Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (suinteresuotų asmenų) notarės J. Š. ir S. A. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. Š. skundą dėl notarės neteisėtų veiksmų, suinteresuoti asmenys – notarė J. Š., S. A., I. F., uždaroji akcinė bendrovė „Kreedex“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas J. Š. (toliau – pareiškėjas, Skolininkas) pateikė skundą, kuriuo prašė pripažinti notarės J. Š. (toliau – Notarė) veiksmus neteisėtais, pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2024 m. spalio 22 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-9100 (toliau – Įrašas).

2. Nurodė, kad Notarė neturėjo teisės atlikti vykdomojo įrašo, kadangi kredito sutarties tarp jo ir uždarosios akcinės bendrovės „Kreedex“ (toliau – Kreditorius) nutraukimas teismo jau yra pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu už akių tenkino jo ieškinį: pripažino 2015 m. rugsėjo 11 d. paskolos sutarties Nr. KLT50911- 1 (toliau – Paskolos sutartis) nutraukimą neteisėtu; pripažino atsakovės UAB „Kreedex“ 2021 m. kovo 1 d. reikalavimą ieškovui sumokėti 5 982,27 Eur paskolos, 608,06 Eur palūkanų, 65,67 Eur delspinigių ir 598,23 Eur baudos neteisėtu; įpareigojo atsakovę UAB „Kreedex“ perskaičiuoti skolos likutį be baudų ir delspinigių 2020 m. birželio 25 d.; priteisė iš atsakovės Kreditoriaus 160,95 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Skolininkas nurodė, kad šis teismo sprendimas iki šiol nėra įvykdytas, kadangi Kreditorius nevykdo jokių teismo įpareigojimų, nevykdo antstolio reikalavimų, o teismo priteistų baudų iš fiktyvių vadovų išieškoti neįmanoma. Notarė yra ne vieną kartą informuota apie Kreditoriaus neteisėtus veiksmus, bet nekreipia dėmesio į gautus pranešimus ir toliau tvirtina neteisėtus sandorius pagal asmenų, neturinčių teisės atstovauti UAB „Kreedex“, ir S. A. (toliau – Naujoji Kreditorė) prašymus. Taip pat Skolininkas nurodė, kad 2023 m. spalio 5 d. nutartimi teismas jau nustatė, kad prašymus notarei ir reikalavimo perleidimo sutartį pasirašė asmenys, kurie neturėjo teisės to daryti, kadangi jų įgaliojimai nebuvo įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka, todėl pasikartojantys notarės veiksmai, išduodant vykdomuosius įrašus pagal tuos pačius dokumentus, negali būti pripažinti teisėtais ir turi būti panaikinti.

3. Suinteresuotas asmuo notarė J. Š. atsiliepime nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. į ją kreipėsi S. A. (Naujoji Kreditorė) ir pateikė prašymą atlikti vykdomąjį įrašą, kuriame nurodė visus duomenis pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. IR-144 patvirtinto vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 6 punktą. Vadovaudamasi Aprašo 7 punktu, priimdama prašymą ir patikrinusi prašyme nurodytus duomenis, Notarė nustatė, kad prašymą atlikti vykdomąjį įrašą pateikė asmuo, kuris yra hipotekos kreditorius, kreditoriaus prašyme atlikti vykdomąjį įrašą nurodyti duomenys atitinka hipotekos registre nurodytus duomenis, kreditoriaus, reikalaujančio prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą, nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose ir hipotekos sutartyje. Notarė, vadovaudamasi Aprašo 8 punktu ir atlikusi patikrą, nustatė, kad prašyme buvo nurodyti visi Aprašo 6 punkte išvardyti duomenys ir pateikti minėtame punkte nurodyti dokumentai, prašyme pateikti duomenys atitinka Aprašo 7 punkte nustatytus reikalavimus. Notarė teigė 2024 m. rugsėjo 24 d. išsiuntusi Skolininkui ir I. F. (toliau – Skolininkas 2), pranešimą, kuriame buvo nurodyti Naujosios Kreditorės pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos sumokėti Naujajai Kreditorei skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl Naujosios Kreditorės reikalavimo nepagrįstumo. Kadangi per nurodytą terminą skola Naujajai Kreditorei nebuvo sumokėta, todėl 2024 m. spalio 22 d. buvo atliktas vykdomasis įrašas.

4. Notarė pažymėjo, kad Skolininko pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-18282-964/2021 yra priimtas dėl vienašalio Paskolos sutarties nutraukimo nuo 2021 m. kovo 15 d. pagal Kreditorės 2021 m. kovo 1 d. pranešimą dėl vienašališko paskolos sutarties nutraukimo Nr. PSN0103, tačiau teismas neuždraudė nei pradiniam Kreditoriui, nei Naujajai Kreditorei ginti savo pažeistas teises tokiu būdu, vienašališkai nutraukti paskolos sutartį ateityje, papildomai nurodydama, kad Skolininkui ir toliau nevykdant savo prievolių pagal Paskolos sutartį, pradinis Kreditorius 2022 m. balandžio 27 d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo, skolos ir palūkanų sumokėjimo nuo 2022 m. gegužės 27 d. vienašališkai nutraukė paskolos sutartį. Notarės teigimu, pareiškėjas (skolininkas) nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad Paskolos sutarties nutraukimas nuo 2022 m. balandžio 27 d. būtų pripažintas neteisėtu. Notarė nurodė, kad nei Lietuvos Respublikos notariato įstatymas (toliau – Įstatymas), nei Aprašas nereikalauja, kad kreditorius turėtų neginčijamą reikalavimo teisę, bet tik reikalauja nurodyti reikalavimo teisinį pagrindą – šiuo atveju nurodyti faktines aplinkybes, jog prievolės sutartis yra nutraukta ir pateikti tai pagrindžiančius dokumentus.

5. Notarė nurodė, kad iki vykdomojo įrašo atlikimo momento į ją kreipėsi pradinis Kreditorius, tinkamai atstovaujamas įgaliotos atstovės, ir Naujoji Kreditorė, kurie pateikė Kreditoriaus ir Naujosios Kreditorės 2022 m. gruodžio 1 d. pasirašytą reikalavimų perleidimo sutartį Nr. 221201-2 (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), pagal kurią Kreditorius perleido Naujajai Kreditorei visą savo turimą reikalavimą į Skolininką, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 2 dalimi bei Reikalavimo perleidimo sutarties nuostatomis, 2022 m. gruodžio 14 d. buvo patvirtinta hipotekos teisių perleidimo sutartis, notarinio registro Nr. JS-13255.

6. Notarė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi panaikino Notarės išduotą Įrašą. Dėl šios nutarties suinteresuotas asmuo Naujoji Kreditorė padavė atskirąjį skundą, kurį išnagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas 2025 m. liepos 22 d. nutartimi Vilniaus apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl Notarės neteisėtų veiksmų perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes apeliacinės instancijos teismas vertino, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pažeistos proceso kalbos taisyklės ir Naujoji Kreditorė, kurios teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindė savo patikslintą atskirąjį skundą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatavo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą absoliutaus pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindą ir, atsižvelgdamas į apeliacine tvarka išnagrinėtos civilinės bylos baigtį bei nutartyje nustatytas aplinkybes, nutarė priimti Naujosios Kreditorės naujai pateiktus įrodymus apeliacinėje instancijoje, tačiau jų nevertino. Dėl šių įrodymų atitinkamo įvertinimo paliko pasisakyti pirmosios instancijos teismui, nagrinėsiančiam bylą iš naujo. Kadangi apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinta dėl absoliutaus teismo nutarties negaliojimo, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl kitų atskirajame skunde ir atsiliepime nurodytų argumentų ir keliamų klausimų nepasisakė.

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 29 d. nutartimi, atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus, bylos šalims pasiūlė pateikti įrodymus ir paaiškinimus dėl apeliacinės instancijos teismo nurodytų tirtinų aplinkybių, turinčių reikšmės ginčo išnagrinėjimui.

8. Pareiškėjas (Skolininkas) pirmosios instancijos teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodė, kad suinteresuoto asmens atstovas advokatas Anatolijus Novikovas klaidina teismą ir nurodo neteisingas faktines aplinkybes. Atkreipė dėmesį į pateiktą 2024 m. vasario 29 d. pranešimą antstoliui, kurį suinteresuoto asmens atstovas nurodo kaip įrodymą, kad kreditorius UAB „Kreedex“ įvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-18282-964/2021 paskirtą įpareigojimą ir perskaičiavo skolą 2020 m. birželio 25 d., pridėdamas, kad šiuo pranešimu antstoliui pateikti duomenys, kad Skolininko skolos likutis 2020 m. birželio 25 d. yra 5 868,20 Eur. Nurodė, kad prie pranešimo nėra pridėta jokių įrodymų, kuo vadovaujantis atliktas paskaičiavimas ir būtent ši suma yra teisinga, be to, minėtą pranešimą pasirašė Kreditoriaus vadovas Algimantas Varnas, bet visi kontaktiniai duomenys firminiame blanke nurodomi seni ir negaliojantys, todėl tikėti šiame pranešime nurodytais duomenimis nėra jokio pagrindo, nes jie nepagrįsti jokiais įrodymais. Pažymėjo, kad po 2021 m. rugpjūčio 16 d. teismo sprendimo Skolininkui buvo siųstas ne vienas reikalavimas sumokėti skolą, bet visuose buvo nurodoma skirtinga, niekuo nepagrįsta skolos suma ir neaišku kam priklausančios sąskaitos.

9. Skolininkas pažymėjo, kad kreditoriaus UAB „Kreedex“ vardu pateikiami tikrovės neatitinkantys duomenys siekiant suklaidinti teismą ir antstolį. 2023 m. rugpjūčio 3 d. elektroniniu paštu info@geldex.ee antstoliui buvo išsiųstas pareiškimas apie įvykdytą teismo įpareigojimą pagal 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą už akių ir nurodyta, kad Skolininko skolos likutis 2020 m. birželio 25 d. yra 6 090,59 Eur. Nurodoma, kad šį pranešimą siunčia UAB „Kreedex“ direktorius Aleksandr Suchushkin, nors VĮ „Registrų centras“ duomenimis nuo 2023 m. birželio 16 d. UAB „Kreedex“ vadovu ir akcininku nurodomas A. V., todėl akivaizdu, kad pranešimą antstoliui siuntė ne jie, o pašaliniai asmenys.

10. Skolininkas taip pat pateikė laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 30 d. iki 2024 m. spalio 22 d. Kreditoriaus ir Notarės siųstus pranešimus, kuriuose prašoma apmokėti skirtingo dydžio skolas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartimi tenkinto pareiškėjo skundą dėl notarės veiksmų ir panaikino Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. išduotą 2024 m. spalio 22 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. JŠ-9100.

12. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju 2024 m. rugsėjo 19 d. į Notarę kreipėsi asmeniškai Naujoji Kreditorė S. A. ir pateikė prašymą atlikti vykdomąjį įrašą. Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-7402-819/2023 nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 15 d. į Notarę kreipėsi Kreditoriaus įgaliota atstovė S. A., veikianti pagal Rusijos Federacijos Maskvos miesto notaro V. R. 2021 m. spalio 20 d. patvirtintą UAB „Kreedex“ įgaliojimą, registro Nr. 77/468-n/77-2021-14-126, ir pateikė prašymą atlikti vykdomąjį įrašą. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad į Notarę kreipėsi asmeniškai S. A., kuri pagal 2022 m. gruodžio 1 d. UAB „Kreedex“ Reikalavimo perleidimo sutartį perėmė reikalavimą į skolininkus (J. Š. ir I. F.) ir tapo Naująja Kreditore, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus Skolininko argumentus, kad prašymus Notarei ir reikalavimo perleidimo sutartį pasirašė asmenys, kurie neturėjo teisės to daryti, kadangi jų įgaliojimai nebuvo įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka.

13. Teismas nurodė, kad reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Pažymėjo, jog perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi, o šis esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės, CK 6.107 straipsnio 1 dalyje – kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą.

14. Teismas pažymėjo, kad CK 6.101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog reikalavimo įgijėjui pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Šia teisės norma įtvirtinta bendroji taisyklė, kad, perleidžiant reikalavimą, perleidžiamos ir papildomos, šalutinės teisės, net jeigu tai ir nenurodyta cesijos sutartyje.

