- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-18
- Bylos Nr.
- e2A-12-640/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00340-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- F. L.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. S. ieškinį dėl žalos atlyginimo pareikštą atsakovei F. L. (teisių perėmėjai - V. L., J. G.) dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus patikslino 2017 m. sausio 16 d., 2017 m. sausio 25 d., 2017 m. vasario 2 d. 2017 m. vasario 2 d. patikslintu ieškiniu, ieškovė prašė priteisti iš F. L. 1320 Eur dydžio negautų pajamų žalos atlyginimą, 960 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų.
2. Nurodė, kad dovanojimo sutarties pagrindu 2016 m. sausio 4 d. tapo 9/100 dalies pastato ir ¼ dalies ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė. Gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), suformuotos keturios gyvenamosios paskirties patalpos, iš kurių dvi yra įregistruotos kaip atskiri butai, priklausantys G. M. (duomenys neskelbtini)) ir Vilniaus miesto savivaldybei (duomenys neskelbtini)). Likusioji namo dalis bendros dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei (9/100 dalis), atsakovei (9/100 dalis) ir UAB „Jaliutukas“ (30/100 dalis). Pagal susitarimą ieškovė ir atsakovė naudojasi patalpomis plane pažymėtomis 3-1 ir 3-2, o UAB „Jaliutukas“ naudojasi patalpomis pažymėtomis 2-3, 2-4, 2-5, 2-6. Ieškovė 2016 m. sausio 10 d. sudarė aukščiau paminėto turto nuomos sutartį su P. P.. Nuomos sutartis įsigaliojo 2016 m. sausio 10 d. ir nuomininkas turėjo pradėti gyventi ieškovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau F. L. įstatė spynas ir atsisakė duoti ieškovei raktus ar įleisti ieškovei į jai priklausantį butą, taip atimdama ieškovei teisę nuomoti jai priklausantį butą. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą su pareiškimu, o taip pat ieškovė 2016 m. balandžio 26 d. išsiuntė atsakovei registruotą laišką su prašymu parduoti ieškovei priklausantį turtą ir suteikti ieškovei galimybę patekti į ieškovei priklausantį butą, tačiau F. L. nereagavo į ieškovės prašymus. Ieškovė 2016 m. gegužės 30 d. dar kartą registruotu laišku kreipėsi į atsakovę dėl spynos pakeitimo.
3. Dėl atsakovės veiksmų ieškovė patyrė žalą, negaudama pajamų, kurias ieškovė galėjo gauti nuomodama jai priklausantį butą. Žalos dydį ieškovė paskaičiavo 110x12 (110 Eur – buto nuomos kaina per mėnesį nurodyta nuomos sutartyje, 12 mėnesių – laikotarpis kuriam buvo sudaryta nuomos sutartis). Vėliau ieškovei aptekus į butą, jis buvo apgadintas, netvarkingas, dėl ko jame gyventi nebuvo įmanoma. Taigi dėl F. L. veiksmų ieškovė patyrė ne tik nuostolius, ieškovė negalėjo gyventi jai priklausančiame bute, dėl ko ieškovės sveikatos būklė pablogėjo, ieškovė patyrė dvasinį sukrėtimą, depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, reputacijos pablogėjimą.
