Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. G. skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja I. G. skundu prašo: panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2025-06-03 įsakymą Nr. A27-1958(3.1E) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“; įpareigoti atsakovę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais priimti sprendimą dėl pareiškėjos 2025-03-28 prašymo (reg. Nr. G-17831(4.43Mr).

Pareiškėja skunde nurodė, kad ginčijamas įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 4,8830 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas). Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2024-07-30 išdavė pareiškėjai Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. FP-340-25.1.16E, kurių 5.1 punktas įpareigoja, rengiant Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, vadovautis Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiuoju planu patikslinto bendrojo plano sprendiniais.

Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialusis planas patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014-12-17 sprendimu Nr. T3-571 (toliau - Kraštovaizdžio SP). Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2017-01-27 sprendimu Nr. T3-45 „Dėl Kraštovaizdžio SP tekstinės dalies tikslinimo“ (toliau - Kraštovaizdžio SP tikslinimas) patikslinta Kraštovaizdžio SP tekstinė dalis.

Pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo rengiamas vadovaujantis Kraštovaizdžio SP ir jį papildančio Kraštovaizdžio SP tikslinimu, numatant Žemės sklype bendro naudojimo teritoriją ir rekreacinių objektų lankymo servitutus.

Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas) patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024-10-22 įsakymu Nr. KADI-2058 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas). Įsakymo 2.2, 2.3, 2.12, 2.21 punktais patvirtinti keturi sklypai, kurių paskirtis - kita, naudojimo būdas - bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių viešųjų erdvių) teritorijos: sklypas Nr. 2 - 0,0743 ha; sklypas Nr. 3 - 0,0613 ha; sklypas Nr. 12 - 0,1301 ha; sklypas Nr. 21 - 0,1613 ha. Įsakymu patvirtintos bendro naudojimo teritorijos Žemės sklype sudaro 0,4288 ha, taip pat nustatyti servitutai tretiesiems asmenims lankytis Žemės sklypo bendro naudojimo teritorijose.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), kurių 74¹ punkte nurodyta, kad projektas keičiamas, kai projekto iniciatorius (-iai) pageidauja pakeisti projekto sprendinius, kurie nėra įgyvendinti. Šiuo atveju Projekto sprendiniai nėra įgyvendinti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024-10-10 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI4-1322-1161/2024 Kraštovaizdžio SP tikslinimas pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) (redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-10-31) 28 straipsnio 3 ir 5 dalims, 30 straipsnio 8 daliai ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-05-31) 4 straipsnio 6 punktui pagal priėmimo tvarką. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2024-11-10, praėjus 19 dienų nuo Įsakymo, kuriuo patvirtintas Projektas, priėmimo.

Kadangi Projektas nebuvo įgyvendintas, o Kraštovaizdžio SP tikslinimas teismo sprendimu pašalintas iš teisės sistemos ir negalėjo būti taikomas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pareiškėja pateikė atsakovei prašymą organizuoti Projekto keitimą. Prašyme nurodė, kad Projekto keitimo tikslai: nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us), pertvarkyti žemės sklypą - padalyti į du ar daugiau žemės sklypų; Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimuose nenumatyti > 15 proc. ploto bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos, nustatant jai rekreacinių objektų lankymo servitutą.

