčio dydį pagal LR Administracinių bylų teisenos įstatymą yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad ieškinys perduotas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, tad žyminis mokestis turi būti apskaičiuojamas pagal CPK nustatytas taisykles.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovas identišką prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir 22,50 EUR žyminio mokesčio dalies atidėjimo buvo suformulavęs ir atskirajame skunde, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties 29 punkte aiškiai nurodė, kad ieškovas turi pasirinkti, kokį konkretų prašymą teikia teismui. Nepaisant to, ieškovas vėl pateikė prašymą ir atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, ir jo mokėjimą atidėti.
8. Kadangi teismas gali atleisti ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jį atidėti (CPK 84 straipsnis), o ieškovas pateikė abu prašymus, žyminio mokesčio dalies taip pat nesumokėjo, teismas sprendė, kad ieškovas nepašalino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi nustatyto ieškinio trūkumų, laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį ieškovui.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Ieškovas D. S. atskiruoju skundu prašo: atnaujinti terminą 2021 m. sausio 21 d. atskirajam skundui paduoti, jeigu jis būtų praleistas; prijungti prie atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme papildomus įrodymus; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CPK 79, 80, 83-88, 93-94, 99 straipsniai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir 2 daliai (šiuo metu fiziniai ir juridiniai asmenys yra diskriminuojami sprendžiant klausimą dėl visiško atleidimo nuo žyminio mokesčio), 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui, konstituciniam teisinės valstybės principui; kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje civilinėje byloje: dėl CPK 79, 80, 83-88, 93-94, 99 straipsnių prieštaravimo Europos Sąjungos pagrindinių teisių Chartijos 20 straipsniui (Lygybė prieš įstatymą), 21 straipsniui (Diskriminacijos uždraudimas), 47straipsniui (Teisė į veiksmingą gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą), 48 straipsnio 2 daliai (Teisė į gynybą); kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl CPK 79, 80, 83-88, 93-94, 99 straipsnių prieštaravimo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniui su prašymu pateikti išvadą/konsultaciją pagal Konvencijos protokolą Nr. 16.; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį; priimti naują sprendimą šiuo klausimu: perduoti naujos sudėties pirmosios instancijos teismui spręsti 2020 m. gruodžio 2 d. ieškinio priėmimo klausimą iš naujo; priimti naują sprendimą šiuo klausimu: kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl tokio tiek pagal dydį (absoliutų), tiek ir pagal apskaičiavimo civiliniame procese metodiką, ydingo Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjo žyminio mokesčio nustatymo skirtinguose procesuose - civiliniame ir administraciniame - kuris akivaizdžiai prieštarauja ir Konstitucijos 29 straipsnio 1, 2 dalims, 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; priimti naują sprendimą šiuo klausimu ir klausimą dėl žyminio mokesčio išspręsti iš esmės: išvis atleisti D. S. nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje byloje; negalint D. S. išvis atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje civilinėje byloje, dėl blogos turtinės padėties šiuo metu D. S. atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, likusios žyminio mokesčio dalies - 22,5 EUR - (su)mokėjimą atidedant iki pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos.
10. Apeliantas nurodo kad, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo naujausios Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos tokiose bylose, kai be teisinio pagrindo atsisakoma priimti teisme dokumentus ir/ar atsisakoma iškelti civilinę bylą, motyvuojant žyminio mokesčio nesumokėjimu, kai nuo jo/jo didesnės dalies ieškovas be pagrindo nacionalinių teismų yra neatleidžiamas. Apelianto teigimu, jis išvis neprivalo mokėti žyminio mokesčio, nes: specialioji teismingumo kolegija 2020 m. spalio 5 d. nutartimi yra išaiškinusi, kad „studijų sutartis kvalifikuotina kaip paslaugų sutartis, reglamentuojama specifinių aukštojo mokslo santykius reglamentuojančių teisės normų, ir kt.; D. S. yra vartotojas; aukštojo mokslo įstaiga turi savo autonomiją; ieškovas D. S. šioje byloje gina ir viešąjį interesą. Jeigu teismai laikytųsi pozicijos ar prieitų prie išvados, kad D. S. vis dėl to turėtų mokėti žyminį mokestį, prašo dėl blogos turtinės padėties šiuo metu D. S. atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, likusios žyminio mokesčio dalies - 22,50 EUR-(su)mokėjimą atidedant iki pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos.