Atsiliepimas
4. Atsakovė F. L. atsiliepime nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad paveldėjimo teisės pagrindu 2015 m. birželio 17 d. F. L. ir Z. S. (ieškovės vyro motina) įgijo po 9/100 dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini). F. L. šio turto įgijimo metu nuolat gyveno (duomenys neskelbtini), todėl jai nebuvo būtinybės keltis į naujai įgytą gyvenamąjį būstą, kurį ji valdė su kita bendraturte (savo seserimi). Mirus buvusiai gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkei T. M., raktus nuo šio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė Z. S.. Raktų nuo gyvenamųjų patalpų F. L. neėmė, kadangi nebuvo jokio būtinumo turėti raktus nuo patalpų, kuriomis ji nesinaudojo ir neketino naudotis. Kiek F. L. buvo žinoma, mirus T. M. (mirė 2015 m. kovo 16 d.), butu, priklausančiu F. L. ir ieškovei, niekas nesinaudojo. Mirus Z. S., turtą, įskaitant gyvenamąjį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo jos sūnus ir ieškovės sutuoktinis S. S.. S. S. priėmęs palikimą, turėjo raktus nuo šio turto, tačiau jų neperdavė F. L.. S. S., tapęs bendraturčiu, nereiškė pretenzijų atsakovei dėl negalėjimo patekti į jam priklausančią dalį nuosavybės, o tuo labiau, kad turtas yra netvarkingas ir netinkamas gyventi. Praėjus kuriam laikui, S. S. jam priklausantį turtą, kurį buvo paveldėjęs po savo motinos mirties, padovanojo savo sutuoktinei S. S.. Ieškovė nuo pat to momento, kai tapo turto savininke, nereiškė reikalavimų kitai bendraturtei – F. L. nei dėl neperduotų raktų ar dėl netinkamo būsto stovio iki pat 2016 metų balandžio mėnesio pabaigos. F. L. nuomone, būsto būklė ieškovę tenkino, o tuo labiau nuomininką, kuris būdamas sąžiningu asmeniu, prieš pasirašydamas nuomos sutartį turėjo būstą apžiūrėti ir įvertinti jo tinkamumą naudoti jį pagal paskirtį. Ieškovė 2016 m. siekė įsigyti F. L. priklausančią turto dalį, darė psichologinį spaudimą, tačiau vėliau neatvyko pas notarą ir pareiškė, kad neturi piniginių lėšų, todėl F. L. šį turtą padovanojo I. G. (mirusios sesers Z. S. anūkui).
5. Iš ieškovės pateikto ieškinio ir nuomos sutarties turinio nėra aišku, kokios patalpos buvo išnuomotos. Ieškovė, nuosavybės teise valdydama 9/100 dalis gyvenamojo namo, negali trečiajam asmeniui perduoti naudojimui didesnę turto dalį, nei jai priklauso nuosavybės teise. Tuo labiau, ieškovė, negavusi atsakovės raštiško sutikimo dėl patalpų nuomos ir nesant susitarimo dėl naudojimosi tvarkos patalpomis neturėjo teisės šių patalpų nuomoti. Iš pasirašytos nuomos sutarties turinio matyti, kad nuomininkas P. P. yra pasirašęs nuomos sutartį, todėl tikėtina, kad yra apžiūrėjęs nuomojamas patalpas, kurių būklė jį tenkino. Ieškovė teigia, kad 2016 m. sausio 10 d. buvo išnuomojusi patalpas trečiajam asmeniui, tačiau ši sutartis nebuvo įregistruota viešame registre įstatymų nustatyta tvarka, todėl ieškovė negali remtis nuomos sutarties nuostatomis, kurios nebuvo išviešintos atsakovei, tuo labiau, kad pats nuomos faktas buvo nuslėptas nuo atsakovės. Šios ieškovės aplinkybės patvirtina faktą, kad nuomos sutartis buvo tik formaliai pasirašyta su asmeniu, kuris niekada neturėjo tikslo nuomotis ieškovei priklausančias patalpas. Iš ieškovės pateiktų medicininių išrašų turinio matyti, kad ieškovė turėjo sveikatos problemų, susijusių su kraujotaka, širdies veikla, tačiau nepateikia įrodymų, patvirtinančių, kad dėl ieškovės sveikatos būklės yra kalta būtent atsakovė. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad negalėjimas išnuomoti patalpų, ar jų būklei esant tokiai, kad reikalinga atlikti remonto darbus, ieškovę ypatingai sukrėtė, dėl to ji patyrė ypač didelius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepatogumus, kurie būtų pagrindas konstatuoti neturtinės žalos faktą ir ją kompensuoti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimu S. S. siekinį atmetė, priteisė iš jos į valstybės biudžetą 265,89 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas, bei valstybės naudai 26,85 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
7. Nustatė, kad ieškinio pateikimo teismui dieną ieškovei ir atsakovei nuosavybės teise priklausė po 9/100 dalis gyvenamojo namo ir ¼ dalis ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini). 30/100 dalis gyvenamojo namo ir ½ dalis ūkinio pastato nuosavybės teise priklauso UAB „Jaliutukas plius“. Ieškovė minėta nekilnojamąjį turtą įgijo dovanojimo sutarties pagrindu 2016 m. sausio 5 d., o atsakovė – paveldėjimo teisės būdu 2015 m. birželio 29 d. Atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis perleista I. G. 2017 m. sausio 6 d. dovanojimo sutarties pagrindu.
