Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „TELTERA“ direktoriaus V. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei „TELTERA“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2013 m. rugpjūčio 26 d. pranešimu UAB „TELTERA“ restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas įpareigojo ieškovą apie bylos iškėlimą informuoti asmenis, nurodytus ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte, antstolius, nurodytus ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalies 5 punkte ir Juridinių asmenų tvarkytoją.

Kreditoriai UAB „CONLEX“, UAB Eurometras“ ir UAB „Noble Group“ nesutikdami su Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pateikė atskiruosius skundus apeliacinės instancijos teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai`

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis paliktina nepakeista.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar atskiruoju skundu skundžiama teismo nutartis, kuria teismas atsisakė kelti UAB „TELTERA“ restruktūrizavimo bylą, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą

Apeliacinis teismas pažymi, kad CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima į byla nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.).

Apeliantas UAB „TELTERA“ direktorius V. A. kartu su atskiruoju skundu ir 2014 m. vasario 17 d. prašymu pateikė papildomus įrodymus – 2013 m. gegužės 2 d. išvadas dėl turto vertės nustatymo, 2013 m. gegužės 30 d. antstolės B. T. patvarkymą ir 2013 m. birželio 6 d. mokėjimo nurodymą, 2013 m. gruodžio 10 d. ir 2013 m. gruodžio 11 d. UAB “TELTERA” debitorinių skolų pasiskirstymo žiniaraščius, 2013 m. rugsėjo 10 d. ir 2013 m. spalio 2 d. mechanizmų nuomos sutartis, 2014 m. sausio 20 d. subrangos sutartį, 2014 m. vasario 5 d. mechanizmų nuomos sutartį. Apeliantas nurodė, kad papildomai pateikti įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nes jų pateikimo būtinumas atsirado tik po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo.

Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad apelianto UAB „TELTERA“ direktoriaus V. A. su atskiruoju skundu ir 2014 m. vasario 17 d. prašymu pateikti rašytiniai įrodymai priimtini į bylą.

Dėl restruktūrizavimo tikslų ir sąlygų bei atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų

CPK 1 straipsnyje numatyta, kad restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. ĮRĮ reglamentuojamos procedūros, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.). Įmonės restruktūrizavimas – visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.). ĮRĮ nustatytos tam tikros sąlygos įmonės restruktūrizavimo procesui taikyti ir restruktūrizavimo bylai iškelti. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai (ĮRĮ 4 straipsnis). Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad įmonės restruktūrizavimo tikslų pasiekimą, be kita ko, lemia laiku pradėtas restruktūrizavimo procesas. Įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai ir bendradarbiauti, tiek sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo, tiek vykstant šiam procesui. Įmonės restruktūrizavimu siekiami tikslai – išsaugoti konkrečios įmonės veiklą, joje sukurtas darbo vietas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminę reikšmę teismui sprendžiant dėl ieškinio pareiškimo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo turi ne tik įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, bet ir pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas, spręsdamas dėl bylos iškėlimo, patikrina ne vien tai, kaip metmenyse nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ nustatytus bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, tačiau įvertina, ar numatomos priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010).

ĮRĮ reglamentuoja ir atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 str. 5 d.). Tai reiškia, kad spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, teismas kompleksiškai vertina pateiktus dokumentus ir įmonės finansinę būklę bei restruktūrizavimo plano metmenis, tačiau nustatęs, kad egzistuoja bent viena iš ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant turi būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, teismas neprivalo nustatinėti ir įsitikinti, kad įmonė neatitinka kiekvienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje nurodytų sąlygų. Kitaip tariant, įmonei gali būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, nepaisant to, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytas vieną ar kelias sąlygas (ĮRĮ 7 str. 5 d. 1 p.).