11. Apeliantas pažymi, kad dėl teismingumo kolegijos sprendimo, kuomet visi be išimties bylos reikalavimai priskirti būtent bendrosios kompetencijos teismui, yra akivaizdžiai ir konstituciškai neproporcingai pabloginama D. S. teisinė padėtis, kai jis turėtų mokėti beveik 1 000 kartų didesnį žyminį mokestį, negu tai būtų, o ir turėtų būti, paskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą. Atsižvelgiant į teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principą, žyminio mokesčio institutas negali būti sureikšminamas taip, kad būtų nepagrįstai susiaurinta asmens teisė kreiptis į teismą ar neleidžiama tinkamai naudotis teisminės gynybos priemonėmis. Šiuo aspektu konstatuotina, kad visi neaiškumai, susiję su žyminio mokesčio sumokėjimu, jo dydžio nustatymu ir panašiai, turėtų būti aiškinami, vertinami asmens teisės į teisminę gynybą naudai. Todėl ši situacija privalo būti aiškinama D. S. naudai ir jis arba išvis atleistas nuo žyminio mokesčio šioje byloje, arba jam nustatytas ne didesnis negu 22,50 EUR žyminis mokestis, jo sumokėjimą atidedant iki pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos.
12. Apeliantas didesnės kaip 22,50 EUR žyminio mokesčio sumos šiandien dienai neturi jokių objektyvių galimybių sumokėti. Ieškovas neturi jokio turto, iš jo buvo priteistos didžiulės pinigų sumos, dėl kurių panaikinimo šiuo metu vyksta net keli teisminiai ginčai, dėl ko D. S. iki šiol taip ir negali laisvai disponuoti savo piniginėmis lėšomis, iš ieškovo yra išieškoma bendra suma už 123 009,21 EUR. Ieškovas gyvena tik iš gaunamos 200 EUR išmokos, kuri skirta bedarbiams dėl COVID 19, iš liekančių kelių dešimčių eurų dar reikia nusipirkti ir vaistus su procedūromis bei kažkiek maisto ir kitoms būtiniausioms reikmėms, be to, ieškovas turi nepilnametę dukrą G. S., kurią turi išlaikyti ir kuriai teismo sprendimu yra priteisti alimentai fiksuota pinigų suma - 125 EUR kiekvieną kalendorinį mėnesį. Dėl neteisėto ikiteisminio tyrimo pareigūnų persekiojimo ir judėjimo suvaržymų, sufabrikuotų kaltinimų, dėl kurių buvo visiškai išteisintas prieš kelerius metus, ieškovas neteko turėto gerai apmokamo darbo, taip pat buvo nusavintas visas per gyvenimą sukauptas asmeninis turtas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba dėl nuo 2020 m. liepos 15 d. pakeisto teisinio reguliavimo nebegali skirti teisinės pagalbos šioje civilinėje byloje. Nuo 2021 m. sausio 1 d. ieškovas nebegauna ir nedarbo išmokos, be to, nuo 2019 m. gruodžio mėn. atgaline data ieškovui yra nutrauktas ir socialinės išmokos mokėjimas.
13. Ieškinio laikymas nepaduotu ir grąžinimas ieškovui negali būti pripažintas pagrįstu ir teisingu, jei principinės civilinio proceso nuostatos yra aiškinamos ir taikomos netinkamai. Vienas iš civilinio proceso tikslų - kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Šiam tikslui pasiekti CPK įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
15. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).
16. Kartu su atskiruoju skundu ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius ieškovo patiriamas išlaidas vaistams, procedūroms, Užimtumo tarnybos prie LR SADM elektroninius laiškus ir sprendimą dėl išmokos neskyrimo, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimą, išrašą iš banko sąskaitos. Ieškovas prašo naujus įrodymus priimti ir nurodo, kad galimybė ir būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo tik po skundžiamos teismo nutarties priėmimo.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovo teikiami įrodymai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, teikiamus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis).
18. Byloje nustatyta, kad ieškovas D. S. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2020 m. spalio 5 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-75/2020 nustatė, kad ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka.
19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 26 d. nutartyje konstatavo, kad D. S. ieškinys neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų ir nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą, 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nutarties dalį, kuria ieškovas įpareigotas pateikti argumentus, dėl kurių turėtų būti kreipiamasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nurodyti, kas konkrečiai turi išduoti diplomą, paaiškinti, kokiu pagrindu remiantis reiškiamas reikalavimas išduoti magistro diplomą su pagyrimu, kokias teisines pasekmes sukurs bendraatsakio Vytauto Didžiojo universiteto 2020 m. liepos 30 d. rašto panaikinimas ir kodėl jį prašoma panaikinti, kodėl ieškovas nesustabdė studijų ar jų nenutraukė, kokią įtaką pirmosios instancijos teismo sprendimas turės trečiajam asmeniui, pridėti įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kad Aleksandro Stulginskio universitetas buvo aukštai reitinguojamas, o Vytauto Didžiojo universitetas į reitingus nepateko, panaikinti ir nustatyti ieškovui septynių dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos jiems pašalinti; kitoje dalyje nutartį paliko nepakeistą.