8. Byloje išklausęs liudytojų J. L. ir L. D. paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog po T. M. mirties, gyvenamojo namo raktus pasiėmė Z. S., ieškovės sutuoktinio S. S. mama. Po Z. S. mirties, pasak atsakovės, šie raktai galėjo būti pas S. S., kuris ir paveldėjo Z. S. gyvenamojo namo dalį, kurią 2016 m sausio 6 d. perleido ieškovei dovanojimo sutarties pagrindu. Taigi, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad raktai nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo pas atsakovę. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė būtų prišiukšlinusi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Be to, kaip jau minėta aukščiau, ieškovė neįrodė aplinkybės, jog atsakovė turėjo raktus nuo gyvenamojo namo. Be to, remiantis byloje esančiais duomenimis ir liudytojų paaiškinimais atsakovė ilgą laiką nesilankė gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ji tuo namu nesinaudojo ir neplanavo naudotis. Šie liudytojų paaiškinimai paneigia ieškovės įrodymais nepagrįstus teiginius, jog atsakovė naudodamasi gyvenamuoju namu padarė ieškovei žalos prišiukšlindama ginčo namą.
9. Pirmosios instancijos teismui nebuvo aišku, kodėl ieškovė, žinodama, jog neturi nuo gyvenamojo namo raktų, sudarė šio namo nuomos sutartį ir tik po trijų mėnesių pareikalaują raktų iš atsakovės. Be to, ieškovė 2016 m. gegužės 30 d. pranešime nurodo, jog yra priversta gyvenamojo namo spyną išlaužti ir tai, kad ieškovė 2016 m. birželio 3 d. pranešime ragina atsakovę atlaisvinti gyvenamąjį namą nuo šiukšlių, suponuoja išvadą, kad ieškovė ne vėliau kaip 2016 m. birželio 3 d. pateko į gyvenamąjį namą. Taigi, ieškovė klaidina teismą teigdama, jog vienerius metus negalėjo naudoti jai priklausančia nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi ir nepagrįstai reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės nuostolius už dvylika mėnesių. O aplinkybė, jog ieškovė negalėdama patekti į gyvenamąjį namą, sudarė šio namo dalies nuomos sutartį, leidžia daryti išvadą, jog ieškovė savo veiksmais pati prisiėmė riziką dėl nuomos sutarties įgyvendinimo ir iš jos kylančių pasekmių.
10. Nėra pateikti įrodymai, jog naudojimosi tvarka gyvenamuoju pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), yra nustatyta, be to, nėra įrodymų jog apie ketinimą sudaryti 2016 m. sausio 10 d. nuomos sutartį būtų pranešta kitiems gyvenamojo namo bendraturčiams. Atsakovei adresuotuose 2016 m. balandžio 26 d., 2016 m. gegužės 30 d., 2016 m. birželio 3 d. pranešimuose, kurie buvo pasirašyti ieškovės, nėra užsiminta apie nuomos sutarties sudarymą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad ieškovė sudariusi nuomos sutartį pažeidė kitų bendraturčių teises ir dėl to atsakovei negalėjo kilti pareiga atlyginti ieškovei iš šios nuomos sutarties nevykdymo kylančią žalą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog reikalavimas priteisti 1320 Eur dydžio žalą yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
11. Ieškovei 2016 metais naujų ligų, o tuo labiau nervinio pobūdžio ligų nediagnozuota. Ieškovė ir prieš 2016 metus lankėsi gydymosi įstaigose dėl problemų su kraujotaka, širdies veikla. Iš išdėstytų aplinkybių ir teismui pateiktų įrodymų, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog dėl atsakovės veiksmų susirgo ar patyrė kitokią neturinę žalą, todėl ieškovės reiškiamas reikalavimas priteisti iš atsakovės 960 Eur dydžio neturtinę žalą atmestas kaip nepagrįstas.