Dėl atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą įmonės nemokumo pagrindu

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė iškelti UAB „TELTERA“ restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, t. y. padaręs išvadą, jog įmonė yra nemoki. Apeliantas, nesutikdamas su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įmonės trumpalaikio turto sudėtį bei nepagrįstai konstatavo, kad įmonės balanse yra 490 169 Lt beviltiškų skolų. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai sprendė, jog ieškovo pateikti įrodymai negali būti pripažįstami efektyvia priemone įmonės mokumui atkurti. Apeliacinis teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada dėl įmonės nemokumo, sprendžia, jog apelianto nurodyti argumentai yra nepagrįsti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „TELTERA“ apeliacine tvarka nagrinėjamas antrą kartą. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo iškelta UAB „TELTERA“ restruktūrizavimo byla, ir perduodamas šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, akcentavo būtinybę tinkamai įvertinti, ar UAB „TELTERA“ restruktūrizavimo metmenyse nurodytos restruktūrizavimo priemonės yra realios, galinčios atkurti bendrovės mokumą ir normalią veiklą bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje, sumažinti skolas, išsaugoti įmonės konkurencingumą.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas pakartotinai spręsdamas klausimą dėl ieškinio pareiškimo iškelti UAB „TELTERA“ restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo vertino įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykį bei pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamumą ir realumą. Spręsdamas dėl bendrovės mokumo, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik bendrovės balanse nurodyta informacija apie turtą bei bendrovės įsipareigojimus, tačiau vertino visą byloje surinktą medžiagą, kuri patvirtina, jog ne visi įmonės balanse fiksuoti duomenys parodo realią bendrovės finansinę situaciją. Apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog UAB „TELTERA“ turto vertė yra ne 3 522 245 Lt, kaip nurodyta 2013 metų balanse, o 3 262 899 Lt. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš įmonės turto masės atėmė 490 169 Lt bankrutuojančių ir restruktūrizuojamų bendrovių beviltiškas skolas, taip pat sprendė, jog nesant perkainojimo aktų įmonė 2013 metais nepagrįstai padidino turimo turto vertę 600 000 Lt. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados, kad įmonės turimo turto vertė nepagrįstai buvo padidinta, nepaneigia apelianto pateiktas išrašas iš turto vertinimo ataskaitos, kuris nėra vientisas dokumentas bei yra neišsamus. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad UAB „TELTERA“ 2013 metų balanse nurodyta 1 731 823 Lt įsipareigojimų suma turi būti padidinta įtraukiant į šią įsiskolinimų sumą 49 000 Lt darbo užmokesčio skolą bei 49 000 Lt ir 29 000 Lt apelianto nenuginčytas skolas tretiesiems asmenims UAB „Eurometras“ ir UAB Noble group“. UAB „TELTERA“ pradelstų įsipareigojimų sumą sudaro 270 399,69 Lt darbo užmokesčio skola, kas patvirtina, jog įmonė ilgą laiką neatsiskaito su savo darbuotojais. Esant nurodytoms nustatytoms aplinkybėms, apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įmonės finansinę būklę bei nustatęs, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršija bendrovės turto vertę, pagrįstai konstatavo jos nemokumą (ĮBĮ 8 str. 5 d.).

