Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-04-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-426-1013/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-04-03
Bylos Nr.
1-426-1013/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06858-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Šėlienė
Kaltinamasis
M. K.
Nukentėjusysis
I. K.
Advokatai
Šarūnas Ivanauskas, Andrius Juonys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-426-1013/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06858-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,dalyvaujant prokurorei E. J., J. S.,kaltinamajam M. K., jo gynėjui advokatui Andriui Juoniui,nukentėjusiajai I. K., jos atstovui advokatui Šarūnui Ivanauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2019 m. vasario 17 d. apie 20 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto su savo sutuoktine I. K. metu, tyčia vieną kartą spyrė šeimos narei – sutuoktinei I. K. į kairę šlaunį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Be to, M. K. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2019 m. rugsėjo 26 d. apie 17.20 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto su savo sutuoktine I. K. metu, panaudodamas fizinį smurtą artimoje aplinkoje, tyčia du kartus stipriai patraukė už surištų plaukų, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą.

Bylos duomenys

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. K. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino. Parodė, kad vasario 17 d. buvo eilinis konfliktas, jis vis pareikšdavo žmonai nepasitenkinimą, kodėl ji savaitgalio vakarus leidžia atskirai nuo šeimos, tai būdavo gana dažnai. Nors buvo vasario 16 d. šventė, jis siūlė kartu važiuoti į Gedimino pr. prie laužų, bet ji nevažiavo ir pasirinko laiką atskirai nuo šeimos. Vakare, kai vaikai buvo suguldyti miegoti, vyresnysis vaikas po pusvalandžio nuėjo į tualetą, tai padaręs vaikas nuėjo miegoti ir kažkas pradėjo šaukti mamą. Jis su I. K. dėl konfliktų miegojo atskirai, jis I. K. sakė, kad šaukia sūnus, bet ji pas sūnų nėjo. Jis ėjo paimti naktipuodžio, nešdamas naktipuodį pro duris jis I. K. apipylė su naktipuodžio turiniu. Ji liepė atsiprašyti ir pradėjo priekaištauti, o jis pasakė, kad neturi ko atsiprašyti ir tada ji po pusvalandžio paskambinusi kažkam iškvietė policiją. Atvykus policijai jis paklausė kokiu pagrindu jį sulaikė, jam atsakė, kad yra pareiškimas ir aiškinsis tyrėjai. Jį nuvežė į komisariatą, apklausos nebuvo, nes buvo naktis. Uždarė jį į areštinę ir sakė, kad apklaus ryte. Kitą dieną atėjo valstybės paskirtas advokatas ir sakė, kad jį sulaikys 48 val., sakė, kad prisipažintų dėl konflikto, nes žmona linkusi taikytis arba kitaip jį sulaikys. Tada jis prisipažino, nes advokatas taip patarė. Jį paleido ir grįžo namo. Jų šeima gyveno toliau vykstant konfliktams, žmona siūlė skirtis, jis nesutiko, tada ji sakė, kad jei jis nesutiks bendru sutarimu, tai išsiskirs dėl jo kaltės, todėl vyksta konfliktai toliau. Gegužės mėnesį buvo pateikti prašymai dėl skyrybų. Dėl rugsėjo 26 d. įvykio, iš pradžių rugsėjo 26 d. buvo nuspręsta, kad žmona nueis į vaikų susirinkimą darželyje, o jis pasiims vaikus. Grįžusi iš susirinkimo, ji jam nieko nepasakojo, nors jam įdomu, kaip vaikui sekasi, sakė, kad viską sužinos iš socialinių tinklų. Kitą dieną grįžęs iš darbo, kabindamas striukę spintoje rado priešmokyklinio ugdymo sutartį ir atmintinę tėvams. Po pusvalandžio I. K. grįžus, jis paklausė kodėl paslėpė nuo jo visą tai ir nesakė, tada dėl to vėl įvyko žodinis konfliktas. Žmona grįžusi iš darbo išsisegė iš plaukų savo dirbtinių plaukų sruogą, šią sruogą laikė rankoje ir kaltino jį, kad jis jai timptelėjo, greičiausiai jis timptelėjo už šios sruogos, tačiau ji buvo laikoma rankoje, todėl smurto prieš I. K. nebuvo. Sekančią dieną policijos nekvietė, penktadienį jis po darbų nuvyko paimti vaikus, tada kilo konfliktas dėl to kaip praleis laiką savaitgalį. I. K. rugsėjo 27 d. atsistojo ir išėjo ieškoti pagalbos. Jis 21 val. suguldė vaikus ir sulaukė iš žmonos skambučio klausiant, kodėl jis nesutinka skirtis bendru sutarimu. I. K. jam pasakė, kad yra policijoje ir parašė pareiškimą, sakė, kad jeigu nesutiks bendru sutarimu skirtis, tai atvažiuos visos tarnybos, jis nesutiko ir padėjo ragelį. Po valandos grįžo žmona, ji sulaukė skambučio, pasakė, kad vaikai miega ir galite ateiti, po penkių minučių atvyko policija ir jį eilinį kartą išsivedė. Paaiškino, kad rugsėjo 26 d. nebuvo kreiptasi dėl konflikto į policiją. Ar kas nors girdėjo arba matė konfliktą nežino, tuo metu vaikai buvo darželyje. Jis ikiteisminio tyrimo metu sužinojo, kad buvo I. K. buvo daromas garso įrašas, tačiau įrašas turėtų būti pateiktas nuo pat pradžių, nes jame girdisi tik tai, kas yra naudinga I. K.. Jis su I. K. pažįstami nuo 2005 m., susituokė 2010 m.,, žodiniai konfliktai šeimoje prasidėjo galimai 2017 m., dažniausiai po to, kai ji savaitgalius leisdavo atskirai nuo šeimos, dėl to jis reikšdavo nepasitenkinimą, kodėl ji savaitgalius neleidžia kartu su šeima, o išeina. Iki bylų policija nebūdavo kviečiama, pirmą kartą policija buvo iškviesta 2019 m. vasario 17 d., kai ji paskambino ir iškvietė policijos pareigūnus. 2019 m. vasario 17 d. ir rugsėjo 26 d. buvo pirmieji įvykiai su teisėsauga. Šiais laikotarpiais jis būdavo blaivus. Jo ankstesnį elgesį alkoholis neįtakojo, kai atsirado vaikai, I. K. teigdavo, jog jis pasikeitė, jam sakydavo, kad reikia švęsti savaitgalius, o jis sakydavo, kad geriau auginti vaikus reikia. Patikslino, kad dėl pirmojo įvykio, konflikto metu jis nespyrė I. K. į šlaunį. Jo manymu, I. K. nusprendė kviesti policijos pareigūnus, kadangi jis priekaištavo, jog jeigu ji nori gyventi atskirą gyvenimą nuo šeimos, tai reikia skirtis. Anksčiau jokio fizinio kontakto nebuvo ir jis nėra smurtavęs. Ikiteisminio tyrimo metu, kai jis buvo apklausiamas, apklausoje dalyvavo tyrėjas ir valstybės paskirtas advokatas. Jo parodymus rašė tyrėjas, prieš tai buvo jo pokalbis su minėtu advokatu, jam advokatas pasakė, kad bus sulaikytas 48 val., o jeigu pripažins kaltę, galės eiti namo. Kai tyrėjas surašė jo parodymus, jam davė paskaityti surašytus parodymus, jis buvo apklaustas vasario 18 d. Pagarsinus kaltinamojo vasario 18 d. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jis paaiškino, kad davė tokius parodymus, nes advokatas patarė prisipažinti, nes tada jį paleis. Jis pasirašė po ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais dėl emocinės būklės, jis buvo pavargęs nuo žmonos vaikščiojimo po vakarėlius bei konfliktų, manė, kad galės pasikalbėti grįžus namo, bet žmona galvojo kitaip. Jis pasirašė po parodymais, nes advokatas sakė, kad taip bus geriau, antraip jis bus laikomas 48 valandas, kaip toliau viskas bus neaišku, galimai paskirs kardomąsias priemones ir jis nebegalės įeiti į namus. Jis tikrovės neatitinkančius parodymus davė, nes norėjo būti paleistas iš areštinės, apie visą tai norėjo pakalbėti su žmona. Jis tuo metu nesuvokė, kad yra galima baudžiamoji atsakomybė dėl melagingų parodymų davimo. Dėl vasario 17 d. epizodo patikslino, jog kai žmoną netyčia apipylė naktipuodžio turiniu, ji reikalavo jo atsiprašyti, jis tuomet neatsiprašė, nes turėjo priekaištų jai, kad ji savaitgalius leido atskirai nuo šeimos. Tada I. K. kažkam paskambino, pasitarė ir iškvietė policiją. Ką ji kalbėjo telefonu negirdėjo, nes buvo kitame kambaryje. Tada atvyko du policijos pareigūnai, su jais bendravo normaliai, I. K. su jais bendravo daugiau, pasakė jiems, kad buvo konfliktas. Jis paklausė policijos pareigūnų kokiu pagrindu jį sulaikė, jam atsakė, kad žmona skundėsi, jog jis smurtauja. Su policijos pareigūnais daugiau kalbėjo I. K., o jis nieko nesakė, nes tai buvo šeimyninė situacija, kuri jam buvo nusibodusi ir jis norėjo viską išsispręsti. Jis nieko konkrečiai nesakė policijos pareigūnams, jie jam sakė rengtis ir nusivedė į tarnybinį automobilį. Dėl rugsėjo 26 d. įvykio, paaiškino, jog jo žmona segasi dirbtinių plaukų sruogas į plaukus, kai jis už šių sruogų timptelėjo, I. K. sruogas buvo išsisegusi bei laikė savo rankoje, o jis praeidamas timptelėjo, nes buvo žodinis konfliktas. Dėl registruotų pranešimų policijai 2019 m. liepos mėnesį apie smurtą artimoje aplinkoje, jam žinomi šie iškvietimai, su žmona bandydavo tada tartis dėl vaikų kambario remonto, jis žinojo, kad buvo kviečiama policija, o jis tiesiog išeidavo į lauką apsiraminti. Tai, kad I. K. kviestų policijos pareigūnus jis negirdėjo. Dėl 2019 m. rugpjūčio 27 d. pranešimo policijai, jam yra žinoma, jis tada buvo iškviestas į policiją, tuomet pusę dienos buvo jis su vaikais, kitą pusę - I. K.. Tada jam paskambino I. K. ir klausė ar jam neskambino policija, nes beldėsi į duris policija, po kelių dienų jam paskambino policijos pareigūnas, buvo sutartas laikas atvykti į komisariatą, jis atvyko ir išdėstė visas aplinkybes, kad yra spaudžiama dėl skyrybų. Jo žmona kvietė policijos pareigūnus, kadangi, jos teigimu, gyvenimo kartu nėra, jis atsakydavo, kad reikia skirti laiką šeimai. Kai pamatė, kad I. K. susirašinėjo su bendradarbiu, jis paklausė, ką jie rašo, jam ji atsakė, kad skyrybų pagrindu, policija buvo kviečiama būtent dėl to, kad nebuvo sutikta išsiskirti bendru sutarimu. Jis nenorėjo skirtis, nes yra šeimyniškas žmogus. Jis pamatė, kad yra prielaida, jog I. K. yra neištikima ir ji siekė skyrybų su juo, bet jis nesutiko išsiskirti bendru sutarimu. Nesutarimas dėl skyrybų yra dėl turto, kad butas atitenka I. K., jam sodo sklypas. Jam sakė, kad su vaikais galės bendrauti ir alimentus iš jo prašys minimalius. Jis sakė, kad jeigu ji nori skirtis, tai tegul ji pasiima sodo sklypą, o jam atitenka butas, kadangi jis prižiūrėdavo visada vaikus, kai ji būdavo išvykusi. Jis su žmona nepasidalina butu, ji nori didesnės vertės turto skyrybų atveju. Paaiškino, kad, jo manymu, turto dalybai turi reikšmės tai, ar jie išsiskirs dėl jo kaltės, ar ne. Jo manymu, žmona galėtų jį apkalbėti dėl turto skyrybų atveju. Jis yra siūlęs I. K. anksčiau skirtis, tai buvo tiesiog žodinis pasiūlymas, jis nieko nerašė ir nepildė dokumentų, kai tai siūlė. Išklausius garso įrašo iš 2019 m. rugsėjo 26 d. įvykio, parodė, jog tai jo balsas garso įraše. Paaiškino, kad tą dieną žmona parėjo namo išsiseginėjo plaukus, vyko konfliktas, pačio konflikto pradžios garso įraše nėra. I. K. rankose laikėsi išsegtų plaukų sruogą ir praeidamas pro šoną ji juos patempė. Kodėl ji sakė, kad jai skauda garso įraše nežino, tuo metu ji laikė plaukų sruogą rankoje. Šiai dienai jis supranta, kad ji taip sakė, nes ji nori išsiskirti ir gauti didesnę turto dalį, ji pastoviai įrašinėdavo, bet pasitarius su advokatu matomai tik vienas įrašas tinka. Ką jis turėjo mintyje garso įraše sakydamas „roviau ir rausiu“, gal tiesiog pasikarščiavęs kažką pasakė, bet ji tuo metu laikė plaukus rankoje. Jis bandė šnekėti tai, kas susiję, o ji su juo nešnekėjo.