12. Atsakovei 2017 m. vasario 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 100 procentų suteikta antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. liepos 28 d. pažymoje Nr. (2.16) NTP-7-11016 nurodyta, kad atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 265,89 Eur. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atmestus ieškinį yra pagrindas iš ieškovės priteisti valstybei 265,89 Eur išlaidas už atsakovei suteiktą teisinę pagalbą bei 26,85 Eur patirtas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliantė (ieškovė) S. S. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:
13.1. Sprendimas yra neteisėtas, nes teismas nagrinėjo bylą iš esmės visiškai niekam nedalyvaujant ieškovės pusėje, nors ieškovė ir jos atstovas nedalyvavo teismo posėdyje dėl svarbios priežasties –ligos apie kurią pirmosios instancijos teismas buvo tinkamai informuotas. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti medicininiai nedarbingumo pažymėjimai ir pažymos, patvirtinantys negalėjimą dalyvauti bylos nagrinėjime. Taigi, tai, jog teismas nagrinėjo bylą iš esmės, nei ieškovei, nei jos atstovei nedalyvaujant, sudaro savarankišką pagrindą naikinti teismo sprendimą.
13.2. Nagrinėjant bylą, pirmosios instancijos teismas nesilaikė pareigos išsamiai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes, nebuvo apklausti liudytojai ieškovės pusėje, nors teismas turėjo pareigą išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, apklausti visus liudytojus. Pirmosios instancijos teismas parengiamajame posėdyje tenkinto ieškovės prašymą iškviesti liudytojus M. G. bei S. S., bylos nagrinėjime jie nedalyvavo ir negalėjo dalyvauti, nes jiems nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį, jie negavo teismo šaukimų ir nežinojo apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ką patvirtina byloje esantys įrodymai. M. G. šaukimo į 2017 m. lapkričio 23 d. posėdį negavo, t.y. šaukimą pasirašė ne ji, o kažkoks kitas asmuo, nes aiškiai matyt kad labai skiriasi raštas ir parašas dvejuose jai skirtuose šaukimuose. Teismas turėjo pareigą atkreipti dėmesį į tokį ryškų raštų neatitikimą, bet kažkodėl to nepadarė. M. G. galėjo duoti teismui labai svarbius paaiškinimus, susijusius su bylos nagrinėjimu, bet teismas nesuteikė įstatymų įtvirtintos galimybės. Tuo tarpu S. S. šaukimas nebuvo įteiktas. Jis paveldėjo aukščiau minėtą butą po savo motinos mirties ir vėliau padovanojo jį ieškovei, todėl galėjo paliudyti ar turėjo raktus nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini).
13.3. Pirmosios instancijos teismas sprendime klaidingai nustatinėjo su byla visiškai nesusijusias aplinkybes ir nenustatė ir nepasisakė dėl esminių ir pagrindinių aplinkybių dėl ko sprendimas laikytinas nemotyvuotu.
