- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-24
- Bylos Nr.
- e2S-1574-661/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00837-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Pareiškėjas
- K. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto 12-ojo notarų biuro
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. B. skundą dėl notarės veiksmų, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 12-ojo notarų biuro notarė V. J. – B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja K. B. (buvusi pavardė K.) kreipėsi į teismą su skundu dėl notarės veiksmų, prašydama panaikinti 2024 m. gruodžio 27 d. notarės V. J. – B. (toliau – ir notarė) atsisakymą Nr. S-348 išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į turtą, kurį paliko (duomenys neskelbtini) miręs S. K. (toliau – ir palikėjas) bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja nurodo, kad 2024 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi į notarę V. J. – B. dėl palikėjo S. K. palikimo priėmimo. 2024 m. rugpjūčio 20 d. notarė pareiškėjai išdavė palikimo priėmimo liudijimą, kuriuo notarė liudijo, kad po palikėjo S. K. mirties palikimą priėmė pareiškėja. Vizito metu, notarė taip pat paprašė pareiškėjos pateikti įrodymus ar palikėjo turtas nebuvo įgytas palikėjui būnant antroje santuokoje su E. J. G.. Vykdydama šį notarės pageidavimą, pareiškėja 2024 m. rugpjūčio 20 d. el. paštu notarei papildomai pateikė (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-265-879/2011, kuriame buvo patvirtintas palikėjo su pareiškėjos mama sudarytos santuokos nutraukimas ir patvirtintas sutuoktinių turto padalinimas. 2024 m. rugsėjo 11 d. konsultacijos metu notarė papildomai paprašė pareiškėjos pateikti įrodymus iš AB SEB banko, patvirtinančius, kad palikėjas turėjo kilnojamąjį turtą AB SEB banke, bei pateikti įrodymus, kad Rusijos Federacijoje nėra užvesta paveldėjimo byla. Pareiškėjos prašymu, AB SEB bankas 2024 m. rugpjūčio 27 d. notarei duomenis apie visą palikėjo banke turimą turtą, kuris sudaro: 1) AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys 2324,52 EUR; 2) AB SEB banko vertybinių popierių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) piniginės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) EUR, esančios Telia Lietuva AB PVA akcijos (ISIN: (duomenys neskelbtini); 2546 vienetai / nominalas); 3) AB SEB banko vertybinių popierių sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios Telia Lietuva AB PVA akcijos ( ISIN: (duomenys neskelbtini); 77 vienetai), saugomos SEB banke, sąskaitos tvarkytojas Vertybinių popierių ir finansų rinkos operacijos skyrius, CD dalyvio kodas: 987; 4) AB SEB banko pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esantys 3406,7214 fondo vienetai. Pareiškėja pažymėjo, kad minėtas kilnojamasis turtas palikėjui atiteko (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono teismo sprendimo pagrindu ir dėl jo jokio ginčo nebuvo ir nėra; palikėjo sutuoktinė E. J. G. neginčijo turto priklausomybės. Pareiškėjos teigimu, notarė atsisakyme Nr. S-348 išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja nėra pateikusi dokumentų, pagrindžiančių akcijų ir piniginių lėšų priklausymą asmeninės nuosavybės teise palikėjui. Taip pat pareiškėjos teigimu, notarės prašymas pateikti dokumentus iš Rusijos federacijos taip nėra pagrįstas, nes bendradarbiavimas taip Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos praktiškai nevyksta ir prašomų duomenų nėra galimybės gauti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo notarė V. J. – B. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, jog 2024 m. rugpjūčio 20 d. buvo gautas pareiškėjos K. B. (buvusi pavardė K.) prašymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiojo S. K. kilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą vadovaujantis iki 2025 m. sausio 20 d. galiojusios 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“, 45 str. 2 d. Minėta nuostata numatė, kad „kai visas kilnojamasis paveldėtinas turtas yra teritorijoje Susitariančiosios Šalies, kurioje palikėjas neturėjo paskutinės nuolatinės gyvenamosios vietos, tai pagal pareiškimą įpėdinio arba nuo palikimo atsisakiusio asmens, jeigu su tuo sutinka visi įpėdiniai, paveldėjimo bylą nagrinėja šios Susitariančiosios Šalies įstaigos“, tačiau notarės teigimu, pareiškėja nesutiko notarei pateikti duomenų ir informacijos, aktualios paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui. Be to, paveldėjimo byloje gautame 2024 m. rugpjūčio 27 d. AB SEB banko atsakyme apie mirusiojo turtą nurodoma, kad S. K. lėšų likutis jo banko sąskaitoje 2024 m. rugpjūčio 26 d. yra 2324,52 Eur. AB SEB banko atsakyme taip pat nurodoma, kad S. K. pensijų sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties data 2022 m. rugsėjo 12 d. Tačiau pagal AB SEB banko pateiktus duomenis mirusiojo akcijų Telia Lietuva AB PVA kiekis 2024 m. rugpjūčio 27 d. yra 2546 vienetai, vertė: 2024 m. rugpjūčio 27 d. -3984 Eur, vertė 2024 m. lapkričio 4 d.: 4086,33 Eur, ir 77 vienetai, vertė: 127,44 Eur. Pažymėjo, kad pareiškėja reikalauja notarės išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą į bendrai mirusiojo santuokoje su sutuoktine įgytą turtą, jo nepadalinus teisės aktų nustatyta tvarka. Duomenų apie tai, kad mirusiojo lėšų likutis banke, vertybinių popierių kiekis, kitas kilnojamas turtas ne bendrai santuokoje įgytas, o priklauso asmeninės nuosavybės teise mirusiajam, nėra pateikta. Be to, pareiškėja buvo informuota, kad paveldėjimo byloje esminės reikšmės turi informacija, ar S. K. paveldėjimo byla nebuvo užvesta Rusijos Federacijoje, ir pareiškėja šiuos duomenis turi pateikti notarei, kadangi Lietuvos Respublikos notariato įstatymas nenumato notarui, tvarkančiam paveldėjimo bylą, pareigos ieškoti palikėjo turto ar kitų dokumentų, reikalingų paveldėjimo bylai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nepateikė visų minėtų dokumentų ir informacijos notarei, todėl notarė 2024 m. gruodžio 27 d. atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartimi netenkintas pareiškėjos K. B. skundas dėl notarės V. J. – B. veiksmų. Teismas nurodė, kad:
4.1. Bylos duomenis, palikėjas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su E. G.. Į bylą pateiktas palikėjo sutuoktinės 2023 m. lapkričio 7 d. atsisakymas paveldėti palikėjo kilnojamąjį turtą (įskaitant pinigines lėšas ir vertybinius popierius) Lietuvoje.
4.2. Iš notarės 2024 m. gruodžio 27 d. nutarimo dėl atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, matyti, kad vienas iš atsisakymo pagrindų nurodytas, jog pareiškėja nėra pateikusi dokumentų, pagrindžiančių akcijų ir piniginių lėšų priklausymą asmeninės nuosavybės teise palikėjui.
4.3. Nagrinėjamu atveju iš AB SEB banko pateiktų duomenų matyti, kad sutartis dėl pensijų kaupimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) S. K. vardu, esančios AB SEB banke, yra sudaryta 2022 m. rugsėjo 12 d., tai yra palikėjui būnant santuokoje su E. G.. Byloje nėra pateikta jokių tiesioginių ir neginčijamų įrodymų, kad palikėjo piniginės lėšos, esančios pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), esantys 2324,52 Eur, yra jo asmeninė nuosavybė. Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, kad sutuoktiniai būtų susitarę dėl nuosavybės teisių į turtą (sudarę vedybų sutartį), ar kitų duomenų, patvirtinančių palikėjo valią įgyti šį turtą (pinigines lėšas) savo asmeninėn nuosavybėn. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes notarei kilus abejonių dėl piniginėms lėšoms taikytino teisinio režimo, notarė pagrįstai vadovavosi CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas (banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir šiuo pagrindu atsisakė atlikti notarinį veiksmą.