20. Taigi, ieškovas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties pagrindu turėjo pareigą pagrįsti neturtinės žalos padarymo faktą bei sumokėti dalį žyminio mokesčio ir pateikti įrodymus dėl savo galimybių sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį.
21. Vykdydamas teismo įpareigojimą, ieškovas 2020 m. gruodžio 3 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį nuo 10 000 000 EUR iki 100 000 EUR, pateikė paaiškinimus dėl neturtinės žalos priteisimo, prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o tokio prašymo netenkinus, dėl blogos turtinės padėties atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo, o 22,50 EUR sumos mokėjimą atidėti iki teismo sprendimo paskelbimo dienos.
22. Vilniaus miesto apylinkės teismas laikė, kad ieškovas ieškinio trūkumų nepašalino ir priėmė skundžiamą nutartį, kuria ieškinį laikė nepaduotu ir jį grąžino ieškovui. Teismas konstatavo, kad ieškinio trūkumai nėra pašalinti, nes ieškovas negali būti visiškai atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo įstatymo pagrindu, ieškovas nesumokėjo dalies žyminio mokesčio, dėl ko nėra pagrindo spręsti dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio iš dalies, taip pat įstatymas nenumato galimybės ir iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą. Apeliantas nesutinka su šiuo teismo vertinimu. Taigi, apeliacijos objektą šiuo atveju sudaro ieškovo mokėtino žyminio mokesčio klausimas.
23. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šiuo atveju ieškovas bei jo reiškiami ieškinio reikalavimai neatitinka nei vieno CPK ar kituose įstatymuose nurodomo atvejo, kuomet ieškovas būtų visiškai atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje teismo nutartyje, tarp ieškovo ir atsakovo Vytauto Didžiojo universiteto susiklostę santykiai (studijų sutartis) nelaikytini vartojimo teisiniais santykiais, nes atsakovas (universitetas) nėra pelno siekiantis juridinis asmuo, nors ir turi atitinkamą autonomiją.
24. Sutiktina ir su tuo, kad ieškovas taip pat nepagrindė, kaip ieškinio reikalavimai yra siejami su viešuoju interesu, t. y. tuo, kas objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. CPK 49 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti būtent įstatymų numatytais atvejais, t. y. ne savo nuožiūra, o tada, kai tokia teisė jiems sutekta teisės aktuose. Taigi, pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą subjektas gali būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kai (1) gina viešąjį, valstybės ir / ar savivaldybės interesą (kurį turi aiškiai ir įvardyti), ir kai (2) teisės aktai suteikia jam teisę tokį interesą ginti. Apeliantas konkretaus teisės akto, suteikiančio jam teisę ginti viešąjį interesą, neįvardija. Be to, visiškai neaišku, kokį konkrečiai viešąjį interesą apeliantas tvirtina ginantis.
25. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad viešojo intereso idėja civilinio proceso kontekste neturėtų būti suvokiama pernelyg plačiai: kad ir siejant ją su teisingumo vykdymu, materialiosios tiesos nustatymu kiekvienoje konkrečioje byloje, t. y., net ir pripažįstant, kad civilinės bylos iškėlimo faktas laikytinas socialiai reikšmingu (nes kiekviena civilinė byla, be kita ko, reiškia ir teisinį, ir socialinį konfliktą, susijusį su galiojančios teisės taikymu, reiškiantį esamos teisinės tvarkos įgyvendinimą, konfliktą, kurį siekiama išspręsti ne bet kaip, o tikintis teisingo, sąžiningo ir operatyvaus sprendimo), visada būtina taikyti ir papildomus konstitucinius kriterijus, kurie sumažina ar paneigia riziką, jog gali būti ne tik nepagrįstai pažeistas dispozityumo principas, bet ir apskritai paneigta civilinio proceso prigimtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).
26. Kaip matyti iš teikiamo ieškinio turinio, apeliantas siekia ginti ne valstybės ar viešąjį interesą, o savo paties - fizinio asmens interesą. Sąvoką „viešas interesas“ apeliantas aiškina pernelyg plečiamai ir ne tokių faktinių aplinkybių kontekste, kurios leistų taikyti išimtį iš bendrosios žyminio mokesčio mokėjimo pareigos. Be to, pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, interesą, bet tik toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Šiuo atveju, didžiąją žyminio mokesčio dalį sudaro turtinis reikalavimas priteisti ieškovui jo patirtą neturtinę žalą, kuri nėra ir negali būti laikoma susijusia su viešuoju interesu. Dėl to nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad jis yra visiškai atleistinas nuo žyminio mokesčio šioje byloje mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų pagrindu.
27. Pasisakant dėl kitų apelianto prašymų (CP 83 straipsnio 3 dalis ir 84 straipsnis) svarbu tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiama kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2020 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-71-516/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020).