Žemesnės instancijos teismas
13.4. Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir neobjektyvus, nes nustatė faktą, jog atsakovė ilgą laiką nesilankė gyvenamajame name, nors liudytoja A. S. nurodė, kad matė ten atsakovės dukrą J. L. ir L. D.. Taip pat, liudytojų parodymuose aiškiai pasakyta, kad iki buvusios savininkės mirties, butas buvo tinkamas jame gyventi, pakankamai tvarkingas, o teismui pateiktose nuotraukose jau matyti, kad butas yra specialiai užstatytas šiukšlėmis. Be to, tai, kad atsakovė specialiai prišiukšlino bute įrodo ir ieškovės 2016 m. birželio 3 d. prašymas kuo skubiau sutvarkyti butą. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, kad ieškovė kreipėsi į teismą tik po trijų mėnesių nuo to momento, kai tapo buto savininke ir šią aplinkybę patvirtina atsakovės dukros duoti parodymai.
13.5. Ieškovė teismui pristatė 2016 m. birželio 1 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos medicininį išrašą apie naują ligą – supraventrikulinė tachikardija dif. prieširdžių plazdėjimų bei širdies ritmo sutrikimas, kurios atsiradimo priežastis buvo būtent nervinio pobūdžio. Taip pat minėtu laikotarpiu dėl nervų įtampos paūmėjo chroninės ligos. Taigi, pirmosios instancijos teismo motyvai, jog byloje nėra dokumentų, patvirtinančių atsakovės ar jos atstovės medicininį išsilavinimą ir galimybę daryti medicinines išvadas, neatitinka tikrovės.
13.6. Pirmosios instancijos teismas klaidingai teigia, kad 2016 m. sausio 10 d. nekilnojamojo turto nuomos sutartis sudaryta nepranešant bendraturčiams, tame tarpe ir pačiai atsakovei. Liudininkė, atsakovės dukra, pripažino, kad buvo kreiptasi į ją dėl raktų, taip pat buvo pranešta apie nuomos sutartį. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad patalpų naudojimo tvarka yra nustatyta ir dalis namo įregistruota kaip atskiri butai. Taigi, teismas neteisingai įvertino šias aplinkybes susijusias su buto valdymu.
Atsiliepimas
2. Atsakovė F. L. 2018 m. vasario 23 d. mirė, todėl byloje atsakovė buvo pakeista jos paveldėjimą priėmusiais asmenimis V. L. ir J. G.. Teismo pranešimas apie teisę pateikti atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą asmenims buvo įteiktas asmeniškai, t.y. 2019 m. sausio 14 d. V. L. ir 2019 m. sausio 11 d. J. G.. Asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
4. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškinys dėl neturtinės žalos ir žalos už negautas pajamas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
5. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškinio pateikimo teismui dieną ieškovei S. S. ir atsakovei F. L. nuosavybės teise priklausė po 9/100 dalis gyvenamojo namo ir ¼ dalis ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini). 30/100 dalis gyvenamojo namo ir ½ dalis ūkinio pastato nuosavybės teise priklauso UAB „Jaliutukas plius“. Ieškovė minėta nekilnojamąjį turtą įgijo dovanojimo sutarties pagrindu 2016 m. sausio 5 d., o atsakovė – paveldėjimo teisės būdu 2015 m. birželio 29 d. Atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis perleista I. G. 2017 m. sausio 6 d. dovanojimo sutarties pagrindu.
6. Ieškovė kreipėsi į teismą reikalaudama priteisti jai iš F. L. 1320 Eur dydžio negautų pajamų žalos atlyginimą, 960 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimu S. S. ieškinį atmetė, priteisė iš jos į valstybės biudžetą 265,89 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas, bei valstybės naudai 26,85 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, todėl pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą.
Dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujat ieškovei ir jos įgaliotai atstovei
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 246 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Neatvykusios šalies atstovo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu šalies dalyvavimu, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta šalies asmeninį dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Jeigu teismas pripažįsta, kad šalies dalyvavimas būtinas ir ji neatvyksta į teismo posėdį, teismas priima sprendimą už akių (CPK 246 str. 5 d.).
