- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-16
- Bylos Nr.
- eB2-597-324/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00365-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Suinteresuotas asmuo
- P. M., T. O.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal nemokumo administratoriaus Stasio Sipavičiaus prašymą pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Kanita“ bankrotą tyčiniu, suinteresuoti asmenys P. M. ir T. O..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-892-324/2022 uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Kanita“ iškėlė bankroto bylą, bankroto (nemokumo) administratoriumi paskyrė Stasį Sipavičių (toliau – ir nemokumo administratorius). Nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 4 d. Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendros 326 582,78 Eur vertės, 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi UAB „Kanita“ pripažinta likviduotina dėl bankroto.
2. Kauno apygardos teisme 2022 m. lapkričio 21 d. gautas nemokumo administratoriaus prašymas pripažinti BUAB „Kanita“ bankrotą tyčiniu, dėl BUAB „Kanita“ tyčinio bankroto kaltais pripažinti suinteresuotus asmenis P. M. ir T. O.. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Įmonės steigimo ir registravimo pradžia rodo apie valdymo organų nesąžiningus ketinimus. Įmonės buveinės vieta registruota adresu Partizanų g. 61-806, Kauno m., tačiau tai nėra patalpa, kurioje galėtų dirbti įmonės darbuotojai, vykdantys konkrečias darbines funkcijas su visais tos veiklos atributais - baldais, įmonės dokumentai, jų saugojimo spintos ir pan. Nurodytu adresu esantis pastatas yra daugiaaukštis automobilių stovėjimo ir saugojimo įrenginys, kurio pirmame aukšte yra vienintelė kitokios paskirties patalpa, skirta pastato apsaugos tarnybai. UAB „Kanita“ registracijos ir veiklos buveinė - 40 x 30 x 20 cm dydžio metalinė pašto dėžutė. Administratorius, ieškodamas bankrutuojančios įmonės dokumentų, šioje dėžutėje aptiko analogišku adresu keliasdešimčiai įmonių siųstą korespondenciją. Tokie įmonės steigimo ir valdymo organų veiksmai rodo sąmoningą blogą veikimą, nukreiptą į kreditorių teisių pažeidimą.
2.2. Įmonės valdymo organai valstybinėms institucijoms ir kitiems asmenims teikė žinomai melagingus duomenis ir informaciją. Iš VĮ Registrų centras pateikto UAB „Kanita“ išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad UAB „Kanita“ valdymo organai valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centrui pateikė finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinius (balansus) už 2019 ir 2020 metus, įrašydami juose žinomai melagingus duomenis apie turimo turto vertę, nurodydami, kad įmonė jokio turto neturi. Iš Nekilnojamojo turto registro matyti, kad UAB „Kanita“ nuo 2016 m. iki šiol turi nekilnojamąjį turtą, kurio vertė virš 60 000 Eur. Įmonės valdymo organai negalėjo nežinoti apie turimą nekilnojamąjį turtą, jie siekė sudaryti tokias sąlygas, kad kreditoriams būtų apsunkintos arba visiškai panaikintos galimybės susigrąžinti skolas iš UAB „Kanita“. Suinteresuotas asmuo T. O., pateikęs nemokumo administratoriui dalį įmonės dokumentų, nurodė, kad bankrutuojanti įmonė nėra beturtė, ji turi skolininkų, paaiškino, kad keletas fizinių ir juridinių asmenų liko skolingi įmonei beveik 20 000 Eur. Šias aplinkybes patikrinęs administratorius nustatė, kad suinteresuoto asmens įvardinti skolininkai su įmone atsiskaitė dar iki 2017 m. vidurio.
2.3. Įmonės direktoriaus nurodymu į įmonės vienintelio akcininko T. O. asmeninę banko sąskaitą be jokio pagrindo buvo pervesta daugiau kaip 20 000 Eur įmonei priklausančių lėšų. Galimai tuo pagrindu Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno valdyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.03-6-00029-22 dėl nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalį. Be teisinio pagrindo perdavus pakankamai didelę įmonei priklausančių lėšų sumą asmeniui, kuris nebuvo įmonės kreditorius, tikriems kreditoriams buvo sumažinta galimybė patenkinti savo reikalavimus.
