- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-15
- Bylos Nr.
- e2-5941-862/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00340-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Atsakovas
- F. L.
- Ieškovas
- S. S.
- Advokatai
- Giedrė Liutkeivičiūtė
- Kategorijos
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovei F. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pradinio ieškinio reikalavimus tikslino 2017-01-16, 2017-01-25, 2017-02-02 patikslintais ieškiniais. 2017-02-02 patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1320 EUR dydžio negautų pajamų žalos atlyginimą, 960 EUR dydžio neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų, taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei priklausančia gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Nurodė, kad dovanojimo sutarties pagrindu 2016-01-04 tapo 9/100 dalies pastato ir ¼ dalies ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė. Gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), suformuotos keturios gyvenamosios paskirties patalpos, iš kurių dvi yra įregistruotos kaip atskiri butai, priklausantys G. M. ((duomenys neskelbtini)) ir Vilniaus miesto savivaldybei ((duomenys neskelbtini)). Likusioji namo dalis bendros dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei (9/100 dalis), atsakovei (9/100 dalis) ir UAB „Jaliutukas“ (30/100 dalis). Pagal susitarimą ieškovė ir atsakovė naudojasi patalpomis plane pažymėtomis 3-1 ir 3-2, o UAB „Jaliutukas“ naudojasi patalpomis pažymėtomis 2-3, 2-4, 2-5, 2-6. Ieškovė 2016-01-10 sudarė aukščiau paminėto turto nuomos sutartį su P. P.. Nuomos sutartis įsigaliojo 2016-01-10 ir P. P. turėjo pradėti gyventi ieškovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovė įstatė spynas ir atsisakė raktus duoti ieškovei, o taip pat ir atsisakė įleisti ieškovę į jai priklausantį butą, tuo atimant ieškovei teisę nuomoti jai priklausantį butą. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą su pareiškimu, o taip pat ieškovė 2016-04-26 išsiuntė atsakovei registruotą laišką su prašymu parduoti ieškovei priklausantį turtą ir suteikti ieškovei galimybę patekti į ieškovei priklausantį butą, tačiau atsakovė nereagavo į ieškovės prašymus. Ieškovė nesulaukusi jokių atsakovės teigiamų veiksmų, 2016-05-30 dar kartą registruotu laišku kreipėsi į atsakovę dėl spynos pakeitimo. Dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovė patyrė žalą, negaudama pajamų, kurias ieškovė galėjo gauti nuomodama jai priklausantį butą. Žalos dydį ieškovė paskaičiavo 110x12 (110 EUR – buto nuomos kaina per mėnesį nurodyta nuomos sutartyje, 12 mėnesių – laikotarpis kuriam buvo sudaryta nuomos sutartis). Ieškovei patekus į jai priklausantį butą, pamatė, kad visos patalpos buvo apgadintos, užgriozdintos šiukšlėmis, dėl to patalpose neįmanoma gyventi. Ieškovė išsiuntė atsakovei prašymą kuo skubiau sutvarkyti ir pašalinti atsakovės padarytus buto apgadinimus, tačiau atsakovė nereagavo ir į šituos ieškovės raginimus. Dėl atsakovės veiksmų ieškovė patyrė ne tik nuostolius, ieškovė negalėjo gyventi jai priklausančiame bute, dėl ko ieškovės sveikatos būklė pablogėjo, ieškovė patyrė dvasinį sukrėtimą, depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, reputacijos pablogėjimą. Ieškovė dalyvavo parengiamojo teismo posėdžio metu. Bylos nagrinėjime iš esmės tiek pati ieškovė, tiek jos atstovė pagal 2013-05-28 įgaliojimą nedalyvavo. Ieškovė prašė atidėti teismo posėdį motyvuodama savo liga bei jos atstovės pagal įgaliojimą kojos lūžio. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 162² straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, dalyvaujančio byloje asmens ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Šios normos tikslas – skatinti šalis, kitus byloje dalyvaujančius asmenis rūpintis proceso eiga, veikti, kad bylą būtų išnagrinėta greičiau, nevilkinti proceso. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog jeigu teisės normoje išvardintos priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis teismo posėdžiui atidėti, tai įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju išskirtines aplinkybes. Jeigu šalies prašymas atidėti bylos nagrinėjimą būtų tenkinamas nesilaikant išdėstytų reikalavimų, gali būti pažeistos kitų proceso dalyvių procesinės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-701/2015). Teismui nebuvo pateikti pakankami įrodymai patvirtinantys, jog egzistuoja aukščiau nurodytos svarbios priežastys atidėti teismo posėdį. Ieškovei teismas išaiškino, jos teisę pasirūpinti tinkamu atstovavimu byloje, todėl nebuvo pagrindo pripažinti, tiek pačios ieškovės, tiek ir jos atstovės pagal įgaliojimą nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys yra svarbios.