8. Nagrinėjamu atveju, ieškovė teigia, kad buvo pažeistos jos teisės, nes byla išnagrinėta jai ir jos įgaliotam asmeniui nedalyvavus teismo posėdyje. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 23 d. vykusiame teismo posėdyje, išklausęs atsakovės atstovės poziciją, nusprendė nepripažinti svarbiomis ieškovės ir jos įgaliotos atstovės nedalyvavimo posėdyje priežasčių svarbiomis, nes ieškovė ir įgaliotas asmuo teikdami prašymą dėl posėdžio atidėjimo nenurodė savo būsenos, konkrečiai nepaaiškino situacijos. Tuo tarpu, ieškovės pateikta pažymą nėra konkreti ir iš jos nėra suprantama, ar ieškovė posėdžio metu buvo nedarbinga, nes pažymoje nurodyta tik, jog tęsiamas gydymas. Kitą vertus, pradėjus ieškovės įgalioto asmens gydymą po lūžio, rugsėjo mėnesį buvo pasiūlytą ieškovei pasirūpinti tinkamu atstovavimu įgalioto asmens gydymo laikotarpiu, tačiau ieškovė atstovavimu nepasirūpino, o jos įgalioto asmens gydymas užsitęsė dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai, nesiekė greitesnio bylos išnagrinėjimo, todėl teismas pagrįstai nusprendė nagrinėti bylą ieškovei ir jos įgaliotai atstovei nedalyvaujant.
9. Pagal CPK 248 straipsnio 1 dalį, kai į teismo posėdį neatvyksta liudytojai, ekspertai ar vertėjai, teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę dėl galimumo nagrinėti bylą be neatvykusių liudytojų, ekspertų ar vertėjų ir priima nutartį toliau nagrinėti bylą arba bylos nagrinėjimą atidėti.
10. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą neišklausęs visų liudytojų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2018 m. lapkričio 23 d. vykusiame teismo posėdyje buvo konstatuota, kad šaukimas vienam iš liudytojų neįsiteikė, kitai liudytojai įsiteikė, tačiau ji neatvyko į teismo posėdį. Išklausius atsakovės atstovės buvo nuspręsta liudytojus išklausyti, jei jie atvyks į kitą teismo posėdį 2018 m. lapkričio 27 d., priešingu atveju, nagrinėti bylą jų neišklausius. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinių normų neišklausęs dviejų liudytojų.
Dėl nuomos sutarties sudarymo ir negautų pajamų
11. Teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje (CPK 263 str.2 d.). Priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkinamas (CPK 265 str. 1 d.).Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Pažymėtina, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).
12. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad 2016 m. sausio 10 d. sudarė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)nuomos sutartį, tačiau dėl F. L. veiksmų patyrė žalą, t. y. 12 mėnesių negavo pajamų (1320 Eur) iš nuomos santykiu sudarytų su trečiuoju asmeniu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tačiau ieškovė šiuo atveju neįrodė, jog žala atsirado būtent dėl F. L. neteisėtų veiksmų. Pirmiausia, sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog ne vėliau kaip 2016 m. birželio 3 d. atsakovė pradėjo naudotis patalpomis dėl kurių byloje kilo ginčas, nes būtent 2016 m. birželio 3 d. pranešimu ieškovė pareikalavo F. L., kad ši atlaisvintų patalpas nuo šiukšlių. Tai įrodo, kad praėjus nepilnai 5 mėnesiams po nuomos sutarties su trečiuoju asmeniu pasirašymo, ieškovė jau naudojosi patalpomis ir turėjo galimybę jas nuomoti.