28. Kita vertus, skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis ir būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą įgalino įstatymų leidėją proceso įstatyme nustatyti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas. Todėl asmuo, objektyviai negalėdamas atitinkamo proceso inicijavimo metu sumokėti viso už pateikiamą pareiškimą (ieškinį ar skundą) mokėtino žyminio mokesčio, turi teisę prašyti teismo, alternatyviai, arba atleisti nuo dalies šio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis), arba mokėjimą atidėti (CPK 84 straipsnis). Tokie prašymai gali būti išdėstyti ir viename procesiniame dokumente. Teismas, taikydamas abu šiuos institutus bei vertindamas, ar tikrai egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), turi užtikrinti teisminės gynybos prieinamumo ir nesąžiningų bandymų išvengti žyminio mokesčio mokėjimo pusiausvyrą.
29. Šiuo atveju ieškovas pareiškė prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, o likusioje dalyje (22,50 EUR) žyminio mokesčio mokėjimą atidėti. Teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, t. y. pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.); kad, kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015, 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
30. Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai laikosi ir tokios pozicijos, kad prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, taip pat įrodymus, kad galutinio sprendimo toje byloje priėmimo dieną jis žyminį mokestį, net jei jo reikalavimai bus nepatenkinti, turės galimybę sumokėti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
31. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas niekur nedirba, šiuo metu negauna net nedarbo išmokos, neturi turto, turi sveikatos problemų, ieškovo atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai, yra pritaikyti ieškovo turto areštai, be to, ieškovas turi nepilnametę išlaikytinę, dėl ko sutiktina, kad ieškovo materialinė padėtis yra sunki. Be to, byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų spręsti, kad ši padėtis yra laikina ir laikui bėgant ieškovo turtinė padėtis pagerės tiek, kad jis galėtų sumokėti byloje mokėtiną žyminį mokestį, t. y. 2 025 EUR, todėl taikyti žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutą šiuo atveju nėra pagrindo.
32. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas buvo įpareigojęs ieškovą sumokėti dalį žyminio mokesčio ir pateikti motyvuotą prašymą dėl atleidimo nuo likusios žyminio mokesčio dalies (Vilniaus apygardos teismas šią nutarties dalį paliko nepakeistą), bet ieškovas šio ieškinio trūkumo neištaisė. Ieškovas pateikė savo prastą materialinę padėtį galimai pagrindžiančius įrodymus, tačiau nesumokėjo jokios dalies žyminio mokesčio. Dėl to pirmosios instancijos teismas formaliai konstatavo, kad ieškinio trūkumai nepašalinti ir grąžino ieškinį, nespręsdamas šio klausimo iš esmės.
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą, įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, CPK įtvirtino žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas. Kaip jau minėta, pagrindo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą šioje byloje nėra, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas atleisti ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio, įpareigojant ieškovą sumokėti likusią dalį žyminio mokesčio.
34. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog ieškovo turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, tačiau tuo pačiu siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo galimai nepagrįstų reikalavimų bei padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas atleisti ieškovą nuo didesniosios dalies žyminio mokesčio, paduodant ieškinį, sumokėjimo. Apeliantas nurodo, kad didesnės kaip 22,50 EUR žyminio mokesčio sumos šiandien dienai neturi jokių objektyvių galimybių sumokėti, todėl ieškovas yra atleistinas nuo 2 002,50 EUR dalies žyminio mokesčio, įpareigojant ieškovą likusioje dalyje (22,50 EUR) žyminį mokestį sumokėti.
35. Šiuo atveju apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas yra tik pirmosios instancijos teismo apskųstosios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, t. y., ar teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų, susijusių su mokėtinu žyminiu mokesčiu, nustatymo ir jų nepašalinimo teisines pasekmes (CPK 115 straipsnis), dėl to apeliacinės instancijos teismas, išspręsdamas šį klausimą iš esmės, nekonstatuoja pagrindo dėl ieškovo atskirajame skunde nurodomų teisės normų (CPK 79, 80, 83-88, 93-94, 99 straipsnių) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir Europos Žmogaus Teisių Teismą (CPK 3 straipsnio 4-6 dalys). Taigi, ieškovo atskirojo skundo prašymas dėl kreipimosi į nurodytas institucijas netenkintinas.
36. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai taip pat nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
37. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pritaikė proceso teisės normas, todėl nutartis naikintina ir žyminio mokesčio klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį ir grąžinti ieškovo D. S. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atleisti ieškovą D. S. nuo 2 002,50 EUR žyminio mokesčio už paduodamą ieškinį sumokėjimo.
Nustatyti ieškovui D. S. 7 (septynių) dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos sumokėti dalį - 22,50 EUR žyminio mokesčio ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.