4.4. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog pareiškėja, prašydama atlikti notarinį veiksmą, notarei nepateikė visų įrodymų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą notarei atlikti prašomą notarinį veiksmą (CPK 185 straipsnis).
4.5. Nors pareiškėjos teigimu, notarės prašomų duomenų iš Rusijos Federacijos gavimas neįmanomas, tačiau notaras atlikdamas notarinius veiksmus nenustato ginčytinų aplinkybių ir gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jai nekyla abejonių.
4.6. Notarei nėra suteikti įgalinimai ir teisės tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, atitinkamai notarė neturėjo pareigos imtis iniciatyvos ir tikrinti pareiškėjos nurodomų reikalavimų pagrįstumo, savarankiškai rinkti duomenis, kurie patvirtintų ar paneigtų pareiškėjos nurodomas aplinkybes.
4.7. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, teismas padarė išvadą, kad notarė pagal jai pateiktus dokumentus ir duomenis turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti pareiškėjos prašomą notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėjos skundas nėra pagrįstas, todėl netenkinamas.
4.8. Netenkinus skundo dėl notarės veiksmų, pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos K. B. skundą patenkinti; priteisti iš notarės V. J. – B. pareiškėjos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas 55 Eur žyminį mokestį ir 1000 Eur už teisinę pagalbą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pareiškėja kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, sumokėjo nustatytą įkainį, atliko visus reikiamus veiksmus, kurie yra būtini norint gauti paveldėjimą, pateikė visus palikėjo turto nuosavybės teisę pagrindžiančius dokumentus, papildomai užsakė duomenų tikslinimą iš SEB banko dėl kilnojamojo turto, o notarė gavo atitinkamus duomenis iš SEB banko. Notarė, atsisakyme, ignoravo tai, kad pakanka duomenų paveldėjimo teisės liudijimui išduoti, nepagrįstai nurodė, jog pareiškėja neatliko visų reikiamų veiksmų ir todėl nepagrįstai atsisakė pareiškėjai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pirmosios instancijos teismas netyrė byloje esančių įrodymų, nebuvo aktyvus pašalinant dėl SEB banko pateiktuose dokumentuose nurodytų ir/ar trūkstamų duomenų kilusias abejones ir, remdamasis išimtinai notarės nurodytomis aplinkybėmis, nepagrįstai nutarė pareiškėjos skundo netenkinti.
5.2. Dėl neteisėtų notarės veiksmų pareiškėja jau daugiau nei 6 mėnesius nuo to laiko, kai ji kreipėsi į notarę, negali įgyvendinti savo teisių į paveldėtą turtą visa apimtimi (perimti teises į turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), nes pareiškėja negauna ir negali pateikti SEB bankui paveldėjimo teisės liudijimo, patvirtinančio pareiškėjos teisę paveldėti banke esantį palikėjo turtą ir juo disponuoti. Pareiškėja dėl ne nuo jos valios priklausančių priežasčių, taip pat negali gauti ir pateikti notarės nurodytų papildomų duomenų, dėl kurių notarė negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo.
5.3. Notarės prašomų duomenų gavimo negalimumas pareiškėjai užkerta kelią visa apimtimi įgyvendinti savo teises į paveldėtą turtą, kuris, gali atitekti valstybei, esant teisėtam paveldėtojui – pareiškėjai, kuri aktyviais teisėtais veiksmais siekė paveldėti tėčio (palikėjo) turtą. Tokia situacija aiškiai neatitiktų teisės aktais numatytų pareiškėjos teisių paveldėti palikėjo turtą, ir tai prieštarautų teisingumo bei protingumo principams.
