Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. ir jo gynėjo advokato M. N. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį paskirtos ir neatliktos 5 metų 7 mėnesių ir 2 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta paskirtos bausmės dalis - 6 mėnesiai ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 6 metai 1 mėnuo ir 2 dienos laisvės atėmimo.

Civilinio ieškovo Lietuvos kalėjimų tarnybos civilinis ieškinys tenkintas ir iš R. Š. priteista 776 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad R. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Teismas nustatė, kad kaltinamajam, kaip atliekančiam laisvės atėmimo bausmę ir išleistam į namus trumpalaikei išvykai, buvo išduota techniškai tvarkinga elektroninio stebėjimo priemonė (toliau ir - apykojė), kurią kaltinamasis tyčiniais veiksmais sugadino ir ji tapo netinkama naudoti. Teismas įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą bei į padarytos žalos dydį, sprendė, kad tinkamiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis - laisvės atėmimas, kurios dydį parinko artimą šios bausmės vidurkiui. Teismas sprendė, kad civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas.

3.7. Skunde teigiama, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes bei jas pagrindžiančius duomenis, dėl ko buvo priimtas neteisingas nuosprendis. R. Š. veiksmuose nėra jam inkriminuotos veikos nei objektyviosios, nei subjektyviosios pusės, taigi jo veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pareikštas civilinis ieškinys nepagrįstas, nes išnagrinėjus šią bylą nenustatytos civilinės atsakomybės sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Š. ir jo gynėjo advokato M. N. apeliaciniai skundai atmetami.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinių skundų argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad R. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

9. BK 187 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-60-495/2023).

10. R. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, dėvėdamas elektroninio stebėjimo įrenginį, buvo išleistas iš Marijampolės kalėjimo ir būdamas namuose nenustatytu pašaliniu įrankiu jėga paveikė stebėjimo įrenginio (apykojės) dalies galą, dėl ko buvo nepataisomai sugadinta įrenginio vakuumo dalis ir tokiu būdu sugadino Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimui priklausantį turtą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nuteistojo kaltę neabejotinai pagrindžia byloje surinkti įrodymai, tai yra duomenys, užfiksuoti liudytojų parodymuose, rašytiniai duomenys apie elektroninį stebėjimo įrenginį ir kiti byloje esantys įrodymai.

11. Nors nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose teigia, kad byloje nėra nuteistojo kaltę patvirtinančių įrodymų, byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina R. Š. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

13. Iš liudytojo A. Ž. (Marijampolės kalėjimo vyresniojo specialisto) parodymų nustatyta, kad kai R. Š. grąžino iš trumpalaikės išvykos, sužinojo, kad sistemoje buvo užfiksuotos manipuliacijos ir, kad pareigūnams atvykus pas jį į namus, nuteistasis buvo neblaivus, todėl buvo priimtas sprendimas grąžinti jį į Marijampolės kalėjimą. Manipuliacijos signalai baigėsi po nuteistojo grąžinimo atgal į įkalinimo įstaigą. Jis užfiksavo ant apykojės esantį fizinį pažeidimą - įbrėžimus sujungimo vietoje. Tie pažeidimai aiškiai skyrėsi nuo dėvėjimo pažeidimų, nes matėsi, kad buvo bandytas kišti kažkoks pašalinis įrankis.

15. Iš liudytojo P. S. (Marijampolės kalėjimo vyresniojo specialisto) parodymų nustatyta, kad buvo padarytas pažeidimas vienai iš įrenginio dalių ir atsiųsta sąskaita, kiek reikia sumokėti už pažeistą įrenginio dalį. Paaiškino, kad uždedant apykoję, įrankiai nenaudojami, rankomis uždeda, prispaudžia ir sulaukia, kol indikacinė lemputė sumirksi, tada išgirsta garsą, kad ji yra užfiksuota. Nuėmus nuo vieno asmens ir dedant kitam asmeniui, apykojė apžiūrima išoriškai, ar nėra jokių pažeidimų. Jei pastebimas kažkoks pažeidimas, tai yra registruojama elektroninėje sistemoje, padaromos nuotraukos, aprašomas incidentas ir išsiunčiamas įrenginys „Geosatis“ atstovams. Patvirtino, kad kai R. Š. dėvėjo šį elektroninį įrenginį, buvo įvairių pažeidimų (lokalizacijos praradimas, zonos pažeidimas, ryšio praradimas, manipuliacija). Paaiškino, kad manipuliacija yra išorinis, mechaninis poveikis įrenginiui. Antroji apykojės dalis Marijampolės kalėjimui po „Geosatis“ tyrimo nebuvo grąžinta.

