Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – skolininkė M. R., išieškotojas Insenerehituse AS, antstolis D. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis D. Š. 2023 m. birželio 9 d. Nr. S23-14308 pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad vykdo (duomenys neskelbtini) vykdomąjį įrašą Nr. 2505, išduotą 2019 m. balandžio 10 d. dėl 345 366,94 Eur skolos, 8 procentų metinių palūkanų ir 0,1 procentų delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną išieškojimo iš skolininkės M. R. išieškotojo Insenerehituse AS naudai. Nurodė, kad 2022 m. liepos 28 d. patvarkymu paskyrė nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ekspertizę. Gautame ekspertizės akte minėto nekilnojamo turto nustatyta vertė - 812 000 Eur. Pažymėjo, jog remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 681 straipsnio 4 dalimi, jeigu turto vertę nustato ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto verte. Atsižvelgiant į tai, kad nors pareiškėjas buvo įpareigotas 2023 m. balandžio 27 d. antstolio ptavrkymu įmokėti 300 Eur užstatą už pakartotinės ekspertizės paskyrimą, tačiau įmokos neįmokėjo bei į tai, kad pareiškėjas nepasinaudojo CPK 704 straipsnyje įtvirtinta teise surasti ir pasiūlyti savo pirkėją, antstolis nepažeidė vykdymo proceso tvarkos, paskelbdamas nekilnojamojo turto varžytynes, todėl skundas dėl antstolio veiksmų turėtų būti atmestas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 20 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjo skundą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2023 m. rugpjūčio 1 d. 11.10 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2023 m. birželio 20 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510–512 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis D. Š. vykdo (duomenys neskelbtini) vykdomąjį įrašą Nr. 2505, išduotą 2019 m. balandžio 10 d. dėl 345 366,94 Eur skolos, 8 procentų metinių palūkanų ir 0,1 procentų delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną išieškojimo iš skolininkės M. R. išieškotojo Insenerehituse AS naudai. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis 2022 m. liepos 26 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo hipotekos kreditoriaus naudai įkeistą įkaito davėjams M. R. ir V. R. priklausantį nekilnojamąjį turtą - 187,68 kv. m. ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos 28 d. patvarkymu Nr. S22-23044 antstolis minėtam nekilnojamajam turtui paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti, pavedant ją atlikti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) ,,Finance property“. 2023 m. balandžio 25 d. gautame ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), nustatyta rinkos vertė – 812 000 Eur.

Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko teisių apsauga, užtikrinant, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant, tiek su kreditoriaus teisių apsauga, garantuojant, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto įkainojimas yra ypač svarbi turto pardavimo iš varžytinių proceso stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 20 punktas). Tinkamas turto įkainojimas lemia ne tik turto realizavimo eigą, bet ir tolesnius išieškojimo vykdymo padarinius. Pavyzdžiui, turtą varžytynėse pardavus už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali turto pardavimo aktus pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyviai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą, o teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo ekonomiškiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020). Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

Areštuoto ir iš varžytynių parduodamo turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad antstolis, areštuodamas skolininko turtą, jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 straipsnio 2, 3 dalys).

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis, areštavęs pareiškėjams priklausantį turtą ir siekdamas užtikrinti, kad areštuotas turtas būtų įkainotas realia rinkos verte, pavedė turtą įvertinti UAB ,,Finance property“, kuri atlikusi vertinimą, pateikė antstoliui 2023 m. balandžio 25 d. ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš teismui pateikto teismo parengto 2023 m. balandžio 25 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)turinio matyti, jog ginčo nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), įvertintas 812 000 Eur.

Vertinant parengtą ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtina, kad šį turto vertinimą atliko kvalifikuotas nekilnojamojo turto vertinimo srities specialistas, be to, pažymėtina, jog byloje nėra duomenų ir įrodymų, jog atliktas pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto vertinimas būtų ydingas, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, būtų nepagrįstas nustatytais metodais ar vertinimu, būtų nustatyta ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė. Minėtas ekspertizės aktas nėra nuginčytas, jame yra aiškiai nurodyti atlikto nekilnojamojo turto vertinimo kriterijai, taikytas metodas, jo taikymo pagrindimas, remtasi turto apžiūros medžiaga. Taigi antstoliui pagrįstai nekilo abejonių dėl eksperto nustatytos ginčo turto rinkos vertės, taip pat dėl eksperto kvalifikacijos.

CPK 681 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei vykdymo proceso metu įkainoto turto vertė pasikeičia, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis įstatymo nustatytos tvarkos. Turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ir vykdymo proceso šalys gauna informacijos, kad dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo įkainoto ir areštuoto turto vertė. Įš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad 2023 m. balandžio 27 d. pareiškėjas pateikė prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Atsižvelgaint į tai, antstolis 2023 m. balandžio 27 d. priėmė patvarkymą Nr.S23-10358 dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo ir įpareigojo pareiškėją iki 2023 m. gegužės 2 d. imtinai įmokėti 300 Eur sumą, būtiną ekspertui už pakartotinės ekspertizės atlikimą, į antstolio depozitinę sąskaitą, tačiau pareiškėjas šio sumos neįmokėjo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kreipėsi į turto vertinimo įmonę UAB ,,Krivita“. 2023 m. birželio 7 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 954 000Eur, t. y. net 142 000 Eur daugiau nei nustatė antstolio paskirta teismo ekspertė, todėl nekilnojamojo turto vertė turėtų būti perkainota vadovaujantis UAB ,,Krivita“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita.