Ginčijamu 2025-06-03 įsakymu atsakovė atsisakė organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas - nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us), pertvarkyti žemės sklypą - padalyti į du ar daugiau žemės sklypus, panaikinti reikalavimą numatyti >15 proc. ploto bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos, nustatant jai rekreacinių objektų lankymo servitutą, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktu bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 7 dalies 5 punktu, Savivaldybė yra atsakinga už teritorijų planavimą ir darnų teritorijų vystymą, todėl turi teisę nustatyti reikalavimus, atitinkančius planuojamos teritorijos vystymo viziją bei viešąjį interesą. Atsakovė taip pat informavo, kad į Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo plano koregavimą įtrauktas reikalavimas, planuojant kitos paskirties žemės sklypus, 15 proc. žemės sklypo ploto numatyti bendram naudojimui.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėja yra tinkamas subjektas inicijuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, todėl atsakovė privalėjo priimti sprendimą pradėti rengti Žemės sklypo projektą (Taisyklių 21 p.). Taisyklių 3 priede, būtent projekto rengimo reikalavimuose, nurodyta, kokie teritorijų planavimo dokumentai yra taikomi planuojamoje teritorijoje, taip pat nustatomi kiti reikalavimai, kurių turi laikytis projekto rengėjas. Atsakovė nepagrįstai reikalauja, kad pareiškėjos Žemės sklype būtų suprojektuotos viešosios erdvės, nors Kraštovaizdžio SP patikslinimas, kuriame toks reikalavimas buvo numatytas, pripažintas prieštaraujančiu įstatymams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau - VAĮ) įtvirtintais nepiktnaudžiavimo valdžia, įstatymo viršenybės principais, negalima kelti reikalavimų, kai įtvirtintas teisinis reguliavimas tokių reikalavimų nenumato, tuo, be kita ko, išplečiant teisės aktuose nustatytą reguliavimą. Šiuo atveju atsakovė nepagrįstai reikalauja, kad rengiant Projektą būtų vadovaujamasi negaliojančio Kraštovaizdžio SP patikslinimo reikalavimais. Pažymėjo, kad Žemės sklypas nepatenka į rekreacinę teritoriją, kurioje turi būti užtikrinta galimybė lankytis tretiesiems asmenims (vandens telkiniai, kultūros, gamtos paminklai, pažintiniai takai ir pan.). Žemės sklypas yra urbanizuotoje teritorijoje, kurioje nenumatyti susisiekimo koridoriai į/iš visuomenės traukos centrų. Skundžiamu aktu išreiškiamas teisės aktais nenumatytas nurodymas pareiškėjai privačiame Žemės sklype formuoti bendro naudojimo erdves.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Taisyklių 2 punkte numatyta, jog projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams. TPĮ 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams priskiriami specialieji planai. Kraštovaizdžio SP patikslinimas, teismo sprendimu pripažintas prieštaraujančiu teisės normoms, priskiriamas specialiesiems planams, todėl rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus jis negali būti taikomas. Remiantis nurodytomis teisės normomis darytina išvada, kad tiek rengiant, tiek derinant ir tvirtinant Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tiek pareiškėja, tiek ir atsakovė neturi teisinio pagrindo vadovautis negaliojančiu teritorijų planavimo dokumentu - Kraštovaizdžio SP patikslinimu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, laikytina, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, taip pat teisinis reglamentavimas, patvirtina, kad yra pagrindas įpareigoti atsakovę iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2025-03-28 prašymą. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybė, atsakovė) atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, kadangi ginčijamas įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodė, jog pareiškėja siekia keisti pagrindinę 4,8830 ha žemės ūkio paskirties Žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) Žemės sklypo naudojimo būdą (- us) (iš žemės ūkio į kitos paskirties vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas), pertvarkyti Žemės sklypą - padalyti į du ar daugiau žemės sklypų, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimuose nenumatyti > 15 proc. ploto bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos, nustatant jai rekreacinių objektų lankymo servitutą.

Pažymėjo, jog Regionų administracinio teismas 2024-10-10 sprendimu byloje Nr. eI4-1322-1161/2024 skunde nurodytą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano tikslinimą panaikino ne dėl to, kad > 15 proc. ploto bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos, nustatant rekreacinių objektų lankymo servitutą, planavimas pagal turinį prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, o todėl, kad toks planavimas apskritai negalimas. Teismas nekonstatavo, kad Savivaldybė neturi teisės spręsti dėl tokių planavimo sprendinių.

Šiuo atveju nepaisant Kraštovaizdžio SP tikslinimo panaikinimo (dėl neteisėtos priėmimo tvarkos, o ne dėl sprendinio esmės), Savivaldybės ginčo teritorijos vizija liko nepakitusi, užtikrinanti viešąjį interesą, t. y. numatyti > 15 proc. ploto bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritoriją, nustatant jai rekreacinių objektų lankymo servitutą (Įsakymo 2.1, 2.2, 2.3 p.). Aiškią, nepakitusią Savivaldybės ginčo teritorijos viziją taip pat atspindi prie Įsakymo pateiktos Savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano ir Vilniaus rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano ištraukos. Be to, siekiant užtikrinti objektyvų visų aplinkybių, susijusių su prašymo nagrinėjimu, įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, prašymą nagrinėjo ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės sklypų tvarkymo ir teritorijų planavimo komisija, kurios išvadomis taip pat grindžiamas Įsakymas.

Pažymėjo, kad Savivaldybė niekada neprieštaravo pareiškėjos siekiamam tikslui - keisti pagrindinę Žemės sklypo paskirtį ir Žemės sklypo naudojimo būdą iš žemės ūkio į kitos paskirties vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas bei pertvarkyti Žemės sklypą - padalyti į du ar daugiau žemės sklypų.

Taigi, ginčijamas įsakymas, iš esmės, atitinka VAĮ reikalavimus, nurodyti objektyvūs duomenys ir teisės aktų normos, aiškiai suformuluotos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, pasirašytas jį priėmusio pareigūno, todėl prašė skundą atmesti.

Skundas tenkintinas.

Šioje byloje kilo ginčas dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2025-06-03 įsakymo Nr. A27-1958(3.1E) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, kuriuo atsisakyta organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kadangi Savivaldybė turi teisę nustatyti reikalavimus, atitinkančius planuojamos teritorijos vystymo viziją bei viešąjį interesą, pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 4,8830 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2024-07-30 išdavė pareiškėjai Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. FP-340-25.1.16E, kurių 5.1 punktas įpareigoja rengiant Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą vadovautis Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiuoju planu patikslinto bendrojo plano sprendiniais.

Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialusis planas patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014-12-17 sprendimu Nr. T3-571. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2017-01-27 sprendimu Nr. T3-45 „Dėl Kraštovaizdžio SP tekstinės dalies tikslinimo“ patikslinta Kraštovaizdžio SP tekstinė dalis.

Atsakovė iš esmės neginčijo aplinkybės, kad pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo rengiamas vadovaujantis Kraštovaizdžio SP ir jį papildančio Kraštovaizdžio SP tikslinimu, numatant Žemės sklype bendro naudojimo teritoriją ir rekreacinių objektų lankymo servitutus. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024-10-22 įsakymu Nr. KADI 2058 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“. Įsakymo 2.2, 2.3, 2.12, 2.21 punktais patvirtinti keturi sklypai, kurių paskirtis - kita, naudojimo būdas - bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių viešųjų erdvių) teritorijos: sklypas Nr. 2 - 0,0743 ha; sklypas Nr. 3 - 0,0613 ha; sklypas Nr. 12 - 0,1301 ha; sklypas Nr. 21 - 0,1631 ha. Įsakymu patvirtintos bendro naudojimo teritorijos Žemės sklype sudaro 0,4288 ha, taip pat nustatyti servitutai tretiesiems asmenims lankytis Žemės sklypo bendro naudojimo teritorijose.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės, kurių 74¹ punkte nurodyta, kad projektas keičiamas, kai projekto iniciatorius (-iai) pageidauja pakeisti projekto sprendinius, kurie nėra įgyvendinti. Šiuo atveju Projekto sprendiniai nėra įgyvendinti. Dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024-10-10 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI4-1322-1161/2024 nuspęsta, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2017-01-27 sprendimas Nr. T3-45 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano tekstinės dalies tikslinimo“ pagal priėmimo tvarką prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-10-31) 28 straipsnio 3 ir 5 dalims, 30 straipsnio 8 daliai ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-05-31) 4 straipsnio 6 punktui.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2018-10-26 sprendimas Nr. T3-353 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano tekstinės dalies tikslinimo“ pagal priėmimo tvarką prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018-05-01 iki 2018-10-31) 28 straipsnio 3 ir 5 dalims, 30 straipsnio 8 daliai ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018-07-17 iki 2018-11-20) 4 straipsnio 6 punktui.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2021-10-29 sprendimas Nr. T3-283 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano tekstinės dalies tikslinimo“ pagal priėmimo tvarką prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2021-07-01 iki 2021-10-31) 28 straipsnio 3, 6 ir 12 dalims ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2021-09-01 iki 2021-10-31) 4 straipsnio 6 punktui. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2024-11-10.

Kadangi Projektas nebuvo įgyvendintas, o Kraštovaizdžio SP tikslinimas negalėjo būti taikomas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pareiškėja 2025-03-26 pateikė atsakovei prašymą organizuoti Projekto keitimą. Prašyme nurodė, kad Projekto keitimo tikslai: nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) Žemės sklypo naudojimo būdą (-us), pertvarkyti Žemės sklypą - padalyti į du ar daugiau žemės sklypų; Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimuose nenumatyti > 15 proc. ploto bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos, nustatant rekreacinių objektų lankymo servitutą.

Ginčijamu 2025-06-03 įsakymu atsakovė atsisakė organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas - nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) Žemės sklypo naudojimo būdą (-us), pertvarkyti Žemės sklypą - padalyti į du ar daugiau žemės sklypus, panaikinti reikalavimą numatyti >15 proc. ploto bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritoriją, nustatant rekreacinių objektų lankymo servitutą, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktu bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 7 dalies 5 punktu, Savivaldybė yra atsakinga už teritorijų planavimą ir darnų teritorijų vystymą, todėl turi teisę nustatyti reikalavimus, atitinkančius planuojamos teritorijos vystymo viziją bei viešąjį interesą. Atsakovė taip pat informavo, kad į Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo plano koregavimą įtrauktas reikalavimas planuojant kitos paskirties žemės sklypus, 15 proc. žemės sklypo ploto numatyti bendram naudojimui.

Pareiškėja, prašydama panaikinti Savivaldybės įsakymą, nurodo, kad jis yra neteisėtas, neaiškus, neatitinka VAĮ reikalavimų, kad atsakovė nepagrįstai vadovavosi negaliojančio Kraštovaizdžio SP patikslinimo reikalavimais.

VAĮ (akto redakcija, galiojusi ginčijamo įsakymo priėmimo metu) nustatė dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, yra vadinamas prašymu (VAĮ 2 str. 10 d.), o asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti – skundu (VAĮ 2 str. 12 d.). Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012, 2012-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012, 2012-10-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012, 2014-02-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014).

Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar priimti sprendimai neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 2 d.). Sprendžiant dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamą įsakymą pagrįstumo, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo įsakymo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodytiems administracinio sprendimo reikalavimams bei VAĮ 3 straipsnyje nurodytiems viešojo administravimo principams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas įsakymas turėtų būti panaikintas.

Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2024-07-30 išdavė pareiškėjai Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. FP-340-25.1.16E, kurių 5.1 punktas įpareigoja rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą be kita ko, vadovautis Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiuoju planu. Tačiau Regionų administracinio teismas 2024-10-10 sprendimu byloje Nr. eI4-1322-1161/2024 ginčo situacijoje taikyti Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano tikslinimai yra panaikinti. Atsakovė, gavusi pareiškėjos prašymą, privalėjo priimti atitinkamą administracinį sprendimą, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais bei teritorijų planavimo dokumentais ir apie tai informuoti pareiškėją.

VAĮ 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Nagrinėjamo ginčo kontekste taip pat pažymėtina, kad VAĮ 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr., pvz., LVAT 2012-04-30 sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota LVAT praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2015-12-21 išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nedera su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2015-06-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., LVAT 2015-06-26 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).

VAĮ 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Taigi pareiškėjos ginčijamas įsakymas turi būti vertinamas kaip administracinės procedūros sprendimas.

Teismas pažymi, kad ginčijamas įsakymas yra individualus administracinis aktas, kuriam taikomos VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatos. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad individualus administracinis aktas gali susidėti ir iš kelių dokumentų, kurių visuma turėtų atitikti VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.

LVAT, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2020-11-01, iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VAĮ (akto redakcija, galiojusi ginčijamo įsakymo priėmimo metu) 10 str. 5 d. 5–6 p. nuostatas), yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimą byloje Nr. A556-336/2011, 2014-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). VAĮ keliamų administraciniam aktui reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti ir apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ginčą. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015-02-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012-07-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012, 2012-08-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012 ir kt.). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas neatitinka gero administravimo principo ir VAĮ 8 straipsnio (nagrinėjamu atveju 10 str.) imperatyvų.

Šiuo atveju atsakovė, priimdama ginčijamą įsakymą, vadovavosi panaikintais Kraštovaizdžio SP. Taigi, iš ginčijamo įsakymo turinio nėra pakankamai aišku, kokius konkrečius galiojančius teisės aktus taikė atsakovė atsisakydama organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Ginčijamas įsakymas ne tik nepagrįstas galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, bet ir nėra tinkamai motyvuotas. Atsakovė taip pat nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių planuojamos teritorijos vystymo viziją bei viešąjį interesą.

Nagrinėjamu atveju Savivaldybė, gavusi pareiškėjos prašymą, privalėjo atlikti pateiktų dokumentų ir aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą, atsižvelgiant į minėtą Regionų administracinio teismo 2024-10-10 sprendimą byloje Nr. eI4-1322-1161/2024, ir pateikti pareiškėjai išsamų ir motyvuotą atsakymą. Pripažintina, kad atsakovė, priimdama neigiamas pasekmes pareiškėjai sukeliantį sprendimą, jo tinkamai nepagrindė nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nenurodė teisinio reglamentavimo, todėl pripažintina, kad nagrinėjamu atveju atsakovės priimtas sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų administraciniam sprendimui, nes konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais), aplinkybėmis pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti ir apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ginčą.

Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje akcentuojama, jog administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2013-06-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, 2015-01-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingai, teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas ir priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas ir kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2014-04-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).

ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. LVAT jurisprudencijoje yra pripažįstama, kad ši nuostata reiškia, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmių. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (LVAT 2016-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-79-624/2016, 2014-04-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-253/2014 ir kt.).

Apibendrinus teismo nustatytas aplinkybes, vadovaujantis nurodytų teisės aktų normų sistemine analize, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad skundžiamas Savivaldybės įsakymas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir galiojančiomis teisės aktų normomis, todėl jis iš esmės neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto (administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės) ir 6 punkto (administracinio sprendimo motyvai) reikalavimų ir priimtas nesivadovaujant gero administravimo principu (VAĮ 3 str.). Adekvataus, aiškaus ir pakankamo motyvų išdėstymo bei jų pagrindimo nebuvimas administraciniuose aktuose laikytini esminiais trūkumais, todėl ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas pareiškėjos nurodytais ir kitais teismo sprendime išdėstytais motyvais (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

Pareiškėja skunde taip pat prašė įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti jos 2025-03-28 prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Teismui konstatavus, kad atsakovė priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, pažeisdama VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, ji įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2025-03-28 prašymą.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovės 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 22,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio atlyginimą.

Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos skundas tenkintas, įvertinęs prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą (2025-07-01 išrašą iš sutarties dėl teisinės pagalbos Nr. 42/2025; 2025-07-28 sąskaitą už teisinę pagalbą Nr. 494 ir 2025-07-28 grynųjų pinigų priėmimo kvitą LAA Nr. 1214517), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.2 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra proporcingas pareiškėjos atstovės suteiktoms teisinėms paslaugoms, todėl šios išlaidos pareiškėjai atlygintinos.

Į bylą pateiktas SEB banko 2025-07-02 mokėjimo nurodymas patvirtina 22,50 Eur žyminio mokesčio už skundą sumokėjimą, todėl ši suma pareiškėjai taip pat priteistina iš atsakovo.

Pareiškėjai I. G. iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos iš viso priteistina 822,50 Eur (800,00 + 22,50) pagrįstų bei proporcingų bylinėjimosi išlaidų suma.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 ir 41 straipsniais, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2025-06-03 įsakymą Nr. A27-1958(3.1E) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“.

Įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos įstatymų nustatyta tvarka ir terminais priimti sprendimą dėl I. G. 2025-03-28 prašymo (reg. Nr. G-17831(4.43Mr).

Priteisti pareiškėjai I. G. 822,50 Eur Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.