16. Iš 2023 m. gegužės 18 d. susitarimo dėl elektroninio stebėjimo įrenginio (įrenginių) priskyrimo ir tinkamo naudojimo nustatyta, kad saugumo valdymo skyriaus specialistas S. G. išdavė, o R. Š. priėmė įrangą be matomų išorinių pažeidimų (1 t., b. l. 30-31).

17. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus (toliau – SVS) 2023 m. rugsėjo 29 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2023 m. birželio 8 d. apie 22.18 val. Marijampolės kalėjime iš elektorinio stebėjimo prietaiso gautas signalas – manipuliacija (tyčinis apykojės gadinimas arba nuėmimas). 2023 m. birželio 9 d. apie 10.00 val. SVS pareigūnas nuėmė nuo R. Š. kojos apykoję ir pastebėjo, kad įrenginys yra apgadintas, matėsi išorinis plastikinės dalies pažeidimo žymės prietaiso sujungimo vietoje. Elektorinio stebėjimo prietaiso korpusas buvo pažeistas, todėl buvo registruotas incidentas bei išsiųstas gamintojui atlikti prietaiso testavimą (1 t., b. l. 14-47).

18. Iš Lietuvos Kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo L. S. 2023 m. spalio 12 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2023 m. birželio 9 d. buvo patikrintas, dėl pažeidimų iš trumpalaikės išvykos gražinto, nuteistojo R. Š. dėvėtas elektorinio stebėjimo prietaisas. Išoriškai apžiūrėjus prietaisą, buvo pastebėta plastiko pažeidimo žymės prietaiso dviejų dalių sujungimo vietoje. Tyrimo metu iš „Geosatis“ buvo gauti dokumentai patvirtinantys, kad elektroninio stebėjimo prietaisas buvo sugadintas išoriškai, dėl to yra padaryta 776 Eur žala (1 t., b. l. 8-11).

19. Iš byloje esančios 2023 m. rugpjūčio 24 d. techninės pagalbos ataskaitos nustatyta, kad elektroninio stebėjimo priemonės (apykojės) daliai buvo padaryta žala - Fizinis poveikis plastikui - Nesėkmingas vakuuminis testas - įrenginys nėra atsparus vandeniui, gedimo priežastis - Naudotojo manipuliacija.

20. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo 2023 m. lapkričio 22 d. pažymos nustatyta, kad nuo 2023 m. gegužės 18 d. apie 10.34 val. iki 2023 m. birželio 9 d. apie 09.57 val. elektroninio stebėjimo priemonė (apykojė) buvo uždėta nuteistajam R. Š. Iš „Geosatis“ sistemos ataskaitos nustatyti šie įvykiai: 126 kartus rodomas įvykis „lokalizacijos praradimas“, 12 kartų rodomas įvykis „ryšio praradimas“, 2 kartus rodomas įvykis „buferinės zonos pažeidimas“, 1 kartą rodomas įvykis „zonos pažeidimas“, 2 kartus rodomas įvykis „neatliktas kasdieninis krovimas“, 2023 m. birželio 8 d. 22.18 val. 1 kartą rodomas įvykis „manipuliacijos su apykoje“. Pažeidimas – naudotojo manipuliacija su apykoje, fiksuotas vieną kartą, kai apykojė buvo uždėta nuteistajam R. Š. (1 t., b. l. 162-164).

21. Iš 2024 m. vasario 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad R. Š. uždėtas elektroninio stebėjimo įrenginys siuntė signalą „Manipuliacijos su apykoje“ 5 kartus, laikotarpyje nuo 2023 m. birželio 8 d. iki 2023 m. birželio 9 d., R. Š. trumpalaikės išvykos į namus metu, jam būnant namuose (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 1-23).

22. Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto 2024 m. sausio 25 d. išvados nustatyta, jog ant stebėjimo įrenginio dalies galo rasti du spaudimo ir vienas spaudimo-slydimo pėdsakai. Du spaudimo pėdsakai, rasti ant tirti pateiktos stebėjimo įrenginio dalies galo, palikti jėga veikiant paviršių pašaliniu įrankiu. Spaudimo-slydimo pėdsakas, rastas ant tirti pateiktos stebėjimo įrenginio dalies galo, paliktas kišant įrankį tarp dviejų sujungtų stebėjimo įrenginio dalių galų ir jėga sverto principu veikiant įrenginių dalis, bandant jas atskirti. Šis spaudimo-slydimo pėdsakas galėjo būti paliktas atsuktuvu, ar kitu panašiu įrankiu, kurio kontaktavusi dalis yra plokščia ir iki 8,3 mm pločio (2 t., b. l. 24-32).

23. Atsižvelgiant į byloje ištirtus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas atmeta nuteistojo argumentus, kad teismas vadovavosi tik liudytojų parodymais, kurie prieštarauja bylos medžiagai. Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojų D. K., P. S., A. Ž. ir S. G. parodymus ir palyginusi juos su kitais byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad liudytojų parodymai dėl visų bylos aplinkybių yra visiškai nuoseklūs, išsamūs ir vieni kitiems neprieštaraujantys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojų parodymus pripažino įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis) ir jais rėmėsi spręsdamas R. Š. kaltės klausimą. Akivaizdu, kad šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir kiti rašytiniai bylos duomenys (tarnybiniai pranešimai, daiktų apžiūros protokolai, ataskaitos, specialisto išvada ir kt.).

24. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad „manipuliacija“ yra ne fizinis ar mechaninis apykojės laužymas, o tik lokacijų trikdžiai ar klaidų pažymėjimas, tačiau tokius nuteistojo argumentus paneigia byloje esantys įrodymai. Tiek liudytojai, tiek rašytinė bylos medžiaga, tame tarpe ir aptarnavimo centro „Geosatis“ duomenys patvirtino, kad manipuliacija yra išorinis, mechaninis poveikis įrenginiui.

25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad gynėjo apeliacinio skundo argumentai, jog pažeidimo signalai iš apykojės į centrinį pultą galėjo būti siunčiami dėl to, jog vaikštant nuteistajam formaliai galėjo keistis jo koordinatės bei leistinos judėjimo ribos, yra visiškai nepagrįsti, o surinkti įrodymai patvirtina, kad apeliantas tyčiniais veiksmais sugadino svetimą turtą, bandydamas ją paveikti išoriškai, dėl ko apykojė tapo netinkama naudoti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, „Geosatis“ sistemos ataskaitoje buvo nustatyti skirtingo pobūdžio įvykiai - „lokalizacijos praradimas“, „ryšio praradimas“, „buferinės zonos pažeidimas“, „zonos pažeidimas“, „manipuliacija“. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad vaikštant nuteistajam galėjo būti siunčiami klaidingi signalai būtent apie manipuliaciją apykoje.

26. Apeliaciniame skunde nuteistojo nurodytą aplinkybę, kad apykojės pažeidimas galėjo būti padarytas ir ankščiau dėvint kitiems nuteistiesiems, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip niekuo nepagrįstas prielaidas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistajam R. Š. buvo išduota techniškai tvarkinga elektroninio stebėjimo priemonė (apykojė). Pats nuteistasis R. Š. savo parašu patvirtino, jog įrangą be matomų išorinių pažeidimų priėmė, taip pat specialistas S. G. savo parašu patvirtino, kad įrangą be matomų išorinių pažeidimų priskyrė nuteistajam (1 t., b. l. 30-31). Tokius parodymus liudytojas S. G. patvirtino ir pirmosios instancijos teisme, nurodydamas, kad nuėmus apykoję nuo nuteistojo R. Š. kojos, aiškiai matėsi mechaniniai pažeidimai apykojės sujungimo vietoje, kurių prieš ją uždedant nebuvo. Teisėjų kolegija liudytojo S. G. parodymus vertina kaip patikimus, nes nėra pagrindo jais abejoti.

