Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Remiantis 2021 m. spalio 28 d. medicininiu mirties liudijimu Nr. 21-78077667 nustatyta, kad J. A. mirė 2021 m. spalio 28 d. Remiantis 2024 m. sausio 29 d. medicininiu mirties liudijimu Nr. 24-8347501 nustatyta, kad J. A. mirė 2024 m. sausio 29 d. Iš Gyventojų registro 2024 m. vasario 26 d. pažymos apie asmens duomenis matyti, kad J. A. mirė santuokoje su J. A.. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja K. D. yra J. A. ir J. A. dukra. Santuoka tarp J. A. ir J. A. sudaryta 1962 m. lapkričio 24 d. Iš Testamentų registro 2024 m. balandžio 11 d. išrašo matyti, kad šiame registre nėra įregistruotų J. A. sudarytų testamentų, jame taip pat nėra įregistruotų palikėjos J. A. palikimo priėmimo faktų. Iš Nekilnojamojo turto registro 2024 m. vasario 27 d. išrašo matyti, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas J. A. vardu, įgytas jam esant santuokoje su J. A., todėl turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėjos teigimu, jos tėvas J. A. kartu su sutuoktine J. A. gyveno name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iki pat savo sutuoktinės mirties (2021 m. spalio 28 d.), o sutuoktinei mirus ir toliau liko gyventi šiame name bei gyveno jame iki pat savo mirties (2024 m. sausio 29 d.). Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų (atsiskaitymo knygelių, mokėjimo kvitų, pažymų apie atsiskaitymą) nustatyta, kad pareiškėjos tėvas po savo sutuoktinės J. A. mirties rūpinosi likusiu turtu (namu esančiu (duomenys neskelbtini)) valdė jį kaip savo, prižiūrėjo namą ir tvarkė visus su juo susijusius reikalus, laiku mokėjo visus namo savininkui priklausančius mokėti mokesčius ir įmokas.

Remiantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, J. A. yra mirusios J. A. sutuoktinis. CK 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Taigi 2021 m. spalio 28 d. mirus J. A., kuri buvo J. A. sutuoktinė, J. A. įgijo teisę į palikėjos J. A. palikimą.

Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po J. A. mirties jos palikimą būtų priėmę kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad po J. A. mirties pareiškėjos tėvas J. A. mokėjo mokesčius už namui teikiamas paslaugas, rūpinosi ir prižiūrėjo. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad per trijų mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos (nuo palikėjos mirties momento) J. A. faktiškai atliko aktyvius veiksmus ir priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, todėl laikomas priėmusiu visą palikimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jos tėvas J. A. po sutuoktinės J. A. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos K. D. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės J. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2021 m. spalio 28 d. priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas J. A. palikimui priimti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.