5.4. Notarės atsisakyme atlikti notarinį veiksmą nenurodytos tokios aplinkybės, kurios būtų pakankamas pagrindas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą. Apeliacinės instancijos teismui tokį notaro atsisakymą pripažinus nepagrįstu, notarė įpareigotina šį veiksmą atlikti teisės aktų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo notarė V. J. – B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad ji ėmėsi veiksmų, kad surinktų reikiamą informaciją, nuolat pareiškėjai teikė konsultacijas ir žodžiu, ir per nuotolį, ir raštu. Priimant palikimą 2024 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėja įsipareigojo pateikti papildomus paveldėjimo bylai reikalingus dokumentus ir duomenis, tačiau vėliau tą padaryti atsisakė. Pareiškėjai notaro biure buvo paruoštas nutarimas atidėti notarinį veiksmo atlikimą, kurio pareiškėja atsiimti į notaro biurą taip ir neatvyko. Notarė neatsisako pareiškėjai išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, jeigu pareiškėja pateiks visus reikalingus dokumentus. Notarė informavo pareiškėją, kad tuo atveju, jeigu paveldėjimo byla po S. K. nebuvo pradėta/vesta Rusijoje, atidalinus mirusiojo turto dalį iš bendros nuosavybės teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėjai (apeliantei) gali būti išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į mirusiojo turto dalį. Atskirasis skundas turi būti atmestas, nes skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta teisės aktais, bei paveldėjimo byloje esančiais duomenimis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Šioje byloje sprendžiama ar notarė pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą ir ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius notarės veiksmus pripažino teisėtais, taip pat sprendžiama ar yra pagrindas priteisti iš notarės pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
Dėl atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą
9. Notarė, atsisakydama išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą, nurodo, kad pareiškėja nepateikė visų reikiamų dokumentų bei duomenų. Pareiškėja su tokiais notarės teiginiais nesutinka, nurodo, kad visus reikiamus dokumentus ji pateikė, kitų dokumentų, pavyzdžiui duomenų iš Rusijos ji pateikti negalinti, nes teisinis bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Rusijos yra apsunkintas dėl Rusijos atliekamų karo veiksmų.
10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su pareiškėjos teiginiais, kad notarė nepagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikimo priėmimo procedūra negali tęstis neapibrėžtą laiko tarpą. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad, kaip ir bet kuris kitas terminas civilinėje teisėje, terminas palikimui priimti nustatytas siekiant užtikrinti teisinių santykių tikrumą bei stabilumą, jų apibrėžtumą, visų pirma, bet neapsiribojant, tam, kad teisiniai santykiai (šiuo atveju – paveldėjimo teisiniai santykiai) ir jų neapibrėžtumas nesitęstų nepagrįstai ilgai, skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto; paveldėjimą sudarantis turtas įgytų naują savininką per protingą terminą ir nesusidarytų teisinė bei faktinė situacija, kai neapibrėžtą laiką nebūtų galima nustatyti jo priklausymo konkrečiam savininkui; keli tos pačios eilės ar skirtingų eilių įpėdiniai savo teises į palikimą galėtų įgyvendinti per protingą laiką ir jų tarpusavio santykiai nesitęstų be pagrindo ilgai; būtų apsaugotos mirusiojo kreditorių teisės; kt. (Augytė-Kamarauskienė, Laura. Palikimo priėmimas. Iš Paveldėjimo teisė. Vilnius: Lietuvos notarų rūmai, 2018, p. 231). <...> Neišdavus paveldėjimo teisės liudijimo pareiškėjai, susidarytų teisinė bei faktinė situacija, kai neapibrėžtą laiką nebūtų galima nustatyti palikimą sudarančio turto priklausymo konkrečiam savininkui. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog, praėjus atitinkamam laikui, jei palikimo nepriima nė vienas įpėdinis, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl įpėdiniai yra skatinami kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2024).
12. Taigi iš pacituotos teismų praktikos darytina išvada, kad neturi būti atsisakoma išduoti paveldėjimo teisės liudijimą vien dėl formalių priežasčių, nes tokiu atveju tiek paveldėtojo, tiek paveldimo turto teisinė situacija lieka neapibrėžta neribotą laiko tarpą.
13. Pareiškėja, be kita ko, remiasi įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais dvejose civilinėse bylose: 1) Ukmergės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-265-879/2011, kuriuo buvo patvirtinta pareiškėjos tėvų – I. K. ir S. K. (palikėjo) sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, t. y. nutraukta I. K. ir S. K. santuoka; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-10961-1171/2024, kuria pareiškėjai buvo atnaujintas praleistas trijų mėnesių terminas palikėjo palikimui priimti.
14. Kadangi minėtos bylos yra susiję su S. K. turtiniais klausimais, įskaitant jo palikimo priėmimą, ir vienoje iš jų (e2YT-10961-1171/2024) dalyvavo pareiškėja, minėtose bylose nustatyti faktai turi prejudicinę galią šiai bylai (CPK 182 str. 2 p.).
15. Atsisakyme išduoti paveldėjimo teisės liudijimą notarė nurodė, jog pareiškėja nepateikė duomenų, kad paveldėjimo byla nėra užvesta Rusijos Federacijoje, notarė tokią savo poziciją grindė 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Teisinės pagalbos sutartis) 42 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad kilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja įstatymai Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje palikėjas turėjo paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.
16. Nors atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą metu dar galiojo Teisinės pagalbos sutartis, tačiau dėl vykstančio Rusijos karo prieš Ukrainą, Lietuvos ir Rusijos institucijų bendradarbiavimas buvo labai apsunkintas, beveik apskritai nevyko, todėl labiau tikėtina, jog pareiškėja savarankiškai tokių duomenų gauti negalėjo.
17. Skundžiamos nutarties priėmimo ir atskirojo skundo nagrinėjimo metu situacija yra pasikeitusi, t. y. Teisinės pagalbos sutartis neteko galios nuo 2025 m. sausio 21 d., nes ši sutartis buvo denonsuota Lietuvos Respublikos 2024 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2810 ir apie tai LR užsienio reikalų ministerija viešai paskelbė 2024 m. liepos 5 d. pranešimu (URM Pranešimas Dėl tarptautinės sutarties negaliojimo).
18. Taigi Teisinės pagalbos sutarčiai nebetekus galios nebeliko pagrindo taikyti ir jos 42 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad kilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja įstatymai Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje palikėjas turėjo paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą. T. y. esant tokioms aplinkybėms, tam kad Lietuvoje būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas kilnojamajam turtui, nėra būtina nustatinėti faktą ar Rusijos Federacijoje yra užvesta paveldėjimo byla.
19. Be to, įsiteisėjusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-10961-1171/2024 taip pat buvo konstatuota, kad palikėjo turto paveldėjimo santykius turi nagrinėti Lietuvos įstaigos.
20. Taigi notarė nepagrįstai remdamasi nurodytais argumentais atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
21. Atsisakydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, notarė taip pat nurodė, kad pareiškėja nėra pateikusi dokumentų, pagrindžiančių akcijų ir piniginių lėšų priklausymą asmeninės nuosavybės teise palikėjui, kad neatskyrus ar nepadalinus bendro sutuoktinio turto teismo tvarka arba nepateikus dokumentų, kad turtas yra palikėjo asmeninė nuosavybė, paveldėjimo teisės liudijimas į santuokoje įgytą turtą negali būti išduodamas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais teiginiais nesutinka.
22. Šioje byloje yra svarbu atsižvelgti į pareiškėjos nurodomą aplinkybę, kad palikėjas, išvykęs į Rusijos Federaciją ten gyveno iki pat jo mirties ir į Lietuvą nebuvo grįžęs.
23. Pareiškėja taip pat nurodo, kad Lietuvoje esantį turtą, palikėjas įgijo iki jo išvykimo į Rusijos Federaciją 2011 metais ir santuokos su E. J. G. sudarymo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo teiginiu sutinka, nes jį patvirtina tiek byloje esantys įrodymai, tiek prejudicinę reikšmę šiai bylai turinčiuose teismų sprendimuose nustatytos aplinkybės.
24. Notarė ir pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjos siekiamas paveldėti turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, byloje nėra įrodymų, kad sutuoktiniai būtų susitarę dėl nuosavybės teisių į turtą (sudarę vedybų sutartį), ar kitų duomenų, patvirtinančių palikėjo valią įgyti šį turtą (pinigines lėšas) savo asmenine nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.
25. Ukmergės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-265-879/2011, patvirtintoje pareiškėjos tėvų – I. K. ir S. K. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5 punkte yra nurodyta, kad „pareiškėja I. K. <...> jai priklausančią ½ dalį vertybinių popierių AB TEO LT PVA (ISIN LT ) (duomenys neskelbtini)) 1749.000 vienetus paprastųjų vardinių akcijų, kurių bendra rinkos vertė 3200,67 Lt perleidžia pareiškėjo S. K. <...> asmeninėn nuosavybėn ir neprieštarauja, kad vertybiniai popieriai AB TEO LT PVA (ISIN LT ) (duomenys neskelbtini)) 3.498.000 vienetai paprastųjų vardiniu akcijų, kurių bendra rinkos vertė 6401,34 Lt būtų pareiškėjo S. K. asmeninė nuosavybė“.
26. Taigi, įsiteisėjusiu Ukmergės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu konstatuota, kad AB TEO LT (dabar Telia Lietuva AB) PVA (ISIN LT ) (duomenys neskelbtini)) 3.498.000 vienetai paprastųjų vardinių akcijų, kurių bendra rinkos vertė 6401,34 Lt yra S. K. asmeninė nuosavybė. Be to, akivaizdu, kad minėtos akcijos buvo įsigytos pirmosios, o ne antrosios S. K. santuokos metu.
27. Notarė 2024 m. rugpjūčio 21 d. AB SEB banko raštiškai prašė nurodyti ar buvo palikėjo vardu atidarytų banko sąskaitų, vertybinių popierių, pensijos kaupimo sutarčių ir kt. Į tai atsakydamas, SEB bankas pateikė, o notarė gavo dokumentus, pagrindžiančius turto priklausymą būtent palikėjui, nes banko dokumentuose apie valdomus vertybinius popierius ir sąskaitas bei jose esančias lėšas, kaip klientas, nurodytas asmuo yra būtent S. K. (palikėjas).
28. Pirmos instancijos teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad šios bylos atveju nebuvo ir nėra jokio ginčo dėl turto, o galimi suinteresuoti asmenys – paveldėtojai yra aiškiai pareiškę savo valią, kad jie atsisakė nuo turto paveldėjimo pareiškėjos naudai.
29. Civilinėje byloje Nr. e2YT-10961-1171/2024 suinteresuotas asmuo M. K. (pareiškėjos šioje byloje – K. B. brolis) atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareikštu pareiškimu ir jame nurodytomis aplinkybėmis bei pareiškime nurodytu pareiškėjos (suinteresuoto asmens sesers) prašymu pilnai sutinka. Pažymėjo, kad į palikėjo paliktą turtą pretenzijų nereiškia. Suinteresuotas asmuo E. J. G. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareikštu pareiškimu yra pilnai susipažinusi ir su juo sutinka. Pažymėjo, kad į mirusio sutuoktinio paliktą turtą nepretenduoja ir pretenzijų nereiškia.
30. Įsiteisėjusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-10961-1171/2024 buvo konstatuota, kad „byloje pateiktas palikėjo sutuoktinės 2023 m. lapkričio 7 d. atsisakymas paveldėti palikėjo kilnojamąjį turtą (įskaitant pinigines lėšas ir vertybinius popierius) Lietuvoje. Šiame atsisakyme be kita ko nurodyta, kad palikėjo sutuoktinė neprieštarauja, kad palikėjo dukra – K. K. gautų jo visą turtą Lietuvos Respublikoje“.