13. Šiuo atveju, tai, jog ieškovė kreipėsi į F. L. dėl patalpos atlaisvinimo nuo šiukšlių, neįrodo fakto, jog šias šiukšles patalpoje paliko būtent ji. Byloje nėra duomenų, kad F. L. būtų lankiusis (duomenys neskelbtini), turėjusi šio buto raktus, palikusi bute šiukšles ar pakeitusi spyną, taip siekdama, kad ieškovė patirtų žalą. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu, liudytojai nurodė, kad F. L. niekada negyveno adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. birželio 29 d. (kai įgijo teises į turtą) ginčo name nebuvo pastebėta, jos giminaičiai patvirtino, jog F. L. buvo sena, ne daug vaikščiojo, o paskutinis žinomas asmuo turėjęs namo raktus buvo įvardintas trečiasis asmuo, tačiau ne atsakovė. Kolegija nurodo, jog tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) galimai lankėsi F. L. dukra niekaip neįrodo, kad pati F. L. taip pat ten būtų lankiusis ir atlikusi veiksmus, kurių pasėkoje kilo žala. Kitą vertus, priešingai nei teigia apeliantė, visi liudytojai teismo posėdyje patvirtino, kad asmuo, po kurio mirties F. L. paveldėjo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) dalį, buvo netvarkingas, ypač netvarkingas būdavo jo gyvenamųjų patalpų dalis, kurioje buvo virtuvė. Taip pat, būdavo netvarkingas ir koridorius, kuriuo jis naudojosi. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė neįrodė, jog būtent dėl F. L. veiksmų ieškovės nuomininkas negalėjo patekti į namo dalį priklausančia ieškovei ir, jog šios patalpos buvo netvarkingos būtent dėl F. L. kaltės.
14. Pažymėtina ir tai, jog ieškovė sudarydama nuomos santykius su trečiuoju asmeniu elgėsi nesąžiningai ir nerūpestingai, nes neapžiūrėjo nuomos objekto, nepatikrino ar įmanoma į jį patekti, todėl yra atsakinga už tai, jog nuomos sutartis negalėjo būti tinkamai vykdoma.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -CK) 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Tai reiškia, kad tokių atveju, kai naudojimosi bendru daiktu tvarka nenustatyta ar kitokiais būdais su kitais bendraturčiais nesuderinta, kokį konkretų turtą (jo dalį) vienas iš bendraturčių gali išnuomoti tretiesiems asmenimis, nuomos sutartis negali būti sudaryta, nebent yra gautas bendraturčių sutikimas.
16. Iš byloje esančios medžiagos nėra nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė būtų sudariusios naudojimosi bendru turtu tvarkos, taip pat, byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų sutikusi, jog ieškovė sudarytų su trečiuoju asmeniu nuomos santykius. Šiuo atveju, ieškovės informavimas apie jau sudarytos nuomos sutarties faktą nėra laikytinas šalių susitarimu, nes jis nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovė sutiko, jog nuomos sutartis būtų sudaroma. Taip pat, atkreiptinas dėmesys į tai, jog norint panaudoti prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo turto nuomos sutartį sudarytą ilgesniam kaip vienerių metų terminui, būtina ją įregistruoti viešajame registre. Ieškovė sudarė nuomos sutartį metams, tačiau jos neįregistravo viešajame registre, todėl jos sudarymo fakto negalėjo naudoti prieš atsakovę.
17. Tokiu būdu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą dėl ieškinio nepagrįstumo ir jį atmetė.
Dėl neturtinės žalos
18. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
19. Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 960 Eur dydžio neturinę žalą, nurodydama, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovė negalėjo gyventi jai priklausančiame bute, dėl ko ieškovės sveikatos būklė pablogėjo, ieškovė patyrė dvasinį sukrėtimą, depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, reputacijos pablogėjimą. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančią medžiagą, pirmosios instancijos teismo sprendimo ir ieškovės apeliacinio skundo argumentus, nustatė, jog ieškovė neturtinės žalos atsiradimo faktą kildina iš neteisėtų F. L. veiksmų, t. y. rakto neatidavimo, spynos pakeitimo, prišiukšlinimo. Kadangi ieškovė neįrodė F. L. neteisėtų veiksmų dėl negalėjimo naudotis patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini) ar jas nuomoti, nėra pagrindo pripažinti, jog dėl ieškovės patirtų neigiamų išgyvenimų ir sveikatos pablogėjimo yra kalta būtent F. L.. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė F. L. kaltės dėl ieškovės neturtinės žalos.
20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir ištyrė byloje esančias aplinkybes, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
teisėjų kolegija nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.