Teisiamojo posėdžio metu papildomai apklaustas kaltinamasis M. K. paaiškino, kad į bylą buvo pateikti jo susirašinėjimai su I. K.. Teigė, kad 2019 m. kovo 30 d. jis išsiaiškino ką jo žmona veikė ir nuo balandžio pradžios buvo sakoma, kad sprendimas vienintelis – skyrybos. Jis klausė kokių ji nori sąlygų ir tada prasidėjo psichologinis spaudimas. Kadangi jis laukdavo su vaikais namie, todėl jis jai pasiūlė susirinkti daiktus ir išeiti kur jai geriau. I. K. susirašinėjimai yra su jo broliu R.. Juodraščio apie turto pasidalinimą tekstas yra jo rašytas, tačiau jo turėtų būti daugiau, nufotografuota ir pateikta yra tai, kas naudinga nukentėjusiajai. Jis nebuvo susitaręs su nukentėjusiąja, buvo žmonos spaudimas ir jis nesurašė visko. Patikslino, kad į bylą pateiktas dokumentas buvo ranka jo surašytas, tačiau tai tik juodraštis, jis sėdėjo ir ranka rašė, tai buvo tik juodraštis, susitarimo su nukentėjusiąja dėl turto nebuvo. SMS žinutėse irgi tas pats. Pagarsinus 2019 m. kovo 1 d. 16.07 val. susirašinėjimą, paaiškino, kad tai buvo po to, kai jis grįžo iš areštinės, atėjo vaikų teisės ir žmona pradėjo sakyti kaip tu darai ir elgiesi, tačiau žmona kalbasi ne su juo kai išeina, bet su sūnumi. Jis žmonai fizinio skausmo nesukėlė, tai buvo kovo mėnuo, tiesiog ji turėjo kozirį, kad jis buvo išvestas. Pagarsinus 2019 m. vasario 19 d. 16.06 val. žinutės, paaiškino, kad buvo kita diena, po to, kai grįžo namo, kai netyčia apipylė šlapimu. Iš tiesų visi metai buvo konfliktiški, žmona negirdėdavo, bet norėdavo, jog jis girdėtų. Pagarsinus 2019 m. vasario 21 d. nukentėjusiosios žinutę, jis paaiškino, kad nežino kas turėta omenyje, kad ranka kilnojama, gal ranka buvo iškelta. Fiziškai nieko nebuvo. Pagarsinus 2019 m. vasario 21 d. 9.34 val. žinutę paaiškino, jog smurtas yra minimas, nes iš žmonos rankų paėmė telefoną, kai ji su kitu susirašinėjo ir telefonas sulūžo per pusę, jis tiesiog sugadino telefoną. Pagarsinus 2019 m. kovo 8 d. 17.53 val. jo žinutę, jis paaiškino, jog buvo kalbama, kad žmona spręsdavo konfliktus prie vaikų, su juo kalbėtis vengdavo ir išeidavo lauk pro duris. Pagarsinus 2019 m. kovo 8 d. 17.41 val. jo žinutę, paaiškino, kad sudažymas matomai buvo lėkštės sudaužymas arba kėdės, gal telefono perlaužimas. Pagarsinus 2019 m. sausio 28 d. susirašinėjimą, paaiškino, kad rankos kilnojimas tai ir yra tiesiogiai yra rankos pakėlimas, nukentėjusioji geriau paaiškintų, tai nėra gąsdinimas. Paaiškino, kad tai, jog nukentėjusioji komunikavo su jo broliu jis sužinojo tik po dviejų dienų, apie tai jis anksčiau nežinojo, nes su broliu tik vasario 19-20 d. vakare susisiekė ir tada sužinojo apie susirašinėjimus. Jo santykiai su broliu geri, bent kartą per savaitę susiskambina, jo brolis ne Lietuvoje.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji I. K. parodė, kad vasario 17 d. įvykiai buvo vėlai vakare, vyresnysis vaikas miegojo, o mažasis nemiegojo. Visą dieną nuo ryto vyko žodinis konfliktas, galiausiai vakare kaltinamasis skaudžiai spyrė į kairę šlaunį, skausmas buvo labai didžiulis, ji kelias sekundes negalėjo reaguoti dėl šoko. Po šio spyrio, po kažkiek laiką į ją sviedė naktipuodį. Tada ji paskambino policijai, atvykus policijos pareigūnams kaltinamasis jautėsi labai kaltas, iš karto sakė, kad jo vieta kalėjime ir nori prisiimti atsakomybę. Dar iki atvykstant policijos pareigūnams, kaltinamasis jau apsirengęs sėdėjo koridoriuje ir laukė policijos, kai atvyko policiją, kaltinamąjį iš karto išsivedė. Ji iškarto skambino medikams ir užsiregistravo, bet dėl didelių eilių ją užrašė po kelių dienų. Tada pradėjo skambinti ir rašyti žinutes M. K. brolis prašydamas, kad ji nesidarytų abdukcijos, nes kaltinamajam gresia kalėjimas, kad ji nieko nedarytų, nes bus kaltinamajam blogai. Ji pasakė, kad yra matomos didelės mėlynes ir yra didžiulis sumušimas. Po brolio žinučių ir pokalbio, kad M. K. neuždarytų į kalėjimą, ji paskambino tyrėjai ir pasakė, kad jie susitaikė. Ji turėjo gavusi užduotį kreiptis į medikus, ji jiems paskambino, viską susižinojo kur važiuoti. Atskirai į medikus nesikreipė, ji slėpė sumušimus. Dėl rugsėjo 26 d. įvykio paaiškino, kad ji grįžo iš darbo namo, ji tikėjosi, kad nieko nebus namie, padarys visus buities darbus, bet kaltinamasis grįžo anksčiau ir jos laukė namie. Ji įėjusi pajuto įtampą, nuėjusi į virtuvę bulves skusti, tada atėjo kaltinamasis ir pradėjo reikšti priekaištus. Ji mąstė ką daryti dėl vaikų, ar reikia juos parsivesti, ji jautė, kad nieko gero nebus ir kaltinamasis už plaukų ją stipriai patempė. Buvo didelis skausmas, nes plaukų sruogos iš vidaus prisegtos septyniais metaliniais segtukais, tai sukėlė papildomą skausmą. Kaltinamasis yra jai ir miegančiai naktį rovęs prisegamus plaukus, todėl ji miega be prisegamų plaukų sruogų. Be šių prisegamų plaukų sruogų yra mažesnis skausmas jeigu tempiama už plaukų. Ji sakė, kad kvies policiją ir būtų kvietusi, bet pažiūrėjusi į laikrodį pamatė, kad yra po 17 val. ir vaikus reikėjo paimti iš darželio. Už surištų plaukų kaltinamasis patempė du kartus gana stipriai, paskui virtuvėje kartą patempė. Į teisėsaugos institucijas ji norėjo kreiptis tą pačią dieną, kaltinamasis tą dieną konfliktavo, priekaištavo, tačiau ji jautėsi, kad namie yra reikalinga vaikams, todėl kadangi telefonu pareiškimo parašyti negali, iš karto po darbo nuvyko į policijos komisariatą, be to, skambino ir policijos telefonu, ji norėjo kuo greičiau parašyti pareiškimą. Ji parašė pareiškimą sekančią dieną, kai jautėsi, jog vaikais yra pasirūpinta. Ji fiksavo konfliktą, nes jai patarė teisininkas ir ji kai galėdavo, pagal galimybes, įrašinėdavo. Paaiškino, kad dėl vasario 17 d. įvykio, ji greitai iškvietė policiją, galimai po 10 minučių, kai apramino mažąjį vaiką ir apžiūrėjo vyresnįjį. Šiuo metu spyris buvo pirmiau už šlapimo išpylimą. Jai spyrė į kairę šlaunį, kai ji buvo virtuvėje, prie spintelės, kairėje pusėje įėjus. Jai spyrė iš visos jėgos, kaltinamasis tada jau nebesivaldė, iš karto ištino bei iškilo ir atvykę policijos pareigūnai tai matė. Sužalojimus ji rodė atvykusiems policijos pareigūnams, jie apžiūrinėjo ir turėjo matyti. Ar buvo filmuojama arba fotografuojama neatsimena. Ji pati neužfiksavo sužalojimų. Apie kaltinamojo išpuolį žinojo jo brolis bei brolio žmona, iš jos giminės tik mama, nuo kitų slėpė. Atvykus tyrėjai į jos darbą jos bendravo automobilyje ir ji pasakė, kad ji su kaltinamuoju susitaikė, nors jokio susitaikymo iš tiesų nebuvo. Dėl rugsėjo 26 d. įvykio patikslino, kad konflikto esmė buvo ne dėl darželio, apie tai nebuvo jokios kalbos. Kaltinamasis grįžo ir kažką kalbėjo apie mediaciją, jis apie tai klausinėjo, bet ji sakė, kad turėjo darbų. Kodėl tiksliai kaltinamasis tempė jai už plaukų negali pasakyti, jis pastoviai kalbėdavo ir priekaištaudavo, tai nebuvo pirmas kartas, kai jis ją žemindavo po ko lydėdavo fizinis smurtas. Šiuo atveju konfliktas buvo didžiajame kambaryje, svetainėje. Iki šių įvykių konfliktų nebuvo, viskas prasidėjo, kai ji grįžo į darbą 2017 m., mažajam vaikui išėjus į darželį, iki tol ji 5 metus nedirbo, nes augino du vaikus. Galimai kaltinamajam buvo labai patogu, kad ji visada namie buvo. Kai ji išėjo į darbą, ji pradėjo kitaip rengtis nei namie sėdėdama, nagus lakuotis, todėl nuo tokių elementarių aplinkybių kildavo konfliktai prieš ką ji puošdavosi. Ji pareigūnus yra kvietusi ne kartą, tai visi atvejai, kurie buvo užfiksuoti. Kai ji kviesdavo policijos pareigūnus kaltinamasis tai girdėdavo ir dėl to pabėgdavo iš namų, jis puikiai girdėdavo, kad atvyksta policija. Prieš ją vyras yra smurtavęs daug kartų, mėtęs daiktus, rovęs plaukus, stumdė, spjaudė. Ji norėdavo ir kitus kartus kviesti policijos pareigūnus, bet kaltinamasis pradėjo nuteikinėti vaikus, kad ji nori, jog tėtį išmestų ir namų ir pasodintų į kalėjimą. Policijos nekvietė, nes kaltinamasis labai nuteikinėjo prieš ją. Kaltinamasis daugiausiai nuteikinėdavo labiausiai vyresnįjį vaiką, kaltinamasis yra ranką prieš ją kėlęs, sakydavo, kad mama yra bloga, pas ją neitų ir neklausytų, kadangi ji bloga. Ji intensyviai bendravo su Moterų krizių centru nuo 2019 m. vasario mėnesio. Pirmas atvejis dėl fizinio smurto buvo būtent 2019 m. vasario 17 d., po to ji kreipėsi į policiją. Būtent 2019 m. vasario mėnesį jau buvo kalbama apie skyrybas, kaltinamasis rašė jos mamai žinutes apie skyrybas, iš kaltinamojo pusės vasario mėnesį siuntė straipsnius su skyrybomis bendru sutarimu. Ji kreipėsi į Moterų krizių centrą iš pradžių dėl smurto, dėl skyrybų vėliau, kai ji buvo konsultacijoje Moterų krizių centre, buvo viskas kartu aptarta iki smulkmenų dėl skyrybų bendru sutarimu, kai ji grįžo namo, jis pakeitė savo poziciją ir nesutiko skirtis, tai buvo 2019 m. pavasarį-vasarą. Ją konsultavo dėl skyrybų Moterų krizių centre nuo vasario mėnesio, bendravo su skirtingai asmenimis. Tai, kad konfliktus reikėtų užfiksuoti patarimą davė jos atstovas. Apie konsultacijas dėl skyrybų kaltinamasis žinojo, jie viską buvo aptarę smulkiai dėl skyrybų bendru sutarimu. Be į bylą pateikto garso įrašo ji darė ir kitus įrašus pagal galimybes. Visi kaltinamojo minėti vakarėliai yra du įmonės Kalėdiniai ir Naujųjų metų vakarėliai 2017 m. ir 2018 m., ji yra atsakinga įmonėje už renginius, jų organizavimą, todėl privalo ten dalyvauti. Dar buvo trijų kolegių ir jos išleistuvės, nes ji keitė darbą dėl kaltinamojo, nes jis dėl visko priekaištavo. Jai vasario 17 d. įtrenkė į kairės kojos šlaunies šoninę pusę. Jos nuomone, policijos pareigūnai užfiksavo sužalojimą. Ji nesikreipė dėl abdukcijos, nes kaltinamojo brolis to prašė, rašė per „Messenger“, ji ketino nuvykti pasidaryti abdukciją, bet to nepadarė. Dėl rugsėjo 26 d. įvykio patikslino, kad ji kiekvieną rytą prisisega plaukus, kai eina miegoti, tada juos išsisega. Plaukus kaltinamasis traukė iš galo, ji jautė begalinį skausmą, nes yra septyni metaliniai segtukai. Jai traukė už plaukų du kartus. Garso įrašą ji pradėjo daryti grįžusi namo. Dėl skyrybų bendru sutarimu buvo tartasi, o jos reikalavimas yra toks, kokį jai patarė advokatas. Dalintinas turtas yra sodas ir butas, buto vertė yra šiek tiek didesnė už sodą. Ji prašo buto, o kaltinamajam liktų sodas. Paaiškino, kad rugsėjo 27 d. ji buvo policijos įstaigoje labai ilgai, nes buvo daug žmonių ir iškvietimų, šią dieną ji skambino kaltinamajam, po parašyto pareiškimo policijai, kai viskas buvo surašyta ji pranešė, kad kaltinamasis galėtų susitvarkyti visus reikalus ir galėtų susitvarkyti, kad neišeis į darbą sekančią dieną. Ji pareiškimą rašė ji pati, po to, kai parašė, tada skambino. Su advokatu nesikonsultavo prieš vykdama į policiją ir po to. Po rugsėjo 26 d. įvykio ji į medikus nesikreipė, nes buvo vakaras ir reikėjo apie vaikus galvoti. Galimai po plaukų patempimų nebuvo akivaizdžių liekamųjų pasekmių. Protokolas-pareiškimas buvo surašytas tyrėjo D. S., jis surašė ir iš jos žodžių surašė teisingai. Išklausius garso įrašo iš 2019 m. rugsėjo 26 d. įvykio, parodė, jog tai jos pateiktas garso įrašas. Kai ji sakė „pažiūrėk ką padarei“, tai tada plaukai susivėlė šiek tiek ir ji rodė ką jis padarė ir kaip jai skauda. Jis visų plaukų neištraukė iš galvos, jeigu būtų ištraukęs, tai būtų visus plaukus nurovęs, nes segtukai buvo stipriai prikabinti. Kažkiek plaukų išrovė, bet ne visus. Ji neperspėjo kaltinamojo, kad darė garso įrašą. Ji plaukus susiriša tokiu pačiu būdu, kaip ir dabar, ji susiriša iš ryto ir išsiriša prieš miegą. Ją tempė už kasos, maždaug toliau nuo galvos, apie 10 cm nuo surišimo. Įvykio metu ji buvo prie stalo, o jis buvo už nugaros ir pagriebęs už plaukų tempė.

Papildomai teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji I. K. parodė, jog gegužės mėnesio sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir prašymą dėl sutarties parvirtinimo ir santuokos nutraukimo bendru sutarimu surado internete abiejų prašymu, kaltinamasis sakė atspausdinti ir užpildyti, tarp jų tikrai buvo daug kalbų skirtis bendru sutarimu. Turtinis klausimas buvo sprendžiamas labiau iš kaltinamojo pusės, jis sakė, kad jai butas, o kaltinamajam sodas. Apie tai buvo daug kalbėta, jis sakydavo greičiau užpildom, bet po to jis persigalvodavo. Dėl kompensacijos gegužės mėnesį, tiesiog iš jos pusės sakė, kad turtas nelygiavertis, gal kažką reikia daryti, t. y. parduoti butą ar sodą ir nusipirkti kažką mažiau, kad abiem tiktų gyventi. Ji norėjo, kad viskas būtų lygiai, bet jis akcentavo, kad jai lieka butas, o kaltinamajam sodas ir jis nemokės alimentų. Tačiau po to persigalvojo jis sakė, kad taip negalima. Yra buvę susirašinėjimų, iš kurių matyti, kad kaltinamasis to norėjo. Būdama policijos komisariate ji skambino po to, kai parašė pareiškimą. Į komisariatą atėjo vakare, ten parašė pareiškimą, nurodė visas aplinkybes, ten priėmė pareiškimą ir užregistravo, bet ji dar ilgai turėjo laukti, nes buvo daug žmonių. Bet pareiškimas buvo parašytas kažkur 17-18 val., kai ji parašė pareiškimą ir jį atidavė, jai pasakė sėdėti ir laukti tyrėjo, tą ji ir darė. Pareiškimą ji surašė savo ranka, pareiškimą paėmė asmuo viską suvedė į kompiuterį, viską surašė ir sakė laukti tyrėjo. Kai atvyko tyrėjas, jie nuėjo į atskirą kabinetą ir ten jos klausinėjo ir ji parašė, kad iš jos žodžiu surašyta teisingai. Kai ji parašė pareiškimą, pareiškimą užregistravo ir tada ji turėjo laukti tyrėjo, ji tada su tyrėju nuėjo ir tada vyko pokalbis, tyrėjas klausinėjo ir rašėsi. Viskas vyko tą pačią dieną, tai buvo rugsėjo 27 d., sekančią dieną po įvykio. Po pareiškimo ji buvo apklausta policijos tyrėjo, tiesiog jis klausinėjo, o ji pasakojo. Ji skambino sutuoktiniui, kai ji parašė pareiškimą policijai, nes žinojo, kad jį atvažiuos išsivežti ir norėjo išsiaiškinti situaciją dėl vaikų, prašė policijos, kad atvyktų tada, kai vaikai užmigs. Vasario 17 d. į namus atvyko policijos pareigūnai ir ją apklausinėjo ir užsirašinėjo bei fotografavo.