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad paveldėjimo teisės pagrindu 2015-06-17 atsakovė ir Z. S. (ieškovės vyro motina) įgijo po 9/100 dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovė šio turto įgijimo metu nuolat gyveno (duomenys neskelbtini), todėl jai nebuvo būtinybės keltis į naujai įgytą gyvenamąjį būstą, kurį ji valdė su kita bendraturte (savo seserimi). Pažymėjo, kad mirus buvusiai gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkei T. M., raktus nuo šio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė Z. S.. Raktų nuo gyvenamųjų patalpų atsakovė neėmė, kadangi nebuvo jokio būtinumo turėti raktus nuo patalpų, kuriomis ji nesinaudojo ir neketino naudotis. Kiek atsakovei buvo žinoma, mirus T. M. (mirė (duomenys neskelbtini)), butu, priklausančiu atsakovei ir ieškovei, niekas nesinaudojo. Mirus Z. S., turtą, įskaitant gyvenamąjį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo jos sūnus ir ieškovės sutuoktinis S. S.. S. S. priėmęs palikimą, turėjo raktus nuo šio turto, tačiau jų neperdavė atsakovei. Atkreipė dėmesį į tai, kad S. S., tapęs bendraturčiu, nereiškė pretenzijų atsakovei dėl negalėjimo patekti į jam priklausančią dalį nuosavybės, o tuo labiau, kad turtas yra netvarkingas ir netinkamas gyventi. Praėjus kuriam laikui, S. S. jam priklausantį turtą, kurį buvo paveldėjęs po savo motinos mirties, padovanojo savo sutuoktinei S. S.. Pažymėjo, kad ieškovė nuo pat to momento, kai tapo turto savininke, nereiškė reikalavimų kitai bendraturtei – atsakovei nei dėl neperduotų raktų ar dėl netinkamo būsto stovio iki pat 2016 metų balandžio mėnesio pabaigos. Atsakovės nuomone, būsto būklė ieškovę tenkino, o tuo labiau nuomininką, kuris būdamas sąžiningu asmeniu, prieš pasirašydamas nuomos sutartį turėjo būstą apžiūrėti ir įvertinti jo tinkamumą naudoti jį pagal paskirtį. 2016 metų balandžio mėnesio pabaigoje ieškovė pradėjo siųsti atsakovei reikalavimus dėl raktų perdavimo, o vėliau galimai pati išlaužusi duris, įdėjo naują spyną. Ieškovė 2016 metų pabaigoje atsakovei darė psichologinį spaudimą dėl šio turto įsigijimo iš atsakovės, atsakovė sutiko su ieškovės prašymu, tačiau sandoris keturis kartus neįvyko dėl pačios ieškovės, kuri neatvyko pas notarą, kaltės. Vėliau ieškovė pareiškė, kad ji neturinti tokių lėšų, kad įsigyti turtą ir turto neketina pirkti. Paaiškėjus, kad ieškovė neturi piniginių lėšų įsigyti iš atsakovės turto dalį, atsakovė nusprendė šį turtą padovanoti I. G. (mirusios sesers Z. S. anūkui). Ieškovė teigia, kad tapusi turto savininke (2016-01-04), ji 2016-01-10 sudarė nuomos sutartį su P. P.. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės žalą yra kildinama iš minėtos nuomos sutarties negautų pajamų suma, sudaranti 1320 EUR. Ieškovė, siekdama gautą turtą nuomoti tretiesiems asmenims, turi nustatyti naudojimosi tvarką butu. Iš ieškovės pateikto ieškinio ir nuomos sutarties turinio nėra aišku, kokios patalpos buvo išnuomotos. Ieškovė, nuosavybės teise valdydama 9/100 dalis gyvenamojo namo, negali trečiajam asmeniui perduoti naudojimui didesnę turto dalį, nei jai priklauso nuosavybės teise. Tuo labiau, ieškovė, negavusi atsakovės raštiško sutikimo dėl patalpų nuomos ir nesant susitarimo dėl naudojimosi tvarkos patalpomis neturėjo teisės šių patalpų nuomoti. Iš pasirašytos nuomos sutarties turinio matyti, kad nuomininkas P. P. yra pasirašęs nuomos sutartį, todėl tikėtina, kad yra apžiūrėjęs nuomojamas patalpas, kurių būklė jį tenkino. Ieškovė teigia, kad 2016-01-10 buvo išnuomavusi patalpas trečiajam