Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-92-516/2026

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-02-19
Bylos Nr.: e2-92-516/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-58-3-00183-2025-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas: V. B., uždarosios akcinės bendrovės „Ganesa“
Atsakovas: J. Z., A. Z., R. R.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-92-516/2026Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00183-2025-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3;

3.1.14.4; 3.3.2.6.3(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų V. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Ganesa“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria ieškovų V. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Ganesa“ ieškinys atsakovams J. Z., A. Z., R. R. laikytas nepaduotu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai V. B. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ganesa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė:

1.1. priteisti solidariai iš atsakovų J. Z., A. Z., R. R., ieškovo V. B. ir UAB ,,Ganesa“ (35 127 Eur riboje) naudai 204 828 Eur padarytos turtinės žalos atlyginimą. Solidaraus atsakovo R. R. atžvilgiu, taikyti 60 000 Eur dydžio įskaitymą ir šį įskaitymą pripažinti kaip ieškovo V. B. pareigos grąžinti atsakovui R. R. 60 000 Eur sumą, pagal 2021 m. spalio 7 d. paprastąjį vekselį, notarės I. S. notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įvykdymą;

1.2. priteisti solidariai iš atsakovų J. Z. ir A. Z. ieškovui V. B. 30 000 Eur ieškovo atsakovams sumokėto avanso (sutarties kainos);

1.3. priteisti solidariai iš atsakovų J. Z., A. Z., ieškovui V. B. 5 proc. dydžio metines palūkanas už 30 000 Eur sumą, skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;

1.4. priteisti solidariai iš atsakovų ieškovams 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už 204 828 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;

1.5. priteisti solidariai iš atsakovų ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai taip pat prašė atidėti ieškovui V. B. žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo vykdymą antstolės I. G. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį 204 828 Eur vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, jo nesant – lėšas, esančias atsakovų sąskaitose ar esančias pas trečiuosius asmenis.

3. Ieškovai ieškinį grindė tuo, kad ieškovas V. B. iš atsakovo J. Z. tėvo J. Z. 2015 m. balandžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgijo lentpjūvę ir lentų džiovyklos pastatus, esančius valstybiniame žemės sklype, tačiau ši sutartis notarine tvarka nebuvo patvirtinta. Ieškovas nugriovė seną pastatą ir pastatė naują angarą. Ieškovas ir atsakovas R. R. susitarė, kad jam bus parduotas angaras už 160 000 Eur, iš kurios 60 000 Eur ieškovui sumokėta grynaisiais pinigais, tačiau vekselis pasirašytas atsakovo naudai. Ieškovas manė, kad vekselis pasirašomas ir pinigai perduodami kaip būsimo sandorio dalis, tačiau atsakovas R. R. pagal vekselį pradėjo vykdyti išieškojimą. Mirus atsakovo J. Z. tėvui J. Z. ir turtą paveldėjus atsakovui A. Z., pastarasis atsisakė pastatą parduoti ieškovui, tačiau pardavė R. R. Atsakovas R. R. buvusį pastatą išregistravo ir įregistravo 7 prekybos pastatus (paviljonus), t. y. suskaidė angarą į 7 dalis, nors realiai žemės sklype stovi vientisas pastatas – angaras.

Žemesnės instancijos teismas

4. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieškovams nustatė 10 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus esminius ieškinio turinio ir jo priedų trūkumus:

4.1. Ieškiniu išdėstytos viena kitai prieštaraujančios aplinkybės, nėra aišku, kaip ieškovams padaryta turtinė žala. Iš ieškinio pagrindinio reikalavimo dėl 204 828 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 60 000 Eur įskaitymo taikymo turinio ir rezoliucinės dalies nėra aišku, kokiu bendrininkavimo pagrindu ieškinį reiškia du ieškovai (kaip turintys solidarų ar dalinį turtinį reikalavimą), ką ieškovai turėjo omenyje, prašydami priteisti ieškovams V. B. ir UAB „Ganesa“ (35 127 Eur riboje) 204 828 Eur ir kokiu žalos atlyginimo dydžiu jiems turi atsakyti nurodyti trys solidarūs atsakovai, kai vienam iš jų dar teikiamas reikalavimas dėl vieno iš ieškovų asmeninės prievolės įskaitymo.

4.2. 2015 m. balandžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartis nėra pasirašyta, ieškovai nenurodė priežasčių, kodėl teikia kaip priedą tokią sutartį, be to neišdėstė, kada ir kokiomis aplinkybėmis ieškovas sumokėjo atsakovui J. Z. 14 000 Eur ir 10 000 Eur bei kodėl nurodytas ieškinyje trečiasis asmuo S. R. pervedė 6 000 Eur taip pat ne sutarties šaliai J. Z., bet jo sūnui J. Z. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas V. B. prašo iš dviejų atsakovų priteisti ir sumokėtą avansą pagal šią sutartį, teigdamas, jog 6 000 Eur avanso dalį sumokėjo kitas asmuo – S. R., tačiau nepateikta duomenų, kad ieškovas iš viso turi tokią reikalavimo teisę, kad yra įgaliotas atstovauti trečiojo asmens S. R. interesams byloje ar veikia pagal kokį kitą sudarytą susitarimą su šiuo asmeniu.

4.3. Ieškovai nenurodė faktinių aplinkybių bei nepagrindė oficialiais rašytiniais duomenimis, kieno leidimu ir kokiu pagrindu griovė valstybinės žemės sklype esantį pastatą–džiovyklą bei statė savo lėšomis angarą, sukurdami naują nuosavybės teisės objektą.

4.4. Ieškinio priedai – notaro patvirtinta 2023 m. birželio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartis ir 2024 m. gruodžio 11 d. deklaracija apie statinio (-ių), jo dalies statybos užbaigimą, statinio (-ių), jo dalies paskirties pakeitimą rodo kitus faktus, t. y. kad pardavėjo (atsakovo) A. Z. buvo parduota džiovykla pirkėjui (atsakovui) R. R., o vėliau pastarasis su sutuoktine teikė minėtą 2024 m. gruodžio 11 d. deklaraciją, kurioje nurodė ir prašymą atlikti veiksmus nekilnojamojo turto registre – išregistruoti kaip nugriautą statinį–džiovyklą. Ieškovams nurodyta apsispręsti dėl galimai tinkamiausio kito savo pažeistų turtinių interesų ir daiktinių teisių gynimo būdo, įrodinėjant ieškovų sukurtos nuosavybės nusavinimą, įvertinti reikalingumą ginčyti notarine tvarka patvirtintą statinių pirkimo–pardavimo sutartį, siekį pripažinti negaliojančia sutarties dalį dėl parduoto statinio–džiovyklos, perkelti ieškovui (ieškovams) pirkėjo teises to statinio atžvilgiu. Juo labiau kad iš ieškinio priedų matyti, jog dar iki 2023 m. birželio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo notaro buvo rengtas tų pačių statinių pardavimo ieškovui V. B. sutarties projektas.