Remiantis CPK 682 straipsnio 1 dalimi, vykdymo procese ekspertizė skiriama antstolio patvarkymu ir turi būti atliekama pagal ekspertizei keliamus reikalavimus bei tinkamai įforminama (CPK 216 straipsnis). CPK 682 straipsnis yra specialioji norma, reglamentuojanti ekspertizės skyrimą vykdymo procese (CPK 682 straipsnio 6 dalis). Dėl to vykdymo procese bendrosios CPK normos (CPK 212–219 straipsniai), reglamentuojančios ekspertizės skyrimą kitose civilinio proceso stadijose, yra taikomos tiek, kiek neprieštarauja specialiajai normai. Teismų praktikoje nustatyta, kad šalių kaip įrodymas pateikta turto vertintojų išvada, gauta ne CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka, bet patvirtinanti areštuoto turto rinkos vertę, negali būti ekspertizės aktu (CPK 177 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006). Tokiu būdu, darytina išvada, kad areštuoto turto vertė yra nustatyta pagrįstai ir teisėtai, o pareiškėjo pateikta UAB ,,Krivita“ 2023 m. birželio 7 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) nelaikytina įrodymu, kuriuo remiantis galima būtų paneigti turto vertę, nustatytą ekspertizės aktu, todėl darytina išvada, kad ginčo nekilnojamojo turto kaina buvo nustatyta tinkamai, remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu.

CPK 718 straipsnis numato, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Nagrinėjamu atveju byloje konstatuota, kad antstolis pagrįstai priėmė 2022 m. liepos 28 d. patvarkymą Nr. S22-23044 dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo bei pagrįstai 2023 m. balandžio 25 d. priėmė patvarkymą Nr. S23-100106 dėl areštuoto turto įvertinimo, todėl darytina išvada, kad antstolis teisėtai 2023 m. gegužės 22 d. priėmė patvarkymą Nr. S23-92621 dėl areštuoto turto įvertinimo ir nustatė areštuoto turto vertę pirmųjų varžytinių metu, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę – 649 600 Eur (812 000 Eur – 20 proc.). Taigi vien ta aplinkybė, jog turtas buvo parduodamas varžytinėse nurodant žemesnę nei rinkos kainą, nepažeidžia pareiškėjo interesų, kadangi įstatymas numato antstoliui pareigą nustatyti atitinkamai 80 procentų (pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina) ir 60 procentų (antrosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina) nustatytos turto kainos vykdant turto varžytines (CPK 681, 718, 722 straipsniai).

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad varžytynėse yra nustatoma tik pradinė turto pardavimo iš varžytynių kaina. Varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, kuri priklauso nuo kitų įvairių kriterijų, tokių kaip nekilnojamojo turto patrauklumo, šalies ekonominės padėties, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ir dinamikos, varžytynių dalyvių skaičiaus, ir t. t. Kitaip tariant, tiksli parduodamo daikto vertė paaiškėja tik pardavus jį varžytynėse. Kadangi turtas parduodamas iš varžytynių, tai, esant didelei paklausai, kaina gali pakilti net daugiau, nei vertintojo buvo nustatyta, ir priešingai, nesant paklausos, turto vertė krinta iki tokios kainos, kuri sudomina pirkėją. Tikroji iš varžytynių parduodamo turto kaina yra nustatoma pačiose varžytynėse varžytynių dalyviams pasiūlius piniginių lėšų sumą, už kurią jie siekia įsigyti iš varžytynių parduodamą daiktą.

Pareiškėjas savo skunde dėl antstolio veiksmų taip pat prašė atšaukti pirmąsias 187,68 kv. m. ploto buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), varžytines Nr. (duomenys neskelbtini).

CPK 703 straipsnyje įtvirtinta antstolio teisė atšaukti varžytynes. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu iki varžytynių pabaigos paaiškėjo CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat, jeigu iki varžytynių pabaigos patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos ir kitais atvejais, kai paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka, antstolis savo patvarkymu gali varžytynes atšaukti. Patvarkymas dėl varžytynių atšaukimo skelbiamas CPK nustatyta tvarka.

Iš vykdomosiois bylos NR. (duomenys neskelbtini)duomenų matyti, kad antstolis 2023 m. gegužės 22 d. patvarkymu Nr. S23-12621 paskelbė, kad varžytinės vyks elektroniniu būdu interneto svetainėje www.evarzytynes.lt nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Taigi, bylos nagrinėjimo metu Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios varžytinės yra jau pasibaigusios. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas nenumato galimybės atšaukti jau pasibaigusių varžytynių, teismas šio pareiškėjo prašymo nenagrinėja.

Vadovaujantis išdėstytu bei atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, jog antstolis pažeidė pareiškėjo teises ar teisėtus interesus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.

Kiti pareiškėjo skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. EŽTT savo nuoseklioje praktikoje pažymėjo, jog teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad esminiai argumentai buvo išnagrinėti (Ramda v. France, no. 78477/11, 9 April 2018, § 59; Boldea c. Romanie, no. 19997/02, § 29-30).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo V. R. skundo dėl antstolio D. Š. veiksmų netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.