Teisiamojo posėdžio metu papildomai apklausta nukentėjusioji I. K. parodė, kad buvo kalbama apie skyrybas, apie tai seniai pradėjo kaltinamasis, buvo aptariamas turto pasidalinimas, vaikai ir viskas. Niekas nesikeisdavo, jis sakė, kad butas liks jos, o sodas atiteks M. K., tik vienintelis dalykas buvo dėl alimentų. Taip ir buvo nuspręsta, dar ji sakė, kad sodo vertė mažesnė už buto, tai gal geriau reikėtų parduoti butą ir nusipirkti mažesniu. Juodraščių buvo ne vienas, jis ją skubindavo dėl skyrybų ir sakydavo pildyti dokumentus. Į bylą pateiktas juodraštis buvo parašytas M. K. iniciatyva jai dalyvaujant. Juodraščio data yra gegužės 21 d., jis šią dieną sudarytas, o ji paėmė ir nufotografavo. Visa iniciatyva buvo kaltinamojo, M. K. rašė ne vieną tokį juodraštį, į bylą yra pateiktas vienas iš jų. Tiesiog M. K. sakė užpildyti dokumentų tris egzempliorius ir nešti į teismą priduoti, kad pigiau bus. Jie tarėsi eiti kartu, visi dokumentai buvo ištraukti iš interneto. Kaltinamasis skatino skyrybas ir ne kartą jis paimdavo lapelį ir surašydavo, tik jis nenorėdavo alimentų. Visa turto padalinimo esmė buvo, kad butas jai, o sodas M. K., dėl to nekilo konfliktų, tik ji iš savo pusės sakė, kad nelygios vertės ir sodas netinkamas gyventi žiemą, norėjo, jog būtų abiem gerai. Kodėl kaltinamasis minėjo, kad ji darė jam poveikį nežino, jis nuolat meluoja. Dėl „psichavimų“ žinutėse, tai M. K. nuolat viską trankydavo ir daužydavo, jos rūbus, apatinius, rankinukus suplėšydavo, telefonus kelis sulaužydavo, kosmetiką išdaužydavo. Virtuvėje peilį pasiimdavo, kai eidavo pro ją pastumdavo arba apspjaudydavo. Pagarsinus SMS žinutę „jeigu nebūčiau smurtavęs, dar bandyčiau prisiteisti vaikus“, paaiškino, kad kaltinamasis buvo pareiškęs po naujų metų, kad atims vaikus, įskaudins ją. Ar kaltinamasis pajautė kaltę nežino, gal ir pajautė pagal žinutę. Smurtas buvo naudotas fizinis ir psichologinis prieš ją, visame tame ir vaikai buvo. Dėl žinučių apie rankos pakėlimą, tai jis kelia ranką, rauna plaukus, pastumia, užsimoja, kilnoja, tai ir skausmą sukelia. Rankos pakėlimas yra vertinamas kaip smurto sukėlimas, stumdymas, skausmo sukėlimas. Dėl žinutės iš karto po įvykio, jog jis negali savęs pakęsti, tai turima omenyje, kad kaltinamasis elgdavosi kaip monstras siautėdavo, bet vėliau užeidavo jam gailestis, tiesiog būdavo kaip du skirtingi žmonės. Kai ji susirašinėjo su kaltinamojo brolio, tai ji jam pasiguodė. Jos santykiai su kaltinamojo broliu buvo neblogi. Jos manymu, ji daugiau bendravo su kaltinamojo broliu, ji palaikydavo santykius ir su pastarojo žmona. Kaltinamojo brolis situaciją žinojo, nes yra matęs ir girdėjęs jų konfliktus. Apie įvykį kaltinamojo brolis žinojo iš darbo ir ji pati papasakojo. Ji į ekspertizę nenuvyko, nes kaltinamojo brolis sakė, kad M. K. bus blogai, būtent dėl to ji nevyko pas medicinos ekspertus. Su kaltinamuoju sutarė dėl turto padalijimo, kad butas atiteks jai, o sodas jam, iš kaltinamojo iniciatyvos, nes jis pirmas pradėjo apie skyrybas šnekėti, tai įvyko pavasarį, kaltinamasis ir dėl vasario 17 d. įvykio tyrėjai sakė apie skyrybas, taip pat minėjo ir jos mamai, nors su ja nekalbėjo. Dėl 2019 m. balandžio 15 d. 9.24 val. susirašinėjimo paaiškino, kad panašiai turto vertė reiškia, kad nėra labai didelio skirtumo. Skirtumas tarp buto ir sodo yra 10000-15000. Ryškaus skirtumo nėra, nors jie nėra lygiaverčiai. Žinučių yra įvairių, ji ne kartą yra rašiusi, kad išeitų keli butai pardavus butą. Dabar gyvena trijų kambarių bute. Ji siūlė parduoti butą ir sodą bei tada žiūrėti kažką lygiavertiškai, ji rimtai apie tai galvojo, tik kaltinamasis sakė, kad jai butas atiteks. Rankos pakėlimą ji supranta kaip skausmo sukėlimą prieš jos valią. Tiesiogine prasme rankos kilnojimas nėra smurtas, bet kaltinamasis meluoja, kad tik tai buvo. Smurtą ji supranta kaip skausmo sukėlimą taip pat ir psichologinį, kai ją žemindavo prie vaikų. Pastūmimas gali sukelti skausmą, nes jų buvo daug ir įvairių, ji yra užsigavusi nuo tam tikrų pastūmimų. Pastūmimų tarp nagrinėjamų įvykių buvo, ji kreipėsi pagalbos. Ji nenorėdavo, kad prie vaikų atvažiuotų policijos pareigūnai, ji ne vieną kartą kreipėsi pagalbos, kaltinamajam buvo paskirtas ir prevencinis pokalbis. Pareiškime dėl prevencinio pokalbio ji nurodė, kad kaltinamasis nuteikinėja vaikus prieš ją. Ji ne vieną kartą skambino į Vaikų teises, kadangi ji nenorėdavo, kad atvyktų prie vaikų policijos pareigūnai, todėl minėjo tik psichologinį smurtą pareiškime. Ji slėpdavo patirtus sužalojimus ir jų tikrai nereklamuodavo. Byloje pateikti duomenys apie įsegamus plaukus, tai taip jie ir yra segami, yra 7-8 metaliniai segtukai, kurie labai tvirtai užsisega.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. S. parodė, kad teismo posėdžio salėje esančius asmenis yra matęs, bet koks įvykis buvo tiksliai nežino. Prisimena, kad nukentėjusioji I. K. buvo atvykusi pareiškimo rašymui, bet aplinkybių neprisimena. Kokios būklės buvo nukentėjusioji I. K. neprisimena. Kiek prisimena nukentėjusioji kažkam skambino, ji negalėjo apsispręsti rašys pareiškimą ar ne, ji galimai skambino savo motinai. Jis girdėjo, kad buvo pokalbis telefonu, bet kas buvo kalbama tiksliai neprisimena ir su kuo kalbėjo nėra visiškai tikras. Telefonu nukentėjusioji kalbėjo prieš rašant pareiškimą ir po to. Jis neprisimena, ar nukentėjusioji skambino sutuoktiniui, žino, kad kažkam skambino, bet kam nežino. Kai ji buvo atvykusi jis jai sakė, kad jeigu atvyko į policijos instituciją, tai turėtų apsispręsti ar rašys pareiškimą. Protokolas-pareiškimas buvo pradėtas pildyti 21.07 val., po daugiau nei valandos nuo informacijos gavimo apie smurtą, kadangi jis darbą pradėjo nuo 19 val., galimai ir pats užtruko pusvalandį, dabar tiksliai neatsimena kada tiksliai susitiko su pareiškėja, bet ji labai ilgai galvojo ką daryti. Galima sakyti, kad šis laikas iki apklausos užtruko dėl I. K. neapsisprendimo, bet ir jis pats irgi užtruko maždaug pusvalandį. Kai I. K. bendravo su juo, telefonu kalbėjo dar prieš tai, nes negalėjo apsispręsti ką daryti. I. K. taip pat ir jo klausė patarimo. Jis konkretaus patarimo ir konsultacijos nesuteikė, jis tik davė I. K. laiko pačiai apsispręsti dėl pareiškimo. Pareiškimo rašymas užtrunka įvairiai, nuo 15 minučių iki valandos. Jam nekilo įtarimas, kad pareiškimas yra melagingas ir norima pasipelnyti, bent jau jam nekilo tokių minčių. Jo manymu, I. K. kalbėjo telefonu su mama, nes galimai pokalbio pradžioje minėjo mamą, bet jis tikrai nėra tikras, kad buvo kalbama su mama, tik tiek jis atsimena. Jis paties pokalbio telefonu negirdėjo ir konsultacijų neteikė, jis tik priėmė pareiškimą, dėl kurio nukentėjusioji ilgai dvejojo, ar jį rašyti. Jis nieko negali apie telefono pokalbį papasakoti, ar ji konsultavosi, ar tiesiog su kažkuo kalbėjo, tiesiog neatsimena.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja E. D. parodė, jog ji yra iš asociacijos Vilniaus moterų namai. Šioje įstaigoje yra gaunami pranešimai iš policijos apie smurtą šeimoje patyrusius asmenis, tai 2019 m. vasario 18 d. gavo pranešimą apie I. K., kad ji patyrė smurtą. Todėl jie atitinkamai vykdydami savo funkcijas susisiekė su I. K. po keturių dienų pakalbėti apie situaciją. I. K. informavo, kad susitaikė su sutuoktiniu, sakė, kad pagalba nebereikalinga, tačiau jie klausė ir gilinosi į situaciją ir I. K. paaiškino, kad tai nebuvo pirmas smurto epizodas, bet sutuoktinis atsiprašė, gailėjosi ir manė, jog tai nepasikartos, jie informavo, kad jeigu bus blogai kreiptųsi. Kurį laika nebuvo jokio kontakto, apie porą mėnesių, tada I. K. kreipėsi ir pasakė, kad smurtas tęsiasi ir nežino ką daryti bei galvojo apie skyrybas, todėl užsirašė į konsultacijas. Jų bendradarbiavimas truko ilgokai, buvo maždaug 80 kontaktų, bet jie būna įvairūs, gali skambinti ir neatsiliepti, bet bendradarbiavimas buvo ilgas. Bendradarbiavimas buvo ilgas ir sudėtingas, kas neretai būna su smurtą patyrusiu asmeniu. Iš pradžių I. K. teigė, kad nori skirtis ir manė, kad išsiskirs bendru susitarimu, bet po kelių dienų pranešė, kad sutuoktinis nesutinka skirtis ir ji neturi kitos išeities. Buvo teikiamos teisininko konsultacijos ir konsultantės dirbo, taip ir vyko procesas. Buvo apie 80 kontaktų, tai yra ir skambučių, kur kiekvienas yra įskaičiuojamas, kai jie skambina, bet neatsiliepiama, negalima kalbėti. Pats pirmas įvykis buvo vasario mėnesį. Jie buvo gavę tris pranešimus apie smurto atvejus: vasarį, liepą ir rugpjūčio. Po visų šių smurto epizodų jie susisiekia, nes tai privaloma pagal Specializuotos pagalbos centrų aprašą. Kiek prisimena po liepos mėnesio epizodo I. K. pasakė, kad patyrė grasinimus, kvietė policiją ir buvo labai išsigandusi dėl savo ir vaikų saugumo. I. K. sakė, kad nenori bendradarbiauti su policija, bet jie visada skatindavo bendradarbiavimą, tokie atvejai yra visiškai naturalūs su smurtą patyrusiais asmenimis. Kiek realių buvo kontaktų iš 80 ji negali pasakyti. I. K. gyvai atvykdavo susitikti su teisininku dėl konsultacijų. I. K. su ja bendravo vienoje teisininko konsultacijoje, nors jie niekada nepalieka smurtą patyrusio asmens vieno su teisininku. Konkrečiai su I. K. ji bendravo keletą kartų skambindama, nes per jų centrą buvo rengiamas ieškinys, tai dėl informacijos, jos pateikimo. Nukentėjusiosios būklės jie iš karto po įvykio nematė, pirma konsultacija visada būna telefonu, siekiam išsiaiškinti situaciją, poreikį dėl pagalbos. Po to bandoma inicijuoti susitikimą, yra pildomos anketos, kad kita konsultantė neklausinėtų to paties, kad būtų daugiau informacijos ir nebūtų iš naujo traumuojami asmenys. Į kontaktus patenka visi skambučiai ir tie, kurie buvo dėl ruošiamo ieškinio. Pirmos konsultacijos būna konkrečiai susijusios su smurtu, ar patiria smurtą, ar tai kartojasi. Iš pradžių bandoma prašnekinti žmogų ir tada susidėliojamas vaizdas. Tada einama dėl būdų kaip nutraukti smurtą, atitinkamai ir kaip nutraukti smurtinę santuoką. Šiuo atveju klientė pasiryžo nutraukti santuoką, todėl buvo kontaktai susiję su ieškinio parengimu. Kiek konkrečiai kontaktų buvo dėl ieškinio parengimo negali pasakyti. I. K. buvo teikiama ne socialinė pagalba, o specializuota kompleksinė pagalba, į kurią įeina ir teisinės konsultacijos, apie tai kalba nebūtinai teisininkas. Visa pagalba yra sujungta, šalia to kad buvo smurtas, klientė yra informuojama apie jos teises baudžiamajame ir civiliniame procese, kad būtų įgalinta ir žinotų savo kaip piliečio teises, todėl negalima atskirti kur konkrečiai yra pagalba tik dėl smurto, o kur tik teisinės konsultacijos. Komunikavimas buvo dažnesnis po dviejų mėnesių, kai ji nekontaktavo, kai klientė sprendė ar reikia kreiptis. Tai, kad per šiuos du mėnesius kažkas vyko ji sprendžia iš bendrųjų žinių, kažkas vyko, nes klientė susisiekė ir sakė, kad smurtas ir gąsdinimai tęsėsi. Po šių dviejų mėnesių I. K. pati susisiekė, visada būna paliekami jų centro kontaktiniai duomenys ir pasakoma, kad galima kreiptis. Konsultacijas I. K. teikė teisininkas Šarūnas Ivanauskas, jis būtent yra jų centro teisininkas. Po dviejų mėnesiu, kai buvo nuspręsta nutraukti santuoką, tada į komunikavimą įsijungė teisininkas, skambučiai būdavo trumpi, kad atsiųstų vieną ar kitą informaciją. Kai prasideda veiksmai, tada ir darbas vyksta, jie neatakuoja žmogaus, kai jis nėra apsisprendęs. Dėl skyrybų ieškinio ir I. K. reikalavimo nukrypti nuo lygių dalių principo, tai iš pradžių apie tai išvis nebuvo kalbos, nes buvo kalbama apie santuokos nutraukimą bendru sutarimu. Kai to nepavyko padaryti ir nebuvo išeities, buvo nuspręsta dėl sutuoktinio kaltės nutraukti santuoką, nes buvo smurtaujama. I. K. buvo visada pasiryžusi kompensuoti dalį turto, kur buvo mažesnė, bet advokatas žinodamas teisines galimybes sugalvojo tokį variantą dėl turto padalinimo apie kurį buvo informuota klientė, jog tai nebūtinai įvyks teisme ir tai yra galimybė. I. K. apie nukrypimą nuo lygių dalių principo sužinojo tada, kai jau buvo atsiųstas ieškinys. Visas šias aplinkybes ji žino, nes ji bendradarbiauja su teisininku, nes centre teikiama specializuota kompleksinė pagalba, į kurias patenka teisininko paslaugos. Teisininko paslaugos yra brangios, todėl jie viską ką gali, jie perima, t. y. komunikaciją, padeda surinkti dokumentus. Klientė praneša informaciją jiems, jie tada duomenis perduoda teisininkui, šis atsiuntęs ieškinį, jie persiunčia ieškinį klientei. Nėra taip, kaip visi kontaktai yra perleidžiami tik per teisininką, visada kontaktas yra per centrą, nes jie teikia pagalbą ir nori žinoti kas vyksta su jų klientais. Jų centre paprastai per metus būna apie 1000-2000 asmenų apie kuriuos praneša policija ir su šiais asmenimis jie privalo susisiekti, vieni kontaktuoja, o kiti atsisako. Apie visus klientus visko neprisimena ir visko galvoje nelaiko, bet kadangi ji buvo pakviesta liudyti, todėl peržiūrėjo duomenis ir informaciją anketose apie I. K.. Jų anketose yra viskas fiksuojama, visos aplinkybės, kad vėliau kita konsultantė žinotų reikiamą informaciją ir nebūtų kaip iš dangaus nukritusi. Konkrečiai šiuo atveju buvo laiškas apie ieškinį su visa informaciją, t. y. ką ir kaip reikia pateikti, ką reikia daryti, koks yra parengtas ieškinys, kad jis nebūtinai gali būti tenkintinas. Jeigu centro laiške nenurodyta jos pavardė, tai rugsėjo 27 d. laišką ne ji rašė, jie prisistato skambindami ir pasirašo rašydami laiškus, pagal jų pagalbos teikimo principą. Pagarsinus rugsėjo 27 d. laišką, liudytoja parodė, kad įvairaus turinio laiškai būna rašomi, priklausomai nuo bendradarbiavimo klausimo. Jeigu reikia specifinės informacijos, tai smulkiau aiškinama ką ir kaip padaryti, nes ne kiekvienas tai sugeba, tai atitinkamai ir tokie laiškai būna. Ar Centras parengė tik ieškinį ar ir kitus procesinius dokumentus paruošė negali pasakyti, bet daugiausiai buvo kalbama apie ieškinį. Ar sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių ir prašymas buvo parengtas padedant centro negali pasakyti. Kiek matė, tai Centras skambino I. K., kokios paslaugos suteikiamos negali pasakyti, galimai iš anketų būtų galima matyti jeigu buvo ruošti dokumentai, tai turėjo būti kažkur užfiksuota. Ar gegužės-balandžio mėnesio sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir prašymas nutraukti santuoką bendru sutarimu buvo parengti tarpininkaujant Centrui negali pasakyti, daugiausiai buvo kalbėta apie ieškinį su I. K.. Ji peržiūrėjo tik plačiausias anketas, bet visų neperžiūrėjo.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja G. K. parodė, kad ji nukentėjusiosios ir kaltinamojo neprisimena iš įvykio į kurį ji vyko. Ji detalesnios informacijos negali pasakyti, nes apie įvykį neprisimena.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas D. K. parodė, kad jis M. K. yra bendradarbiai ir geri draugai, jie dažnai rasdavo bendrų temų apie ką pakalbėti. 2018 metų gale M. K. ne kartą užsiminė, kad namuose yra nesutarimai, su žmona pykstasi, ji dažnai nebūdavo namie savaitgaliais, jie apie tai pasišnekėdavo ir ties tuo pasibaigdavo. 2019 m. pradžioje, atsikėlęs ryte į darbą jis rado telefone M. K. žinutę, jog šis yra areštinėje dviem paroms. Jis pabandė paskambinti, bet nepavyko. Galimai pirmadienį M. K. neatvyko į darbą, o antradienį atvyko, jie susėdo pašnekėti kas nutiko ir M. K. paaiškino, kad vakare eidamas tarpduryje netyčia žmoną apipylė galimai vaikų naktipuodžiu, ko pasekoje įvyko konfliktas ir žmona iškvietė policiją bei M. K. buvo uždarytas. Jam buvo didelė nuostaba, jis klausė M. K. ar reikia pagalbos arba advokato, bet M. K. pasakė, kad viskas gerai, nes advokatą turi, kuris patarė susitaikyti, kad problemų nebus ir žmona neturės pretenzijų, taip viską ir susitvarkė M. K. ir buvo ramu. Paskui viskas vyko gerai, jam kaip draugui rūpėjo ir jis pasiteiraudavo M. K. kaip viskas yra šeimoje, šis sakė, kad kreipėsi į mediatorius ir vaikų teises, kurie padėjo sutvarkyti santuoką. Kelis mėnesius buvo ramu, tada M. K. sakė, kad šeimoje nesutarimai, nukentėjusioji provokuoja ir reikalauja pasirašyti kažkokius dokumentus. Jis ramindavo M. K., jam būdavo keista, kad galimi nesutarimai šeimoje. M. K. paminėjo, kad buvo konfliktai, jog grįžęs namo jis timptelėjo I. K. už peruko ar kažko ir nukentėjusioji pradėjo neadekvačiai reaguoti ir rėkauti, jis pasiteiravo M. K., ar reikia pagalbos, šis sakė, kad nereikia. Kitą dieną vėl vakare paskambino ir sakė, kad vėl veža į policiją uždaryti, kad sulaikė dėl vakarykštės dienos įvykių. Paaiškino, kad jis yra M. K. bendradarbis ir bičiulis, jis su nukentėjusiąja nebendrauja, ji tik kartą yra buvusi pas jį namuose. Jis perpasakojo tai, ką jam papasakojo M. K..