Dėl restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo

Apeliacinis teismas pažymi, kad pagal ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktą, restruktūrizavimo proceso siekiančios įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse nurodomas preliminarus įmonės verslo planas, kuriame turi būti numatytos šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės:1) nuostolingos veiklos atsisakymas, veiklos įvairinimas, naujų produktų (prekių ar paslaugų) gamyba, esamos ar numatomos pardavimų sutartys ir kitos įmonės ateities perspektyvos; 2) įmonės turimas ar numatomas įsigyti turtas, reikalingas įmonės veiklai; 3) įmonės turtas, kuris bus parduotas ir (ar) perduotas, turto pardavimo ir (ar) perdavimo tvarka, numatomos gauti pajamos ir jų panaudojimas; 4) turtas, kuris bus perkainojamas ar nurašomas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, numatomos su tuo susijusios išlaidos ar pajamos; 5) numatomos nutraukti sutartys, sudarytos iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos, ir numatomos tokio nutraukimo pasekmės; 6) numatomi įmonės struktūriniai pertvarkymai, atleidžiamų ar priimamų darbuotojų skaičius ir su tuo susijusios išlaidos; 7) numatomų gauti kreditų dydis ir sąlygos bei kreditavimo sutarčių įvykdymo užtikrinimo būdai ir kiti finansavimo šaltiniai; 8) kitos priemonės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad įgyvendinant UAB „TELTERA“ restruktūrizavimo plano metmenis pirmiausia planuojama atsisakyti nuostolingos veiklos - vandentiekio ir kanalizacijos darbų, už kuriuos gaunamos pagrindinė įmonės pajamos. Taip pat planuojama pradėti teikti naują paslaugą – technikos ir mechanizmų nuomą; pasirašyti sutartį su Latvijos įmone SIA „Belam Riga“ RAIN dėl 605 000 Lt vertės darbų pirkimo; parduoti įmonės nekilnojamąjį turtą – įmonės biurą, transporto priemones, medžiagas ir mechanizmus, būtinus įmonės tolimesnei veiklai bei atgauti UAB „HIDROSTATYBA“ įsiskolinimą, kuris iš dalies jau yra padengtas. Apeliacinis teismas pažymi, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytas pagrindinės didelės vertės sutarties su Latvijos įmone sudarymas nėra pagrįstas jokiais įrodymais, patvirtinančiais, jog nurodyta sutartis bus pasirašyta ateityje bei šios sutarties vykdymo metu įmonė gaus nurodyto 605 000 Lt dydžio pelną. Be to, iš restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyto planuojamo parduoti įmonės turto matyti, jog planuojama parduoti įmonės administracines patalpas, kurios yra pritaikytos įmonės veiklai, taip pat transporto priemones, mechanizmus, įrengimus ir medžiagas, būtinas tolimesnei įmonės veiklai. Duomenų kokiose patalpose įmonė tęs savo veiklą pardavus administracines patalpas, kiek kainuos naujų patalpų įrengimas ir pritaikymas įmonės veiklai, bylos nagrinėjimo metu pateikta nebuvo. Taip pat nebuvo pateikta įrodymų, pagrindžiančių numatomo parduoti turto realią vertę ir planuojamų gauti pajamų dydį. Kaip matyti iš apelianto papildomai pateiktų 2013 m. rugsėjo 10 d. ir 2013 m. spalio 2 d. mechanizmų nuomos sutarčių, šių sutarčių vykdymo metu įmonė planuoja uždirbti apie 25 000 Lt į mėnesį. Apeliacinio teismo vertinimu, nesant byloje duomenų apie nurodytų sutarčių pagrindu atliktus įmonių bendradarbiavimo rezultatus, taip pat įrodymų, pagrindžiančių sutartyse nurodytų nuomos kainų realumą, nėra pagrindo spręsti, jog šių sutarčių pagrindu gautos pajamos užtikrins UAB „TELTERA“ atsiskaitymo su kreditoriais galimybes. Kitos apelianto papildomai pateiktos statybos subrangos ir mechanizmų nuomos sutartys sudarytos su UAB „Adevita“, kuri įregistruota tik 2013 m. rugsėjo 27 d. bei nelaikytina patikimu rinkos dalyviu, todėl taip pat nepatvirtina, jog įmonės restruktūrizavimo planas yra realiai įgyvendinamas.

Įvertinus nustatytas nurodytas aplinkybes, apeliacinis teismas sprendžia, kad UAB „TELTERA“ pateiktas restruktūrizavimo planas paremtas vien tik prielaidomis atgauti debitorių įsiskolinimus bei gauti pelną nešančias pajamas iš naujos veiklos, parduoti pagrindinį įmonei priklausantį turtą, būtiną tolimesnei įmonei veiklai, nėra realiai įgyvendintinas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino restruktūrizavimo plano matmenų pagrįstumą, visapusiškai įvertino ir išnagrinėjo atsakovo vykdomą veiklą, jo perspektyvas.

Dėl atskirojo skundo ir pirmos instancijos teismo nutarties

Dėl nurodytų motyvų apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai bei teisingai įvertino restruktūrizavimo byloje esančius duomenis ir atsisakydamas kelti restruktūrizavimo bylą priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Trečiasis asmuo UAB „Eurometras“ apeliaciniam teismui pateikė prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo ir jį pagrindžiančius įrodymus 500 Lt sumai.

Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus užmokesčių dydžius, į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį, suteiktų apeliacinės instancijos teisme teisinių paslaugų pobūdį, sprendžia, kad trečiojo asmens UAB „Eurometras“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas, iš apelianto UAB „TELTERA“ direktoriaus V. A. trečiajam asmeniui UAB „Eurometras“ priteistina 500 Lt išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme atlyginimo (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto uždarosios akcinės bendrovės „TELTERA“ direktoriaus V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Eurometras“ (įmonės kodas 170550172) 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.