27. Apelianto nurodytas argumentas, kad pažeidimai buvo pastebėti tik pareigūno tarnybinėse patalpose - kabinete, o ne šio įrenginio nuėmimo metu ir nuėmimo vietoje, taip pat negali būti jo atsakomybę šalinanti aplinkybė, nes tai nepaneigia fakto, jog apykojė buvo fiziškai pažeista. Nagrinėjamu atveju pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad byloje esantys duomenys patvirtina faktą, jog nuteistasis pašaliniu įrankiu jėga bandė paveikti stebėjimo įrenginio dalies galą, kišant įrankį tarp dviejų sujungtų stebėjimo įrenginio dalių galų ir jėga sverto principu veikiant įrenginių dalis, tokiu būdu bandant jas atskirti, padarant spaudimo-slydimo pėdsaką. Šie pažeidimai akivaizdžiai užfiksuoti ir byloje esančiose nuotraukose (1 t., b. l. 148-150).

28. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinių skundų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Skundžiamu nuosprendžiu yra aptarti ir išanalizuoti visi nusikalstamos veikos tyrimui reikšmės turėję įrodymai. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo byloje esančius duomenis, juos gretino tarpusavyje, atmesdamas duomenis, kurių nepatvirtina kita bylos medžiaga ir pašalino tarp įrodymų esančius prieštaravimus ir aiškiai nustatė nusikalstamos veikos padarymo veiksmų seką, tame tarpe ir R. Š. atliktus veiksmus dėl svetimo turto - Lietuvos kalėjimų tarnybai priklausančios apykojės, sugadinimo. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės.

Dėl kitų baudžiamosios bylos klausimų

29. Apeliantas ir jo gynėjas apeliaciniais skundais prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas pagal kasacinio teismo praktiką reiškia, kad apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinio skundo ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-190-648/2018).

30. Už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

31. Nuteistasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis). R. Š. anksčiau 2 kartus teistas už labai sunkių nusikaltimų padarymą, administracine tvarka nebaustas. Skundžiamu nuosprendžiu nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, esant trumpalaikėje išvykoje į namus. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

32. Skundžiamu nuosprendžiu R. Š. paskirta vidurkio dydžio laisvės atėmimo bausmė (1 metai), kuri subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme (5 metai 7 mėnesiai 2 dienos), prie jos pridedant skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį (6 mėnesius) ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 6 metų 1 mėnesio 2 dienų laisvės atėmimo bausmė. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pridėjo tik pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o bendrinant bausmes parinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – ne visišką, o dalinį bausmių sudėjimą.

33. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę R. Š., laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, o skirdamas bausmę ir ją subendrindamas nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytam nusikaltimui, tiek jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl paskirti jam švelnesnę bausmę ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

34. Iš byloje esančios „Geosatis“ 2023 m. liepos 21d. PVM sąskaitos faktūros, pateiktos Lietuvos kalėjimų tarnybai nustatyta, kad už sugadintą elektroninio stebėjimo priemonės dalį turi būti sumokėta 776 Eur. Byloje esantis sąskaitos išrašas patvirtina, kad iš Lietuvos kalėjimų tarnybos banko sąskaitos 2023 m. liepos 31 d. buvo atliktas 776 Eur mokėjimas įmonei „Geosatis“ (1 t., b. l. 75). Skundžiamu nuosprendžiu, civilinio ieškovo Lietuvos kalėjimų tarnybos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. Š. priteista 776 Eur turtinei žalai atlyginti. Konstatuota, kad nuteistojo neteisėti veiksmai ir padarytos žalos dydis įrodyti šios bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad R. Š. neteisėtais veiksmais civiliniam ieškovui padaryta turtinė žala, tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, žala neatlyginta. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme šios aplinkybės paneigtos nebuvo, todėl sprendimas tenkinti civilinį ieškinį laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

35. Byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. spalio 29 d. patikslinta pažyma dėl 391,03 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš nuteistojo R. Š., teikiant jam antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

36. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.

37. Nagrinėjamoje byloje gynėjas nuteistajam buvo paskirtas vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas ir būtent šios normos pagrindu, nuteistajam buvo paskirtas gynėjas, nepriklausomai nuo jo valios. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, jog bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijoje metu valstybės turėtos išlaidos iš R. Š. advokato pagalbai apmokėti neišieškotinos.

38. Įvertinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti apeliacinių skundų argumentais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. Š. ir jo gynėjo advokato M. N. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.