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. vasario 18 d. apklaustas įtariamuoju M. K. parodė, kad 2019 m. vasario 17 d. visą dieną buvo namuose. Vakare apie 22.00 val. tarp jo ir žmonos įvyko konfliktas, dėl to, kad jis sužinojo, jog ji jam buvo neištikima. Jis yra labai pavydus. Jiems konfliktuojant, konflikto metu jis nesusivaldė ir spyrė savo žmonai į kairės kojos šlaunį. Jų konflikto metu vaikai miegojo ir jų konflikto nematė. Po jų konflikto jo žmona paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvyko po kurio laiko ir pristatė jį į policijos komisariatą, o vėliau į areštinę. Dėl įvykio labai gailisi, norėtų atsiprašyti savo žmonos ir susitaikyti su ja. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali (1 t., b. l. 94).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo 28 d. apklaustas įtariamuoju M. K. parodė, kad 2019 m. vasario mėnesį jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl fizinio skausmo sukėlimo sutuoktinei, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas jiems abiem susitaikius. Kiek jam yra žinoma, jo sutuoktinė susitikinėja su kažkokiu savo bendradarbiu, todėl nori su juo išsiskirti. Sutuoktinė grasina, kad jeigu jis neduos jai sutikimo skirtis su ja, ji kreipsis į policiją, bei bus atnaujintas šių metų ikiteisminis tyrimas. Parodo, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. apie 16.30 val. po darbo, būdamas blaivus grįžo pas juos į namus, bute nieko nebuvo, vaikai buvo darželyje. Apie 17.00 val. po darbo į namus grįžo jo sutuoktinė, pastaroji buvo viena, su ja ramiai pradėjo bendrauti, jokių ginčų nebuvo. Po ko jis nuvažiavo į darželį kur pasiėmė jų vaikus, su kuriais grįžo atgal į butą, jokių ginčų su žmona nebuvo. 2019 m. rugsėjo 27 d. iš ryto jis nuvažiavo į savo darbovietę, sutuoktinė nuvežė vaikus į darželį. Dienos metu jo sutuoktinė parašė žinutę, kurioje prašė, kad jis savaitgaliui kur nors nuvažiuotų, kad negrįžtų namo. Pastarajai atrašė, kad tegul ji pati kur nors važiuoja savaitgaliui. Tą pačią dieną, apie 17.00 val. po darbo grįžo į namus, buvo blaivus, taip pat po 17.00 val. į namus grįžo jo sutuoktinė su jų vaikais. Su sutuoktine pradėjo ramiai bendrauti, klausė kokie bus planai savaitgaliui. Sutuoktinė nurodė, kad vaikai važiuos pas jos motiną, V. A., adresu Pakruojo raj. Rozalimo m. Pasakė, kad taip pat norėtų važiuoti kartu su vaikais, tačiau žmona nurodė, kad neva jis pas jos motiną yra nepageidaujamas. Sutuoktinė pradėjo sakyti, kad tuoj paskambins į policiją ir išėjo į laiptinę sakydama, kad skambins savo motinai. Po kelių minučių sutuoktinė grįžo atgal į butą, kuriame nieko jam nepaaiškinusi apsirengė ir iš buto išėjo. Jis su vaikais liko bute. Apie 21.30 val. jam paskambino jo sutuoktinė, kuri pasakė, kad šiuo metu ji yra policijos komisariate, kur yra parašiusi ant jo kažkokį pareiškimą, bei jai liko tik padėti šiame pareiškime parašą, nurodė, kad jeigu jis su ja išsiskirs gražiuoju, ji šiame pareiškime nepasirašys. Pastarajai atsakė, kad ne, eik namo, vaikai laukia. Apie 22.30 val. grįžo jo sutuoktinė, kuri nurodė, kad tuoj atvažiuos policija ir vaikų teisės, kadangi neva jai 2019 m. rugsėjo 26 d. sukėlė fizinį skausmą. Netrukus į butą atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir uždarė į areštinę. Nori pasakyti, kad savo sutuoktinės už plaukų netampė ir jai fizinio skausmo nesukėlė, taip pat norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pas jo žmoną plaukai yra trumpi, ji ant galvos nešioja peruką (1 t., b. l. 111).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 13 d. apklaustas įtariamuoju M. K. parodė, kad naktį iš 2019 m. vasario 15 d. į 2019 m. vasario 16 d. praleido namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo mažamečiais vaikais. Tuo metu jo žmona I. K. buvo išvykusi, kur ji yra jis nežinojo, grįžo tik nakties metu. Tarp jų su žmona iki įvykio dienos periodiškai vykę konfliktai, kalbėdamas su ja nesulaukdavo jokio atsakymo. Konflikto priežastys būdavo tai, kad I. K. laisvalaikį leisdavo ne su šeima, vaikais, o kažkur viena, po ko grįžta į namus neblaivi. Apie 2019 m. vasario 17 d. įvykį nori parodyti tai, kad visą dieną praleidęs su vaikais vakare buvo namuose, kai apie 22 val. jam ruošiant vaikus nakties miegui, nešė iš vaikų kambario vaikišką naktipuodį ir tarpduryje pasilenkdamas su I. K. netyčia apipylė ją jo turiniu, t. y. šlapimu I. K.. Dėl šios priežasties I. K. supyko ant jo, pradėjo šaukti, reikalauti, kad jis jos atsiprašytų dėl šio, netyčinio jo poelgio. Nori parodyti, kad tarp jo ir sutuoktinės I. K. konfliktai vyksta seniai, dar iki 2019 m. vasario 17 d. įvykio buvo susipykę, nes žmona grįžusi po įmonės darbo vakarėlių tapo kitokia, mano, kad ji jam buvo neištikima. Dėl šios priežasties jų santykiai yra nuolatinėje įtampoje. Taip pat nori parodyti, kad 2019 m. vasario 17 d. policijos pareigūnus I. K. iškvietė tik po valandos, apie 23 val., kuomet telefonu bendraudama su kažkuo pasitarė. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė, motyvuodami tuo, kad smurtavo prieš I. K.. Atsimena, kad I. K. policijos pareigūnams nurodė, kad ją tyčia apipylė šlapimu, tačiau ar ji nurodė, kad jai spyrė į koją jis neatsimena. Po įvykio jį patalpino į areštinę, o kitos dienos rytą, t. y. 2019 m. vasario 18 d. buvo apklausiamas, dalyvaujant valstybės paskirtam advokatui, kur jam nurodė, kad ikiteisminis tyrimas greičiau baigsis, jei jis pripažins savo kaltę ir susitaikys su žmona, priešingu atveju areštinėje bus laikomas 48 valandas. Dėl šios priežasties sutiko taikytis su žmona, pripažino esantis kaltas dėl nusikalstamos veikos, nors iš tiesų šių veiksmų prieš I. K. neatliko. Apie 2019 m. rugsėjo 26 d. įvykį nori parodyti tai, kad apie 16.30 val. grįžo po darbo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), namuose nieko nebuvo. Žmona I. K. į namus sugrįžo apie 16.45 val., vaikai tuo metu buvo darželyje. Pradėjo kalbėtis su I. K., domėdamasis jų vaikais, kadangi namuose rado priešmokyklinę ugdymo sutartį ir atmintinę tėvams, kuriuos I. K. gavo tėvų susirinkimo metu. Kalbėdamasis su ja klausė, kodėl ji jam nieko nepasakojo, kodėl nerodė minėtos atmintinės, kadangi yra vaikų tėvas, jam yra įdomu visi aktualūs reikalai susiję su vaikų ugdymu. I. K. buvo nusiteikusi konfliktiškai jo atžvilgiu, teigė nieko jam nepasakosianti ir kad visą informaciją jis sužinos iš socialinių tinklų. Tarp jų įvykęs šis žodinis konfliktas, po kurio nusprendė nebetęsti pokalbio ir išvažiavo pasiimti vaikų iš ugdymo įstaigos. Grįžus į namus su vaikais bandė kalbėtis su I. K. dėl reikalų susijusių su vaikų ugdymu, t. y. vizito pas logopedą, kuris suplanuotas 2019 m. rugsėjo 27 d. rytą, tačiau I. K. su juo nesiteikė kalbėtis, nes atsakymo iš jos nesulaukė. Kitos dienos rytą, t. y. 2019 m. rugsėjo 27 d., gavo elektroninį laišką iš I. K., kuriame I. K. jam priekaištavo, kad vaikų nenuvedė pas logopedą, nors išvakarėsi jai minėjo, jog to padaryti negalės, nes turės svarbių reikalų darbe. Dienos metu susirašinėdami su I. K. elektroniniais laiškais tarėsi dėl savaitgalio planų, kaip jis bus praleistas. Po darbo grįžus į namus, t. y. apie 17 val., I. K. grįžo į namus kartu su vaikais apie 17.20 val. Grįžusi į namus I. K. jam priekaištavo, kad jis neleidžia matytis su vaikais jos motinai, t. y. vaikų močiutei, bei nurodė, kad jei ji važiuos su vaikais pas motiną, tai tik be jo, kadangi jis ten yra nepageidaujamas. Tai išgirdęs jis jai pasakė, kad kol jam uošvienė taip nepasakė, tol nemano, kad tai yra tiesa. Po šio pokalbio I. K. pasiėmusi telefoną išėjo į laiptinę, kur pasikalbėjusi telefonu sugrįžo į butą ir vaikams pasakė einanti ieškoti pagalbos, po ko iš namų išėjo nenurodžiusi kur. Apie 20.59 val. I. K. jam paskambino ir nurodė, kad yra policijoje, kur ant jo parašė pareiškimą, tačiau nenurodė, dėl kokių jo veiksmų jis buvo parašytas. I. K. taip pat jam nenurodė, kad minėto pareiškimo dar nepasirašė ir pareikalavo, kad jis sutiktų bendru sutarimu išsiskirti ir kad butas, kuriame gyvena, liktų jai su vaikais, o jis išeitų iš buto. Taip pat nurodė sąlygas dėl vaikų lankymo, kad galės su vaikais matytis kas antrą savaitgalį, ji jam to nedraus, nurodydama laikotarpį nuo šeštadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val., dėl ko turės pranešti I. K. prieš tris dienas iki planuojamo pasimatymo. Tai girdėdamas jis jai pasakė, kad nesutinka su tokiomis jos išdėstytomis sąlygomis ir pasakė, kad ji važiuotų namo, nes vaikai jau miega, o jam anksti ryte keltis. Pokalbio metu I. K. nesulaukusi palankaus jai atsakymo pasakė jam, kad tokiu atveju lauktų visų tarnybų ir nutraukė pokalbį, po ko dar kelis kartus bandė jai skambinti, tačiau ji nekėlė telefono ragelio. Į namus I. K. grįžo tos pačios dienos 22 val., grįžusi pradėjo tvarkytis namus, kas jam sukėlė nuostabą. Girdėjo, kad jai buvo skambinama į telefoną, o jai atsiliepus į skambutį pasakė „taip, vaikai jau miega, galit ateiti“, po ko praėjus kelioms minutėms į butą užėjo policijos pareigūnai, kurie jam nurodė, kad yra sulaikomas, nes yra gautas I. K. pareiškimas dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau kuo tas smurtas pasireiškė jie jam nedetalizavo, nurodė, kad viską paaiškins bylą tiriantys pareigūnai. Tą patį vakarą buvo patalpintas į areštinę. Kitą dieną, t. y. 2019 m. rugsėjo 28 d. apie pietus areštinėje jam buvo pareikšti įtarmai, kurių metu sužinojo, kuo yra įtariamas. Nori parodyti, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. vykstant žodiniam konfliktui tarp jo ir I. K., tarp jų nebuvo jokio fizinio kontakto, t. y. jis I. K. nemušė, netampė už plaukų ir kitaip jai fizinio skausmo nesukėlė. Taip pat nori parodyti, kad visi sutuoktinės kreipimaisi į policijos įstaigą vykdavo po to, kuomet tarp jų kildavo žodiniai konfliktai, kurie vėliau buvo aptariami ir jiems susirašinėjant elektroniniu paštu. Šiuo metu vyksta teisminis skyrybų procesas (1 t., b. l. 128-130).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugsėjo 27 d. apklausta nukentėjusioji I. K. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. apie 17.20 val. kilus konfliktui jos sutuoktinis M. K. prieš ją smurtavo, tai yra tampė už plaukų dėl ko jautė fizinį skausmą, taip pat vadino visokiais necenzūriniais žodžiais. Gali paaiškinti, vyras M. K. smurtauja prieš ją jau ne pirmą kartą. Jų bendri vaikai konflikto nematė, nes buvo darželyje. Vasario mėnesį dėl smurto prieš ją vyro atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jie susitaikė. Gali parodyti, kad psichologinis ir fizinis smurtas prieš ją ir toliau periodiškai kartojasi, ji jau nebegali kentėti, nori, kad tai greičiau baigtųsi. Taip pat jos sutuoktinis M. K. pastoviai nuteikinėja jų bendrus vaikus prieš ją, sakydamas jiems visokius nebūtus dalykus apie ją, šmeižia ją, gadina jos įvairius asmeninius daiktus. Greitosios medicinos pagalbos dėl įvykio nekvietė (1 t., b. l. 52).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 10 d. apklausta nukentėjusioji I. K. parodė, kad su savo sutuoktiniu M. K. yra kartu jau apie 15 metų, iš kurių beveik 8 metus yra sutuoktoje. 2019 m. vasarį buvo pradėta baudžiamoji byla jos sutuoktinio M. K. atžvilgiu, nes jis buvo prieš ją panaudojęs fizinį smurtą. Tą kartą byla buvo pradėta dėl to, kad vyras jai spyrė į koją bei metė į ją vaikų naktipuodį su šlapimu, tačiau byla buvo nutraukta jai su M. K. susitaikius, nes tuo metu ji jo pagailėjo ir jam atleido. Nori parodyti, kad su M. K. konfliktai vyksta dažnai, jau apie metus laiko. Jai grįžus po motinystės atostogų į darbą M. K. pradėjo jai kelti pavydo scenas, neva ji yra jam neištikima su savo bendradarbiu, kas yra netiesa. Apie 2019 m. rugsėjo 26 d. įvykį gali parodyti tai, kad apie 17.20 val. grįžo po darbo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su savo sutuoktiniu M. K. ir dviem jų mažamečiais sūnumis. Vaikų tuo metu namuose nebuvo, kadangi vaikai buvo darželyje, o namuose buvo tik M. K.. Jai grįžus į namus M. K. buvo blaivus. Namuose pradėjo kalbėti ir žodis po žodžio tarp jų kilo konfliktas. Tiksliai negali pasakyti, kokius jai žodžius jis pasakė, ir dėl ko konfliktas kilo, tačiau mano, kad dėl to paties pavydo. Konfliktas vyko gyvenamajame kambaryje, kažkuriuo metu M. K. rankomis sučiupo ją už surištų plaukų ir du kartus patempė už jų. Po šio veiksmo ji nuėjo į virtuvę, kur paskui ją atėjęs M. K. dar kartą rankomis sugriebė jai už surištų plaukų ir stipriai patempė už jų. Parodo, kad dėl šių veiksmų ji pajuto fizinį skausmą. Po konflikto tikėjosi, kad nueis vaikus pasiimti iš darželio ir grįžus į namus konfliktas bus pasibaigęs ir nebesitęs, dėl šios priežasties nekvietė policijos pareigūnų. Tačiau jai grįžus į namus su vaikais M. K. su ja konfliktavo žodžiu, taip pat nuteikinėjo judviejų vaikus prieš ją. Nori pažymėti, kad iki šios dienos M. K. nuteikinėja vaikus prieš ją, paskambinęs judviejų mažamečiams vaikams sako, kad mama uždarys jų tėtį į kalėjimą, dėl ko vaikai bijo ir vaikai ją kaltina, kad ji yra dėl visko kalta. Jai labiausiai neramu, kad dėl visų šių konfliktų kenčia jų vaikai, kuriuos M. K. visais būdais bando nuteikti priešiškai prieš ją. 2019 m. rugsėjo 27 d. grįžus iš darbo į namus konfliktai su M. K. tęsėsi toliau, jie vyksta labai dažnai. Neapsikentusi to, kas vyksta nuvyko į policijos komisariatą ir parašė pareiškimą dėl panaudoto smurto prieš ją 2019 m. rugsėjo 26 d. Neneigia, kad parašiusi pareiškimą skambino M. K., kadangi pareigūnas, kuris priiminėjo jos pareiškimą pasakė jai, bus važiuojama sulaikyti M. K.. Nepaisant to, kad ji su M. K. konfliktavo ir jis prieš ją panaudojo fizinį smurtą, jai žmogus rūpi kaip vaikų tėvas, kad uždarytas į areštinę M. K. nenueis į darbą ir panašiai. Šiuo metu intensyviai bendrauja su Moterų krizių centru, kurie jai pataria kaip elgtis, taip pat padeda paruošti dokumentus skyryboms. Taip pat nori parodyti, kad į teismo medicinos ekspertizę nesikreipė, nes sužalojimai jai nebuvo padaryti, plaukai jai nebuvo išrauti. Į medikus taip pat nesikreipė, nes jų pagalbos jai neprireikė įvykio dieną, nereikia ir dabar. Apklausos metu savanoriškai nori pateikti garso įrašą, kuri padarė 2019 m. rugsėjo 26 d. kuomet M. K. ją tampė už plaukų. Garso įrašus pradėjo daryti tada, kai konsultuodamasi su Moterų krizių centru tai daryti jai patarė ten dirbantis teisininkas (1 t., b. l. 58-59).