15. Iš byloje esančio 2015 m. rugsėjo 11 d. Paskolos sutarties mokėjimo grafiko teismas nustatė, kad pareiškėjas sus sutuoktine pasiskolino iš Kreditoriaus 8 000 Eur 120 mėn. laikotarpiui ir įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą su apskaičiuotomis palūkanomis, kurių metinė norma 21,96 proc., tai yra iš viso grąžintina suma 19 868 Eur (233 Eur + (119 mėn. x 165 Eur)).

16. Teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 16 d. priimtame sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-18282-964/2021, be kita ko, nusprendė pripažinti Kreditoriaus 2021 m. kovo 1 d. reikalavimą Skolininkui sumokėti 5 982,27 Eur paskolą, 608,06 Eur palūkanų, 65,67 Eur delspinigių ir 598,23 Eur baudą, neteisėtu; įpareigojo Kreditorių perskaičiuoti skolos likutį be baudų ir delspinigių 2020 m. birželio 25 dienai. Pažymėjo, kad apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą už akių yra žinoma tiek Naujajai Kreditorei, tiek Notarei.

17. Teismas nustatė, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. paskolos sutartis buvo nutraukta 2022 m. balandžio 27 d. Nurodė, kad šią aplinkybę patvirtina byloje esantis, 2022 m. balandžio 27 d. paskolos sutarties nutraukimo pranešimas, kuris yra pasirašytas UAB „Kreedex“ atstovo advokato Anatolijaus Novikovo. Atstovavimo sutarties, kuri patvirtintų, kad UAB „Kreedex“ tuo metu atstovavo advokatas Anatolijus Novikovas, nepateikta, o minėtame paskolos sutarties nutraukimo pranešime prašoma grąžinti neperskaičiuota 5 982,27 Eur suma, t. y. to paties dydžio skola, kuri 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu už akių buvo pripažinta neteisėta.

18. Teismo vertinimu, į bylą Skolininko pateikti pranešimai, kuriuose pradinė kreditorė prašo grąžinti skirtingo dydžio skolas, patvirtina, kad nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl skolos dydžio:

18.1. 2021 m. lapkričio 30 d. advokato Anatolijaus Novikovo, veikiančio Kreditoriaus vardu, pranešime iš Skolininko prašoma grąžinti 2 360 Eur;

18.2. 2022 m. sausio 20 d. advokato Anatolijaus Novikovo, veikiančio Kreditoriaus vardu, pranešime iš Skolininko prašoma grąžinti 2 525 Eur;

18.3. 2022 m. balandžio 27 d. advokato Anatolijaus Novikovo, veikiančio Kreditoriaus vardu, pranešime iš Skolininko prašoma grąžinti 8 351,54 Eur;

18.4. 2022 m. rugsėjo 7 d. Notarės pranešime prašoma Skolininko grąžinti 8 351,54 Eur sumą Kreditoriui;

18.5. 2022 m. lapkričio 29 d. Notarės pranešime prašoma Skolininko grąžinti 8 311,54 Eur sumą Kreditoriui;

18.6. 2023 m. vasario 6 d. Notarės pranešime prašoma Skolininko grąžinti 8 311,54 Eur sumą Naujajai Kreditorei;

18.7. 2024 m. rugsėjo 20 d. Notarės pranešime prašoma Skolininko grąžinti 6 090,59 Eur sumą Naujajai Kreditorei;

18.8. 2024 m. spalio 22 d. Notarės atliktas vykdomasis įrašas 6 090,59 Eur sumai išieškojimui iš Skolininko Naujajai Kreditorei.

19. Teismas nustatė, kad notarė pateikė 2024 m. vasario 29 d. pradinio Kreditoriaus antstoliui S. M. skirtą pranešimą dėl Vilniaus miesto apylinkė teismo vykdomojo rašto Nr. e2-18282-964/2021, kuriame nurodyta, kad 2020 m. birželio 25 d. Skolininko skola pagal 2015 m. rugsėjo 11 d. paskolos sutartį yra 5 868,29 Eur. Taip pat nurodyta, kad per laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. iki 2020 m. birželio 25 d. Skolininkas turėjo sumokėti 9 473 Eur, tačiau sumokėjo daugiau, t. y. 9 748 Eur, tačiau nepaisant byloje esančio perskaičiavimo, Notarė 2024 m. spalio 22 d. atliko Įrašą 6090,59 Eur sumai. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad skolos dydis nėra aiškus, todėl Notarė negalėjo atlikti vykdomojo įrašo.

20. Teismas pažymėjo, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Įstatymo funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat nurodė, kad pagal Įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą, o tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesni atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

21. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Notarė, spręsdama Naujosios Kreditorės prašymą dėl Įrašo atlikimo, turėjo įvertinti Naujosios Kreditorės reikalavimo dydį, kadangi reikalaujama suma pagal Paskolos sutartį įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinta neteisėta, todėl Notarė, prieš atlikdama vykdomąjį įrašą, turėjo įvertinti, kad kreditorius iki šios dienos nėra perskaičiavęs negrąžintos skolos dydžio.

22. Teismas pažymėjo ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą Nr. 2YT-7402-819/2023, kurioje Skolininkas prašė pripažinti Notarės veiksmus neteisėtais, pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2023 m. sausio 24 d. vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-719 ir įpareigoti Notarę informuoti Naująją Kreditorę ir Kreditorių apie vykdomojo įrašo panaikinimą. Kaip pastebėjo pirmosios instancijos teismas, teismas minėtoje byloje 2023 m. spalio 5 d. nutartimi Skolininko skundą dėl Notarės veiksmų tenkino iš dalies – pripažino Notarės veiksmus, išduodant 2023 m. sausio 24 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. JŠ-719, neteisėtais ir šį notarės vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. JŠ-719, panaikino; kitos skundo dalies netenkino.