2.4. Buvusi bendrovės direktorė V. S. nurodė, kad faktiškai visai įmonės veiklai vadovavo jos vienintelis akcininkas T. O.. Ir kiti T. O. paskirti vadovai vykdė savo pareigas kaip nurodydavo jis.
2.5. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – ir JANI) bei anksčiau galiojęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) nustatė konkrečias įmonės vadovo pareigas, kurias jis privalo įvykdyti iš karto po to, kai jam tampa žinoma apie įmonės nemokumą. Įmonės vadovas P. M. pateikė VĮ Registrų centrui 2019 m. ir 2020 m. finansines atskaitomybes, kuriose melagingai nurodė nulines reikšmes įmonės turto ir įsipareigojimų dalyse. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „Kanita“ iškėlimo matyti, kad jame nurodyti duomenys apie įmonės skolos susidarymo laiką ir aplinkybes. Pareiškime nurodyta, kad teismui teikiami duomenys apie UAB „Kanita“ skolą valstybei apskaičiuoti pagal 2018 m. rugsėjo 10 d. mokesčių inspekcijos atliktą patikrinimą. Tai reiškia, kad įmonės valdymo organai 2018 m. rugsėjo mėn., žinodami apie įmonės turimo turto apimtį (60 362 Eur) ir įsipareigojimų valstybei dydį (daugiau kaip 280 000 Eur), vadovaujantis ĮBĮ, o vėliau ir JANĮ nuostatomis privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau to nepadarė. Tokiu būdu įmonės valdymo organai pažeidė JANĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatas.
2.6. Įmonės valdymo organai per nustatytą terminą nesudarė įmonės finansinės atskaitomybės nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsitesėjimo dienos duomenimis, neperdavė nemokumo administratoriui jokio įmonės turto, taip pat neperdavė visų įmonės steigimo, personalo valdymo, buhalterinės apskaitos ir veiklos dokumentų. Perduodamų dokumentų akte nebuvo sužymėtas perduodamuose segtuvuose esantis lapų skaičius. Toks elgesys sudaro galimybę manipuliuoti ir spekuliuoti tokio veiksmo kaip „dokumentų perdavimas“ aplinkybėmis. Visų ar dalies įmonės dokumentų neperdavimas taip pat vertintinas kaip blogas bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas.
3. Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi buvo pavesta nemokumo administratoriui ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo teismo pranešimo gavimo dienos pranešti bankrutavusios UAB „Kanita“ kreditoriams apie teisme gautą prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu ir kreditorių teisę per 14 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti kreditoriams žinomą informaciją, galinčią turėti tyčinio bankroto požymių nustatymui ir bankroto pripažinimui tyčiniu, taip pat prašymas ir priedai persiųsti suinteresuotiems asmenims P. M. ir T. O., nurodant pareigą per 14 dienų nuo prašymo įteikimo pateikti atsiliepimą dėl šio prašymo.
Atsiliepimas
4. Suinteresuoti asmenys P. M. ir T. O. nepateikė atsiliepimų į nemokumo administratoriaus prašymą UAB „Kanita“ bankrotą pripažinti tyčiniu.
5. Suinteresuotas asmuo kreditorė VMI pranešimu nurodė, kad jos finansinis reikalavimas bendrovės bankroto byloje yra 282 335,21 Eur, iš jų seniausia pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) nepriemoka pagal Bendrovės pateiktą deklaraciją susidariusi už 2016 m. gruodžio mėn., kurios mokėjimo terminas 2017 m. sausio 25 d. Remiantis VMI duomenų bazėse turima informacija nustatyta, kad bendrovė PVM mokėtojų registre (toliau – PVMM) įregistruota nuo 2016 m. vasario 15 d. ir išregistruota iš jo 2018 m. rugpjūčio 7 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 75 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Bendrovė nėra pateikusi pelno mokesčių deklaracijų ((duomenys neskelbtini) forma) už 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – KAVMI) 2016 m. lapkričio 23 d. atliko bendrovės operatyvų patikrinimą dėl PVM kontrolės už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 15 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. ir 2018 m. rugpjūčio 22 d. atliko operatyvų patikrinimą dėl PVM apskaičiavimo teisingumo už parduotą nekilnojamąjį turtą. Operatyvaus tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė perleido UAB „Saugema“ žemės sklypą ir du gyvenamuosius namus už 110 000 Eur sumą ir šiam sandoriui neišrašė PVM sąskaitos faktūros, nors sutartyje buvo nurodyta, kad į šią kainą įskaičiuotas PVM, tačiau sandoris nedeklaruotas PVM deklaracijoje už 2018 m. kovo mėn. ir PVM nesumokėtas. KAVMI, vykdydama 2018 m. kovo 7 d. pavedimą tikrinti deklaraciją Nr. FR0773-553, atliko bendrovės PVM patikrinimą už laikotarpį nuo 2015 m d. iki 2018 m. kovo 31 d. ir gyventojų pajamų mokesčio, įmokų į Garantinį fondą, valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų patikrinimą už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. bei surašė 2018 m. rugsėjo 10 d. patikrinimo aktą Nr. FR0680-358. Patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė padarė šiuos mokesčių įstatymų pažeidimus:
1. Bendrovė, pardavusi butus ir žemės sklypus, kurių pardavimai įforminti pirkimo–pardavimo sutartimis, patvirtintomis notaro, neišrašė PVM sąskaitų faktūrų, pardavimų neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose ir pateiktose PVM deklaracijose nedeklaravo PVM apmokestinamųjų sandorių bei pardavimo PVM;
2. Bendrovė 2017 m. gegužės mėn. už mainais gautą turtą, kurio vertė 159 760 Eur, neišrašė PVM sąskaitų faktūrų ir nuo gauto turto vertės neapskaičiavo 27 727 Eur pardavimo PVM;
3. Bendrovė, pagal 2016 m. gruodžio 12 d. Pirkimo – pardavimo sutartį pardavusi ekskavatorių Case 580SR-4PT, pateiktoje PVM deklaracijoje už 2016 m. gruodžio mėn. nesumažino 3587 Eur pirkimo PVM sumos;
4. Bendrovė pateiktoje PVM deklaracijoje už 2018 m. sausio mėn. neteisėtai padidino įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM sumą 46 Eur;
5. Bendrovė neapskaičiavo ir nesumokėjo 5312,27 Eur gyventojų pajamų mokesčio;
6. Bendrovė neapskaičiavo ir nesumokėjo 70,83 Eur įmokų į Garantinį fondą nuo 2017 m. kovo – rugpjūčio mėn. nuo darbuotojams apskaičiuoto darbo užmokesčio;
7. Bendrovė už 2017 m. kovo, balandžio, birželio – rugpjūčio mėn. neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą 14158,97 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų;
8. Bendrovė 2017 m. gegužės mėn., mainais perleisdama butą, dirbtinai sumažino vertę 37 653 Eur, neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose ir nedeklaravo pardavimo PVM 6535 Eur. Iš viso patikrinimo metu bendrovei apskaičiuota 228 038,27 Eur suma. Patikrinimo aktas patvirtintas KAVMI 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. (7.45-4.7.2) FR0682-365 bei atsižvelgus į Patikrinimo akte konstatuotus pažeidimus (nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir nedeklaravo visų turto pardavimo, mainų apmokestinamųjų pajamų bei pardavimo PVM, nepateikė įrodymų, patvirtinančių darbuotojams mokėtų komandiruotpinigių realumą ir t.t.), atsižvelgiant į tai, bendrovei papildomai apskaičiuoti gyventojų pajamų mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai bei baudos, iš viso 83 649,90 Eur suma.
Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nuosprendyje nurodyta, kad V. S. laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d., būdama bendrovės direktore ir kasininke, kaltinama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad nesivadovaudama įstatymų ir norminių teisės aktų reikalavimais apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d. Taip pat nurodyta, kad M. M. kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. iki 2019 m. liepos 17 d. būdamas (duomenys neskelbtini) akcininku, vadovu ir kasininku, nesivadovaudamas įstatymų ir norminių teisės aktų reikalavimais, apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, pateikė neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, dėl ko iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. VMI nuomone, dėl bendrovės tyčinio bankroto kaltais pripažinti turėtų būti ne tik P. M. ir T. O., bet ir V. S. bei M. M., kurie savo veiksmais padarė žalos bendrovės kreditoriams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo
6. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ (JANĮ 153 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio, todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 24 punktas). Prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu. Todėl, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 32 punktas).
7. Nemokumo administratorius prašyme dėl UAB „Kanita“ bankroto pripažinimo tyčiniu prašo pripažinti BUAB „Kanita“ bankrotą tyčiniu, dėl BUAB „Kanita“ tyčinio bankroto kaltais pripažinti suinteresuotus asmenis P. M. (buvusį bendrovės direktorių) ir T. O. (vienintelį bendrovės akcininką) dėl valdymo organų nesąžiningų ketinimų steigiant įmonę (bendrovės registracijos ir veiklos buveinė 40 x 30 x 20 cm dydžio metalinė pašto dėžutė); dėl to, kad įmonės valdymo organai Registrų centrui pateikė finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinius (balansus) už 2019 ir 2020 metus, įrašydami juose žinomai melagingus duomenis apie turimo turto vertę; įmonės direktoriaus nurodymu į įmonės vienintelio akcininko T. O. asmeninę banko sąskaitą be jokio pagrindo buvo pervesta daugiau kaip 20 000 Eur įmonei priklausančių lėšų; įmonės valdymo organai 2018 m. rugsėjo mėn., žinodami apie įmonės turimo turto apimtį (60 362 Eur) ir įsipareigojimų valstybei dydį (daugiau kaip 280 000 Eur), nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo; įmonės valdymo organai per nustatytą terminą, nesudarė įmonės finansinės atskaitomybės nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos duomenimis, neperdavė nemokumo administratoriui jokio įmonės turto, neperdavė visų įmonės steigimo, personalo valdymo, buhalterinės apskaitos ir veiklos dokumentų galiojant ĮBĮ ir JANĮ, todėl nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl UAB „Kanita“ bankroto pripažinimo tyčiniu taikytinos tiek ĮBĮ, tiek ir JANĮ nuostatos.
8. Teismas taip pat pažymi, kad, įvertinus iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusią ĮBĮ 20 straipsnio normą ir nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusią JANĮ 70 straipsnio normą, reglamentuojančias tyčinį bankrotą, matyti, kad nėra esminių normų skirtumų, lemiančių tyčinio bankroto apibrėžties ir (ar) jų požymių skirtingą taikymą, todėl teismas, spręsdamas dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, vadovaujasi ir aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota galiojant ĮBĮ.
Dėl UAB „Kanita“ nemokumo momento nustatymo
9. Apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad, nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu kuo tiksliau nustatyti įmonės nemokumo momentą. Tik nustačius konkretų nemokumo momentą galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų veiksmus ir nustatyti ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo (ne)egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1204-781/2020).
10. Nemokumo sąvoka yra apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas yra būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
11. Iš civilinės byloje Nr. eB2-295-324/2023 (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00129-2022-4) ir nagrinėjamos bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Kanita“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2015 m. rugpjūčio 28 d., jos direktoriumi nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2015 m. lapkričio 11 d. buvo L. Č., nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 14 d. V. S., o nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. P. M., o akcininkas nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2015 m. lapkričio 11 d. MB „LC paslaugų centras“, nuo 2016 m. liepos 12 d. iki 2016 m. spalio 19 d. V. S., o nuo 2018 m. lapkričio 11 d. T. O..
12. Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-892-324/2022 iškėlė UAB „Kanita“ bankroto bylą (nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 4 d.), kurią inicijavo kreditorė VMI. Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 28 d. nutartyje konstatavo, kad teismas neturi aktualių duomenų apie įmonės finansinę būklę, realų turtą bei jo vertę, vykdytą ar vykdomą veiklą, todėl įvertina atsakovės finansinę būklę ir gyvybingumą pagal ieškovės pateiktus bei iš viešųjų registrus gautus duomenis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis, atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2022 m. balandžio 26 d. buvo 4,09 Eur, įmonėje apdraustųjų asmenų nėra. Iš atsakovės 2019 m. ir 2020 m. finansinės atskaitomybės duomenų matyti, kad atsakovė juose yra nurodžiusi nulines reikšmes, t. y., kad nei turto, nei nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų neturi. Viešųjų registrų duomenimis, atsakovė nuosavybės teise valdo 4/21 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (viso sklypo vidutinė rinkos vertė 22 700 Eur), statinius - vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), (vidutinė rinkos vertė 25700 Eur); statinius - buitinių nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), (vidutinė rinkos vertė 30 300 Eur); kuriems taikyti apribojimai – turto areštai. Antstolių informacinės sistemos registro išrašas patvirtina, kad antstolė Gita Andrijauskienė vykdo 815,15 Eur išieškojimą pagal Ramirent Baltic AS Vilniaus filialo reikalavimą, 5434,87 Eur išieškojimą pagal AB "Energijos skirstymo operatorius" reikalavimą, 184 216,31 Eur išieškojimą pagal UAB "AutoRent24" ir UAB "Lapsta" reikalavimus, 107 346,77 Eur išieškojimą pagal UAB "AutoRent24", UAB "Lapsta" ir UAB "Anadera" reikalavimus, antstolė Reda Stašenienė vykdo 157,18 Eur išieškojimą pagal UAB „Kauno vandenys“ reikalavimą, antstolė Rima Gražienė vykdo 106 525,88 Eur reikalavimą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimą, 175 477,28 Eur, antstolis Raimundas Stanislauskas vykdo 518,43 Eur reikalavimą pagal UAB „Kauno vandenys“ reikalavimą, 390,74 Eur išieškojimą pagal UAB „Kauno vandenys“ reikalavimą, 12,57 Eur išieškojimą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimą, antstolė Neringa Bacevičienė vykdo 13 364,56 Eur ir 15 236,04 Eur išieškojimus pagal fizinių asmenų reikalavimus.
13. Kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Kanita“ iškėlimo VMI pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovės mokestinė nepriemoka 2022 m. kovo 4 d. buvo 282 075,61 Eur, kuri susidarė pagal 2018 m. rugsėjo 10 d. patikrinimo aktą Nr. FR0680-358, kuriuo priskaičiuotas PVM už 2016 m. gruodžio mėn., 2017 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, spalio, lapkričio mėn., 2018 m. sausio, kovo mėn., gyventojų pajamų mokestis už 2017 m. liepos ir rugpjūčio mėn. (mokėjimo terminas 2019 m. birželio 27 d.), taip pat pagal bendrovės pateiktas deklaracijas žemės mokestis nuo 2019 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. gruodžio 16 d. Kreditorė nurodė, kad UAB „Kanita“ nuo 2020 m. kovo 26 d. nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko.
14. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovė jau 2020 m. kovo 26 d. neturėjo galimybių atsiskaityti su kreditoriais ir sudaro pagrindą išvadai, jog pagal JANĮ nustatytus nemokumo kriterijus UAB „Kanita“ nemokia tapo 2020 m. kovo 26 d.
Dėl tyčinio bankroto požymių
15. JANĮ 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
16. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-747-450/2020).
17. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas tik pavyzdinis tyčinio bankroto požymių sąrašas, kuris nėra išsamus. Taigi, bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu nustačius vieną ar kelis šio straipsnio antroje dalyje įtvirtintus požymius, taip pat ir esant kitokiems, straipsnyje nenurodytiems požymiams, jei kartu nustatoma ir tyčinio blogo valdymo, sukėlusio nemokumą, sąlyga (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).
18. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti šie tyčinio bankroto požymiai: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
19. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius prašymą UAB „Kanita“ bankrotą pripažinti tyčiniu iš esmės grindžia JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatytais požymiais – kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą apribojimu; žinomai melagingų duomenų pateikimu Registrų centrui pateiktose 2019-2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentų rinkiniuose (balansuose); apgaulingu ar aplaidžiu juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymu; savalaikiu UAB „Kanita“ bankroto neinicijavimu; juridinio asmens valdomo ir naudojamo turto, dokumentų, buhalterinės apskaitos registrų ir kitos juridinio asmens informacijos, susijusios su jo veikla, neperdavimu nemokumo administratoriui (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktai).
20. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad vienas iš požymių, į kuriuos teismas gali atsižvelgti spręsdamas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, yra įmonės sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi sandoriai, priimti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.
21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Taip bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.).
22. Nemokumo administratoriaus teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad antstolė Raimonda Pauzienė 2018 m. rugpjūčio 16 d. į UAB „Kanita“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 20 206,37 Eur sumą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdyba 2022 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. IBPS-S-457366-22 informavo, jog pagal gautus duomenis nustatyta, kad UAB „Kanita“ vadovo P. M. 2018 m. rugpjūčio 16 d. raštišku prašymu, piniginių lėšų likutis 20 206,37 Eur, likęs pardavus skolininkei UAB „Kanita“ priklausiusį nekilnojamąjį turtą iš varžytinių ir gautas lėšas paskirsčius teisės aktų nustatyta tvarka antstolės ir prisijungusių antstolių tuo metu vykdomoms, vykdomosioms byloms, pervesta į prašyme nurodytą UAB „Kanita“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Revolut LTD banke, kuri iš tiesų priklauso T. O..
23. Vertinant šiuos duomenis visų pirma, pažymėtina, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d., kai buvo pervestos lėšos, UAB „Kanita“ jau turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams (pvz. VMI, UAB „Energijos skirstymo operatorius“). Antra, byloje nėra jokių duomenų, kad akcininkui T. O. pervesti pinigai buvo panaudoti bendrovės veikloje; nemokumo administratorius, nesant perduotų bendrovės veiklos dokumentų, objektyviai neturi galimybės išsiaiškinti, ar pervestos lėšos panaudotos bendrovės reikmėms. Įvertinus nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad bendrovės vadovo P. M. veiksmai, pateikiant antstolei prašymą dėl pinigų pervedimo į akcininko sąskaitą, nesant objektyvių įrodymų dėl šių lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms, vertintini kaip sąmoningas siekis esmingai bloginti bendrovės padėtį bei privesti ją prie bankroto, taip išvengiant įsipareigojimų bendrovės kreditoriams vykdymo, nes kreditoriai neteko galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
26. Aiškinant apgaulingos ir (ar) netinkamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantį požymį teismų praktikoje pasisakyta, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).
27. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Kanita“ ir nustatė 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Paskutinis UAB „Kanita“ vadovas P. M. šio įpareigojimo pilnai neįvykdė, neteikė teismui atsiliepimo į prašymą dėl UAB „Kanita“ bankroto pripažinimo tyčiniu bei duomenų, dėl kokių priežasčių neperdavė nemokumo administratoriui įmonės dokumentų ir turto. Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-534-381/2018).
28. Buvusiam įmonės vadovui nepagrindus, kodėl nemokumo administratoriui neperduotas įmonės turtas ir visi dokumentai, yra pagrindas spręsti apie tyčinį bankrotą kvalifikuojantį požymį – netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkytą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko nėra galimybės nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ir įvertinti turtą, identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
29. Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimas nemokumo administratoriui neleido nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų (faktinių bendrovės sąnaudų ir tikrojo pelno (nuostolio)), turto sudėties (kokį turtą bendrovė turėjo iki bankroto bylos iškėlimo, kokia jo dalis buvo nurašyta ir pan.), identifikuoti su tuo susijusių operacijų ar patikrinti (patvirtinti) įmonės atliktų ūkinių operacijų ir veiksmų teisėtumo (identifikuoti visas įmonės finansines operacijas, sudarytus sandorius, tikruosius bendrovės pinigų srautus, patikrinti kitų buhalterinių apskaitos dokumentų teisingumą) ir pan. Aptartų faktinių aplinkybių apie UAB „Kanita“ atsakingų asmenų neveikimą visuma implikuoja tai, kad, vengdami perduoti bendrovės dokumentus teismo paskirtam nemokumo administratoriui, jie siekia užkirsti kelią išsiaiškinti tikrąsias BUAB „Kanita“ bankroto priežastis, bendrovės netinkamo valdymo aplinkybes bei galimą turto iššvaistymą ar pasisavinimą.
30. Atsižvelgiant į byloje pateiktus teisinius išaiškinimus bei nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad UAB „Kanita“ bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai veiksmai, todėl egzistuoja JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai pripažinti UAB „Kanita“ bankrotą tyčiniu.
31. Pagal formuojamą teismų praktiką tuo atveju, kai bendrovės bankrotas pripažįstamas tyčiniu bent vienu iš ĮBĮ (JANĮ) nustatytų pagrindų, jau yra pasiekiami įstatyme nustatyti tyčinio bankroto tikslai, todėl nebėra teisinio pagrindo spręsti dėl kitų įstatyme nustatytų tyčinio bankroto pagrindų. Pripažinus bankrotą tyčiniu bet kuriuo JANĮ 70 straipsnyje (ĮBĮ 20 straipsnyje) nustatytu pagrindu, kyla JANĮ 71–72 straipsniuose (ĮBĮ 20 straipsnio 5–8 dalyse) nustatyti padariniai, o tyčinio bankroto padariniai nėra priklausomi nuo konkretaus pagrindo, kuriuo bankrotas pripažįstamas tyčiniu. Nei ĮBĮ, nei šiuo metu galiojančiame JANĮ įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu konkrečiu (tam tikru) pagrindu jokių savarankiškų ar papildomų teisių nesukuria (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1867-407/2020).
32. Nemokumo administratorė prašo dėl UAB ,,Kanita“ tyčinio bankroto kaltu pripažinti suinteresuotą asmenį P. M. (buvusį bendrovės direktorių) ir T. O. (buvusį bendrovės vienintelį akcininką).
33. JANĮ 70 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyta, jog įmonės vadovu nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. iki bankroto bylos UAB „Kanita“ iškėlimo buvo P. M., laikytina, kad būtent jis atsakingas už tyčinį UAB „Kanita“ bankrotą. Byloje nėra duomenų, jog buvęs bendrovės akcininkas T. O. būtų faktiškai vykdęs bendrovės valdymą ar UAB „Kanita“ bankrotą būtų galima pripažinti tyčiniu dėl jo veiksmų, dėl to nelaikytina, kad jis yra atsakingas už tyčinį UAB „Kanita“ bankrotą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13, 70 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
uždarosios akcinės bendrovės „Kanita“, juridinio asmens kodas 304090368, bankrotą pripažinti tyčiniu.
Nustatyti, kad tyčinis bankrotas yra sukeltas P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) veiksmais.
Nutarties kopiją išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.
Įpareigoti nemokumo administratorių su nutartimi supažindinti kreditorius.
Nutarčiai įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nutarties kopiją pateikti prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Dėl nutarties per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.