asmeniui, tačiau ši sutartis nebuvo įregistruota viešame registre įstatymų nustatyta tvarka, todėl ieškovė negali remtis nuomos sutarties nuostatomis, kurios nebuvo išviešintos atsakovei, tuo labiau, kad pats nuomos faktas buvo nuslėptas nuo atsakovės. Aplinkybės apie tai, kad nuomos sutarties faktą ieškovė nuslėpė nuo atsakovės, patvirtina ieškovės siųsti pranešimai nuo 2016 metų balandžio mėnesio pabaigos, kuriuose nėra jokios informacijos apie išnuomotas patalpas ar apie ketinimą jas nuomoti, o tuo labiau, kad ginčo patalpos buvo išnuomotos nuo 2016 metų sausio mėnesį. Atsakovės nuomone, šios ieškovės aplinkybės tik patvirtina faktą, kad nuomos sutartis buvo tik formaliai pasirašyta su asmeniu, kuris niekada neturėjo tikslo nuomotis ieškovei priklausančias patalpas. Ieškovė, pareiškusi ieškinį, nurodo, kad patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu, reputacijos pablogėjimu, apribojo galimybes bendrauti su aplinkiniais, kviesti svečius ir t.t. Iš ieškovės pateiktų medicininių išrašų turinio matyti, kad ieškovė turėjo sveikatos problemų, susijusių su kraujotaka, širdies veikla, tačiau nepateikia įrodymų, patvirtinančių, kad dėl ieškovės sveikatos būklės yra kalta būtent atsakovė. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad negalėjimas išnuomoti patalpų, ar jų būklei esant tokiai, kad reikalinga atlikti remonto darbus, ieškovę ypatingai sukrėtė, dėl to ji patyrė ypač didelius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepatogumus, kurie būtų pagrindas konstatuoti neturtinės žalos faktą ir ją kompensuoti. Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Teismo posėdžio metu buvo išklausyti liudytojai A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Liudytoja G. M. nurodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini), šalia ginčo buto, kuris priklausė mirusiajai T. M.. Šiuos butus sieja bendras koridorius. Praėjus maždaug trims mėnesiams po T. M. mirties, ieškovė kreipėsi į G. M. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), raktų. Vėliau ieškovė liudytojai nurodžiusi, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris išlaužė. Nurodė, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), po T. M. mirties niekas negyveno. Į klausimą ar pažįsta atsakovę, nurodė, jog nepažįsta. Papildomai pažymėjo, jog mirusioji T. M. gyveno netvarkingai, nešvariai.
Liudytoja J. L. nurodė, jog yra atsakovės dukra. Teismo posėdžio metu liudytoja pažymėjo, jog atsakovė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paskutinius septynis metus nesilankė, raktų nuo šio buto neturėjo. Po T. M. mirties buto, esančio (duomenys neskelbtini), raktus pasiėmė Z. S. (T. M. sesuo). Praėjus kuriam laikui po T. M. mirties, jai skambino ieškovės dukra T. Č. paklausti dėl raktų. Pažymėjo, jog atsakovė gyvena Prūsų gatvėje, ginčo buto atsakovei nereikia, atsakovė su ginčo butu nieko neplanavo daryti. Ieškovė siūlė pirkti iš atsakovės ginčo buto dalį, tačiau taip ir nenupirko, kadangi ieškovė pristigo pinigų. Liudytoja taip pat nurodė, jog yra gavusi iš ieškovės laišką, kuriuo pranešė, jog ieškovė ketina keisti buto, esančio (duomenys neskelbtini), spyną. Vėliau jokių raktų iš ieškovės negavo.
Liudytoja A. S. nurodė, jog (duomenys neskelbtini), gyvena apie dešimt metų. Su mirusiąja T. M. dažnai bendraudavo, dažnai ją lankydavo. T. M. gyvenamasis kambarys buvo tvarkingas, tačiau virtuvė ir prieškambaris nelabai tvarkingi. Atsakovę nurodė iš matymo pažįstanti, tačiau po T. M. mirties bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jos nematė.
