Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Noble Group“, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Teltera“, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Adrienas“, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „InComSystems“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-586-538/2014 pagal ieškovų E. D., uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“, uždarosios akcinės bendrovės „Noble Group“, uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo inspekcija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Teltera“, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Eurometras“, uždaroji akcinė bendrovė „Cramo“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno inžineriniai tyrinėjimai“, uždaroji akcinė bendrovė „Andrienas“, uždaroji akcinė bendrovė „InComSystems“, uždaroji akcinė bendrovė „SBS group“, N. J., K. Č. individuali įmonė „Koralas“, S. B., uždaroji akcinė bendrovė „Kastvila“, J. A. individuali įmonė, akcinė bendrovė firma „VITI“, R. Š., uždaroji akcinė bendrovė „Itelsis“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankišką reikalavimą, UAB „Eurometras“ prašo iškelti UAB „Teltera“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Klaipėdos administratorių biuras“. Nurodė, kad atsakovo skola trečiajam asmeniui pagal rangos ir kitas sutartis, taip pat tarpusavio atsiskaitymų suderinimo ir delspinigių apskaičiavimo aktą sudaro 139 626,58 Lt.

Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankišką reikalavimą, UAB „Cramo“ prašo iškelti UAB „Teltera“ bankroto bylą, bankroto administratoriaus kandidatūros nesiūlė. Nurodė, kad atsakovo skola trečiajam asmeniui pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartį ir neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras sudaro 125 570,44 Lt.

Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankišką reikalavimą, UAB „Kauno inžineriniai tyrinėjimai“ prašo iškelti UAB „Teltera“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“. Nurodė, kad atsakovo skola trečiajam asmeniui pagal 2013 m. gegužės 30 d. bendradarbiavimo sutartį ir PVM sąskaitą faktūrą sudaro 14 520 Lt.

Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankišką reikalavimą, UAB „Andrienas“ prašo iškelti UAB „Teltera“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Edris“. Nurodė, kad atsakovo skola trečiajam asmeniui pagal 2014 m. sausio 7 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, sudarytą su UAB „Autopoliklinika“, sudaro 770 Lt sumą.

Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankišką reikalavimą, UAB „InComSystems“ prašė iškelti UAB „Teltera“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Klaipėdos administratorių biuras“. Nurodė, kad atsakovo skola, dėl kurios priteisimo trečiasis asmuo kreipėsi į teismą ir jo ieškinio pagrindu iškelta civilinė byla Nr. 2-988-123/2014, sudaro 206 448,02 Lt.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „SBS group“ prašo UAB „Teltera“ bankroto administratoriumi paskirti L. V. M. Nurodo, kad atsakovo skola trečiajam asmeniui pagal 2011 m. spalio 21 d. sutartį ir išrašytas sąskaitas faktūras sudaro 20 358,20 Lt ir 1 064,71 Lt delspinigių.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, N. J. prašė UAB „Teltera“ bankroto administratoriumi paskirti Eurobankrotas, UAB. Nurodė, kad atsakovo skola trečiajam asmeniui pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą sudaro 10 953,57 Lt skolos ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. Č. individuali įmonė „Koralas“ prašo iškelti UAB „Teltera“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“. Nurodė, kad atsakovo skola trečiajam asmeniui už suteiktas automobilio remonto paslaugas sudaro 2 312,22 Lt.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. B. prašė UAB „Teltera“ bankroto administratoriumi paskirti Eurobankrotas, UAB. Nurodė, kad atsakovas neatsikaitė su trečiuoju asmeniu pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7383-676/2013 sudarytą taikos sutartį, kuria UAB „Teltera“ buvo įsipareigojusi sumokėti trečiajam asmeniui 14 608,53 Lt darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, taip pat 45 431,10 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, nesumokėjo 3 527 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Kastvila“ prašė iškelti UAB „Teltera“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti Eurobankrotas, UAB. Nurodo, kad atsakovės skola trečiajam asmeniui pagal 2012-07-11 nuomos sutartį su palūkanomis sudaro 69 111,11 Lt.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. A. IĮ prašė iškelti UAB „Teltera“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti Eurobankrotas, UAB. Nurodė, kad atsakovo skola trečiajam asmeniui už suteiktas paslaugas su palūkanomis sudaro 6 448,66 Lt.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB firma „VITI“ prašė UAB „Teltera“ bankroto administratoriumi paskirti UAB „Valeksa“. Nurodė, kad atsakovo skola trečiajam asmeniui pagal šalių sudarytą rangos sutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. preliminarų sprendimą sudaro 25 575,67 Lt, 7,25 proc. procesinių palūkanų ir 384 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. Š. prašė iškelti UAB „Teltera“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti Eurobankrotas, UAB. Nurodė, kad atsakovas pagal 2012 m. balandžio 10 d. rangos sutartį ir tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą yra skolingas trečiajam asmeniui 16 579,60 Lt sumą.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Itelsis“ prašė UAB „Teltera“ bankroto administratoriumi paskirti UAB „Klaipėdos administratorių biuras“. Nurodė, kad atsakovo skola trečiajam asmeniui pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-8186-792/2013 sudaro 31 033 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

Šios bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iškelta bankroto byla UAB „Teltera“, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl pagrindų bankroto bylai iškelti

Atsakovas UAB „Teltera“ atskirajame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė, jog įmonės būklė yra pasikeitusi, nes įmonė sumažino savo skolinius įsipareigojimus valstybei, darbuotojams bei tretiesiems asmenims ir toliau vykdo veiklą, todėl negalima įmonės laikyti nemokia.

ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje reglamentuojama, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, jog yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje, įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi įmonės ne visos skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad išsiaiškintų įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius duomenis, turinčius reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1389/2013).

Bankroto institutas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą bei pašalinti iš apyvartos nemokius subjektus. Be to, įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus. Bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos iš esmės yra viešosios teisės normos ir jų tikslas – pašalinti iš apyvartos nemokius rinkos dalyvius. Pradedant šį procesą, t. y. iškeliant įmonei bankroto bylą, yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar įmonė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik tokių finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-990/2011).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo byloje pateiktus dokumentus, įvertino byloje dalyvaujančių asmenų nurodytas aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, skolomis ir galimybe skolas sumokėti. Teismas, vertindamas įmonės finansinę padėtį, vadovavosi UAB „Teltera“ 2014 m. balandžio 10 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. balansais ir konstatavo, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo turto balansas neleidžia daryti objektyvios išvados dėl atsakovo mokumo ir vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad UAB „Teltera“ yra nemoki ir šiai įmonei atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą. Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, minėtoje apeliacinės instancijos nutartyje yra nustatyti faktai, susiję su UAB „Teltera“ finansine padėtimi t. y., kad UAB „Teltera“ turto vertė yra ne 3 522 245 Lt, kaip nurodyta 2013 metų balanse, o 3 262 899 Lt, o 2013 metų balanse nurodyta 1 731 823 Lt įsipareigojimų suma turi būti padidinta, įtraukiant į šią įsiskolinimų sumą 49 000 Lt darbo užmokesčio skolą bei 49 000 Lt ir 29 000 Lt UAB „Teltera“ nenuginčytas skolas tretiesiems asmenims UAB „Eurometras“ ir UAB „Noble group“. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad įmonės pradelstų įsipareigojimų sumą sudaro 270 399,69 Lt darbo užmokesčio skola, o tai patvirtina, jog įmonė ilgą laiką neatsiskaito su savo darbuotojais. Taigi, minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje konstatuota, kad įmonės finansinė padėtis patvirtina, jog UAB „Teltera“ yra nemoki.

CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims, visų pirma, reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2014).

Apeliacinės instancijos teismas vertina tiek bankroto bylos iškėlimo metu nustatytas aplinkybes, tiek ir situaciją iki bus išnagrinėtas atskirasis skundas t. y. iki apeliacinės instancijos teismas galutinai išspręs bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą. Nors atsakovas atskirajame skunde ir nurodo, kad teismas neatsižvelgė į atsakovo subrangos ir mechanizmų nuomos sutartis, kurios apelianto teigimu patvirtina, jog įmonė vykdo veiklą ir stengiasi pašalinti susidariusią sunkią įmonės finansinę padėtį, tačiau kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas atsižvelgė į minėtas atsakovo sutartis ir pagrįstai nurodė, kad šios sutartys neįrodo, jog įmonė yra moki ir kad atsakovas pagal nurodytas sutartis gaus pajamų, padėsiančių atkurti įmonės mokumą. Atsakovas taip pat ir apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas vykdo minėtas sutartis ir ar apskritai įmonė vykdo veiklą ir gauna pajamų.

Kaip jau buvo minėta, įstatyme yra numatytas atskiras pagrindas bankroto bylai iškelti kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad įmonė jau yra atsiskaičiusi su darbuotoju S. B.. Tačiau apeliantas UAB „Teltera“ neneigia, kad nėra atsiskaitęs su darbuotoju E. D. ir mano, kad teismas turėjo atsižvelgti, jog skolinis įsipareigojimas darbuotojui E. D. yra nežymus, vertinant pagal įmonės turimą turtą ir galimybę nedelsiant įvykdyti šį skolinį įsipareigojimą. Taigi, apeliantas neneigia to fakto, kad ne su visais darbuotojais yra atsiskaityta, todėl atsakovas nėra atleidžiamas nuo pareigos tinkamai ir laiku atsiskaityti su darbuotojais, nepriklausomai nuo to, kiek turto turi įmonė ir ar apskritai turi galimybę įvykdyti skolinius įsipareigojimus. Teismo vertinimu, byloje apeliantas nepaneigė teismo išvadų dėl atsakovo nemokumo būsenos ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme buvimo, o byloje pateikti įrodymai patvirtina įmonės faktinį nemokumą, todėl pirmosios instancijos teismas UAB „Teltera“ bankroto bylą iškėlė pagrįstai.

Dėl bankroto administratoriaus kandidatūros

ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti įmonės administratorių. Teismui įstatymas suteikia bankrutuojančios įmonės administratoriaus paskyrimo prerogatyvą, todėl teismo nevaržo nei pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padavusių, nei kitų ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardintų asmenų pasiūlymai dėl administratoriaus kandidatūros. Spręsdamas administratoriaus skyrimo klausimą, teismas turi išsiaiškinti, ar siūlomi bankroto administratoriai sutinka administruoti įmonę, ar Įmonių bankroto valdymo departamentas pritarė šių bankroto administratorių skyrimui. Kiti kriterijai, kaip antai, bankroto administratoriaus patirtis, bankrutuojančios įmonės veiklos ypatumai ir panašiai, yra fakultatyviniai. Skirdamas bankroto administratorių, teismas privalo ne tik patikrinti, ar nėra įstatymo aptartų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11 str. 4 d.), bet ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti kiekvieną svarbią šiam klausimui aplinkybę.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovo UAB „Teltera“ bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, tačiau su šia administratoriaus kandidatūra nesutinka atskirąjį skundą pateikęs atsakovas UAB „Teltera“, siūlantis skirti bankroto administratorių iš Klaipėdos miesto, trečiasis asmuo UAB „Andrienas“, siūlantis bankroto administratoriumi paskirti UAB „Edris“, ieškovas UAB „Noble Group“, siūlantis bankroto administratoriumi paskirti UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“, trečiasis asmuo UAB „InComSystems“, siūlantis bankroto administratoriumi paskirti UAB „Klaipėdos administratorių biuras“.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas, įvertinęs siūlomų administratorių kandidatūras pagal profesinės patirties kriterijų bei atsižvelgdamas į tai, jog byloje nėra nustatyta Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismo pasirinkta bankroto administratoriaus nebūtų galima skirti įmonės administratoriumi, šiai administratoriaus kandidatūrai pritarė Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.

Teismo vertinimu, parenkant asmenį, kuris vykdys konkrečios įmonės bankroto procedūras, svarbiausia yra jo nešališkumas ir nesuinteresuotumas bylos baigtimi. Apeliantai atskiruosiuose skunduose nurodo pagrindinį argumentą, kad paskirtasis bankroto administratorius dirba Kaune, o įmonė, kurią reikės administruoti yra Klaipėdoje, todėl negalės ekonomiškai, efektyviai, operatyviai ir sklandžiai atlikti ĮBĮ numatytas funkcijas.

Galiojantys teisės aktai nepateikia kriterijų sąrašo, kuriais turi vadovautis teismas, parinkdamas konkrečią bankroto administratoriaus kandidatūrą. Teismų praktikoje dažniausiai vertinami šie bankroto administratoriaus parinkimo kriterijai: bankroto administratoriaus patirtis, užimtumas, buveinės vieta, kreditorių, ypač reiškiančių didžiausius kreditorinius reikalavimus, taip pat juridinio asmens dalyvių nuomonė dėl pasiūlytos bankroto administratoriaus kandidatūros. Nė vienas iš šių kriterijų nėra absoliutus ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, rodančias, kurio konkretaus bankroto administratoriaus paskyrimas sudarytų maksimalias prielaidas pasiekti tikslą kuo sklandžiau ir operatyviau vykdyti bankroto procedūras. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išdėstė motyvus, kodėl bankroto administratoriumi buvo parinktas konkretus juridinis asmuo.

Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas parenka bankroto administratorių iš kelių kandidatų, kurie iš esmės yra tinkami bei galėtų būti skiriami administruoti įmonę, ir išdėsto savo poziciją pagrindžiančius argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturėtų naikinti šios žemesnės instancijos teismo nutarties, jeigu tam nėra įstatyme nustatyto pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1405/2010; 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-648/2011; 2012 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-913/2012). Paprastai pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria paskirtas bankrutuojančios įmonės administratorius, gali būti naikinama tik tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468/2009).

Byloje neginčijama, kad teismo paskirtas bankroto administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ atitinka ĮBĮ nustatytus reikalavimus: turi Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos išduotą leidimą teikti bankroto administravimo paslaugas, yra apsidraudęs profesinę civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, jo kandidatūrai yra pritaręs Įmonių bankroto valdymo departamentas, administratorius sutinka administruoti atsakovą.

Iš Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos skelbiamų duomenų matyti, kad UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ vykdo 198 bankroto administravimo procedūras, o yra baigusi 666 bankroto administravimo procedūras. Bendrovėje dirba 9 fiziniai bankroto administratoriai, kurie iš viso vykdo 159 bankroto procedūras (vidutiniškai po 17,6), įmonė veiklą vykdo Kauno mieste. UAB „Edris“ vykdo 3 bankroto administravimo procedūras, o yra baigusi 2 bankroto administravimo procedūras. Bendrovėje dirbantys 5 fiziniai bankroto administratoriai vykdo iš viso 3 bankroto procedūras, įmonė veiklą vykdo Kretingos mieste. UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ vykdo 29 bankroto administravimo procedūras, o yra baigusi 36 bankroto administravimo procedūras. Bendrovėje dirbantys 3 fiziniai bankroto administratoriai vykdo iš viso 29 bankroto procedūras, (vidutiniškai po 9,7) įmonė veiklą vykdo Klaipėdos mieste. UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ vykdo 52 bankroto administravimo procedūras, o yra baigusi 213 bankroto administravimo procedūrų. Bendrovėje dirbantys 6 fiziniai bankroto administratoriai vykdo iš viso 32 bankroto procedūras, (vidutiniškai po 5,3) įmonė veiklą vykdo Klaipėdoje.

Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, darytina išvada, kad įvertinus kiekvienam įmonėse dirbančiam fiziniam bankroto administratoriui tenkančių administruoti įmonių skaičių, ieškovo UAB „Conlex“ siūlomo skirti bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ darbo krūvis nors ir yra didesnis nei kitų kandidatų, tačiau jo patirtis yra pati didžiausia. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šia aplinkybe ir paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ administruoti bankrutuojančią įmonę. Apeliantai nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad paskirto bankroto administratoriaus administruojamų įmonių skaičius, darbo krūvis ir kvalifikacinis patyrimas arba kitokios su jo veikla susijusios aplinkybės objektyviai kliudytų skirti jį atsakovo bankroto administratoriumi arba būtų esminiu kriterijumi, leidžiančiu daryti pagrįstą išvadą dėl šio asmens nesugebėjimo tinkamai vykdyti numatytas funkcijas. Apeliantų nurodoma aplinkybė, kad paskirtojo bankroto administratoriaus buveinės vieta yra Kaune, o bankrutuojančios įmonės – Klaipėdoje, taip pat nėra pagrindas keisti teismo paskirtą administratorių, nes nė vienas apeliantas nenurodė, kodėl ši aplinkybė galėtų būti kliūtimi tinkamai administruoti įmonę. Byloje nėra pateikta duomenų, kad bankroto procedūros galėtų būti labai sudėtingos, todėl nėra pagrindo suabsoliutinti paskirtojo administratoriaus ir administruojamos įmonės buveinės vietų kriterijaus. Kaip jau buvo minėta, nė vienas iš aukščiau paminėtų kriterijų nėra absoliutus, todėl pirmosios instancijos teismas, šioje byloje vadovaudamasis jam suteikta diskrecijos teise, paskyrė bankroto administratorių, kuris jo vertinimu galės sklandžiai ir operatyviai vykdyti bankroto procedūras.

Atkreiptinas dėmesys, kad ĮBĮ yra numatyta galimybė spręsti klausimą dėl administratoriaus atstatydinimo ar jo pakeitimo. Tai, kad teismas paskyrė ne apelianto siūlytą administratorių, neatima iš bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo teisės kreiptis į teismą dėl įmonės administratoriaus pakeitimo, jeigu iškiltų pagrįstų abejonių dėl administratoriaus tinkamumo (ĮBĮ 11 str. 8 d., 23 str. 13 p.).

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo paskirtas bankroto administratorius atitinka ĮBĮ nustatytus reikalavimus, bankroto administratoriaus paskyrimo procedūra nebuvo pažeista, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.