23. Teismas pabrėžė, kad aukščiau paminėtoje byloje buvo nagrinėjamas identiškas atvejis, kur buvo ginčijamas 2023 m. sausio 24 d. Notarės atliktas vykdomasis įrašas, notarinio registro Nr. JŠ-719, pagal kurį Notarė siūlė išieškoti iš Skolininko Naujosios Kreditorės naudai pagal Notarės 2015 m. rugsėjo 11 d. patvirtintą sutartinės hipotekos sandorį, notarinio registro Nr. JŠ-8705, hipotekos identifikavimo kodas 20120150051694. Minėta nutartimi teismas išaiškino Notarei, kad Notarė, spręsdama Kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, turėjo įvertinti Skolininko pateiktus duomenis, kurie liudija, jog Kreditoriaus prašymo Notarei pateikimo dieną Kreditoriaus reikalavimo teisė į 5 982,27 Eur skolą pagal paskolos sutartį įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinta neteisėta, įpareigojant Kreditorių atlikti aktyvius veiksmus jai patikslinti. Teismas konstatavo, kad notarė, matydama, jog situacija nėra pasikeitusi, o skolos dydis nėra perskaičiuotas, vis tiek atliko skundžiamą vykdomąjį įrašą. Taigi, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Notarė pagal jai pateiktus dokumentus ir duomenis turėjo teisinį pagrindą atsisakyti atlikti Naujosios Kreditorės prašomą notarinį veiksmą – atlikti Įrašą, todėl Skolininko skundą pripažino pagrįstu ir jį tenkino (CPK 513 straipsnis).

24. Patenkinęs pareiškėjo skundą, teismas sprendė, jog suinteresuotų asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojų skundų ir atsiliepimų į jį argumentai

25. Suinteresuotas asmuo notarė J. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje, priimti naują nutartį ir atmesti pareiškėjo skundą. Atskirąjį skundą Notarė, be argumentų, išdėstytų atsiliepiant į Skolininko skundą dėl notarės veiksmų pirmosios instancijos teisme, taip pat grindžia šiais argumentais:

25.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 49¹ straipsniu, notaras, gavęs hipotekos kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, patikrina: a) ar vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą pateikia asmuo, kuris yra hipotekos kreditorius; b) ar hipotekos kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodyti duomenys atitinka Nekilnojamojo turto registre arba Sutarčių ir teisių suvaržymų registre nurodytus duomenis; ar pasibaigęs hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja prieš terminą patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą, ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose. Notaras netikrina kitų, negu anksčiau nurodyta duomenų atitikties ir neatsako už juos. Kasacinio teismo praktikoje dėl vykdomąjį įrašą reglamentuojančių normų taikymo pažymėta, kad notaras netikrina (ir nevertina) kreditoriaus pateiktų duomenų atitikties ir neatsako už juos (Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 3 dalis), nes Notariato įstatyme nustatyta, kad už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 straipsnio 3, 4 dalys), o notaras šiame procese atlieka išimtinai formalų kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų vertinimą dėl jų atitikties viešo Hipotekos registro duomenims ir nesprendžia hipotekos šalių ginčų. Išimtinę kompetenciją spręsti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus materialiojo teisinio reikalavimo pagrįstumo klausimą dėl kreditoriaus išieškotino skolinio įsipareigojimo dydžio ir apimties konkrečiu atveju turi tik teismas ginčo teisenos tvarka, esant skolininko reikalavimui, ginant jo pažeistas teises ir teisėtus interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2014).

25.2 Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai sprendė (motyvuojamosios dalies 31 ir 33 punktai), jog notarė <...>„turėjo įvertinti kreditorės reikalavimo dydį...“ ir „notarė, spręsdama kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, turėjo įvertinti pareiškėjo pateiktus duomenis, kurie liudija, jog kreditoriaus prašymo notarei pateikimo dieną kreditoriaus reikalavimo teisė į 5 982,27 Eur skolą pagal paskolos sutartį įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinta neteisėta, įpareigojant Naująją Kreditorę atlikti aktyvius veiksmus jai patikslinti“. Notarės teigimu, aukščiau nurodytų veiksmų atlikti jos neįpareigoja nei Notariato įstatymas, nei Aprašas, nei kasacinio teismo praktika. Kreditorius, pateikdamas notarui prašymą išduoti vykdomąjį įrašą, neprivalo pateikti įrodymų, patvirtinančių jo reikalavimo dydį, nurodytą prašyme. Notarė pažymi, kad ji neturėjo jokios galimybės objektyviai patikrinti Naujosios Kreditorės perskaičiuoto reikalavimo dydžio, atlikdama Įrašą vadovavosi prašyme Naujosios Kreditorės nurodytais duomenimis.

25.3. Tuo atveju, jeigu Skolininkas nesutinka su Naujosios Kreditorės nurodytu negrąžintos skolos dydžiu pagal Paskolos sutartį (6 090,59 Eur), jis, vadovaudamasis CK 4.194¹ straipsnio 6 dalimi ir Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 4 dalimi, turi teisę ginčyti Naujosios Kreditorės veiksmų teisėtumą ieškinio teisenos tvarka, kadangi teikiant teismui skundą CPK 511 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti skundžiamas notaro atliktas vykdomasis įrašas tiktai dėl Notariato įstatymo 49¹ straipsnyje nurodytų duomenų atitikties.

4. Suinteresuotas asmuo S. A. (toliau – ir suinteresuotas asmuo, Naujoji Kreditorė) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį, atmesti Skolininko skundą ir priteisti suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo grindžia šiais argumentais:

26.1. Pareiškėjas iš esmės klaidino teismą, kad Sutartis nėra nutraukta, nes jos nutraukimą panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2- l8282- 964/2021. Pirmosios instancijos teismas, esant byloje priešingiems įrody-mams, atkartojo pareiškėjo motyvus ir nekreipė dėmesio į byloje esantį pranešimą apie sutarties nutraukimą, išsiųstą pareiškėjui J. Š. 2022 m. balandžio 27 d. po nurodyto teismo sprendimo, įvykdant teismo nurodymą, prieš tai du kartus nusiunčiant raginimą. Notarė taip pat nurodė šią aplinkybę, tačiau pirmosios instancijos teismas kažkodėl šio dokumento nevertino tinkamai, t. y. neatsižvelgė į tai, kad jame aiškiai nurodoma, kad sutartis nutraukiama.

26.2. Teisės taikymo ir aiškinimo prasme ši aplinkybė, kad kreditorius išsiuntė skolininkui pranešimą apie sutarties nutraukimą, o pastarasis jo neginčijo, sukuria tokią teisinę situaciją, jog kredito sutartis tarp šalių yra nutraukta, tokiu būdu kreditorius įgyja teisę reikalauti iš skolininko negrąžintos paskolos ir palūkanų.

26.3. Skolininkas sąmoningai nutylėjo faktą, kad UAB „Kreedex“ yra įvykdžiusi 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą už akių ir antstoliui pateikusi paskaičiavimą, kurį Naujoji Kreditorė prideda prie skundo. Šio dokumento pateikimas yra akivaizdus įrodymas, kad Skolininkas sąmoningai klaidino teismą, nes jame aiškiai nurodyta, kokia suma teismo įpareigojimo dienai buvo skola be baudų ir delspinigių, todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kuri rėmėsi tik Skolininko teiginiu, o ne objektyviais įrodymais, kad pareiškėja pateikė neperskaičiuotą reikalavimą yra absoliučiai niekuo nepagrįsti.

26.4. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad Notarė vykdomajame dokumente nurodė didesnę sumą ir dėl to nėra aiški suma ir dėl sumos yra ginčas, yra teisiškai nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju netinkamai pritaikė tiek Notariato įstatymo nuostatas, tiek nutartyje iš esmės pasisakė dėl ginčo teisės, motyvuodamas, kad nėra aiški ginčo suma, kas turėtų būti nagrinėjama ginčo teisena, o ne ypatingosios teisenos tvarka. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė tokią išvadą netinkamai vertindamas byloje esamus įrodymus, o būtent nevertino to fakto, kad sutartis nutraukta ir nutraukimas neginčytas, o ankstesnis teismo sprendimas, panaikinęs sutarties nutraukimą, nebeaktualus šiai bylai, tad galima teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra nurodęs, kad teismas turi pareigą kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau nepaisant to, teismas gali teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius tik tuomet, kai, laikantis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės taisyklių, yra konstatuojamos įrodinėjimo dalyką byloje sudarančios faktinės aplinkybės, o be to, teismui atsiranda pareiga taikyti šalies prašomą teisės normą tik konstatavus bylos faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes, bet šių faktinių aplinkybių įrodymo našta tenka ne teismui, bet įrodinėjimo naštą turinčiai šaliai. Jeigu šalis neišpildo jai tenkančios įrodinėjimo naštos ir neįtikina teismo dėl faktinės aplinkybės egzistavimo, teismui neatsiranda pareiga šalies prašymu kvalifikuoti teisinių santykių. Tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta, nenaudai (LAT 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-9-1075/2024).

26.5. Šiuo konkrečiu atveju svarbu yra tai, kad Skolininkas po to, kai jam buvo išsiųstas Notarės pranešimas, nepateikė ieškinio dėl netinkamos sumos, t. y. neva per didelės, o tik nurodė, dėl ko nesutinka su Notarės atliktu Įrašu, bet nurodyti pagrindai nėra ir negali būti įstatyminis pagrindas panaikinti Notarės atliktą Įrašą, t. y. nėra pagrindo konstatuoti Notarės veiksmuose neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, kad pranešime antstoliui vykdant nurodymą ir teismo sprendimą buvo nurodyta suma be palūkanų.

26.7. Šiuo konkrečiu atveju Skolininkas, gavęs Notarės pranešimą, vadovaujantis teisiniu reguliavimu ir suformuota teismų praktika, jei manė, kad sumos yra neteisingos, turėjo kreiptis su ieškiniu į teismą ir prašyti sustabdyti išieškojimo procesą, tačiau to nepadarė, o pateikė visiškai nepagrįstą skundą dėl notaro veiksmų ir jame net nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo yra grindžiamas skundas, o tik klaidino teismą, kad sutartis nenutraukta ir t. t., o pirmosios instancijos teismas, nenustatęs tikslios ginčo esmės, iš esmės ginčijamoje nutartyje net nenurodė teisinio pagrindo, dėl ko reikėtų tenkinti pareiškėjo skundą, ir apsiribojo formaliu ir netinkamu pagrindu, kad yra ginčas dėl sumos, tačiau pareiškėjas nė viename savo procesiniame ar kitame dokumente nenurodė, kokia, jo manymu, yra skola kreditoriui.

8. Pareiškėjas J. Š. (toliau – ir Skolininkas) atsiliepimais į suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus prašo juos atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Skolininko nesutikimo su atskiraisiais skundais argumentai, išdėstyti į juos pateiktuose atsiliepimuose, yra iš esmės tapatūs Skolininko skundo dėl notarės neteisėtų veiksmų, pateikto pirmosios instancijos teismui, argumentams; Skolininkas pritaria skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms dėl Notarės veiksmų neteisėtumo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirųjų skundų ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo patenkintas pareiškėjo skundas dėl notarės veiksmų, o notarės veiksmai išduodant vykdomąjį įrašą pripažinti neteisėtais ir panaikinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13. Pareiškėjas kartu su atsiliepimas į atskiruosius skundus pateikė įrodymus – išrašą iš Juridinių asmenų registro apie UAB „Kreedex“ ir 2022 m. balandžio 27 d. pranešimą dėl sutarties nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas atsiliepimuose į atskiruosius skundus neformuluoja prašymo dėl prie atsiliepimų pridėtų rašytinių įrodymų prijungimo, nenurodo, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė kilo teikiant atsiliepimus į atskiruosius skundus, be to, remiantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, esant poreikiui, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Pažymėtina ir tai, kad 2022 m. balandžio 27 d. pranešimas dėl sutarties nutraukimo jau buvo pateiktas į bylą nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme (kartu su notarės atsiliepimu į pareiškėjo skundą dėl notarės veiksmų), todėl pakartotinis to paties dokumento teikimas į bylą yra perteklinis. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir pareiškėjo kartu su atsiliepimais į atskiruosius skundus pateiktų įrodymų į bylą nepriima.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

14. 2024 m. rugsėjo 19 d. į notarę kreipėsi kreditorė S. A., reikalaudama patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą prieš terminą. S. A. notarei pateikė duomenis, pagal kuriuos: kreditorius S. A.; skolininkai J. Š. ir I. F.; įkaito davėjas J. Š.; hipotekos identifikavimo kodas Registre: 20120150051694; hipoteka užtikrinta prievolė – 2015 m. rugsėjo 11 d. paskolos sutartis Nr. KLT50911-1; hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo terminas 2025 m. rugsėjo 25 d.; teisinis pagrindas – reikalauti patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą prieš terminą, kadangi skolininkas pradelsė tris paskolos mokėjimus pagal paskolos sutarties 1 priede nurodytą paskolos mokėjimų grafiką, nemokėjo palūkanų ir tokiais veiksmais pažeidė paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 2.4. punkte numatytus įsipareigojimus; pradinis kreditorius UAB „Kreedex“, vadovaudamasis paskolos sutarties 8.1.2 punktu, 2022 m. balandžio 27 d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo, skolos ir palūkanų sumokėjimo vienašališkai nutraukė paskolos sutartį nuo 2022 m. gegužės 27 d.; negrąžintos skolos dydis pagal paskolos sutartį 6 090,59 Eur; maksimalia hipoteka įkeičiamu daiktu užtikrinamų įsipareigojimų apsaugojimo suma 16 000 Eur.

15. Pradinis kreditorius UAB „Kreedex“ reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 221201-2 perleido S. A. reikalavimą į skolininkus, atsiradusį iš minėtos paskolos sutarties ir visų jos priedų. 2022 m. gruodžio 14 d. UAB „Kreedex“ ir S. A. pasirašė hipotekos teisių perleidimo sutartį, kuria kreditorius perleido S. A. teises pagal Hipotekos sutartį. Šį sandorį notarine tvarka patvirtino notarė J. Š., notarinio registro Nr. JŠ-13255. Jos pagrindu 2022 m. gruodžio 15 d. buvo pakeisti duomenys Hipotekos registre.

16. 2024 m. rugsėjo 24 d. skolininkams J. Š. ir I. F. notarė išsiuntė pranešimą, kuriame buvo nurodyti kreditoriaus S. A. pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Pareiškėjas 2024 m. spalio 4 d. pranešime notarei nurodė, kad jis dėl skolos sumokėjimo S. A. visiškai nesutinka.

17. 2024 m. spalio 22 d. notarė atliko vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. JŠ-9100, kuriuo siūlo išieškoti iš skolininko J. Š. S. A. naudai pagal Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. 2015 m. rugsėjo 11 d. patvirtintą sutartinės hipotekos sandorį, notarinio registro Nr. JŠ-8705, hipotekos identifikavimo kodas 20120150051694. Reikalavimą sudaro nesumokėtos skolos dalies dydis – 6 090,59 Eur, notaro paslaugos – 100,48 Eur. Maksimali hipoteka įkeičiamu daiktu užtikrinamų įsipareigojimų apsaugojimo suma 16 000 Eur.

18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 12 d. nutartimi I. F. iškėlė fizinio asmens bankroto bylą Nr. 2FB-8805-918/2018. Fizinio asmens bankrotas baigtas 2021 m. liepos 8 d.

19. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-18282-964/2021 pripažino 2015 m. rugsėjo 11 d paskolos sutarties Nr. KLT50911-1 nutraukimą neteisėtu; pripažino atsakovės UAB „Kreedex“ 2021 m. kovo 1 d. reikalavimą ieškovui J. Š. sumokėti 5 982,27 Eur paskolą, 608,06 Eur palūkanų, 65,67 Eur delspinigių ir 598,23 Eur baudą, neteisėtu; įpareigojo UAB „Kreedex“ perskaičiuoti skolos likutį be baudų ir delspinigių 2020 m. birželio 25 dienai. Teismas šiame sprendime už akių taip pat konstatavo, kad ieškovui (J. Š.) 2020 m. birželio 25 d. iš I. F. bankroto administratorius pervedė 7 482,92 Eur (pridėtas banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą Nr. RI106073417 RO184612693), todėl yra pagrindo tikėti ieškovu, kad jis norėjo sumokėti likusią paskolos dalį iš anksto ir nutraukti sutartį, juo labiau, kad gavęs aukščiau nurodytą sumą, turėjo realias galimybes atsiskaityti su kreditore. Ieškovo ketinimus patvirtina ir Lietuvos banko 2020 m. liepos 10 d. atsakymas ieškovui, kuriame minimos ieškovo nurodytos aplinkybės dėl siekio greičiau grąžinti kreditą ir UAB „Kreedex“ kontaktų nebuvimo. Lietuvos bankas aukščiau nurodytame atsakyme ieškovui nurodė, kad UAB „Kreedex“ į viešąjį kredito davėjų sąrašą buvo įrašyta tik 2018 m. kovo 25 d., taigi iki to laiko kredito veikla vertėsi neturėdama tam teisės. Nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. ši bendrovė apskritai išbraukta iš viešojo kredito davėjų sąrašo.

20. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-l8282-964/2021 yra priimtas dėl vienašalio paskolos sutarties nutraukimo nuo 2021 m. kovo 15 d. pagal pradinio kreditoriaus 2021 m. kovo 1 d. pranešimą dėl vienašališko paskolos sutarties nutraukimo Nr. PSN0103, tuo tarpu, šiuo atveju, dėl sutarties nevykdymo paskolos sutartis buvo nutraukta 2022 m. balandžio 27 d. Byloje esantis 2022 m. balandžio 27 d. paskolos sutarties nutraukimo pranešimas yra pasirašytas UAB „Kreedex“ atstovo advokato Anatolijaus Novikovo. Atstovavimo sutarties, kuri patvirtintų, kad UAB „Kreedex“ tuo metu atstovavo advokatas Anatolijus Novikovas, nepateikta.

Dėl atskirųjų skundų argumentų

21. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 49¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras, gavęs hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, patikrina, ar vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą pateikia asmuo, kuris yra hipotekos (įkeitimo) kreditorius; ar hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodyti duomenys atitinka priklausomai nuo įkeisto objekto – Nekilnojamojo turto registre arba Sutarčių ir teisių suvaržymų registre nurodytus duomenis; ar pasibaigęs hipoteka (įkeitimu) užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą, ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose. Patikrinęs šiuos duomenis, notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Atsižvelgdamas į hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti. Notaras netikrina kitų, negu nurodyta minėto straipsnio 1 ir 2 dalyse, duomenų atitikties ir už juos neatsako (Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 3 dalis). Notaro vykdomieji įrašai arba atsisakymas atlikti vykdomąjį įrašą dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų duomenų atitikties skundžiami CPK 511 straipsnyje nustatyta tvarka. Kilus ginčui dėl priverstinio skolos išieškojimo kitais pagrindais, skolininkas, kreditorius ar įkaito davėjas turi teisę kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka (Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 4 dalis).

22. Kaip teisingai nurodė suinteresuoti asmenys pateiktuose atskiruosiuose skunduose, kasacinio teismo praktikoje šios Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nuostatos, atitinkamai ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.192 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios hipotekos kreditoriaus teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ir vykdomojo įrašo atlikimą, aiškinamos tuo aspektu, jog įvertinus tai, kad įstatyme nustatyta, jog už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius, notaro veiksmai dėl vykdomųjų įrašų teisėtumo gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 511 straipsnyje nustatyta (ypatingosios teisenos) tvarka tik dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų atitikties Hipotekos registro duomenims. Tuo tarpu išimtinę kompetenciją spręsti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus materialiojo teisinio reikalavimo pagrįstumo klausimą dėl kreditoriaus išieškotino skolinio įsipareigojimo dydžio ir apimties konkrečiu atveju turi tik teismas ginčo teisenos tvarka, esant skolininko reikalavimui ginti jo pažeistas teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2014, 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016, 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022).

23. Visgi apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog suinteresuoti asmenys, remdamiesi minėta kasacinio teismo praktika įrodinėdami pareiškėjo skundo ir pirmosios instancijos teismo nutarties dėl pareiškėjo skundo išsprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą, neįvertino to, kad šios bylos aplinkybės akivaizdžiai skiriasi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad suinteresuotų asmenų cituojamose kasacinio teismo nagrinėtose bylose nebuvo nustatyta aplinkybių, jog tarp skolininko(ų) ir kreditoriaus jau buvo išnagrinėtas teisminis ginčas ir dėl jo priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2014 vertino notaro įgalinimus spręsti dėl skolos dydžio, kai joks ginčas teismine tvarka tarp hipotekos kreditoriaus ir skolininko dar nėra išnagrinėtas, o hipotekos kreditoriaus prašymu notaras yra išdavęs vykdomąjį įrašą. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2016 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016 vertino vykdomojo įrašo kaip įrodymo reikšmę tuo atveju, kai vykdomasis įrašas buvo išduotas anksčiau nei skolininkas ieškinio teisenos tvarka pradėjo ginčyti hipotekos kreditoriaus reikalaujamos skolos dydį. 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022 Lietuvos Aukščiausias teismas vertino notaro atliekamo vykdomojo įrašo reikšmę ieškinio senaties instituto taikymui.

24. Nagrinėjamu atveju naujoji kreditorė S. A., kreipdamasi į notarę ir prašydama išduoti vykdomąjį įrašą pagal Hipotekos sutartį, to pagrindu nurodė Paskolos sutarties nutraukimą prieš terminą ir pateikė tai patvirtinantį įrodymą - 2022 m. balandžio 27 d. pranešimą dėl sutarties nutraukimo, skolos ir palūkanų sumokėjimo. Iš pastarojo pranešimo matyti, kad Kreditorius pranešime mini ne tik įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą už akių, kuriuo Kreditorius buvo įpareigotas perskaičiuoti pareiškėjo skolą ir palūkanas, neskaičiuojant delspinigių ir baudų, ir Paskolos sutarties nutraukimą pripažino nepagrįstu, bet ir nurodo, kad pareiškėjas Paskolos sutarties nevykdo nuo 2020 m. rugsėjo 25 d., o jo skola yra 5 982,27 Eur. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendime už akių, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-18282-964/2021, yra nurodomos aplinkybės apie Paskolos sutarties nutraukimą ne 2022 m. balandžio 27 d. pranešimu, o 2021 m. kovo 1 d. pranešimu, kalbama apie tą pačią skolą – 5 982,27 Eur, o sprendimo rezoliucinėje dalyje pripažįstama, kad šis 2021 m. kovo 1 d. reikalavimas ieškovui sumokėti, be kita ko, skolą – 5 982,27 Eur paskolos, yra neteisėtas. Byloje nėra ginčo, kad šis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-18282-964/2021 yra įsiteisėjęs ir nuo 2022 m. spalio 6 d. iki šiol vykdomas priverstine tvarka (duomenų apie vykdomosios bylos užbaigimą nėra). Byloje taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad apie šias aplinkybes prieš išduodant vykdomąjį įrašą notarė pareiškėjo buvo informuota.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant šį tarp šalių kilusį ginčą būtina vertinti ne tik tai, kokius veiksmus notaras išduodamas vykdomąjį įrašą turi atlikti, bet ir atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesni atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju notarė, spręsdama Naujosios kreditorės prašymą dėl Vykdomojo įrašo atlikimo, turėjo įvertinti pareiškėjo pateiktus duomenis, kurie liudija, jog Naujosios kreditorės prašymo notarei pateikimo dieną Kreditoriaus reikalavimo teisė į 5 982,27 Eur skolą pagal Paskolos sutartį įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinta neteisėta, įpareigojant Kreditorių atlikti aktyvius veiksmus jai sutikslinti (CPK 18 straipsnis).

27. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-18282-964/2021 2022 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėjui J. Š. (išieškotojui) yra išduotas vykdomasis raštas, kuriame nurodoma: pripažinti atsakovės UAB „Kreedex“ 2021-03-01 reikalavimą ieškovui (J. Š.) sumokėti 5 982,27 Eur paskolos, 608,06 Eur palūkanų, 65,67 Eur delspinigių ir 598,23 Eur baudos neteisėtu; įpareigoti UAB „Kreedex“ perskaičiuoti skolos likutį be baudų ir delspinigių 2020 m. birželio 25 dienai. Suinteresuotas asmuo S. A. atskirajame skunde teigia, kad skolininkas sąmoningai nutylėjo faktą, kad UAB „Kreedex“ yra įvykdžiusi 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą už akių ir antstoliui pateikusi paskaičiavimą. Kaip jau minėta, įsiteisėjęs 2021 m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-18282-964/2021 buvo vykdomas priverstinai. Sprendimo (ne)įvykdymo faktas gali būti konstatuojamas sprendimo vykdymo procesinėje stadijoje. Nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateikta duomenų ir LITEKO sistemoje taip pat nenustatyta duomenų, kad vykdomoji byla 2022 m. rugpjūčio 4 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-18282-964/2021 pagrindu būtų užbaigta, o vykdomasis dokumentas kaip įvykdytas būtų grąžintas teismui (CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, priešingai nei teigia suinteresuoti asmenys, į bylą pateikti įrodymai nėra tinkami ir pakankami patvirtini, kad kreditorius šiai dienai yra perskaičiavęs negrąžintos skolos dydį ir įvykdęs Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-18282-964/2021.

28. Nustatyta, kad į bylą yra pateiktas 2024 m. vasario 29 d. pradinės kreditorės „Kredex“ antstoliui S. M. skirtas pranešimas dėl Vilniaus miesto apylinkė teismo vykdomojo rašto Nr. e2-18282-964/2021, kuriame nurodoma, kad 2020 m. birželio 25 d. J. Š. skola pagal 2015 m. rugsėjo 11 d. paskolos sutartį yra 5 868,29 Eur; taip pat nurodoma, kad per laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. iki 2020 m. birželio 25 d. J. Š. turėjo sumokėti 9 473 Eur, tačiau sumokėjo daugiau, t. y. 9 748 Eur. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nepaisant byloje esančio šio skolos perskaičiavimo, notarė 2024 m. spalio 22 d. atliko vykdomąjį įrašą 6 090,59 Eur sumai, nors pareiškėjo pateikti pranešimai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju yra ginčas dėl skolos dydžio.

29. Suinteresuoti asmenys, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi, teigė, jog pirmosios instancijos teismas nevertino to fakto, kad Paskolos sutartis buvo nutraukta 2022 m. balandžio 27 d. pranešimu ir sutarties nutraukimas neginčytas, o ankstesnis teismo sprendimas, panaikinęs sutarties nutraukimą, nebeaktualus šiai bylai. Suinteresuotų asmenų teigimu, pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio į byloje esantį pranešimą apie sutarties nutraukimą, išsiųstą pareiškėjui J. Š. 2022 m. balandžio 27 d., t. y. po nurodyto teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-18282-964/2021. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia suinteresuotų asmenų pozicija ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šį pranešimą vertino ir skundžiama nutartimi nustatė, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. paskolos sutartis buvo nutraukta 2022 m. balandžio 27 d. - šią aplinkybę patvirtina byloje esantis 2022 m. balandžio 27 d. paskolos sutarties nutraukimo pranešimas, kuris yra pasirašytas UAB „Kreedex“ atstovo advokato Anatolijaus Novikovo. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atstovavimo sutarties, kuri patvirtintų, kad UAB „Kreedex“ tuo metu atstovavo advokatas Anatolijus Novikovas, nepateikta, be to, minėtame paskolos sutarties nutraukimo pranešime prašoma grąžinti neperskaičiuotą 5 982,27 Eur, t. y. to paties dydžio skolą, kuri 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu už akių buvo pripažinta neteisėta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tarp tų pačių šalių išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-7402-819/2023 2023 m. spalio 5 d. priimta įsiteisėjusia nutartimi yra konstatavęs, kad 2022 m. balandžio 27 d. pranešimu, kuris kaip pagrindas vykdomajam įrašui išduoti buvo nurodytas kreditoriaus notarei, esant pareiškėjo pateiktiems įrodymams, jog aktyvių veiksmų šiai reikalavimo teisei sutikslinti pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą Kreditorius prašymo pateikimo dienai nėra atlikęs, įsiteisėjęs teismo sprendimas vykdomas priverstinai, rodo, kad teisinė taika tarp šalių nėra pasiekta ir nepaisant priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo pareiškėjo interesai nėra faktiškai apginti (patenkinti) – dėl to notarės veiksmai išduodant vykdomąjį įrašą negali būti pripažinti teisėtais, nes jais yra užtikrinama ne įsiteisėjusiu teismo sprendimu teisėtais jau pripažinti pareiškėjo interesai, o sudaromos prielaidos kreditoriui piktnaudžiauti teise.

30. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, aukščiau nurodytoje Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-7402-819/2023 buvo nagrinėjamas identiškas atvejis, kur buvo ginčijamas 2023 m. sausio 24 d. Notarės atliktas vykdomasis įrašas, notarinio registro Nr. JŠ-719, pagal kurį Notarė siūlė išieškoti iš Skolininko pagal Notarės 2015 m. rugsėjo 11 d. patvirtintą sutartinės hipotekos sandorį, notarinio registro Nr. JŠ-8705, hipotekos identifikavimo kodas 20120150051694. Minėta nutartimi teismas išaiškino Notarei, kad Notarė, spręsdama Naujosios Kreditorės prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, turėjo įvertinti pareiškėjo pateiktus duomenis, kurie liudija, jog Naujosios Kreditorės prašymo Notarei pateikimo dieną kreditoriaus reikalavimo teisė į 5 982,27 Eur skolą pagal paskolos sutartį įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinta neteisėta, įpareigojant kreditorių atlikti aktyvius veiksmus jai patikslinti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju Notarė, spręsdama kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, turėjo įvertinti Naujosios Kreditorės reikalavimo dydį, kadangi, kaip jau buvo minėta, reikalaujama suma pagal paskolos sutartį įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinta neteisėta, todėl Notarė, prieš atlikdama vykdomąjį įrašą, turėjo įvertinti, kad kreditorius iki šios dienos nėra perskaičiavęs negrąžintos skolos dydžio. Tačiau notarė, matydama, jog situacija nėra pasikeitusi, nesant duomenų apie tinkamai įvykdytą teismo sprendimą, kuriuo kreditorius įpareigotas perskaičiuoti skolą, vis tik atliko skundžiamąjį vykdomąjį įrašą, nors pagal notarei pateiktus dokumentus ir duomenis ji privalėjo atsisakyti atlikti kreditorės prašomą notarinį veiksmą ir esamomis aplinkybėmis neišduoti vykdomojo įrašo.

31. Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad esamoje situacijoje notarės atlikti veiksmai dėl vykdomojo įrašo išdavimo yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo skundą (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

32. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą dėl notarės veiksmų ir pripažindamas notarės veiksmus neteisėtais bei panaikindamas notarės vykdomąjį įrašą, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek proceso teisės normas, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliantų atskiruosiuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).

34. Atskirąjį skundą atmetus, apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

35. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti apeliantų (suinteresuotų asmenų) notarės J. Š. ir S. A. atskiruosius skundus.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.