Liudytoja L. D. nurodė, jog T. M. lankė dažnai. T. M. gyvenamajam kambaryje būdavo švaru, tačiau virtuvė buvo apleista. Mirus T. M. , raktus nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pasiėmė L. D. mama Z. S.. Kur dabar šie raktai nežinanti. Ieškovė dėl raktų į ją nesikreipė. Liudytoja nurodė, kad atsakovė ilgą laiką nesilankė bute, esančiame (duomenys neskelbtini).
Liudytojas N. S. nurodė, jog ieškovė yra jo brolio S. S. žmona. Liudytojas yra lankęsis mirusiosios T. M. bute, nurodė, jog mirusiosios butas buvo tvarkingas, tačiau nelabai švarus. Ar atsakovė lankėsi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jis nežino. Kur yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), raktai nežino, į jį dėl raktų niekas nesikreipė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis pateikia tokią žalos sąvoką – žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minimą normą, yra konstatavęs, kad žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017).
CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. v. J. A., bylos Nr. 3K-3-467/2011).
Nagrinėjimu atveju tarp šalių yra ginčas dėl deliktinės atsakomybės taikymo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1320 EUR dydžio žalos atlyginimą, kadangi atsakovė, kuri yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė, pakeitė minimo buto spynas, dėl ko ieškovė metus negalėjo naudotis jai priklausančia buto dalimi, negalėjo šio buto nuomoti, nors buvo sudariusi buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su P. P.. Ieškovė teigia, jog atsakovė pakeitė, buto, esančio (duomenys neskelbtini), spyną, tam kad ieškovė negalėtų naudotis jai priklausančia buto dalimi. Be to, ieškovė nurodo, kad atsakovė prišiukšlino minimame bute. Dėl tokių atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė ne tik finansinę žalą (vienerius metus negalėjo įvykdyti nuomos sutarties sudarytos tarp ieškovės ir P. P. ir dėl to negavo 1320 EUR dydžio sumos), tačiau ir neturtinę žalą – ieškovė patyrė stresą, išgyvenimus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą.
Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškinio pateikimo teismui dieną ieškovei ir atsakovei nuosavybės teise priklausė po 9/100 dalis gyvenamojo namo ir ¼ dalis ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) (VĮ „Registrų centras“ 2016-01-06 išrašas). 30/100 dalis gyvenamojo namo ir ½ dalis ūkinio pastato nuosavybės teise priklauso UAB „Jaliutukas plius“. Ieškovė minėta nekilnojamąjį turtą įgijo dovanojimo sutarties pagrindu 2016-01-05, o atsakovė – paveldėjimo teisės būdu 2015-06-29. Ieškovė nurodo, jog pagal bendraturčių sutarimą ieškovė ir atsakovė naudojasi patalpomis plane pažymėtomis skaičiais 3-1 ir 3-2 (VĮ „Registrų centras“ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), planas Nr. 3474). Ieškovė 2017-01-29 pateikė teismui VĮ „Registrų centras“ išrašą, kuris patvirtina, jog atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis perleista I. G. 2017-01-06 dovanojimo sutarties pagrindu.
Ieškovė nurodo, jog atsakovė neperdavė jai raktų nuo gyvenamojo namo, dėl to ieškovė negalėjo naudotis jai priklausančia nekilnojamojo turto dalimi, negalėjo joje gyventi, jos nuomoti. Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu nurodė niekada raktų nuo gyvenamojo namo neturėjo, jai jų nereikėjo, kadangi neketino šiuo turtu naudotis. Byloje išklausius liudytojų J. L. ir L. D. paaiškinimus, nustatyta, jog po T. M. mirties, gyvenamojo namo raktus pasiėmė Z. S., ieškovės sutuoktinio S. S. mama. Po Z. S., pasak atsakovės, šie raktai galėjo būti pas S. S., kuris ir paveldėjo minėto gyvenamojo namo dalį, kurią 2016-01-06 perleido ieškovei dovanojimo sutarties pagrindu. Iš paminėtų aplinkybių darytina išvada, jog ieškovė neįrodė aplinkybių, jog raktai nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo pas atsakovę, juo labiau, jog liudytojai nurodė, jog šie raktai buvo pas Z. S., o vėliau – galimai pas S. S., ieškovės sutuoktinį
Ieškovė nurodo, jog atsakovė naudodamasi jai priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, padarė žalos ieškovei, kadangi atsakovė minimą gyvenamąjį namą užgriozdino šiukšlėmis. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė būtų prišiukšlinusi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Be to, kaip jau minėta aukščiau, ieškovė neįrodė aplinkybės, jog atsakovė turėjo raktus nuo gyvenamojo namo. Atsakovė nurodė, jog ilgą laiką nesilankė gyvenamajame name. Tą patvirtino ir byloje išklausyti liudytojai. Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kaimynystėje gyvenanti A. S. nurodė iš matymo pažįstanti atsakovę, tačiau jos jau ilgą laiką nėra mačiusi. Atsakovės dukra J. L. nurodė, jog atsakovė ilgą laiką nesilankė gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ji tuo namu nesinaudojo ir neplanavo naudotis. Šie liudytojų paaiškinimai paneigia ieškovės įrodymais nepagrįstus teiginius, jog atsakovė naudodamasi gyvenamuoju namu padarė ieškovei žalos prišiukšlindama ginčo namą.