4.5. Teismas ieškovų pateiktus PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis nurodė esant išvestiniu įrodymu, todėl akcentavo, kad ieškovai turėtų pačiomis PVM sąskaitomis faktūromis ir kitais registrą papildančiais rašytiniais duomenimis pagrįsti teikiamą reikalavimą dėl 35 127 Eur, kuriuos kaip žalos atlyginimą prašoma priteisti būtent ieškovei UAB „Ganesa“ iš solidarių atsakovų.

4.6. Iš ieškinio turinio negalima įvertinti, kaip su 2015 m. balandžio 3 d. sutarties aplinkybėmis iš esmės susijęs ieškovo V. B. atsakovui R. R. išduotas paprastasis vekselis, kokie bendrininkavimo santykiai dėl vekselio sieja atsakovą R. R. su kitais atsakovais J. Z., A. Z., koks priežastinis ryšys tarp vekselio pasirašymo ir kitų solidarių atsakovų veiksmų (neveikimo) padarant nurodytą žalą ieškovams. Ieškovai turi tinkamai pagrįsti išvestinį reikalavimą dėl įskaitymo. Nesant kitų atsakovų J. Z. ir A. Z. bendrininkavimo požymių, toks reikalavimas vienam atsakovui R. B. iš viso laikytinas kaip nesukelsiančiu teisinių pasekmių. Šiuo metu vykdomas priverstinis skolos išieškojimas atsakovo R. R. naudai, todėl ieškovai turėtų tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką, patikslinti bendra tvarka savo reiškiamus reikalavimus solidariems atsakovams dėl žalos atlyginimo ar nepagrįsto praturtėjimo, jei motyvuojama esminėmis faktinėmis aplinkybėmis dėl ieškovų sukurtos nuosavybės nusavinimo, tiksliai nurodyti, kuria priteistinų pinigų dalimi atsakovai kaip solidarūs skolininkai atsako ieškovui V. B., o kuria dalimi – ieškovui UAB „Ganesa“.

4.7. Ieškovai su ieškiniu nepateikė pakankamai įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti realią jų turtinę padėtį, ir nuspręsti dėl žyminio mokesčio atidėjimo abiem ieškovams. Ieškovas turi ne vien atsiskaitomąją sąskaitą UAB ,,URBO“ banke, o jokių kitų duomenų apie turimų atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose, kitose kredito įstaigose, likučius nėra pateikta. Ieškovas nepateikė duomenų apie šeimos (ne)turėjimą, gyvenimą santuokoje ar faktinėje partnerystėje, tokių artimųjų gaunamas pajamas, turimą turtą. Teismui pateikti duomenys apie UAB „Ganesa“ turimus kelis nekilnojamojo turto objektus, nenurodant nuomos, perleidimo galimybių bei galimybių gauti pajamas, neleidžia tinkamai įvertinti aplinkybės, ar tikrai UAB „Ganesa“ negali sumokėti 752 Eur žyminio mokesčio, apskaičiuoto už reiškiamą turtinį reikalavimą dėl 35 127 Eur žalos atlyginimo priteisimo.

Šalies argumentai

5. Ieškovai pateiktame patikslintame ieškinyje prašė:

5.1. priteisti solidariai iš atsakovų ieškovui V. B. (169 701 Eur riboje) ir ieškovei UAB „Ganesa“ (35 127 Eur riboje) 204 828 Eur padarytos turtinės žalos atlyginimą. Solidaraus atsakovo R. R. atžvilgiu, ieškovui V. B. priteistinoje 169 701 Eur padarytos turtinės žalos atlyginimo dalyje, taikyti 60 000 Eur dydžio įskaitymą ir šį įskaitymą pripažinti kaip ieškovo pareigos grąžinti atsakovui R. R. 60 000 Eur sumą, pagal 2021 m. spalio 7 d. paprastąjį vekselį, notarės I. S. notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įvykdymą (ieškovo ir atsakovo R. R. tarpusavio reikalavimams esant vienarūšiams, turtiniams (piniginiams) ir priešpriešiniams);

5.2. priteisti solidariai iš atsakovų J. Z. ir A. Z. ieškovui V. B. 30 000 Eur ieškovo atsakovams sumokėto avanso (sutarties kainos);

5.3. priteisti solidariai iš atsakovų J. Z. ir A. Z. ieškovui V. B. 5 proc. dydžio metines palūkanas už 30 000 Eur sumą, skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;

5.4. priteisti solidariai iš atsakovų ieškovams 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už 204 828 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;

5.5. priteisti solidariai iš atsakovų ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidas.

6. Ieškovai taip pat prašė atidėti ieškovams nesumokėtą žyminio mokesčio dalį už ieškinio turtinį reikalavimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo vykdymą antstolės I. G. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį 204 828 Eur vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, jo nesant – lėšas, esančias atsakovų sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. gruodžio 3 d. nutartimi ieškovų V. B. ir UAB ,,Ganesa“ ieškinį laikė nepaduotu, nepašalinus 2025 m. lapkričio 18 d. teismo nutartyje nurodytų esminių ieškinio turinio ir jo priedų trūkumų, ir grąžino ieškovams.

8. Teismas nurodė, kad ieškovų patikslintas ieškinys grindžiamas tais pačiais argumentais ir reikalavimais, patikslinus tik vieną reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo ir įskaitymo pripažinimo įvykdytu. Patikslintame ieškinyje iš esmės išdėstytos tos pačios faktinės aplinkybės bei pateikiami tie patys rašytiniai duomenys, grindžiantys ieškinio reikalavimus, iš kurių negalima tinkamai įvertinti, kokių galutinių materialinių teisinių pasekmių siekia ieškovai keliamais alternatyviniais reikalavimais.