Iš byloje esančio 2019 m. vasario 18 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą matyti, kad I. K. nurodė, jog 2019 m. vasario 17 d. vakare apie 20 val. adresu (duomenys neskelbtini) su ja pradėjo konfliktuoti M. K., konflikto metu sutuoktinis M. K. sudavė jai į kairės kojos šlaunį, rėkavo, grasino jai, vartojo necenzūrinius žodžius šalia vaikų L. K. ir G. K.. Smurto metu patyrė fizinį skausmą, medicininės pagalbos nereikia. Konflikto metu sutuoktinis M. K. apipylė jos galvą vaikų šlapimu; buvo apžiūrėta įvykio vieta – buto virtuvė, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 1-4).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenis pranešėja pranešė, kad vyras M. K. grasina sumušti, konfliktuoja. Yra du mažamečiai vaikai. Greitoji medikų pagalba nereikalinga. Laukia. Patikrinus gautą informaciją nustatyta, kad užpildytas, vaizdo medžiaga įkeltas 2019 m. vasario 17 d. 20.00 val., (duomenys neskelbtini), M. K. panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę I. K., vieną kartą sudavė jai į kairės kojos šlaunį, dėl šių veiksmų ji patyrė fizinį skausmą (1 t., b. l. 13).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2019 m. rugsėjo 27 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad I. K. pranešė, jog 2019 m. rugsėjo 26 d. apie 17.20 val. (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui jos sutuoktinis M. K. smurtavo prieš ją, o būtent tampė už plaukų dėl ko jautė fizinį skausmą, vadino necenzūriniais žodžiais. Jos vyras prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, nes jau nebegali kentėti (1 t., b. l. 14).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, I. K. 2019 m. rugsėjo 27 d. 19.50 val. pranešė, kad vyras namie tampė už plaukų, mušė, dėl ko ji pajuto didelį fizinį skausmą. Pranešėja atvyko į vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių (1 t., b. l. 38).

Iš byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad I. K. pateikė garso įrašą pavadinimu „09-26 15.58“ (1 t., b. l. 62).

Byloje pateiktas 2019 m. spalio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas perklausytas I. K. pateiktas garso įrašas pavadinimu „09-26 15.58“. Protokole nurodyta, kad garso įrašas yra penkių minučių 9 sekundžių trukmės. Prasidėjus garso įrašui girdimas vyro ir moters pokalbis. Vyras: „Pizdink nachui, taip kaip tu man sakai, tai ką tu nori? Ko tu čia šoksti, nabage?“. Moteris „Dieve, kiek aš dabar darbų padaryčiau, negaliu...“. Vyras: „Oi, kiek darbų... Tai daryk tuos darbus, kas tau yra? Ai, tu šlykštiesi, tau gi vemt ant manęs, tau gi vemt... Tu gi visada manim šlykštėjaisi, kiek tu darbų padarei, tu gi visada vemi ant manęs. Ką tu tokio daugiau nieko ir nesugebi, tik vemt, šlykštėtis. Va ką tu sugebi geriausiai. (Nutolsta, todėl nėra galimybės identifikuoti, ką sako) Tiek pasakyti tik sugebi? Tai aš klausiu tavęs dėl tos mediacijos, nes manęs klausė, ar nusprendėt ką? Tai ar nusprendei? (Fone girdima, kad kažkas krenta) Tai ar nusprendei ką, klausiu? Ar nusprendei ką?“. Moteris: „Dabar aš kitą darbą darau“. Vyras: „Tai gerai, daryk tu kokį darbą, tai aš tavęs klausiu, tu atsakyk, nu“. Moteris: (kalba pašnibždomis, neįmanoma identifikuoti ką sako). Vyras: „Atstok, atstok... Aš ant tavęs nešoksiu kažko tai“. Moteris: „Ne, bet tu gal savo žodžiais...“. Vyras „Ne, bet tai tu žiūrėk, ką tu man sakai! Ar tu girdi ką tu man sakai?!“ (šaukia). Moteris: „Nekelk balso, visų pirma“. Vyras: „Nu tai tu pirma kelt pradėjai!“. Moteris: „Balso nekelk. Kodėl L. tapkės skalbinių dėžėj?“. Vyras: „Tai L. paklausk, ne manęs. Iš kur aš galiu žinoti, kodėl L. tapkės skalbinių dėžėj. Gal L. ir pasidėjo tas tapkes į skalbinių dėžę. Vakar visą dieną nebuvo, tai gal kada užvakar pasidėjo. Atstok... Pažiūrėk ką... Bet tai pažiūrėk pati ką tu darai, kokią tu teisę turi va taip va ėėėė, va taip va man ėėėė, va. Nei aš tau ką sak... blet nu... Berniukai... Oi, aš kaip pagalvoju, bet blet berniukai, eik tu nachui blet... Berniukai... Vat kai taip tai berniukai... Buvo tau tie berniukai reikalingi, man (nesuprantamas tekstas, pašalinis triukšmas fone) buvo reikalingas nachui. Atstok, tu blet pizdink tu nachui blet, supratai?“. Moteris: „Koks nenormalus...“. Vyras: „Valink tu nachui blet, normalioji, blet! Ko tu išsipisinėji iš manęs blet?“. Moteris: „Prie vaikų tu nesiruošk, eik...“ (nesuprantamas tekstas). Vyras: „Apsifakink tu nachui, gerai?“. Moteris: „Eik į balkoną ir pasakyk, ką nori pasakyt“. Vyras: „Užsipisk, debila tu blet. Nachui. Tu man nedrįsi manim nachui šlykštėtis blet, nedrįsi, supratai, blet?! Nedrįsi! Aš tau perspėju blet! Nachui, valinsi nachui tu. Ir prie visų, šlykštėsies kurva ir nachui eisi. Jebal...“. Moteris: „Man nepatinka keiksmažodžius...“. Vyras: „Eik tu žinai kur! Aš tau parėjęs keiksmažodžius dariau? Tau dariau keiksmažodžius? Paklausiau tik tai! Pasakiau kažką tai, bet aį tau nei vieno keiksmažodžio nesakiau!“. Moteris: „Aš nespėjau nachui įžengti, jisai jau...“. Vyras: „Atstok tu nuo manęs“ (šaipydamasis). Moteris: „Aš grįžusi namo darbu dirbu“. Vyras: „Nachui“. Moteris: Ko tu keikiesi?“. Vyras: „Atstok tu nuo manęs blet, va blet... Atstok“ (šaipydamasis). Moteris: „Aš tau normaliai pasakiau...“. Vyras: „Tu man normaliai? Ko tu taip drįsti nachui man taip sakyt blet?! (šaukia) Ko tu drįsti blet?!“. Moteris: „Ko tu man tuos plaukus pastoviai rauni?!“ (šaukia). Vyras: „Rausiu! Ir rausiu blet!“. Moteris: „Pabaik, skauda gal!“ (šaukia). Vyras: „Skauda blet... Nachui, rausiu blet...“. Moteris: „Aš tau parausiu...“. Vyras: „Ir rausiu nachui!“. Moteris: „Pasižiūrėk, ką padarei“. Vyras: „Aha, žiūrėk, ką tu padarei!“. Moteris: „Suvoki, kaip skauda?“. Vyras: „Tu suvoki kaip skauda! Aš tau kiek aiškinau kaip skaida“. Moteris: „Nenormalus...“. Vyras: „Neišsipisinėju blet iš tavęs nachui“. Moteris: „Bet tuoj aš policiją kviesiu“. Vyras: „Kviek tu ką nori blet! Prisikvietinėjai… Ai, mamytei, ai ne, tam paskambink, visiem paskambink ir kviesk!“. Moteris: „Ne tavo mados“. Vyras: „Nu tai blet, tau, oi, deja mano mados. Deja mano“. Moteris: „Ne tavo mados“. Vyras: „Deja mano, deja mano. Su mamyte pareiškimus, su kuloku pareiškimus rašinėji“. Moteris: „Suvoki, kaip skauda? Pasitrauk, aš noriu atsisėsti“. Vyras: „Aš noriu atsisėst“. Moteris: „Tai aš tada nesiruošiu čia eit“. Vyras: „Gerai“. Garso įrašas baigiasi (1 t., b. l. 64-68).