Ieškovė 1320 EUR dydžio žalą įrodinėja tuo, jog neturėdama gyvenamojo namo raktų negalėjo šiuo namu naudotis, jo nuomoti. Kaip jau minėta aukščiau, ieškovė 2016-01-05 įgijo nuosavybės teisę į 9/100 dalį gyvenamojo namo ir ¼ dalį ūkio pastato, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovė, praėjus penkioms dienoms po minėto turto įsigijimo, t.y. 2016-01-10 su P. P. sudaro 9/100 dalies gyvenamojo namo ir ¼ ūkio pastato nuomos sutartį. Pagal šią nuomos sutartį, P. P. išsinuomojo minėtą nekilnojamąjį turtą už 110 EUR dydžio nuomos mokestį, mokamą kas mėnesį. Sutarties terminas – vieneri metai. Į bylą yra pateiktas ir tą pačią dieną (t.y. 2016-01-10) sudarytas turto priėmimo perdavimo aktas, kuriuo ieškovė turėjo perduoti P. P. išnuomotą turtą, tačiau aktas, skirtingai nei nuomos sutartis, nėra pasirašytas nei vienos iš šalių. Taigi, ieškovė 1320 EUR dydžio žalą įrodinėja 2016-01-10 nuomos sutartimi, sudaryta tarp ieškovės (kaip nuomotojos) ir P. P. (kaip nuomininko), vieno mėnesio nuomos kainą (110 EUR) padauginusi iš 12 mėnesių, kai, pasak pačios ieškovės, ji negalėjo naudotis, jai priklausančia gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi.
Nuo nuomos sutarties pasirašymo datos praėjus trims mėnesiams, ieškovė parašė atsakovei 2016-04-26 raštą, ragindama įleisti ieškovę į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi, kaip nurodo pati ieškovė, gyvenamojo namo raktai yra pas atsakovę. Atsakovei nesureagavus į šiuos ieškovės raštus, ieškovė 2016-05-30 informaciniame rašte nurodo, jog ieškovė buvo priversta pakeisti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), spyną, o 2016-06-03 prašyme ieškovė prašo atsakovės kuo skubiau sutvarkyti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi namas yra užgriozdintas šiukšlėmis. Iš šių ieškovės dėstomų aplinkybių, teismui nėra aišku, kodėl ji žinodama, jog neturi nuo gyvenamojo namo raktų pirmiausia sudaro šio namo nuomos sutartį ir tik po trijų mėnesių pareikalauja iš atsakovės raktų. Be to, tai, kad ieškovė 2016-05-30 pranešime nurodė, jog yra priversta gyvenamojo namo spyną išlaužti, ir tai, kad ieškovė 2016-06-03 pranešime ragina atsakovę atlaisvinti gyvenamąjį namą nuo šiukšlių, darytina išvada, kad ieškovė ne vėliau kaip 2016-06-03 pateko į gyvenamąjį namą ir tokie ieškovės veiksmai suponuoja išvadą, jog ieškovė klaidina teismą teigdama, jog vienerius metus negalėjo naudotis jai priklausančia nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi. Taigi, ieškovė nepagrįstai reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės nuostolius už dvylika mėnesių. O aplinkybė, jog ieškovė negalėdama patekti į gyvenamąjį namą, sudarė šio namo dalies nuomos sutartį, leidžia daryti išvadą, jog ieškovė savo veiksmais pati prisiėmė riziką dėl nuomos sutarties įgyvendinimo ir iš jos kylančių pasekmių.
Svarbu paminėti ir tai, jog atsakovė nurodė, jog ieškovė nepranešė jai apie ketinamą sudaryti nuomos sutartį, tarp bendraturčių nebuvo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka. CK 6.478 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. Nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. CK 4.78 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus CK nustatytas išimtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, jog bendraturčiui savo dalį nuomojant, perduodant panaudai ar pan., teisiškai reikšminga aplinkybė, ar nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka. Jeigu naudojimosi tvarka nekilnojamuoju daiktu yra nustatyta, tuomet kitų bendraturčių sutikimas išnuomoti nekilnojamąjį daiktą nėra nereikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016). Nagrinėjamoje byloje nėra pateikti teismui įrodymai, jog naudojimosi tvarka gyvenamuoju pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), yra nustatyta, be to, nėra įrodymų jog apie ketinimą sudaryti 2016-01-10 nuomos sutartį būtų pranešta kitiems gyvenamojo namo bendraturčiams. Atsakovei adresuotuose 2016-04-26, 2016-05-30, 2016-06-03 pranešimuose, kurie buvo pasirašyti ieškovės, nėra užsiminta apie nuomos sutarties sudarymą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog ieškovės teismui pateikta 2016-01-10 nekilnojamojo turto nuomos sutartis sudaryta nepranešant bandraturčiams, tame tarpe ir pačiai atsakovei, todėl ieškovė sudariusi tokią nuomos sutartį pažeidė kitų bendraturčių teises, ir atsakovei negali kilti pareiga atlyginti ieškovei iš šios nuomos sutarties nevykdymo kylančios žalos. Iš to kas išdėstyta aukščiau teismas daro išvadą, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1320 EUR dydžio žalą yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 960 EUR dydžio neturinę žalą, nurodydama, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovė negalėjo gyventi jai priklausančiame bute, dėl ko ieškovės sveikatos būklė pablogėjo, ieškovė patyrė dvasinį sukrėtimą, depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, reputacijos pablogėjimą. Šias aplinkybes ieškovė įrodinėja į byla pateiktais medicininiais išrašais, t.y. 2016-06-11 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų išrašu iš medicininių dokumentų, 2016-08-19 VšĮ Šeškinės poliklinikos medicinos dokumentų išrašu/siuntimu. Atsakovė nesutiko su tokiais ieškovės argumentais, nurodydama, jog ieškovė ir dar prieš 2016 metus sirgo, gydymo įstaigose lankydavosi dažnai, naujų ligų 2016 metais ieškovei nebuvo diagnozuota. Atsakovė grįsdama nurodytas aplinkybes pateikė teismui Nacionalinio vėžio instituto 2017-05-12 raštą Nr. R3-722, 2017-05-05 VšĮ Šeškinės poliklinikos medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialo 2017-05-05 raštą Nr. 01-264. Kaip teisingai pastebi atsakovė, ieškovei 2016 metais naujų ligų, o tuo labiau nervinio pobūdžio ligų nediagnozuota. Ieškovė ir prieš 2016 metus lankėsi gydymosi įstaigose dėl problemų su kraujotaka, širdies veikla. Iš išdėstytų aplinkybių ir teismui pateiktų įrodymų, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, jog dėl atsakovės veiksmų susirgo ar patyrė kitokią neturtinę žalą, todėl ieškovės reiškiamas reikalavimas priteisti iš atsakovės 960 EUR dydžio neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsakovei 2017-02-27 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 100 procentų suteikta antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017-07-28 pažymoje Nr. (2.16) NTP-7-11016 nurodyta, kad atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 265,89 EUR. Ieškinį atmetus, yra pagrindas iš ieškovės priteisti valstybei 265,89 EUR išlaidas už atsakovei suteiktą teisinę pagalbą bei 26,85 EUR patirtas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
atmesti ieškovės S. S. ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovei F. L..
Priteisti iš ieškovės S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 265,89 EUR (dviejų šimtų šešiasdešimt penkių eurų 89 centų) dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – Danske banke, (duomenys neskelbtini) – Nordea banke, (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš ieškovės S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 26,85 EUR (dvidešimt šešių eurų 85 centų) dydžio bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22 arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.