9. Teismas nustatė, kad abu ieškovai jiems padarytą turtinę žalą (ar nepagrįstą atsakovų praturtėjimą) iš esmės sieja su vieno iš ieškovų V. B. turėtais nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartiniais santykiais su mirusiu asmeniu – J. Z. kaip statinių–lentpjūvės ir lentų džiovyklos savininku valstybei priklausančiame žemės sklype, bei aplinkybėmis, kad būtent 2015 m. balandžio 3 d. rašytinės sutarties pagrindu sumokėjus per kelias savaites perkamo turto kainą (30 000 Eur) ieškovui (-ams) buvo suteikta teisė griauti lentų džiovyklą, kad 2015–2016 m. laikotarpiu ieškovai pastatė kitą statinį – angarą, kuris faktiškai ieškovų buvo valdomas iki buvo sudaryta 2023 m. birželio 22 d. sutartis tarp pardavėjo (atsakovo A. Z., mirusio J. Z. turto testamentinio paveldėtojo) ir pirkėjo R. R. dėl to paties nekilnojamojo turto – lentpjūvės ir lentų džiovyklos, pirkimo. Be to, ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė ir aplinkybę, kad kaip faktiniai savininkai jie anksčiau buvo sutarę parduoti pastatytą angarą tam pačiam pirkėjui R. R., gavę iš jo 60 000 Eur kaip dalį angaro kainos, bet vėliau nepavykus sudaryti pirkimo sutarties, ieškovas V. B., suklaidintas atsakovo, atvykęs pas notarę pasirašė 2021 m. spalio 7 d. 60 000 Eur skolos dokumentą (vekselį). Šios ieškovų nurodomos aplinkybės negrindžiamos jokiais rašytiniais duomenimis, išskyrus pridėtą vekselį.

10. Teismas nurodė, kad nutartyje buvo nustatyta, jog 2015 m. balandžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartis nė vieno iš sutarties šalių nebuvo pasirašyta nei paprastu, nei elektroniniu parašu. Ieškovai dėl to nurodė, kad neturi sutarties originalo ar jos kopijos, jog sutartį su parašais turėjo mirusiojo pardavėjo sūnus. Ieškovas V. B. nenurodė patikslintame ieškinyje detaliai ir faktinių aplinkybių dėl 30 000 Eur sumos sumokėjimo, nors teismas buvo nurodęs pagrįsti duomenimis, kada ir kokiomis aplinkybėmis ieškovas sumokėjo atsakovui J. Z. 14 000 Eur ir 10 000 Eur, kokiu pagrindu nurodytas ieškinyje trečiasis asmuo S. R. pervedė 6 000 Eur taip pat ne sutarties šaliai – J. Z., bet jo sūnui J. Z. Ieškovė UAB „Ganesa“ teigdama, kad yra patyrusi faktines 35 127 Eur dydžio išlaidas dėl angaro statybos, su patikslinančiu ieškiniu, nepateikė jokių kitų šį reikalavimą pagrindžiančių duomenų, argumentuodama, kad vien įmonės PVM sąskaitų faktūrų registras laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 22 d. iki 2017 m. gegužės 16 d. pagrindžia susidariusius nuostolius.

11. Teismas nusprendė, kad ieškovai tik formaliais teiginiais papildė teikiamą patikslintą ieškinį, kurio, kaip ir pradinio ieškinio, didžiąją dalį turinio sudaro cituojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, teismų praktika dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, o tai vertinant ieškinio pagrindą ir dalyką, nėra aktualu. Ieškovai antrą kartą kreipdamiesi į Šiaulių apygardos teismą su analogiško turinio ieškiniu ir tais pačiais reikalavimais atsakovams, nors tokio turinio ieškinį buvo atsisakyta priimti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. lapkričio 10 d. nutartimi, tik įtraukiant trečiuoju asmeniu S. R., kaip pervedusią 6 000 Eur už ieškovą vienam iš atsakovų (J. Z.), turėjo procesinę pareigą atsakingai vykdyti 2025 m. lapkričio 18 d. teismo nutartį, aiškiai ir konkrečiai nurodyti esmines faktines aplinkybes, spręsti dėl tinkamo savo turtinių interesų ir teisių gynimo būdo, patikslinti patį ieškinio dalyką, jei jų teikiamas pradinis ieškinys ir jo priedai – neatitiko turinio ir formos reikalavimų, jei grindžiamas esminėmis faktinėmis aplinkybėmis apie 2015 m. balandžio 3 d. statinių pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą ir jos pagrindu įgytų ieškovų teisių vieną perkamą nekilnojamąjį daiktą (džiovyklą) griauti ir jos vietoje statyti kitą statinį.

12. Teismas įvertino, kad ieškinyje tiek motyvuojant turtinės žalos padarymą dėl ieškovų įgytos ir statybos būdu sukurtos nuosavybės pasisavinimo atsakovų veiksmais, skaičiuojant patirtus nuostolius (ar nepagrįstą praturtėjimą) ne faktiniais statinio (angaro) statybos kaštais, patirtais 2015–2016 m., bet dabartine statinio, kuris kaip nekilnojamasis daiktas neįregistruotas, rinkos kaina, tiek reikalaujant sumokėto pagal statinių pirkimo sutartį 30 000 Eur avanso (sutarties kainos) grąžinimo, turint tik nepasirašytą 2015 m. balandžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį bei grindžiant pinigų pagal tokią sutartį sumokėjimą ne pačiam nekilnojamojo turto savininkui J. Z., bet kitam asmeniui, ieškovams buvo privalu tinkamai patikslinti ieškinį bei suformuluoti neatsiejamą su daiktinėmis teisėmis pagrindinį reikalavimą – pripažinti kaip galiojantį sandorį rašytinę 2015 m. balandžio 3 d. sutartį dėl pardavėjo J. Z. įsipareigojimo parduoti du statinius – lentpjūvę ir lentų džiovyklą, atitinkamomis sąlygomis ir tvarka pirkėjui V. B., pardavėjui veikiant per tarpininką ar įgaliotą asmenį (sūnų J. Z.), jei šiam asmeniui per kelis kartus faktiškai buvo sumokėta 30 000 Eur daiktų kainos. Juo labiau kad savininko J. Z. valia minėtas turtas testamentu buvo paliktas kitam sūnui (atsakovui A. Z.). Nurodytų faktinių aplinkybių kontekste tokio esminio pozityviojo reikalavimo pagrindu gali būti susieti visi kiti ieškovų reiškiami turtiniai reikalavimai.