Iš byloje esančių Moterų informacijos centro 2019 m. vasario 18 d. pranešimų matyti, kad I. K. galbūt patyrė smurtą nuo sutuoktinio M. K.. 2019 m. vasario 17 d. 20 val. (duomenys neskelbtini), M. K. panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę I. K., vieną kartą sudavė jai į kairės kojos šlaunį, dėl šių veiksmų ji patyrė fizinį skausmą (1 t., b. l. 73-74).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. K. 2019 m. spalio 10 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atlikus įvykių, adresu (duomenys neskelbtini), peržiūrą nuo 2000 m. sausio 1 d. iki einamosios dienos nustatyta, kad minėtu adresu registruoti 5 pranešimai apie nusikalstamas veikas, iš kurių 3 dėl smurto artimoje aplinkoje, 1 dėl kūno sužalojimo ir 1 dėl kitų nusikaltimų prieš asmenį. 2019 m. vasario 17 d. registruotas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, o būtent, kad minėtu adresu vyras M. K. grasina sumušti, konfliktuoja. Yra du mažamečiai vaikai. Greitoji medicinos pagalba nereikalinga. Patikrinimo rezultate nurodyta, kad 2019 m. vasario 17 d. 20.00 val. (duomenys neskelbtini), M. K. panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę I. K., vieną kartą sudavė jai į kairės kojos šlaunį, dėl šių veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2019 m. liepos 18 d. 17.12 val. registruotas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, o būtent, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras norėjo muštis, žadėjo nužudyti, kai išgirdo, kad pranešėja kviečiasi policiją pabėgo. Pokalbio metu pranešėja atsisakė policijos, sakė eis į darželį pasiimti vaikų. Greitosios medicinos pagalbos nereikia, kodo nepasakė. Patikrinimo rezultate nurodyta, kad policiją kvietė I. K., kuri teigė, kad su vyru vyksta skyrybų procesas ir pastovūs konfliktai. Šiandien taip pat grįžus po darbo įvyko žodinis konfliktas, o kviečiant policiją vyras pasišalino, nes jau buvo formintas dėl smurto, šiandien smurto nebuvo. 2019 m. liepos 18 d. 21.14 val. registruotas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, o būtent, kad minėtu adresu sugyventinis į pranešėją mėto įvairius daiktus, greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Yra vaikų. Domofonas (duomenys neskelbtini). Patikrinimo rezultate nurodyta, kad smurto nebuvo. Pasitikusi I. K. paaiškino, kad jos vyras M. K. pradėjo žodinį konfliktą dėl skyrybų proceso. Vyras iki policijos pareigūnų atvykimo pasišalino, I. K. pretenzijų neturi. Vaikai G. K. ir L. K. įvykio nematė, buvo kitame kambaryje. 2019 m. rugpjūčio 27 d. registruotas pranešimas, kad į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktąjį policijos komisariatą kreipėsi I. K., kuri parašė pareiškimą, kuriame nurodo, kad vyras M. K. prieš ją naudoja psichologinį bei fizinį smurtą, šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai. Prašo pagalbos. Patikrinimo rezultate nurodyta, kad kreipėsi pranešėja I. K., kuri paaiškino, kad 2019 m. vasario mėnesį jos vyras M. K. smurtavo prieš ją ir dėl smurto artimoje aplinkoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tačiau tyrimas buvo nutrauktas, šeimos nariams susitaikius. Praėjus kažkiek laiko po tyrimo nutraukimo I. K. vyro elgesys ir bendravimas šeimoje pasikeitė, vyras pradėjo kaltinti I. K. neištikimybe, pradėjo šmeižti ją įvairiais žodžiais sakydamas, kad jų motina griauna šeimą, neleidžia I. K. vienai pasilikti su vaikais kambaryje, bando izoliuoti ją nuo vaikų. Taip pat gadino I. K. priklausančius asmeninius daiktus – plėšia apatinį trikotažą, bei kosmetikos priemones, sakydamas, kad nereikia puoštis prieš savo meilužius. Konfliktai namuose vyksta dažnai, tačiau kviesti policijos pareigūnus priežasties nebuvo, kadangi visi konfliktai buvo žodinio pobūdžio. Bandant išsiaiškinti I. K. kreipimosi priežastį į policiją 2019 m. rugpjūčio 27 d. ji paaiškino, kad yra morališkai palūžusi ir nežino kur galima kreiptis bei nori, kad su jos vyru M. K. būtų pravestas profilaktinis pokalbis, dėl jo bendravimo ir elgesio. I. K. buvo suteikta konsultacija dėl galimybės kreiptis į Moterų krizių centrą, Vaikų teisių apsaugos skyrių. 2019 m. rugsėjo 27 d. į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių su pareiškimu kreipėsi I. K., kuri nurodė, kad vyras namie tampė už plaukų, mušė, dėl ko ji pajuto didelį fizinį skausmą. Dėl minėto įvykio atliekamas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 85-86).

Byloje pateikti 2019 m. rugpjūčio 27 d. ir 2019 m. rugsėjo 27 d. susirašinėjimai elektroniniais laiškais tarp M. K. ir I. K. (1 t., b. l. 136-151).

Byloje pateiktas 2019 m. vasario 18 d. įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolas, iš kurio matyti, jog 2019 m. vasario 17 d. apie 20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia spyrė sutuoktinei I. K. į kairės kojos šlaunį tuo sukeldamas jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 155).

Byloje pateiktas 2019 m. rugsėjo 22 d. ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės (1 t., b. l. 172-177), 2019 m. gegužės 23 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (1 t., b. l. 178-179).

Byloje pateikti I. K. susirašinėjimai su kaltinamuoju M. K., taip pat pateiktas I. K. susirašinėjimas su R. (kaltinamojo M. K. broliu) (2 t., b. l. 65-114, 154-156).

Byloje pateiktos I. K. telefono išklotinės laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. (2 t., b. l. 116-135).

Bylos duomenimis, I. K. buvo užsiregistravusi atvykti į teismo medicinos tyrimą, bet ji atsisakė atvykti (2 t., b. l. 137-139).

Byloje pateiktas elektroninių laiškų susirašinėjimas tarp I. K. ir Vilniaus moterų namų apie ieškinį dėl santuokos nutraukimą (2 t., b. l. 140-142).

Į bylą I. K. pateikė duomenis apie įsegamų plaukų sruogas (2 t., b. l. 146-151).

Į bylą pateiktas ranka rašytas juodraštis dėl turto dalinimosi (2 t., b. l. 153).

Duomenų vertinimas bei veikos kvalifikavimas

Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų paaiškinimai, duoti teisme, taip pat kiti ankščiau nurodyti dokumentai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).

Byloje sprendžiamas klausimas dėl kaltinamojo M. K. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. vasario 17 d. ir 2019 m. rugsėjo 26 d. įvykiai).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už tokių veiksmų atlikimą baudžiamasis įstatymas numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

Pažymėtina, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai; nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 str. ).

BK 140 straipsnyje numatyta veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami, šioje normoje nurodyti padariniai.

Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis M. K. bei nukentėjusioji I. K. tiriamųjų įvykių metu buvo susituokę, gyveno kartu. Šios aplinkybės nustatytos tiek iš kaltinamojo parodymų teisme, tiek nukentėjusiosios I. K. parodymų, ginčo dėl to, kad jie minėtu laikotarpiu buvo šeima, nėra, todėl M. K. ir I. K. laikytini šeimos nariais BK 248 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Nagrinėjamoje byloje M. K. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad mušdamas sukėlė sutuoktinei I. K. vieną iš alternatyvių šiame straipsnyje nustatytų padarinių – fizinį skausmą.

1) Dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui 2019 m. vasario 17 d.

Kaip matyti iš kaltinamojo M. K. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, jis savo kaltės, kad sukėlė fizinį skausmą sutuoktinei I. K., nepripažino. Paaiškino, kad įvykio vakarą jis ėjo paimti naktipuodžio, nešdamas naktipuodį pro duris jis netyčia I. K. apipylė šlapimu. Jo teigimu, smurto nebuvo, o sutuoktinė I. K. iškvietė policiją su kažkuo susiskambinusi ir pasitarusi. Atvykus policijos pareigūnams jis buvo sulaikytas, teigė, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino dėl to, kad taip jam patarė advokatas ir jis nenorėjo būti laikomas areštinėje 48 valandas, nors nesmurtavo prieš I. K.. Kaltinamojo nuomone, sutuoktinė jį apkalba siekdama palankesnės santuokos nutraukimo bylos baigties.

Ikiteisminio tyrimo metu, apklausos, vykusios 2019 m. vasario 18 d., metu M. K. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino pilnai, parodydamas, kad vakare apie 22.00 val. tarp jo ir žmonos įvyko konfliktas, kurio metu jis nesusivaldė ir spyrė savo žmonai į kairės kojos šlaunį, dėl įvykio labai gailisi, norėtų atsiprašyti savo žmonos ir susitaikyti su ja. Papildomose apklausose, kai buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas dėl 2019 m. vasario 17 d. įvykio, jis šią savo poziciją pakeitė, teigdamas, kad fizinio smurto sutuoktinės atžvilgiu nebuvo. Kaip matyti iš jo parodymų, ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 13 d. atliktos apklausos metu kaltinamasis M. K. parodė, kad kai apie 22 val. jam ruošiant vaikus nakties miegui, nešė iš vaikų kambario vaikišką naktipuodį ir tarpduryje prasilenkdamas su I. K. netyčia apipylė ją jo turiniu, dėl šios priežasties I. K. supyko ant jo, pradėjo šaukti, reikalauti, kad jis jos atsiprašytų dėl šio, netyčinio jo poelgio; tarp jo ir sutuoktinės I. K. konfliktai vyksta seniai, dar iki 2019 m. vasario 17 d. įvykio buvo susipykę, nes žmona grįžusi po įmonės darbo vakarėlių tapo kitokia, mano, kad ji jam buvo neištikima; atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė, motyvuodami tuo, kad smurtavo prieš I. K.; po įvykio jį patalpino į areštinę, o kitos dienos rytą, t. y. 2019 m. vasario 18 d., buvo apklausiamas dalyvaujant valstybės paskirtam advokatui, kuris jam nurodė, kad ikiteisminis tyrimas greičiau baigsis, jei jis pripažins savo kaltę ir susitaikys su žmona, priešingu atveju areštinėje bus laikomas 48 valandas; dėl šios priežasties sutiko taikytis su žmona, pripažino esantis kaltas dėl nusikalstamos veikos, nors iš tiesų šių veiksmų prieš I. K. neatliko (1 t., b. l. 128-130).

Taigi kaip matyti iš šių parodymų turinio, kaltinamojo M. K. parodymai proceso metu nebuvo nuoseklūs ir neprieštaringi, nes jis keitė savo poziciją dėl 2019 m. vasario 17 d. įvykio aplinkybių.

Vertinant parodymų patikimumą, svarbu tai, kad jie būtų nuoseklūs ir neprieštaringi dėl esminių įvykio aplinkybių. Nukentėjusiosios I. K. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, išsamūs ir analogiški duotiesiems teisme, juos patvirtina kiti bylos duomenys – susirašinėjimai su kaltinamojo M. K. broliu R., duomenys, apie tai, kad I. K. buvo užsiregistravusi atvykti į teismo medicinos tyrimą, bet ji atsisakė atvykti, I. K. susirašinėjimai su kaltinamuoju M. K..

Nukentėjusioji I. K. teisiamojo posėdžio metu dėl 2019 m. vasario 17 d. įvykio parodė, jog įvykio dieną vyko žodinis konfliktas, vakare kaltinamasis skaudžiai spyrė į kairę šlaunį, skausmas buvo labai didžiulis (jai spyrė iš visos jėgos, kaltinamasis tada jau nebesivaldė), iš karto ištino, ji kelias sekundes negalėjo reaguoti dėl šoko, po šio spyrio, po kažkiek laiko į ją sviedė naktipuodį; tada ji paskambino policijai, atvykus policijos pareigūnams kaltinamasis jautėsi labai kaltas, iš karto prisiėmė atsakomybę, iki atvykstant policijos pareigūnams, kaltinamasis jau apsirengęs sėdėjo koridoriuje ir laukė policijos; ji iškart skambino medikams ir užsiregistravo apžiūrai, bet dėl didelių eilių ją užrašė po kelių dienų; po kaltinamojo brolio žinučių ir pokalbio, ji paskambino tyrėjai ir pasakė, kad jie susitaikė ir į medikus nesikreipė bei slėpė sumušimus.

Kaip matyti iš 2019 m. vasario 18 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotų I. K. parodymų, 2019 m. vasario 17 d. vakare apie 20 val. su ja pradėjo konfliktuoti M. K., konflikto metu sutuoktinis M. K. sudavė jai į kairės kojos šlaunį, rėkavo, grasino jai, vartojo necenzūrinius žodžius, smurto metu patyrė fizinį skausmą; konflikto metu sutuoktinis M. K. apipylė jos galvą vaikų šlapimu (1 t., b. l. 1-4). Ikiteisminio tyrimo metu I. K. apklausta 2019 m. spalio 10 d. parodė, jog 2019 m. vasarį buvo pradėta baudžiamoji byla jos sutuoktinio M. K. atžvilgiu, nes jis buvo prieš ją panaudojęs fizinį smurtą – vyras jai spyrė į koją bei metė į ją vaikų naktipuodį su šlapimu, tačiau byla buvo nutraukta jai su M. K. susitaikius, nes tuo metu ji jo pagailėjo ir jam atleido (1 t., b. l. 58-59). Taigi I. K. laikėsi nuoseklios pozicijos dėl 2019 m. vasario 17 d. įvykio, jog kilus žodiniui konfliktui su sutuoktiniu M. K., jis jai įspyrė į kairės kojos šlaunį tuo sukeldama jai fizinį skausmą.

Byloje kaltinamasis ir jo gynėjas teigė, kad nėra nustatyta jokių sveikatos sužalojimų nukentėjusiajai I. K. dėl 2019 m. vasario 17 d. įvykių, jog I. K. nesikreipė į medicinos ekspertus, jog jai būtų nustatyti sužalojimai. Vis dėlto I. K. laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas, o tai, kad ji nesikreipė į medikus, paaiškino tuo, kad kaltinamojo brolis jai rašė per „Messenger“, prašė nesikreipti į medikus, nors ji ketino tai daryti. Šias jos nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti susirašinėjimai su R. (kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad tai jo brolis), kuris rašė nukentėjusiajai: „ką dėl ekspertizės darysi? Pasitarėt? Nedaryk jos. Nes jei darysi, tai mentai M. nepaleis, iškels jam bylą. Ir bus nebesvarbu, ar tu jam atleidi, ar ne. Sakyk mentams, kad buvai labai supykus, susinervinus, ant emocijų tai ir parašiau pareiškimą“ (t. 2, b. l. 106-107). Be to, bylos duomenimis, I. K., kaip ji ir teigė duodama parodymus, buvo užregistruota 2019 m. vasario 20 d. 10.15 val. atvykti teismo medicinos tyrimui, tačiau telefonu tokios apžiūros atsisakė (2 t., b. l. 137-139). Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios paaiškinimais, kad to buvo atsisakyta paklausius kaltinamojo brolio patarimo.

Sprendžiant, ar buvo panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją, teismas atsižvelgia ir į byloje esantį nukentėjusiosios I. K. ir kaltinamojo M. K. susirašinėjimą telefonu. I. K. 2019 m. vasario 21 d. parašius „apie kokias vertybes kalbi, kai vaikų akivaizdoj žemini mane belenkaip ir ranka kilnoji“, M. K. 2019 m. vasario 21 d. žinutėse prašo I. K. atleidimo ir gailisi dėl savo poelgio. Jis žinutėje rašo, kad „smurto dar tuo metu nebuvo, bet tu net pašnekėti ir pasakyti, kad jau aš tau nereikalingas nesugebėjai, kas mane privedė, kad aš tapau monstru“ (2 t., b. l. 72). 2019 m. vasario 19 d. žinutėse M. K. parašė „negaliu savęs pakęsti, tai ką padariau, kad emocijom pasiduodu. Galėjom ir kitaip išspręsti taip kaip vakar“ (2 t., b. l. 73), „nesiruošiu teisintis, pamoka visam gyvenimui: pirma gerai pagalvoti, o tik po to sprendimas be emocijų stengtis“ (2 t., b. l. 74). Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. K. pagarsinus atitinkamas žinutes iš susirašinėjimo su I. K. teigė, kad buvo kalbama apie lėkščių daužymą ar telefono sulaužymą, o teiginius pakėlė ranką interpretavo tiesiogine prasme, jog iškėlė ranką virš savęs, ir visą tai aiškino tuo, kad jo žmona jam buvo neištikima ir dėlto jis buvo emocingas, tačiau teismas tai laiko kaltinamojo pasirinkta gynybine pozicija. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pirminės apklausos metu jis pripažino kaltę, nes jam patarė advokatas ir jis nenorėjo būti laikomas areštinėje, tačiau matyti iš kaltinamojo žinučių I. K. jis net ir po kelių dienų kritiškai vertino savo veiksmus ir gailėjosi, kad smurtavo prieš nukentėjusiąją. Be kita ko, M. K. savo kaltę pripažino ir įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokole (1 t., b. l. 155). Iš šių žinučių matyti, kad iš karto po įvykio M. K. laikėsi gana nuoseklios pozicijos, tačiau jis pakeitė savo poziciją ir jo parodymai nebuvo nuoseklūs vėlesnių apklausų metu, kai buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas dėl 2019 m. vasario 17 d. įvykio, tai, teismo vertinimu, laikytina jo nauja pasirinkta gynybine pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, nors teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. K. iš esmės nurodė aplinkybes taip, kaip ir M. K., tačiau jis taip pat patvirtino, kad jis tik perpasakoja tai, ką jam papasakojo pats M. K.. D. K. taip pat nurodė, kad jis ir kaltinamasis M. K. yra bendradarbiai ir bičiuliai bei atsižvelgiant, kad M. K. pozicija nebuvo nuosekli ikiteisminio tyrimo metu pasakojant įvykio aplinkybes, o liudytojas papasakojo iš esmės M. K. poziciją, todėl liudytojo D. K. parodymai negali būti laikomi pakankamai objektyvūs. Be to, liudytojas nematė nagrinėjamų įvykių. Pažymėtina ir tai, kad iš I. K. ir kaltinamojo M. K. brolio susirašinėjimo matyti, kad D. K. buvo pranešta, jog M. K. spyrė žmonai į koją, kad žmoną primušė, K. siūlė advokatą (2 t., b. l. 109-110).

Tai, kad I. K. nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jos atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklaustos Vilniaus moterų namuose dirbančios E. D. parodymai, kad 2019 m. vasario 18 d. gavo pranešimą apie I. K., jog ji patyrė smurtą, jie vykdydami savo funkcijas susisiekė su I. K. po keturių dienų pakalbėti apie situaciją, I. K. informavo, kad susitaikė su sutuoktiniu, sakė, kad pagalba nebereikalinga, tačiau jie klausė ir gilinosi į situaciją ir I. K. paaiškino, kad tai nebuvo pirmas smurto epizodas, bet sutuoktinis atsiprašė, gailėjosi ir manė, jog tai nepasikartos, jie informavo, kad jeigu bus blogai kreiptųsi ir po vėliau I. K. kreipėsi, nes smurtas tęsėsi, ji nežino ką daryti, galvojo apie skyrybas, todėl užsirašė į konsultacijas. Teismas neturi pagrindo abejoti šios liudytojos parodymais, kadangi ji nėra suinteresuota iškreipti bylai reikšmingų aplinkybių, be to, jos nurodytus duomenis apie gautus pranešimus dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, patvirtina byloje esantys duomenys (t. 1, b. l. 73-74).

Teismas pažymi, kad gynybos pozicija dėl nukentėjusiosios I. K. suinteresuotumo bylos baigtimi, tai siejant su vykstančiu skyrybų procesu bei tuo, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo M. K. vyko konfliktai, nėra esminė priežastis vertinti nukentėjusiosios parodymus kaip nepatikimus, kadangi nukentėjusiosios parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, išsamūs ir analogiški duotiesiems teisme, juos patvirtina kiti bylos duomenys, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusioji nuosekliai laikėsi pozicijos, kad M. K. spyrė I. K. į kairę šlaunį, o atsižvelgiant į tokio veiksmo pobūdį, į tai, jog M. K. yra fiziškai stiprus, akivaizdu, kad jam spyrus I. K., ji jautė skausmą. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios pozicija.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis yra suaugęs, psichiškai sveikas žmogus, turintis gyvenimišką patirtį, daro išvadą, kad jis suvokė, jog spirdamas sutuoktinei į šlaunį sukelia jai fizinį skausmą ir to norėjo, t. y. veiką padarė tyčia.

Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. K. 2019 m. vasario 17 d. apie 20 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto su savo sutuoktine I. K. metu, tyčia vieną kartą spyrė šeimos narei – sutuoktinei I. K. į kairę šlaunį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Tokie tyčiniai veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį ir M. K. veika yra kvalifikuota tinkamai.

2) Dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui 2019 m. rugsėjo 26 d.

Kaltinamasis M. K. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino. Teisiamojo posėdžio pripažindamas, kad tempė nukentėjusiajai už plaukų, jis laikėsi pozicijos, kad prisegami nukentėjusiosios plaukai tempimo metu buvo ne prisegti, o laikomi nukentėjusiosios I. K. rankose.

Kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną jis grįžęs iš darbo, kabindamas striukę spintoje rado priešmokyklinio ugdymo sutartį ir atmintinę tėvams. Po pusvalandžio I. K. grįžus, jis paklausė kodėl paslėpė nuo jo visą tai ir nesakė, tada dėl to vėl įvyko žodinis konfliktas. Žmona grįžusi iš darbo išsisegė iš plaukų savo dirbtinių plaukų sruogą, šią sruogą laikė rankoje ir kaltino jį, kad jis jai timptelėjo, greičiausiai jis timptelėjo už šios sruogos, tačiau ji buvo laikoma rankoje, todėl smurto prieš I. K. nebuvo. Sekančią dieną kilo konfliktas dėl to kaip praleis laiką savaitgalį ir I. K. atsistojo ir išėjo ieškoti pagalbos; I. K. jam paskambino, kad yra policijoje ir parašė pareiškimą, sakė, kad jeigu nesutiks skirtis bendru sutarimu, tai atvažiuos visos tarnybos, jis nesutiko ir padėjo ragelį. Po valandos grįžo žmona, ji sulaukė skambučio, pasakė, kad vaikai miega ir galite ateiti, po penkių minučių atvyko policija ir jį eilinį kartą išsivedė.

Ikiteisminio tyrimo metu M. K. laikėsi tokios pačios pozicijos, jog jis nepripažįsta padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, teigė, kad jis netampė nukentėjusiosios I. K. plaukų. Pirminės apklausos dėl 2019 m. rugsėjo 26 d. įvykio metu, parodė, jog apie 16.30 val. po darbo, būdamas blaivus grįžo pas juos į namus, bute nieko nebuvo, vaikai buvo darželyje. Apie 17.00 val. po darbo į namus grįžo jo sutuoktinė, pastaroji buvo viena, su ja ramiai pradėjo bendrauti, jokių ginčų nebuvo. Po ko jis nuvažiavo į darželį, kur pasiėmė jų vaikus, su kuriais grįžo atgal į butą, jokių ginčų su žmona nebuvo. 2019 m. rugsėjo 27 d. ramiai bendraujant su sutuoktine apie savaitgalio planus, ji nurodė, kad vaikai važiuos pas jos motiną, o jis pas jos motiną yra nepageidaujamas; sutuoktinė pradėjo sakyti, kad tuoj paskambins į policiją ir išėjo į laiptinę sakydama, kad skambins savo motinai, po kelių minučių sutuoktinė grįžo atgal į butą, kuriame nieko jam nepaaiškinusi apsirengė ir iš buto išėjo. Apie 21.30 val. jam paskambino jo sutuoktinė, kuri pasakė, kad šiuo metu ji yra policijos komisariate, kur yra parašiusi ant jo kažkokį pareiškimą, bei jai liko tik padėti šiame pareiškime parašą, nurodė, kad jeigu jis su ja išsiskirs gražiuoju, ji šiame pareiškime nepasirašys; nori pasakyti, kad savo sutuoktinės už plaukų netampė ir jai fizinio skausmo nesukėlė, taip pat norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pas jo žmoną plaukai yra trumpi, ji ant galvos nešioja peruką (1 t., b. l. 111). Papildomai apklaustas dėl šio įvykio ikiteisminio tyrimo metu M. K. parodė, kad įvykio dieną pradėjo kalbėtis su I. K., domėdamasis jų vaikais, kadangi namuose rado priešmokyklinę ugdymo sutartį ir atmintinę tėvams, kuriuos I. K. gavo tėvų susirinkimo metu; tarp jų įvykęs šis žodinis konfliktas, po kurio nusprendė nebetęsti pokalbio ir išvažiavo pasiimti vaikų iš ugdymo įstaigos; grįžus į namus su vaikais bandė kalbėtis su I. K. dėl reikalų, susijusių su vaikų ugdymu; kitos dienos rytą, t. y. 2019 m. rugsėjo 27 d., grįžusi į namus I. K. jam priekaištavo, kad jis neleidžia matytis su vaikais jos motinai, t. y. vaikų močiutei, bei nurodė, kad jei ji važiuos su vaikais pas motiną, tai tik be jo, kadangi jis ten yra nepageidaujamas; po šio pokalbio I. K. pasiėmusi telefoną išėjo į laiptinę, kur pasikalbėjusi telefonu sugrįžo į butą ir vaikams pasakė einanti ieškoti pagalbos, po ko iš namų išėjo nenurodžiusi kur. Apie 20.59 val. I. K. jam paskambino ir nurodė, kad yra policijoje, kur parašė pareiškimą, tačiau nenurodė, dėl kokių jo veiksmų jis buvo parašytas. I. K. taip pat jam nurodė, kad minėto pareiškimo dar nepasirašė ir pareikalavo, kad jis sutiktų bendru sutarimu išsiskirti ir kad butas, kuriame gyvena, liktų jai su vaikais, o jis išeitų iš buto; į namus I. K. grįžo tos pačios dienos 22 val., grįžusi pradėjo tvarkytis namus, kas jam sukėlė nuostabą. Girdėjo, kad jai buvo skambinama į telefoną, o jai atsiliepus į skambutį pasakė „taip, vaikai jau miega, galit ateiti“, po ko praėjus kelioms minutėms į butą užėjo policijos pareigūnai, kurie jam nurodė, kad yra sulaikomas, nes yra gautas I. K. pareiškimas dėl smurto artimoje aplinkoje; 2019 m. rugsėjo 26 d. vykstant žodiniam konfliktui tarp jo ir I. K., tarp jų nebuvo jokio fizinio kontakto, t. y. jis I. K. nemušė, netampė už plaukų ir kitaip jai fizinio skausmo nesukėlė. (1 t., b. l. 128-130).

Taigi nors kaltinamasis M. K. laikėsi pozicijos, kad jis netampė I. K. už plaukų, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad netampė už plaukų visai, tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu nurodė aplinkybę, kad jis tempė už plaukų, bet jie buvo laikomi nukentėjusiosios I. K. rankose ir ji negalėjo pajusti skausmo. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad kaltinamojo M. K. parodymai, nurodant skirtingas aplinkybes, nebuvo visiškai nuoseklūs.

Kaip minėta, vertinant parodymų patikimumą, svarbu tai, kad jie būtų nuoseklūs ir neprieštaringi dėl esminių įvykio aplinkybių. Nukentėjusiosios I. K. pozicija dėl 2019 m. rugsėjo 26 d. įvykio buvo nuosekli. Kai nukentėjusioji I. K. buvo apklausiama teisiamo posėdžio metu ji paaiškino, jog įvykio dieną ji grįžo iš darbo namo, ji įėjusi pajuto įtampą, nuėjus į virtuvę, atėjo kaltinamasis ir pradėjo reikšti priekaištus, ją stipriai patempė už plaukų; buvo didelis skausmas, nes plaukų sruogos iš vidaus prisegtos septyniais metaliniais segtukais, tai sukėlė papildomą skausmą; už surištų plaukų kaltinamasis patempė gana stipriai du kartus, paskui virtuvėje kartą patempė; į teisėsaugos institucijas ji norėjo kreiptis tą pačią dieną, tačiau kaltinamasis tą dieną konfliktavo, priekaištavo, ji jautėsi, kad namie yra reikalinga vaikams, o kadangi telefonu pareiškimo parašyti negali, todėl sekančią dieną iš karto po darbo nuvyko į policijos komisariatą, ji parašė pareiškimą, kai jautėsi, jog vaikais yra pasirūpinta. Ji fiksavo konfliktą, nes jai patarė teisininkas ir ji kai galėdavo, pagal galimybes, įrašinėdavo. Apklausiama dėl minėto įvykio ikiteisminio tyrimo metu I. K. aplinkybes nurodė iš esmės taip pat kaip ir teisiamojo posėdžio metu. 2019 m. rugsėjo 27 d. apklausos metu ji parodė, kad kilus konfliktui jos sutuoktinis M. K. prieš ją smurtavo, tai yra tampė už plaukų dėl ko jautė fizinį skausmą, taip pat vadino visokiais necenzūriniais žodžiais (1 t., b. l. 52). Papildomos apklausos metu, vykusios 2019 m. spalio 10 d., nukentėjusioji I. K. parodė, jog ji apie 17.20 val. grįžo po darbo į namus, namuose buvo tik M. K.; jie pradėjo kalbėti ir žodis po žodžio tarp jų kilo konfliktas; konfliktas vyko gyvenamajame kambaryje, kažkuriuo metu M. K. rankomis sučiupo ją už surištų plaukų ir du kartus patempė už jų; po šio veiksmo ji nuėjo į virtuvę, kur paskui ją atėjęs M. K. dar kartą rankomis sugriebė jai už surištų plaukų ir stipriai patempė už jų. Parodė, kad dėl šių veiksmų ji pajuto fizinį skausmą; neapsikentusi to, kas vyksta, nuvyko į policijos komisariatą ir parašė pareiškimą dėl panaudoto smurto prieš ją 2019 m. rugsėjo 26 d. (1 t., b. l. 58-59).

I. K. ikiteisminio tyrimo metu pateikė garso įrašą, kuriame girdimas minėtas 2019 m. rugsėjo 26 d. konfliktas. Pateiktas garso įrašas buvo išklausytas teisiamojo posėdžio metu, jį išklausius, kaltinamasis M. K. patvirtino, kad įraše yra girdimas jo balas, byloje nėra ginčo garso įrašo tikrumo. Teismo vertinimu, byloje esantis garso įrašas, atitinka įrodymų baudžiamajame procese sampratą. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad tais atvejais, kai reikšmingus bylai duomenis pateikia proceso dalyviai (įtariamasis, kaltinamasis, gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, taip pat įtariamojo, kaltinamojo, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovas) arba bet koks fizinis ar juridinis asmuo, teismas turi patikrinti, ar šie duomenys gauti įstatyme neuždraustu būdu (principas „galima tai, kas neuždrausta įstatymo“). Privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami tik tais atvejais, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu. Šiuo atveju nėra pagrindo daryti tokią išvadą. Nors I. K. įrašinėjo šį garso įrašą namie nežinant jos sutuoktiniui M. K., privačių asmenų pokalbių įrašinėjimas, padarytas vieno iš pašnekovų, ir privatus tokio įrašo naudojimas, jeigu tai padaryta privačiomis priemonėmis, nėra draudžiamas. Nors nukentėjusiajai garso įrašus patarė daryti teisininkas, kuris buvo ir jos atstovas šioje byloje teisme, tačiau tai negali būti vertinamos kaip aplinkybė pažeidžianti įrodymų leistinumo principą, kadangi pokalbių įrašą padarė privatus asmuo – I. K., savo iniciatyva ir savomis priemonėmis. Ji įrašytą garso įrašą pateikė ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai, norėdama pagrįsti įvykio aplinkybes, jog jai kaltinamasis tampė už plaukų.

Teismas pažymi, kad minėtame garso įraše, kuris buvo perklausytas ir teisiamojo posėdžio metu, yra aiškiai nuo 3 min. 40 sek. girdima kaip I. K. šaukia „ko tu man tuos plaukus pastoviai rauni. Skauda“, po ko seka kaltinamojo replikos su necenzūriniais žodžiais apie skausmą ir plaukų tempimą, kelis kartus pakartojant „rausiu ir rausiu“. Taigi garso įraše yra aiškiai girdimas I. K. balsas ir žodžiai iš skausmo, po kurių atitinkamai su panieka reaguoja M. K.. Šios aplinkybės taip pat buvo užfiksuotos ir 2019 m. spalio 10 d. kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 64-66). Nors kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad I. K. buvo išsisegusi įsegamų plaukų sruogas iš plaukų, kai grįžo iš darbo, vis dėlto jis nesilaikė nuosekliai tokios pozicijos, tokias aplinkybės nurodė teisiamojo posėdžio metu. Be to, I. K. parodė, jog ji kiekvieną rytą prisisega plaukus, kai eina miegoti, tada juos išsisega. Pažymėtina, jog ir pats M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji visada įsisegdavo netikrų plaukų sruogą kažkur eidama, juos įsisegdavo ir namie. Taigi tai taip pat patvirtina aplinkybes, jog I. K. buvo įsisegusi minėtų plaukų sruogą. Pažymėtina ir tai, jog pasakodama įvykio aplinkybes nukentėjusioji parodė, kad būtų kvietusi policiją, bet pažiūrėjusi į laikrodį pamatė, kad yra po 17 val. ir reikėjo vaikus paimti iš darželio, t. y. ji ketino vykti iš namų, todėl darytina išvada, kad plaukų sruogą ji buvo įsisegusi.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios I. K. parodymai apie tai, kad ji pajuto fizinį skausmą, yra patikimi ir tai sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog kaltinamojo veiksmai sukėlė BK 140 straipsnyje numatytus padarinius, kadangi kaip matyti pagal į bylą pateiktus duomenis apie prisegamą plaukų sruogą, kuri yra septyniais metaliniais segtukais, akivaizdu, jog jie buvo tvirtai prikabinti ir tempiant plaukus nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, o jos išreikštas šauksmas dėl skausmo yra aiškiai girdimas garso įraše. Esant tokioms aplinkybėms teismui nekyla abejonių, kad I. K. pajautė skausmą. Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jis netempė plaukų, o vėliau teigė, kad tempė už prisegamų plaukų, kai jie buvo laikomi nukentėjusiosios rankoje ir smurto nebuvo, tačiau tai, teismo vertinimu, yra kaltinamojo pasirinkta gynybinė pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, jo duoti parodymai negali būti laikomi nuoseklūs, jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, kurie yra nuoseklūs ir detaliai papildo vienas kitą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis M. K. yra suaugęs, psichiškai sveikas žmogus, turintis gyvenimišką patirtį, sprendžia, kad jis suvokė, jog tempdamas sutuoktinei už plaukų tuo sukelia jai fizinį skausmą ir to norėjo, t. y. veiką padarė tyčia.

Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamos bylos kontekste, t. y. vertinant tai, kad nukentėjusiajai buvo du kartus patraukta už surištų plaukų, atsižvelgtina ir į tai, kad pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai, nepripažįstamos mažareikšmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Sprendžiant veikos mažareikšmiškumo klausimą, be kita ko, atsižvelgiama į nuostatą, kad smurtas artimoje aplinkoje dėl jo žalos visuomenei yra priskiriamas visuomeninę reikšmę turinčioms veikoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299-648/2015). Smurto artimoje aplinkoje atveju nei sutuoktinių (sugyventinių) nesutarimai, nei jų elgesio specifika, nei santuokos nutraukimo proceso ypatumai, nei tėvų pasirinkimas savo vaikus auklėti fizinį skausmą sukeliančiais veiksmais patys savaime nelemia padaryto nusikaltimo (pavyzdžiui, sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo (BK 140 straipsnis)) mažesnio pavojingumo ir neįpareigoja teismo konstatuoti padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, 2K-299-648/2015).

Kaltinamojo M. K. gynėjas teisiamojo posėdžio metu vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-231-976/2017), teigdamas, kad byloje yra būtina atsižvelgti į tai, jog tarp M. K. ir I. K. vyksta konfliktai bei skyrybos ir atitinkamai dėl baudžiamosios bylos gali būti siekiama nutraukti santuoką dėl M. K. kaltės ir tokiu būdu išsireikalauti geresnių sąlygų dėl turto padalijimo skyrybų atveju. Kaltinamasis M. K. taip pat apklausiamas teismo posėdžio metu akcentavo tai, jog I. K. siekia geresnių sąlygų skyrybų atveju dėl šios baudžiamosios bylos. Tačiau teismas pažymi, jog kiekviena byla yra skirtinga ir šiuo atveju nustatytos aplinkybės byloje nėra tapačios gynėjo minėtai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad I. K. siektų nepagrįstai apkaltinti M. K.. Šiuo atveju nors I. K. buvo pranešusi apie 2019 m. vasario 17 d. įvykį, jog prieš ją smurtavo jos sutuoktinis M. K., tačiau kaip matyti iš byloje esančio įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolo duomenų, I. K. atleido M. K. (1 t., b. l. 155). Kaip matyti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. K. 2019 m. spalio 10 d. tarnybinio pranešimo, atlikus įvykių, adresu (duomenys neskelbtini), peržiūrą nuo 2000 m. sausio 1 d. iki einamosios dienos nustatyta, kad minėtu adresu registruoti 5 pranešimai apie nusikalstamas veikas, iš kurių 3 dėl smurto artimoje aplinkoje, 1 dėl kūno sužalojimo ir 1 dėl kitų nusikaltimų prieš asmenį, taigi I. K. ne vieną kartą kvietė policijos pareigūnus, byloje nėra duomenų, kad iškvietimai buvo melagingi. Pažymėtina ir tai, jog pagal į bylą pateiktus duomenis, I. K. iš pradžių siekė skyrybų bendru sutarimu (1 t., b. l. 177-179). Tą patvirtina ir liudytojos E. D. parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, kad teikiant nukentėjusiajai kompleksinę pagalbą dėl smurto artimoje aplinkoje ir jai priėmus sprendimą dėl skyrybų buvo kalbama apie santuokos nutraukimą bendru sutarimu, kalbos apie reikalavimą nukrypti nuo turto lygių dalių principo iš pradžių išvis nebuvo, I. K. buvo visada pasiryžusi kompensuoti dalį turto, kuri buvo mažesnė, bet jų centro teisininkas - advokatas, žinodamas teisines galimybes, sugalvojo tokį variantą dėl turto padalinimo apie kurį buvo informuota klientė tik tada, kai jau buvo atsiųstas parengtas ieškinys. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikti elektroniniai laiškai (t. 2, b. l. 141-142). Šių aplinkybių visuma, teismo vertinimu, patvirtina, kad nukentėjusioji kaltindama sutuoktinį panaudojus jos atžvilgiu fizinį smurtą, nesiekia nepagrįstai išsireikalauti didesnę turto dalį skyrybų atveju.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjo iškėlė klausimą dėl nukentėjusiosios I. K. 2019 m. rugsėjo 27 d. pranešimo apie įvykį laiką ir skambutį M. K. prieš surašant pareiškimą, siekiant daryti įtaką skyrybų procesui. Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, ji neneigė, kad būdama policijos komisariate skambino sutuoktiniui, tačiau teigė, kad jam skambino po to, kai pranešė apie įvykį. Bylos duomenys patvirtina, kad skambutis M. K. minėtą dieną buvo 20.59 val. ir truko apie 5 minutes. Nukentėjusioji I. K. teisiamojo posėdžio metu aiškindama pareiškimo parašymo aplinkybes parodė, jog į komisariatą atėjo vakare, ten parašė pareiškimą, nurodė visas aplinkybes, priėmė pareiškimą ir užregistravo, bet ji dar ilgai turėjo laukti, nes buvo daug žmonių; pareiškimas buvo parašytas kažkur 17-18 val., kai ji parašė pareiškimą ir jį atidavė, jai pasakė sėdėti ir laukti tyrėjo, tą ji ir darė; pareiškimą ji surašė savo ranka, pareiškimą paėmė asmuo viską suvedė į kompiuterį, viską surašė ir sakė laukti tyrėjo. Analizuojant į bylą pateiktą I. K. mobilaus telefono ryšio operatoriaus išrašą su telefono naudojimo duomenimis matyti, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. nuo 17.22 val. I. K. dažnai kontaktavo SMS žinutėmis ir pokalbiais, kaip pažymėta šiuose išrašuose, su savo mama. Kaip matyti iš liudytoju apklausto policijos pareigūno D. S. parodymų teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusioji prieš parašant protokolą-pareiškimą naudojosi telefonu, jo manymu, pokalbis vyko su mama, I. K. ilgai dvejojo ar rašyti pareiškimą, o vėliau reikėjo laukti ir jo paties, t. y. tyrėjo. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, I. K. pranešė apie įvykį atvykusi į Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių 2019 m. rugsėjo 27 d. 19.50 val., o protokolas-pareiškimas, kuris yra byloje ir yra parašytas kompiuteriu, pradėtas rašyti 21.07 val., baigtas 21.13 val., jos apklausa prasidėjo 21.24 val. ir truko iki 21 val. 43 min. (1 t., b. l. 52), kas patvirtina jos parodymus, kad ji pranešė policijai apie įvykį, o tada jai teko ilgai laukti tyrėjo ir apklausos bei tai, kad sutuoktiniui buvo skambinta jau po to, kai užregistruotas pranešimas apie įvykį.

Esant visumai nustatytų aplinkybių ir atsižvelgiant į aptartus įvertintus byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. K. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2019 m. rugsėjo 26 d. apie 17.20 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto su savo sutuoktine I. K. metu, panaudodamas fizinį smurtą artimoje aplinkoje, tyčia du kartus stipriai patraukė už surištų plaukų, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą. Tokia kaltinamojo tyčinė veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaip minėta, baudžiamasis įstatymas už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato keletą alternatyvių bausmių – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. K., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdyti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimas žmogaus sveikatai), nusikaltimų įvykdymo aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas taip pat įvertina kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – darbingo amžiaus, dirbantis (1 t., b. l. 79), anksčiau nėra teistas (1 t., b. l. 77), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 78), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinus paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam M. K. už padarytas nusikalstamas veikas skiriant bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu – laisvės apribojimą. BK 48 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Teismas, atsižvelgęs į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad M. K. už nusikalstamų veikų padarymą skirtino laisvės apribojimo trukmė nustatytina kiek didesnė negu minimali, t. y. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. vasario 17 d. epizodas), padarymą skirtina 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. rugsėjo 26 d. epizodas), padarymą skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės bendrintinos dalinio jų sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir kaltinamajam M. K. skirtina subendrinta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, teismas, vietoje šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamajam M. K. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis daugiau nedarytų nusikalstamų veikų, darys įpareigojimas tęsti darbą arba užregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 str. 6 d. 3 p.).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 3 dalimi, 71 straipsniu, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir duomenis charakterizuojančius kaltinamąjį M. K., kartu su bausme tikslinga kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 6 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokos sumokėjimo terminą.

Be to, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, atsižvelgiant į tai nusikalstamas veikas M. K. padarė šeimos nariui, M. K. kartu su bausme tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bylos duomenimis, kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. vasario 17 d. 23.50 val. iki 2019 m. vasario 18 d. 10.28 val. (vieną dieną) (1 t., b. l. 89, 99) ir nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. 23.00 val. iki 2019 m. rugsėjo 28 d. 16.23 val. (vieną dieną) (1 t., b. l. 104, 117), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Dėl kitų klausimų

Bylos duomenimis I. K. turėjo atstovavimo išlaidų – 200 Eur – atlyginimo. Tokiam reikalavimui pagrįsti buvo pateikta 2020 m. sausio 30 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 001 ir lėšų pervedimo nurodymas (2 t., b. l. 15-16), iš kurių matyti, kad I. K. už atstovavimą baudžiamojoje byloje sumokėjo 200 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019). Teismas, atsižvelgdamas į bylos išnagrinėjimo rezultatą, bylos apimtį, teisiamųjų posėdžių skaičių, kuriuose dalyvavo nukentėjusiosios atstovas, protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašoma priteisti išlaidų suma laikytina proporcinga, todėl, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteistina iš kaltinamojo M. K. nukentėjusiajai I. K. 200 Eur išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimo.

M. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 98, 115), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) vokai, kuriuose yra kompaktiniai diskai (1 t., b. l. 68; 2 t., b. l. 40), paliktini saugoti prie bylos;

2) vokas, kuriame yra USB atmintinė (2 t., b. l. 152), paliktinas saugoti byloje.

Byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. vasario 17 d. įvykis), ir skirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Pripažinti M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. rugsėjo 26 d. įvykis), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir M. K. paskirti galutinę 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, įpareigoti M. K. bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 3 dalimi, 71 straipsniu, M. K. kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) MGL, t. y. 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, M. K. kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į M. K. skirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. vasario 17 d. 23.50 val. iki 2019 m. vasario 18 d. 10.28 val. ir nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. 23.00 val. iki 2019 m. rugsėjo 28 d. 16.23 val. (dvi dienas), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) vokus, kuriuose yra kompaktiniai diskai, palikti saugoti byloje;

2) voką, kuriame yra USB atmintinė, palikti saugoti byloje.

Priteisti iš M. K. nukentėjusiajai I. K. 200 Eur (du šimtus eurų) išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimo.

Išaiškinti M. K., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas), juridinio asmens kodas 188604955, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Šėlienė