31. Iš to, kas išdėstyta, t. y. iš šiai bylai prejudicinę galią turinčiuose teismų sprendimuose nustatytų aplinkybių, SEB banko pateiktų duomenų, darytina išvada, kad turtas, kurį siekia paveldėti pareiškėja, priklauso būtent palikėjui asmeninės nuosavybės teise.
32. CK 5.8 straipsnyje yra nurodyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.
33. Šioje byloje faktinė aplinkybė dėl pareiškėjos paveldimo kilnojamojo turto priklausymo palikėjui nėra nuginčyta ar kitaip paneigta, priešingai, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad turtas priklausė tik palikėjui. Jeigu iškiltų abejonių dėl pareiškėjos paveldėto turto, suinteresuoti asmenys, remdamiesi CK 5.8 straipsnio nuostatomis, turėtų teisę ieškinine tvarka ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. T. y. paveldėjimo liudijimo į turtą išdavimas pareiškėjai niekaip neužkirstų kelio kitiems asmenims, įskaitant kitus paveldėtojus, įgyvendinti savo teises, ginčyti paveldėjimą ir pan., jeigu jie manytų, kad jų teisės pažeistos.
34. Kadangi kiti paveldėtojai – pareiškėjos brolis M. K. ir palikėjo sutuoktinė E. J. G. labai aiškiai nurodė, kad atsisako palikimo ir tai yra patvirtinta įsiteisėjusia teismo nutartimi, ginčo dėl paveldėjimo turto, bent jau turimais duomenimis, neturėtų kilti.
35. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad notarė, motyvuodama tuo, kad nėra aišku koks turtas palikėjui priklausė asmeninės nuosavybės teise ir nepateikti duomenys apie Rusijoje užvestą paveldėjimo bylą, nepagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl notarės veiksmų, todėl skundžiama nutartis panaikinama, o klausimas išsprendžiamas iš esmės – tenkinamas pareiškėjos skundas dėl notarės veiksmų: panaikinamas Vilniaus miesto 12-ojo notaro biuro notarės V. J.-B. 2024 m. gruodžio 27 d. atsisakymas Nr. S-348 išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir Vilniaus miesto 12-ojo notaro biuro notarė V. J.-B. įpareigojama atlikti notarinį veiksmą-išduoti pareiškėjai K. B. paveldėjimo teisės liudijimą į S. K., mirusio (duomenys neskelbtini) kilnojamąjį turtą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
36. Pareiškėja nurodė, kad jai iš notarės turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu teiginiu nesutinka.
37. CPK 443 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
38. Iš notarės atsiliepimo matyti, kad ji apskritai neatsisako išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimo, tik reikalauja, jog pareiškėja, pateiktų tam tikrus duomenis. T. y. šiuo atveju byloje kilo ginčas dėl pareiškėjos pareigos pateikti tam tikrus įrodymus, o ne dėl to, kad pareiškėja apskritai neturi teisės paveldėti palikėjo kilnojamojo turto.
39. Taigi šiuo atveju byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi nėra skirtingas, todėl nėra pagrindo taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatytos išimties ir pareiškėjai iš notarės priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme (ir atitinkamai apeliacinės instancijos teisme, jeigu pareiškėja pateiktų įrodymus apie tokių išlaidų egzistavimą).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjos K. B. skundą dėl notarės V. J.-B. veiksmų bei panaikinti Vilniaus miesto 12-ojo notaro biuro notarės V. J.-B. 2024 m. gruodžio 27 d. atsisakymą Nr. S-348 išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir įpareigoti Vilniaus miesto 12-ojo notaro biuro notarę V. J.-B. atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai K. B. paveldėjimo teisės liudijimą į S. K., mirusio (duomenys neskelbtini) kilnojamąjį turtą.
Atmesti pareiškėjos K. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme priteisimo.