13. Teismas, remdamasis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais bei atsižvelgdamas į ieškovų ankstesnį pasyvų procesinį elgesį, nenustatė tikslingumo dar kartą įpareigoti ieškovus šalinti teikto ieškinio turinio ir jo priedų trūkumus, įpareigoti tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką neturtinio pobūdžio reikalavimu dėl daiktinių teisių pripažinimo pagal sudarytą ir galiojančią 2015 m. balandžio 3 d. sutartį, juos įkainoti bei spręsti dėl apmokėjimo reikiamu žyminiu mokesčiu valstybei.

III. Atskirojo skundo argumentai

14. Ieškovai V. B. ir UAB ,,Ganesa“ atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškovų V. B. ir UAB ,,Ganesa“ patikslintą ieškinį su priedais. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Ieškovų teismui pateiktame 2025 m. lapkričio 28 d. prašyme dėl trūkumų šalinimo yra atsakyta į visus teismo nutartyje dėl trūkumų šalinimo iškeltus klausimus. Teismui pateikti papildomi įrodymai, ieškinys yra papildytas ir patikslintas. Dėl ieškovų pateikto prašymo skundžiama nutartis neatitinka objektyvios tiesos ir tikrovės, neatitinka bendrųjų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ieškinio turiniui, neatitinka kasacinio teismo suformuotos ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo praktikos. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tuo atveju, kai ieškinys yra aiškus, netikslumai sprendžiami parengiamojo teismo posėdžio metu.

14.2. Skundžiamoje nutartyje nurodyti trūkumai yra išankstinis teismo įsitikinimas, iš anksto vertinant faktines ieškinio aplinkybes, reikalaujant pateikti tokius įrodymus dėl kurių ieškinio pateikimo stadijoje nėra ginčo ir galimai nebus. Teismas reikalauja pateikti įrodymus, kurių ieškovai neturi. Teismas reikalauja ieškovams formuluoti ir grįsti ieškinio dalyką ne pačių ieškovų pasirinktais teisių gynimo būdais, o rinktis iš teismo manymu ieškovams tinkančių pažeistų teisių gynimo būdų. Teismas nesprendė CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ieškinio turiniui, tačiau nustatė ieškovams sudėtingą, iš esmės neįvykdomą dokumentų, įrodymų ir įrodinėtinų aplinkybių aukštą pateikimo standartą. Toks aplinkybių vertinimas nėra atliekamas ieškinio priėmimo stadijoje, todėl apribojama ieškovų teisė kreiptis į teismą. Teismas iš anksto išsakė nuomonę dėl reikalavimų (ne)pagrįstumo. Ieškovai padarytą turtinę žalą sieja ne tik su teismo nurodomais ikisutartiniais santykiais ir sudaryta sutartimi, bet su generalinio delikto sąvokos aiškinimu (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nesutinka su teismo siūlymu formuoti reikalavimą, kuris būtų neatsiejamas su daiktinėmis teisėmis, siekiant pripažinti galiojančia rašytinę 2015 m. balandžio 3 d. sutartį.

14.3. Ieškinys nebuvo formaliai pagrįstas, kadangi net 8 puslapiai skirti vien faktinių aplinkybių nurodymui, jų detaliam paaiškinimui, visas patikslintas ieškinys sudaro net 27 puslapius, o kartu su patikslintu ieškiniu yra pateikti net 97 patikslinto ieškinio priedai (įrodymai), tai patvirtina pakankamai reikšmingą procesinio dokumento ir jo priedų apimtį, leidžia nuspręsti dėl CPK 135 straipsnyje keliamų reikalavimų.

14.4. Teismas netinkamai įvertino ieškinio priedus. Kartu su pradiniu ieškiniu teismui pateikta valstybės įmonės Registrų centro pažyma ir Nekilnojamojo turto registro išrašas apie UAB ,,Ganesa“ turimą turtą, kurie patvirtina, kad ieškovė UAB ,,Ganesa“ neturi jokio nekilnojamojo turto. Todėl nėra aišku, kaip ieškovė UAB ,,Ganesa“ galėtų pateikti teismo prašomus nekilnojamojo turto objektų perleidimo galimybes patvirtinančius įrodymus. Kartu su patikslintu ieškiniu pateiktas ne tik PVM sąskaitų faktūrų registras, tačiau ir 25 PVM sąskaitos faktūros.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantų ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas apeliantams nepašalinus teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartyje nustatytų esminių ieškinio turinio ir jo priedų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (pagal pareigas) išsiaiškinti, ar yra laikytasi asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, o to nepadarius yra pagrindas ieškinį laikyti nepaduotu (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

18. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi apeliantams buvo nustatęs terminą šiems trūkumams pašalinti: patikslinti aplinkybes, susijusias su bendrininkavimo pagrindu dėl reikalavimo 204 828 Eur turtinės žalos atlyginimui ir dėl 60 000 Eur įskaitymo; paaiškinti dėl žalos ir įskaitymo reikalavimų trims solidariems atsakovams, vienam iš jų reiškiant reikalavimą dėl asmeninės prievolės įskaitymo; nepasirašyta 2015 m. balandžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartis, nenurodyta, kodėl teikiama tokia sutartis; nenurodytos aplinkybės dėl 14 000 Eur ir 10 000 Eur sumų sumokėjimo ir S. R. 6 000 Eur pavedimo ne sutarties šaliai; pateikti reikalavimo teisę už S. R. pagrindžiančius duomenis ar įgaliojimą; nurodyti aplinkybes ir pagrįsti oficialiais duomenimis aplinkybes apie valstybiniame žemės sklype pastato–džiovyklės griovimą ir angaro statymą; pasiūlyta patikslinti savo teisių gynimo būdą, pasiūlant įrodinėti jų sukurtos nuosavybės nusavinimą, ginčyti pirkimo–pardavimo sutartį, pripažinti negaliojančia sutarties dalį dėl parduoto statinio–džiovyklos, perkelti apeliantui (apeliantams) to statinio pirkėjo teises; PVM sąskaitomis faktūromis ir kitais registrą papildančiais rašytiniais duomenimis pagrįsti reikalavimą dėl 35 127 Eur žalos atlyginimo apeliantei UAB „Ganesa“; paaiškinti, kaip su sutarties aplinkybėmis susijęs vekselio pasirašymas, kokie dėl to atsiradę bendrininkavimo santykiai tarp atsakovo R. R. ir kitų atsakovų J. Z. ir A. Z., priežastinis ryšys tarp vekselio ir kitų solidarių atsakovų (neveikimo) padarant apeliantams nurodytą žalą, įvertinti, ar nėra tarp kitų atsakovų J. Z. ir A. Z. bendrininkavimo požymių, t. y. tinkamai pagrįsti išvestinį reikalavimą dėl įskaitymo; tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką, atsižvelgiant į vykdomą priverstinį skolos išieškojimą atsakovo R. R. naudai, patikslinti reikalavimus solidariems atsakovams dėl žalos atlyginimo ar nepagrįsto praturtėjimo; nurodyti, kuria priteistinų pinigų dalimi atsakovai kaip solidarūs skolininkai atsako apeliantui V. B., o kuria dalimi UAB „Ganesa“; pateikti duomenis apie turimas atskaitomąsias sąskaitas kituose bankuose, kredito įstaigose, duomenis apie šeiminę padėtį ar partnerystę, artimųjų gaunamas pajamas, turimą turtą, nurodyti duomenis apie UAB „Ganesa“ turimo nekilnojamojo turto nuomos, perleidimo galimybes bei atitinkamų pajamų galimybes.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje kliūtimi priimti apeliantų ieškinį nurodė šiuos jo trūkumus, kurie pasak teismo yra esminiai: iš ieškinio reikalavimų ir pridedamų įrodymų negalima įvertinti, kokių materialinių teisinių pasekmių siekiama alternatyviais reikalavimais; apeliantai jiems padarytą turtinę žalą (ar nepagrįstą atsakovų praturtėjimą) grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su statinių įsigijimu, angaro pastatymu ir jo valdymu, angaro pardavimu R. R., kuris sumokėjo 60 000 Eur sumą kaip dalį angaro kainos, o nepavykus sudaryti pirkimo sutarties, dėl suklaidinimo apeliantas V. B. pasirašė vekselį tai pačiai sumai, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti apeliantai pateikė tik vekselį; 2015 m. balandžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartis nė vieno iš sutarties šalių nebuvo pasirašyta nei paprastu, nei elektroniniu parašu; apeliantas V. B. nenurodė faktinių aplinkybių dėl 30 000 Eur sumos sumokėjimo; apeliantė UAB „Ganesa“ nepateikė duomenų, patvirtinančių 35 127 Eur dydžio išlaidas angaro statybai, išskyrus PVM sąskaitų faktūrų registrą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 22 d. iki 2017 m. gegužės 16 d.; apeliantai antrą kartą kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su analogiško turinio ieškiniu, kurį buvo atsisakyta priimti; apeliantai turėjo tinkamai suformuluoti reikalavimą pripažinti galiojančiu sandoriu rašytinę 2015 m. balandžio 3 d. sutartį, sudarytą veikiant per tarpininką ar įgaliotą asmenį. Todėl toliau bus pasisakoma dėl šių skundžiamoje nutartyje nurodytų aspektų.

20. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą savo pažeistų teisių teisminės gynybos siekiantis asmuo, visų pirma, turi pateikti teismui CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinys turi atitikti bendruosius CPK nustatytus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis), taip pat jame turi būti išdėstyti CPK 135 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti duomenys. Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Šie du esminiai ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas.

21. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad už ieškinį buvo sumokėtas žyminis mokestis. Tuo atveju, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba ieškovas nesumokėjo už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

22. Teismų praktika dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo yra nuosekli ir išplėtota. Ieškinį pareiškiančiam asmeniui kyla pareiga tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų pasiekti vieną iš proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Tačiau įstatyme nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009), todėl šioje proceso stadijoje iš ieškovo negali būti reikalaujama, kad jis pagrįstų savo keliamus reikalavimus konkrečiais įrodymais. Priešingu atveju, t. y. nustačius ieškovui įpareigojimą pateikti atitinkamus įrodymus jau ieškinio priėmimo stadijoje, ieškovui galėtų būti iš esmės apsunkinta galimybė realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, jeigu, pavyzdžiui, ieškovas, teikdamas ieškinį, tokiais įrodymais nedisponuotų (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-464/2022).

23. Visų pirma pasisakytina dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto ieškinio trūkumo, susijusio su apeliantų reikalavimu priteisti solidariai iš atsakovų J. Z. ir A. Z. apelianto V. B. naudai 30 000 Eur apelianto atsakovams sumokėto avanso (sutarties kainos). Patikslintu ieškiniu apeliantai suformulavo analogišką reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nurodė, kad apeliantas V. B. nenurodė faktinių aplinkybių dėl 30 000 Eur sumos sumokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia skundžiamos nutarties išvada.

24. Patikslintame ieškinyje apeliantai paaiškino, kad 2015 m. balandžio 3 d. sutarties pagrindu apeliantas V. B. J. Z. sūnui atsakovui J. Z. perdavė ir sumokėjo 8 000 Eur sumą grynaisiais pinigais, po kurio laiko 16 000 Eur sumą grynaisiais pinigais, o S. R. sumokėjo atsakovui J. Z. 6 000 Eur sumą pavedimu, iš viso buvo sumokėta 30 000 Eur suma. Pažymėtina, kad apeliantai trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų yra nurodę S. R. Be to, apeliantai pateikė S. R. banko sąskaitos išrašą, kuriuo grindžia patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes (DOK-10699, priedas Nr. 5). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai nurodė faktines aplinkybes dėl 30 000 Eur sumos sumokėjimo, pateikė šios sumokėtos sumos (6 000 Eur) dalį pagrindžiančius įrodymus, o dėl likusios dalies paaiškino, kad ji buvo sumokėta grynaisiais pinigais. Todėl vertinant ieškinio priėmimo klausimą, tokie duomenys yra pakankami nuspręsti dėl šio ieškinio trūkumo pašalinimo. Aplinkybės apie likusios sumos sumokėjimą grynaisiais pinigais turėtų būti vertinamos bylos nagrinėjimo metu, vertinant šios sumos sumokėjimo pagrįstumą pareikšto reikalavimo kontekste, juo labiau kad apeliantai paaiškino, jog šiuo metu pinigų perdavimas grynaisiais pinigais nėra ginčo dalykas, o kilus ginčui bus ieškoma galimybių pateikti papildomus įrodymus dėl minėtų pinigų perdavimo.

25. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo apeliantus apsispręsti dėl galimai tinkamiausio kito savo pažeistų turtinių interesų ir daiktinių teisių gynimo būdo, įrodinėjant apeliantų sukurtos nuosavybės nusavinimą, įvertinti reikalingumą ginčyti notarine tvarka patvirtintą statinių pirkimo–pardavimo sutartį, siekį pripažinti negaliojančia sutarties dalį dėl parduoto statinio–džiovyklos perkelti apeliantui (apeliantams) to statinio pirkėjo teises. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad apeliantai turėjo tinkamai suformuluoti reikalavimą pripažinti kaip galiojantį sandorį rašytinę 2015 m. balandžio 3 d. sutartį, sudarytą veikiant per tarpininką ar įgaliotą asmenį.

26. Apeliantai patikslintame ieškinyje pirmosios instancijos teismo siūlytų formuluoti reikalavimų nesuformulavo, kartu su patikslintu ieškiniu pateiktame prašyme dėl trūkumų šalinimo paaiškino, kad pasirinkti teisių gynimo būdai yra tinkamiausi ir labiausiai atitinka jų interesus. Apeliantų manymu, kiti (daiktiniai) pažeistų teisių gynimo būdai ir jų taikymas, ypač ginčo atveju, nėra tinkami ir taikytini, kadangi pirkėjo teisių perkėlimo apeliantui (apeliantams), kaip specialaus daiktinio pažeistų teisių gynimo būdo taikymas galimas tik esant nuosavybės bendraturčių tarpusavio santykiams, šiam pažeistų teisių gynimo būdo taikymui nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas ir t. t. Patikslintame ieškinyje apeliantai paaiškino, kad atsakovų padaryti teisės pažeidimai ir atsakovų atlikti neteisėti veiksmai yra susiję su nuosavybės teisės pažeidimais, apelianto turto ir turto nuosavybės teisės praradimu prieš apelianto valią, tai lemia išskirtinius turtinius (nuosavybės) apelianto teisių ir teisėtų interesų pažeidimus.

27. Įvertinus šiuos apeliantų paaiškinimus, pripažįstami pagrįstais atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pats nustatė apeliantams jų teisių gynimo būdus. Apeliantai paaiškino, kad jų manymu daiktiniai pažeistų teisių gynimo būdai nagrinėjamoje situacijoje nėra tinkami, todėl pirmosios instancijos teismo siūlyti reikalavimai nebuvo suformuluoti. Vien tai, kad apeliantai patikslintame ieškinyje nesuformulavo pirmosios instancijos teismo siūlytų reikalavimų, kurie, teismo įsitikinimu, būtų tinkamesni siekiant apginti ieškovų teises, nereiškia, kad šios aplinkybės galėtų sudarytų pagrindą tai vertinti kaip nepašalintą ieškinio trūkumą. Pirmosios instancijos teismas pasiūlydamas formuoti reikalavimus, kurie galimai būtų tinkamesni ginčo situacijai, pažeidė dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis), kadangi tik pati ginčo šalis turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą, o teismas šį ieškovų pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamumą gali įvertinti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, bet ne ieškinio priėmimo stadijoje.

28. Pirmosios instancijos teismas buvo įpareigojęs apeliantus patikslinti reikalavimus atsižvelgiant į vykdomą priverstinį skolos išieškojimą atsakovo R. R. naudai ir patikslinti reikalavimus solidariems atsakovams dėl žalos atlyginimo ar nepagrįsto praturtėjimo. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad iš ieškinio reikalavimų ir pridedamų įrodymų negalima įvertinti, kokių materialinių teisinių pasekmių siekiama alternatyviais reikalavimais. Apeliacinės instancijos teismas su šia skundžiamos nutarties išvada taip pat nesutinka.

29. Apeliantai patikslintame ieškinyje kaip pagrindinį reikalavimą reiškia dėl turtinės žalos atlyginimo iš solidarių atsakovų J. Z. ir A. Z., o kaip alternatyvų reikalavimą nurodo iš priteistinos turtinės žalos atlyginimo apeliantui V. B. (169 701 Eur) taikyti 60 000 Eur sumos įskaitymą, pripažįstant kaip apelianto V. B. prievolės atsakovui R. R. pagal paprastąjį vekselį, įvykdymą. Tiek pateiktame prašyme dėl trūkumų šalinimo, tiek patikslintame ieškinyje apeliantas V. B. paaiškino, kad neneigia ir neginčija šios sumos gavimo iš atsakovo R. R. Prašyme dėl trūkumų šalinimo apeliantas V. B. papildomai paaiškino, kad jam neginčijant 60 000 Eur gavimo fakto, nėra pagrindo ginčyti minėtą vekselį kaip vienašalį sandorį. Šiai aplinkybei pagrįsti kartu su patikslintu ieškiniu apeliantai pateikė vekselio nuorašą (DOK-10699, priedas Nr. 12). Todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad negalima įvertinti, kokių materialinių teisinių pasekmių siekiama alternatyviais reikalavimais. Aplinkybių, susijusių su galimu apelianto V. B. suklaidinimu ir 60 000 Eur sumos gavimu, vertinimas turėtų būti atliekamas bylą nagrinėjant iš esmės. Ieškinio priėmimo stadijoje toks pirmosios instancijos teismo atliktas aplinkybių, kuriomis grindžiamas alternatyvus reikalavimas, įvertinimas, neturėtų būti atliekamas. Apelianto V. B. alternatyvus reikalavimas suformuluotas ir pagrįstas tinkamai, o ar tai sukurs apelianto siekiamas teisines pasekmes, turėtų būti nuspręsta tik išnagrinėjus bylą, todėl šiuo aspektu nebuvo pagrindo konstatuoti ieškinio trūkumų nepašalinimo.

30. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi įpareigojo apeliantus nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai. Pasisakant dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių patikslinimo dėl bendrininkavimo pagrindo reiškiamų reikalavimų turtinės žalos atlyginimui ir įskaitymui, pažymėtina, kad apeliantai prašyme dėl trūkumų šalinimo paaiškino, jog tenkinus reikalavimą dėl žalos atlyginimo, apeliantas V. B. prašo atlikti 60 000 Eur įskaitymą. Iš tokios formuluotės galima suprasti, kad ieškovas prašo priteisti ieškinyje nurodytą sumą, ją sumažinus 60 000 Eur įskaityta suma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia ieškinio formuluotė yra pakankamai aiški, kad teismas, nagrinėdamas bylą, galėtų įvertinti tokio reikalavimo pagrįstumą. Patikslintame ieškinyje apeliantai nurodė aplinkybes, susijusias su angaro pardavimu atsakovui R. R., vekselio pasirašymu, atsakovo J. Z. vengimu pasirašyti notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovo A. Z. turto paveldėjimą ir atsisakymą parduoti turtą. Vien tai, kad šioms aplinkybėms pagrįsti apeliantai pateikė tik vekselį, nepateikdami daugiau įrodymų, ieškinio priėmimo stadijoje nesudaro pagrindo konstatuoti nurodytų faktinių aplinkybių ir įrodymų nepakankamumą. Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą teismas turi įvertinti tik tai, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ją įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos, o tai, ar apeliantas tinkamai realizuoja pareigą įrodyti ginčui išnagrinėti aktualias aplinkybes, kaip jau buvo paminėta pirmiau, galės būti vertinama tik nagrinėjant bylą iš esmės.

31. Atsižvelgus į aukščiau minėtas apeliantų nurodytas aplinkybes, susijusias su solidariais atsakovais bei vienam iš jų reiškiant reikalavimą dėl apelianto V. B. asmeninės prievolės įskaitymo, pripažintina, kad šis trūkumas taip pat apeliantų buvo pašalintas.

32. Dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto trūkumo apeliantui nurodyti aplinkybes dėl sumokėtų 14 000 Eur ir 10 000 Eur sumų atsakovui J. Z., pateiktame prašyme dėl trūkumų šalinimo ir patikslintame ieškinyje apeliantai, kaip minėta, nurodė, kad atsakovui J. Z. sumokėjo 8 000 Eur ir 16 000 Eur grynaisiais pinigais, o 6 000 Eur atsakovui J. Z. už ieškovą pervedė S. R. Apeliantai papildomai nurodė, kad šiuo metu mokėjimai grynaisiais pinigais nėra ginčo dalykas, todėl neteikiami įrodymai dėl jų sumokėjimo. Apeliantai patikslintame ieškinyje patvirtino, kad 14 000 Eur ir 10 000 Eur apeliantas V. B. sumokėjo atsakovui J. Z. grynaisiais pinigais, o likusią dalį pervedė S. R., todėl iš viso buvo sumokėtas 30 000 Eur avansas, t. y. pirkimo–pardavimo sutarties suma. Nors pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs, kad nenurodytos S. R. pavedimo atlikimo aplinkybės ne sutarties šaliai J. Z., bet jo sūnui J. Z., tačiau šios aplinkybės taip pat nėra vertintinos sprendžiant dėl ieškinio priėmimo.

33. Apeliantai prašyme dėl ieškinio trūkumų šalinimo ir patikslintame ieškinyje paaiškino aplinkybes, susijusias su valstybinės žemės sklype esančio pastato–džiovyklos griovimu, t. y. nurodė, kad apeliantui V. B. 2015 m. balandžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgijus pastatą–džiovyklą, angaras buvo statomas gavus atsakovo J. Z. ir jo tėvo J. Z. sutikimus. Pirmosios instancijos teismo reikalavimas šiuos duomenis pagrįsti oficialiais rašytiniais įrodymais vertintinas kaip perteklinis ieškinio priėmimo stadijoje.

34. Apelianto V. B. pasirašytas vekselis siejamas su suklaidinimu, todėl šią skolą apeliantas prašo įskaityti į tenkintiną reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Taip pat apeliantai paaiškino ryšį tarp visų atsakovų, t. y. turėjo patvirtinti pastato įgijimą pirkimo–pardavimo sutartimi su atsakovu J. Z., tačiau turtą paveldėjus atsakovui A. Z., pastarasis atsisakė pasirašyti notarine tvarka patvirtintą sutartį ir turtą pardavė atsakovui R. R., kuris angarą išregistravo. Apeliantai paaiškino dėl šių aplinkybių egzistuojant neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę, žalą ir patirtus nuostolius, nurodė reikalavimo dėl įskaitymo pagrindą, juos išdėstė patikslinto ieškinio 3 punkte.

35. Patikslintame ieškinyje apeliantai formuodami ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo nurodė, kad prašoma priteisti iš solidarių atsakovų apeliantui V. B. 169 701 Eur, o UAB „Ganesa“ 204 828 Eur. Solidaraus atsakovo R. R. atžvilgiu į 169 701 Eur turtinės žalos atlyginimą įskaityti 60 000 Eur kaip apelianto V. B. pareigos grąžinti atsakovui R. R. 60 000 Eur pagal vekselį įvykdymą. Taigi, apeliantai patikslino priteistinų sumų dydžius solidariems atsakovams, t. y. nurodė, kuria dalimi solidarūs skolininkai atsako apeliantui V. B., o kuria dalimi ieškovei UAB „Ganesa“.

36. Pirmosios instancijos teismas kaip dar vieną iš ieškinio trūkumų buvo nurodęs, kad pateikta nepasirašyta 2015 m. balandžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartis ir nenurodyta, kodėl teikiama tokia sutartis. Apeliantai pateiktame prašyme dėl ieškinio trūkumų šalinimo paaiškino, kad jie neturi pasirašyto dokumento, kadangi originalus dokumentas buvo paimtas atsakovo A. Z. jam atvykus į notarų biurą patvirtinti notarine forma 2015 m. balandžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino, kad apeliantai teikiamais įrodymais šio trūkumo nepašalino vien dėl sutarties nepasirašymo nei paprastu, nei elektroniniu parašu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai paaiškino dėl kokių priežasčių teikia nepasirašytą sutartį, todėl tai negali būti pagrindas pripažinti, kad šiuo aspektu nustatytas ieškinio trūkumas nebuvo pašalintas. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo metu negalima vienareikšmiškai daryti išvados, kad tokia sutartis negalėtų būti pateikta atsakovo A. Z., o nepasirašytos 2015 m. balandžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties vertinimas turėtų būti atliekamas bylą nagrinėjant iš esmės.

37. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad apeliantė UAB „Ganesa“ nepateikė duomenų, patvirtinančių 35 127 Eur dydžio išlaidas angaro statybai, išskyrus PVM sąskaitų faktūrų registrą, tačiau kartu su patikslintu ieškiniu apeliantė pateikė ir PVM sąskaitas faktūras (DOK-10699, priedas Nr. 8). Todėl nesutiktina su skundžiamos nutarties išvada, kad apeliantė pateikė tik PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis. Be to, minėto registro ir PVM sąskaitų faktūrų duomenų pakankamumas taip pat vertintinas bylą nagrinėjant iš esmės, sprendžiant, ar apeliantė UAB „Ganesa“ patyrė jos nurodomas 35 127 Eur dydžio išlaidas angaro statybai. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas apeliantės UAB „Ganesa“ 35 127 Eur išlaidų nepagrįstumą nepateiktais papildomais įrodymais, atliko išankstinį apeliantės reikalavimo vertinimą. Todėl šiuo aspektu minėto trūkumo nepašalinimas nurodytas nepagrįstai.

38. Pirmosios instancijos teismas buvo įpareigojęs apeliantus pateikti duomenis apie turimas atskaitomąsias sąskaitas kituose bankuose, kredito įstaigose, duomenis apie šeiminę padėtį, informaciją apie partnerystę, artimųjų gaunamas pajamas, turimą turtą, nurodyti duomenis apie UAB „Ganesa“ turimo nekilnojamojo turto nuomos, perleidimo galimybes bei atitinkamų pajamų galimybes. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje dėl šių duomenų nepasisakė, kadangi nenustatė tikslingumo dar kartą įpareigoti apeliantus šalinti ieškinio ir jo priedų trūkumus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškinio trūkumas buvo nustatytas nepagrįstai. Apeliantai pateikė turimus duomenis, pagrindžiančius jų turtinę padėtį, paaiškino aplinkybes dėl kurių negali sumokėti žyminio mokesčio visa apimtimi, prašė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą CPK 84 straipsnio pagrindu, pateikė duomenis, pagrindžiančius dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo nuspręsti ar pateikti duomenys yra pakankami atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Be to, apeliantai pateiktame prašyme dėl ieškinio trūkumų šalinimo paaiškino, kad ieškinyje buvo padarę klaidą dėl apelianto V. B. turimų sąskaitų, kadangi jis turi vieną sąskaitą, ši klaida buvo ištaisyta.

39. Apeliantų teigimu, patikslintas ieškinys nebuvo formaliai pagrįstas dėl didelės patikslinto ieškinio ir jo priedų apimties. Nors patikslinto ieškinio ir pateiktų priedų apimtis didelė, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas jų turinys. Šiuo atveju apeliantų pateiktas patikslintas ieškinys ir pridedami dokumentai pagrindžia jų atitikimą CPK 135 straipsnio reikalavimams dėl to, kad ieškinio reikalavimai suformuluoti pakankamai aiškiai (ieškinio dalykas), nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai (faktinis ieškinio pagrindas), pateikti įrodymai, kurie, apeliantų teigimu, patvirtina patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes.

40. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad apeliantai antrą kartą kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su analogiško turinio ieškiniu, kurį buvo atsisakyta priimti. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, kad apeliantai buvo kreipęsi į pirmosios instancijos teismą su analogiško turinio ieškiniu, kurį Šiaulių apygardos teismas 2025 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-509-1042/2025 laikė nepaduotu ir grąžino apeliantams (įsiteisėjo 2025 m. lapkričio 18 d.). Šioje nutartyje Šiaulių apygardos teismas įvertino, kad apeliantai nepašalino visų nustatytų trūkumų, t. y. nepateikė duomenų apie įgaliojimus atstovauti S. R. interesus arba kitų įrodymų, patvirtinančių, jog S. R. perleido apeliantams reikalavimo teisę, taip pat nenurodė S. R. byloje dalyvaujančiu asmeniu. Minėtoje byloje apeliantams buvo nustatyti trūkumai dėl duomenų apie turtinę padėtį pateikimo ir dėl įgaliojimo atstovauti S. R., tačiau nagrinėjamoje byloje apeliantams buvo nustatyta žymiai daugiau ieškinio trūkumų, kurie apeliantų buvo ištaisyti (patikslinti), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad apeliantai, pakartotinai kreipdamiesi su analogiško turinio ieškiniu, tik S. R. įtraukė trečiuoju asmeniu, o kitų ieškinio trūkumų nepašalino, nors turėjo procesinę pareigą atsakingai vykdyti pirmosios instancijos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartį.

41. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apeliantų patikslintame ieškinyje iš esmės yra ištaisyti visi Šiaulių apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartyje nustatyti trūkumai. Apeliantų patikslintas ieškinys yra pakankamai aiškus, nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas, nustatytos suprantamos patikslinto ieškinio ribos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyti neaiškumai gali būti sprendžiami ne pasitelkiant trūkumų šalinimo institutą, bet pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje. Apeliantų pateiktų įrodymų nepakankamumas ar abejotinas jų turinys gali sudaryti pagrindą ieškinį atmesti, o ne pagrindas užkirsti kelią apeliantams kreiptis į teismą. Šiuo atveju apeliantams nepagrįstai buvo nustatytas sudėtingas įrodymų pateikimo bei jų patikimumo ir pakankamumo standartas, kuris neatitinka to vertinimo, kuris turėtų būti atliekamas ieškinio priėmimo stadijoje.

42. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai apeliantų patikslintą ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino apeliantams, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas), įvertinant ir tai, jog būtina išspręsti žyminio mokesčio sumokėjimo (jo mokėjimo atidėjimo) klausimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir ieškovų V. B. bei uždarosios akcinės bendrovės „Ganesa“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė