Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-794-1082/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-27
Bylos Nr.
1-794-1082/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00874-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Dirkė
Nukentėjusysis
O. S.
Kaltinamasis
V. V.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-794-1082/2020Teisminio proceso Nr.1-01-1-00874-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.2; 1.1.8.10.5; 1.1.8.14; 1.2.14.3.1; 2.1.14; 2.3.6.4.5 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 27 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,sekretoriaujant E. U., R. Š.,dalyvaujant prokurorei L. L.,nukentėjusiajai O. S.,kaltinamajam V. V. ir jo gynėjui A. C.,specialistui N. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2013-05-17 Panevėžio m. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. galutine bausme - laisvės atėmimu 1 m. 9 mėn. 15 d., bausmės vykdymą Vadovaujantis LR BK 92 str. 1 d., 2 d. atidedant 2 m., skiriant 12 mėn. auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą;

2. 2013-10-24 Kupiškio r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. galutine bausme – laisvės atėmimu 4 mėn.; ši bausmė vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., subendrinta su 2013-05-17 Panevėžio m. apyl. teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 m. 11 mėn.;

3. 2013-12-17 Panevėžio m. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. galutine bausme – laisvės atėmimu 8 mėn.; ši bausmė vadovaujantis LR BK 64 str. 1d., 2 d., subendrinta su 2013-10-24 Kupiškio r. apyl. teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 m. 3 mėn.;

4. 2013-12-18 Kupiškio r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. galutine bausme – laisvės atėmimu 1 m. 4 mėn.; ši bausmė vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., subendrinta su pagal 2013-10-24 Kupiškio r. apyl. teismo nuosprendį paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 m.;

5. 2014-02-05 Kupiškio r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 4 mėn.; ši bausmė vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d., subendrinta su 2013-12-17 Panevėžio m. apyl. teismo nuosprendžiu, 2013-12-18 Kupiškio r. apyl. teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 m. 8 mėn.;

Žemesnės instancijos teismas

6. 2014-09-22 Kupiškio r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. (trys veikos) galutine bausme – laisvės atėmimu 1 m. 1 mėn.; ši bausmė vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., subendrinta su pagal 2014-02-05 Kupiškio r. apyl. teismo nuosprendį paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 m. 6 mėn.;

7. 2016-08-25 Pasvalio r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. galutine bausme – laisvės atėmimu 6 mėn.; ši bausmė vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d., subendrinta su pagal 2014-09-22 Kupiškio r. apyl. teismo nuosprendį paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 m. 2 mėn.;

8. 2016-09-21 Anykščių r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. galutine bausme – laisvės atėmimu 6 mėn.;

9. 2017-01-06 Panevėžio m. apyl. teismo nuosprendžiu ir jį pakeitusiu 2017-04-14 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. galutine bausme – areštu 60 parų; ši bausmė vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrinta su 2016-08-25 Pasvalio r. apyl. teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 m. 3 mėn. 2017-05-23 Panevėžio m. apyl. teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 9 d., 4 d., Panevėžio m. apyl. teismo 2017-01-06 nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2017-04-14 nuosprendžiu, paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 m. 3 mėn., subendrinta su Anykščių r. apyl. teismo 2016-09-21 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme 6 mėn., bei paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 m. 6 mėn.;

10. 2017-07-10 Panevėžio m. apyl. teismo nuosprendžiu ir jį pakeitusia 2017-09-26 Panevėžio apygardos teismo nutartimi pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 mėn.; ši bausmė vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrinta su 2017-05-23 Panevėžio m. apyl. teismo nutartimi paskirta galutine subendrinta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 9 mėn.;

11. 2019-10-04 Panevėžio apyl. teismo Kupiškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 2 d. (dvi veikos) galutine subendrinta bausme – areštu 60 parų, bausmę atlikęs;

12. 2020-02-13 Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. galutine bausme – areštu 14 parų; ši bausmė vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d., subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019-10-04 baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 52 paroms; bausmę atlikęs; teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V.

2020 m. sausio 5 d. apie 19.30 val. Panevėžyje, gatvėje prie (duomenys neskelbtini) namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą O. S. atžvilgiu, t. y. privažiavęs dviračiu sudavė nukentėjusiajai O. S. į nugarą ir į galvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą pagrobė svetimą O. S. priklausantį bendros 70 eurų vertės turtą: rankinę – 20 Eur vertės, mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung“ – 30 Eur vertės, piniginę – 10 Eur vertės bei pinigus – 10 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nespėjus jam pasišalinti iš įvykio vietos buvo sulaikytas pašalinių asmenų.

K. V. V. teisiamojo posėdžio metu dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2020-01-05 vakare, prieš 20 val. (duomenys neskelbtini) gatvės kiemuose Panevėžyje, neblaivus važiuodamas su dviračiu namo iš baro, pamatė vieną einančią moterį, kuri rankoje nešėsi rankinuką. Nežino dėl kokių priežasčių, gal dėl to, kad buvo girtas, jam spontaniškai kilo mintis, kad reikia rankinuką paimti. Jis privažiavo iš nugaros ir, viena ranka laikydamas dviračio vairą, su kita ranka važiuodamas išplėšė rankinuką iš nukentėjusiosios rankų, dėl ko ji parkrito ant žemės. Moteris nukrito nuo to, kai jis pravažiuodamas traukė rankinuką, moteriškė rankinuką ne lengva ranka atidavė, nenorėjo šio paleisti. Važiuodamas su dviračiu jis nebuvo sustojęs, jokių smūgių jai nesudavė, moteris nugriuvo jam plėšiant rankinuką. Žino, kad moteris buvo parkritusi, ji šaukė, dejavo. Jo veiksmai pasireiškė rankinuko išplėšimu iš rankų ir nuvažiavimu. Nuvažiavus 5 metrus nuo moters, jis buvo sulaikytas dviejų pašalinių žmonių, kuriems jis nesipriešino. Alkoholis įtakojo tą įvykį, jo veiksmus. Kai jį sulaikė, jis suprato ką padarė. Įvykio vietoje jis daugiau žmonių nematė, matė tik du jį sulaikiusius asmenis. Jis prašė tų žmonių, kad jį paleistų, norėjo atsiprašyti, grąžinti daiktus, bet jo nepaleido. Iš rankinuko jis nieko nespėjo paimti ir nežino, kas jame buvo. Jį sulaikę žmonės grąžino rankinuką tai moteriai, iš kurios jis pagrobė. Nukentėjusiosios jis nuoširdžiai atsiprašo. Mano, kad sukėlė skausmą nukentėjusiajai savo veiksmais dėl nukritimo, kai jis ištraukė rankinuką. Dėl savo veiksmų gailisi, savo poelgį vertina neigiamai. Po paskutinio arešto jis stengiasi taip nebesielgti.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-01-06 V. V. parodė, kad 2020-01-05 apie 19.30 val. būdamas neblaivus išėjo iš baro, sėdo ant jam priklausančio juodos spalvos dviračio, be pavadinimo, su kuriuo buvo atvykęs į barą ir važiavo namo (duomenys neskelbtini) gatve. Važiuodamas rūkė. Prie (duomenys neskelbtini) namo pamatė šaligatviu einančią moterį, kuri kairėje rankoje nešėsi juodos spalvos rankinę. Moters nepažinojo, ją matė pirmą kartą. Pravažiuodamas jis iš moters rankų ištraukė rankinę ir važiavo toliau. Girdėjo kaip moteris šaukė, tačiau ką ji sakė, nepamena. Panašiai už dviejų metrų nuo moters jį sulaikė du jam nepažįstami jaunuoliai. Ką jaunuoliai jam sakė- nepamena. Prieš moterį fizinio smurto nenaudojo, jai nesudavė smūgių į nugarą, į galvos sritį ir į kitas kūno vietas. Jį sulaikiusių vaikinų jis prašė, kad nekviestų policijos pareigūnų, norėjo moters atsiprašyti, grąžinti jai rankinę. Tačiau vaikinai jį laikė, nepaleido ir tuo pat metu iškvietė policijos pareigūnus, kurie jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Labai gailisi, kad taip pasielgė, dėl to labai išgyvena, mano taip pasielgė dėl to, kad buvo išgėręs (2 t, b.l. 30-31).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-06-16 V. V. parodė, kad 2020-01-06 duotus parodymus prisimena ir tvirtina, prašo jais vadovautis. Dėl savo poelgio jis labai gailisi. Esant galimybei norėtų atsiprašyti tos moters, kuri 2020-01-05 vakare gatvėje prie (duomenys neskelbtini) namo, Panevėžyje dėl jo tokio poelgio nukentėjo ir tokiu būdu jai sukėlė stresą (2 t. b.l. 44).

Nukentėjusioji O. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad datos ji neatsimena, gali būti, kad buvo sausio 5 d., buvo jau prietema, viskas vyko Panevėžyje prie (duomenys neskelbtini) namo. Jai einant iš autobuso namo, nuo (duomenys neskelbtini)namo ji turėjo sukti į tą takelį, ir tuomet pajuto stiprų smūgį į nugarą. Jos nugara operuota, labai skaudėjo, ir galvą skaudėjo. Ji nukrito ant žemės ir negalėjo atsikelti, nusivoliojo iki namo, atsistojo. Pagalvojo, kad reikia vis tiek namo pareiti, tada ją kažkoks pagyvenęs vyras pasivijo ir pasakė grįžti atgal, nes iškvietė policiją, todėl ji sugrįžo. Ji ėjo viena, rankinę nešė kairėje rankoje, ją laikė delne žemai nuleidusi, eidama buvo atsisukusi į senuką su lazda, nusigręžė ir tuo momentu pajuto smūgį į nugarą žemiau juosmens, tada ties juosmeniu ir dar vieną smūgį netoli kaklo. Visi trys smūgiai buvo vienas po kito iš eilės ir ji pajuto, kad krenta. Ji nukrito ant žemės ir nebegalėjo atsikelti, nes jai dar kelis operuotas. Ji nugriuvo po visų tų smūgių, rankinę jai ištraukė jau nugriuvus. Pirma gavo smūgius, tada nuo smūgių nugriuvo iškart, nepastebėjo kada rankinę atėmė. Nugriuvusi ji jau nieko nebeturėjo, rankinė jau buvo atimta. Važiavo, sudavė per nugarą, ir rankinė dingo. Kai ji nugriuvo, jai buvo didelis skausmas. Galvą ji pakėlė nuo žemės, žiūri - nieko pas ją nebėra. Vyriškis, paėmęs rankinę, pavažiavo truputį. Prie pirmo narvelio stovėjo du berniukai, jie abu pagavo tą dviratį, apvertė jį ir vagį sulaikė. Jai skaudėjo nugarą, kuri operuota 13 kartų. Ji pas gydytojus niekur nėjo, galvojo praeis. Kai ji buvo pas ekspertus, dar nebuvo atsiradę mėlynių, vėliau atsirado. Nežiūrėjo tas gydytojas, pasakė jam, kad nelabai skauda. Buvo smūgiai, ji nežino, kaip galėjo nelikti žymių. Liko žymės, bet gydytojas nežiūrėjo. Buvo mėlynė palei ausį, gal nuo smūgių. Buvo trys stiprūs smūgiai. Du smūgiai buvo patys skausmingiausi. Gavo smūgį palei ausį. Ji nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu to nesakė. Du stiprūs smūgiai buvo nugaroje. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad į galvą, bet gal kiek ir buvo, prie ausies kažkur, nežino, ar nuo to įvykio. Buvo mėlynė, bet pagalvojo, kad dėl tiek nebeskaito tokio smūgio. Dabar teisingai nurodo aplinkybes, ji viską atsimena.. Teisingi parodymai apie tris smūgius ties kaklu ir žemiau juosmens. Jai skaudėjo tik nuo smūgių. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad man nuo rankos staigiai kažkas nutraukė rankinę. Kai jai sudavė, ji krito, ir gal tuo momentu paėmė rankinę kol ji nukrito, po ko jis važiavo toliau. Jai rankinę grąžino, niekas nebuvo paimta, turtinės žalos ji nepatyrė, dėl to pretenzijų neturi. Prieš tą įvykį nebuvo, kad kojos jai nelaikytų, su atmintimi nebuvo problemų. Įvykio metu ji buvo apsirengusi su vidutinio storumo striuke, po apačia buvo džemperis. Ji nukrito ant pilvo, paskui nusivoliojo per žolę. Nukritusi ji šaukė: „žmonės gelbėkit”. Ji iš pradžių galvojo, kad jis pėsčiomis eidamas paėmė rankinę, tik paskui pamatė dviratį, kai jį dėjo sulaužytą į mašiną. Jis nematė to momento, ar kaltinamasis buvo nulipęs nuo dviračio ar pravažiuodamas išplėšė, gal su dviračiu užkabino, bet ji pergriuvo ant žemės ne šiaip pati, o dėl kaltinamojo.

Iš nukentėjusiosios O. S. protokole-pareiškime ir ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad 2020-01-05 apie 19.15 val. ji ėjo iš bažnyčios link namų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje. Už jos einančių pašalinių asmenų nematė. Eidama kairėje rankoje laikė pirkinių krepšelį su prekėmis ir rankinę. Eidama buvo sustojusi prie suoliuko, užsidėjo pirštines, matė tik vieną vyriškį, tačiau jis buvo labai toli ir kiek matė, ėjo su lazdele, daugiau jokių asmenų aplinkui nematė. Kai apie 19.30 val. eidama pro pastatą, esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), staiga pajuto stiprų smūgį į nugarą, nuo kurio ji nukrito ant žemės, o po to pajuto dar vieną smūgį į galvą, mano, kad smūgiai buvo suduoti kumščiu, tačiau tiksliai pasakyti negali, nes nematė. Ji juto stiprų fizinį skausmą. Po to tik pajuto, kaip jai nuo rankos kažkas staigiai nutraukė jos rankinę, kurią buvo pasikabinusi ant kairės rankos, o pirkinių maišelis taip ir liko jai ant kairės rankos. Ji nebeturėjo jėgų priešintis po suduotų smūgių, todėl nespėjo net sugriebti savo rankinės, kad jos nenumautų nuo kairės rankos. Po to pastebėjo nubėgantį jaunuolį, kuris vilkėjo galimai geltonos spalvos striukę. Daugiau jaunuolio požymių neįsidėmėjo. Po suduotų smūgių šiaip ne taip atsistojo ir bandė eiti link namų, aplinkui jokių asmenų nematė. Kai staiga išgirdo, kad jai šaukia „Moteriške, ateik čia greičiau“. Ji pagalvojo, kad jis vėl jai kažką nori padaryti, todėl ėjo link namų nekreipdama į šaukimą dėmesio. Tačiau prie jos priėjo jai nepažįstamas jaunuolis ir pasakė, kad jis su draugu sulaikė asmenį, kuris iš jos atėmė rankinę. Tada ji kartu su jaunuoliu nuėjo iki jos rankinę pavogusio jaunuolio. Jaunuolis, kuris pagrobė jos rankinę atrodė akivaizdžiai neblaivus. Ji matė, kad tai tas pats asmuo. Taigi suprato, kad minėtą jaunuolį, pavogusį jos rankinę sulaikė du jai nepažįstami jaunuoliai, kurie atidavė jai jos pavogtą rankinę. Rankinės vertė 20 Eur. Rankinėje buvo raktai, mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung“, kurio vertė 30 Eur, piniginė, kurios vertė 10 Eur. Piniginėje buvo 10 Eur, įvairios nuolaidų kortelės. Pagrobto turto vertė 70 Eur, tačiau jai turtinė žala nepadaryta, kadangi rankinę su daiktais atgavo. Kiek žino, policiją iškvietė jaunuoliai, kurie ir sulaikė minėtą asmenį, kuris pagrobė iš jos rankinę. Civilinio ieškinio byloje nereikš (1 t, b.l. 7-8, 22-23).

Liudytojas K. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad datos tiksliai nepamena, bet gali būti, kad šių metų sausio 5 d., prie (duomenys neskelbtini)namo, Panevėžyje, šviesiu paros metu jis išėjo iš namų ir ėjo per savo kiemą, kai pamatė šaligatviu dideliu greičiu dviračiu atvažiuojantį vaikiną, ant kurio dviračio buvo moteriškas rankinukas, tada išgirdo moters šauksmą. Nuo jo moteris buvo atstumu iki 10 m., o dviratininkas važiavo link jo. Tada jam iš matymo pažįstamas kitas vaikinas, kuris buvo arčiau, pradėjo griebti tą vaikiną nuo dviračio ir jis padėjo šiam dviratininką sulaikyti. Mano, kad dviračiu važiavo salėje esantis kaltinamasis. Pagautas vaikinas atsiprašinėjo ir prašė paleisti, bet jis iškvietė policiją. Ta moteris priėjo prie jų.

Jis nematė paties važiavimo iki moters ir kaip rankinė atsirado pas dviratininką. Moteriškė prie namo kampo gulėjo ir rėkė, šaukėsi pagalbos. Ji gal ant šono gulėjo, nežino. Jis nematė, ar ją kas pakėlė. Jai priėjusi jis atidavė jai rankinuką ir ji norėjo kažkur eiti - ar namo, ar kur, bet jie jai paaiškino, kad iškvietė policiją ir ji turi palaukti. Aš išėjau vienas, tas kitas vyriškis irgi buvo vienas, mes nebendravome. Moteriškė buvo šoko būsenoje, ji nieko nekalbėjo, tik gulėdama šaukė. Jis nežino, ar jai buvo smūgiuota. Sulaikytas asmuo kažką minėjo, kad lyg draugei dar skambino. Mano, kad dviratininkas buvo neblaivus, ne visai girtas, bet tikrai buvo išgėręs, tai suprato iš kvapo.

Iš liudytojo K. N. ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų parodymų matyti, kad <...> jam ir kitam iš matymo pažįstamam vaikinui sulaikius dviratininką, kol jie bendravo su vaikinu, moteris gulėdama rėkė, mano, kad ji buvo šoko būsenoje. Girdėjo, kaip jam iš matymo pažįstamas jaunuolis moteriai pasakė, kad ji nebešauktų, nes jos rankinė nedingo, yra. Moteris nutilo, netrukus pamatė kaip ji priėjo prie jų. Matė, kad moteris labai išsigandusi, apie įvykį ji nieko nepasakojo, tik sakė, kad jai skauda kojas, nes jo operuotos. <...> (1 t, b.l. 79-80).

Liudytojas J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad datos nepamena, bet jam dirbant su A. A., pagal pranešimą nuvyko į (duomenys neskelbtini). Panevėžyje. Ten kaltinamasis, kuris važiuodamas su dviračiu atėmė iš močiutės rankinę, buvo sulaikytas dviejų vaikinų, iš kurių jie jį paėmė ir nuvežė į komisariatą. Jis pats su sulaikytuoju bendravo minimaliai. Sulaikytojo versija buvo tokia, kad jis važiavo pro šalį ir netyčia jam užsikabino rankinukas. Su nukentėjusiąja irgi kalbėjo. Ji pasakė, kad buvo kontaktas, ją užkliudė ir nebėra rankinės. Jis neatsimena, ar močiutė kalbėjo apie smurtą, ar skundėsi kokias nors skausmais.

Iš liudytojo J. S. ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų parodymų matyti, kad jis 2020-01-05 dirbo kartu su Panevėžio apskr. VPK PK 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu A. A., kai apie 19.43 val., iš Panevėžio apskr. VPK OVS budėtojų gavo pranešimą, kad prie (duomenys neskelbtini) namo, Panevėžyje, gyventojai sulaikė asmenį, kuris bandė apiplėšti moterį. Nuvykus minėtu adresu prie (duomenys neskelbtini) namo, Panevėžyje juos pasitiko du jaunuoliai H. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir K. N., gim. (duomenys neskelbtini) m., kurie sulaikė asmenį V. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., dekl., gyv. (duomenys neskelbtini). Aiškinantis įvykio aplinkybes nukentėjusioji O. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., paaiškino, kad jai 2020-01-05, apie 19.30 val., Panevėžyje, einant (duomenys neskelbtini), jai iš nugaros važiuodamas dviračiu nepažįstamas asmuo griebė už rankinės ir nuvažiavo. Ar O. S. minėjo, kad asmuo, atimdamas iš jos rankinę panaudojo prieš ją smurtą, jis neatsimena. Netoliese buvę jaunuoliai H. B. ir K. N., V. V. ir sulaikė. V. V. buvo sulaikytas ir pristatytas į laikino sulaikymo patalpas (1 t, b.l. 66-67).

Liudytojas A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pamena įvykį apie rankinės vagystę. Datos nepamena, bet jam dirbant su kolega J. S., buvo gautas pranešimas, kad reikalinga nuvykti į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur apiplėšta moteris. Ten buvę vaikinai buvo sulaikę įtariamąjį, kurį perdavė jiems. Jis nepamena, ar su sulaikytuoju ir nukentėjusiąja bendravo. Ji lyg nurodė, kad pravažiuojant su dviračiu kažkoks vaikinas atėmė iš jos rankinę. Jis nepamena, ar nukentėjusioji minėjo apie jai suduotus smūgius ar skausmus.

Motyvuojamoji dalis

Iš BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka teismo pagarsintų liudytojo H. B. ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų parodymų matyti, kad 2019-01-05 apie 19.30 val., jis stovėjo lauke prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, laukė savo draugo. Netrukus išgirdo moters šauksmą. Moteris jokių žodžių neminėjo, tiesiog rėkė. Atsisukęs prie (duomenys neskelbtini) namo kampo pamatė rėkiančią ir sėdinčią senyvo amžiaus moterį. Moteris nuo jo buvo apie 10 metrų atstumu. Tuo pat metu pamatė nuo moters greitai dviračiu link jo atvažiuojantį vaikiną, apie 23 metų amžiaus, šviesių, trumpai kirptų plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, vidutinio ūgio. Kuo jaunuolis buvo apsirengęs, nepamena. Vaikino nepažinojo, jį matė pirmą kartą. Važiuojantį pro šalį vaikiną jis, kartu su dar vienu jaunuoliu, kurį pažįsta tik iš matymo, jo asmens duomenų nežino, su visu dviračiu nustūmė ant gatvės, šalia (duomenys neskelbtini)namo. Vaikiną jis su kitu jam iš matymo pažįstamu jaunuoliu nustūmė dėl to, nes pagalvojo, kad galbūt jis kaltas dėl moters, kad jis kažką negero padarė. Tai suprato iš vaikino veiksmų, nes jis labai greitai važiavo dviračiu, tarsi sprukdamas. Su jam iš matymo pažįstamu jaunuoliu vaikiną pakėlė su visu dviračiu. Matė, kad jis turėjo juodos spalvos rankinę, taip pat, kiek suprato, turėjo savo asmeninę juodos spalvos kuprinę. Vaikinas pradėjo jo ir jam iš matymo pažįstamo jaunuolio prašyti, kad nekviestų policijos, sakė, kad yra girtas ir nežino kas jam „užplaukė“, dėl ko jis užpuolė moterį. Jie su jam iš matymo pažįstamu jaunuoliu laikė vaikiną. Jam iš matymo pažįstamas jaunuolis iškvietė policijos pareigūnus. Kol jie vaikiną laikė, moteris, sėdėdama ant grindinio, toliau rėkė, jis suprato, kad ji yra šoko būsenoje. Vaikinas iš savo mobiliojo ryšio telefono kažkam paskambino, suprato, kad savo draugei, sakė, kad kuo greičiau ateitų pas jį, nes jis prisidirbo, ką tiksliai, nepasakė. Jis moteriai pradėjo rėkti iš tolo, kad ji nusiramintų, kad viskas gerai, rankinė jos yra. Moteris atsistojo, pradėjo eiti link jų, padavė moteriai jos rankinę, paklausė kaip ji jaučiasi, ar jai nieko neskauda. Moteris apie įvykį nieko nepasakojo, jam pasirodė, kad ji yra šoko būsenoje, ji tik paaiškino, kad jos kojos yra operuotos. Moteris ir vaikinas vienas kitam nieko nesakė, tarpusavyje nebendravo. Moteris, paėmusi rankinę pradėjo eiti link (duomenys neskelbtini)namo. Jis moteriai pasakė, kad niekur neitų, lauktų, nes yra iškviesti policijos pareigūnai. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie jaunuolį sulaikė, užsirašė jo ir jam iš matymo pažįstamo jaunuolio asmens duomenis. Kas vyko toliau, nežino, nes jis iš įvykio vietos išvažiavo. (1 t, b.l. 73-74).

Iš neblaivumo nustatymo kvito matyti, kad V. V. 2020-01-05 20.13 val. nustatytas 2,30 promilių girtumas (2 t., b.l. 21).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu, pažymėtu numeriu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)yra daugiabutis namas. Rytinėje namo dalyje yra asfaltuotas šaligatvis. Už šaligatvio, į rytų pusę, matyti automobilių stovėjimo aikštelė. Nuo (duomenys neskelbtini) namo į pietvakarių pusę (duomenys neskelbtini) yra daugiabutis namas. Nuo (duomenys neskelbtini) namo į šiaurės rytų pusę - (duomenys neskelbtini) daugiabutis namas. Ant (duomenys neskelbtini) namo vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta. Įvykio vietos apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota, iš įvykio vietos niekas nepaimta (1 t., b.l. 13).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji O. S. pateikė rankinę, raktus, telefoną ir piniginę su įvairiomis kortelėmis ir dešimt eurų, kurie apžiūrėti ir aprašyti daiktų apžiūros protokole (1 t., b.l. 38-49).

Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto rašto matyti, kad 2020 m. sausio 5 d. centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Šio pokalbių garso įrašas pateiktas policijai (1 t., b.l. 58).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas bei aprašytas iš Bendrojo pagalbos centro gautas garso įrašas, kuriam užfiksuotas vyro skambutis, pranešantis apie vyrą, bandžiusį iš moters atimti rankinuką, ir šio vyro sulaikymą prie (duomenys neskelbtini) namo Panevėžyje (1 t., b.l. 59-60).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad O. S. apžiūros metu kūno sužalojimų nenustatyta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. O. S. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 t., b.l. 37).

Specialistas N. R. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad šioje byloje išvadą jis pateikė apžiūrėjęs nukentėjusiąją, atlikęs jos apžiūrą. Jis neatsimena, ką O. S. nurodė, lyg pamena, kad ji nurodė, jog buvo nemušta. Asmenų apžiūrų metu yra apžiūrimos tos kūno dalys, kurios yra nurodytos aplinkybėse, galva iš visų pusių ir krūtinės ląsta iš abiejų pusių. Šiuo atveju apžiūros metu jokių sužalojimų nenustatyta. Jeigu išvadoje nepaminėta, kad yra atsiradusios kraujosruvos, reiškia jų nebuvo fiksuota, bet tai nereiškia, kad šios vietos tikrai nebuvo traumuotos. Visi paburkimai nebūtinai gali atsirasti, jie gali atsirasti dėl liguistų procesų, bet tai nebūtinai trauminio poveikio pasekmė. Nuo smūgių nebūtinai atsiranda mėlynės, bet mėlynės galutinai išryškėja per keliolika valandų.

Įrodymų vertinimas ir veiksmų kvalifikavimas

Nagrinėjamoje byloje kaltinamajam V. V. inkriminuojamas BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytas plėšimas – svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą.

Pats kaltinamasis V. V. neneigia svetimo turto – nukentėjusiajai O. S. priklausančios rankinės su joje buvusiais daiktais – pagrobimo iš minėtos nukentėjusiosios fakto, tačiau jis nepripažįsta jos atžvilgiu vartojęs fizinį smurtą. Gi nukentėjusioji O. S. tvirtina, kad rankinė iš jos buvo pagrobta panaudojus prieš ją fizinį smurtą. Šios kaltinamojo ir nukentėjusiosios skirtingai nurodomos aplinkybės yra svarbios V. V. veiksmų kvalifikavimui, nes esminis plėšimo ir vagystės atribojimo kriterijus yra nusikalstamos veikos padarymo būdas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad plėšimo nusikaltimo sudėtis numato fizinio smurto pavartojimą ar grasinimą pavartoti fizinį smurtą prieš turto savininką ar teisėtą valdytoją arba galimybės nukentėjusiajam asmeniui priešintis atėmimą kitaip, siekiant užvaldyti svetimą turtą. Kaip vagystė kvalifikuojamas slaptas ar atviras, tačiau tik nesmurtinis (nevartojamas nei fizinis, nei psichinis smurtas bei kitaip neatimama galimybė nukentėjusiajam priešintis) svetimo turto pagrobimas.

Analizuojant kaltinamojo V. V. parodymus matyti, kad jis viso proceso metu teigė jokių smūgių nukentėjusiajai nesudavęs, tačiau tokius jo teiginius vertinant visų byloje surinktų įrodymų, įskaitant ir jo paties duotus kitus paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, kontekste, teismas sprendžia esant pagrindui minėtus kaltinamojo parodymus dėl fizinio smurto nevartojimo turto grobimo metu vertinti kritiškai, kaip pasirinktą gynybos priemonę, siekiant sušvelninti savo atsakomybę.

Iš tiesų pripažintina, kad nukentėjusiosios O. S. parodymai proceso metu nebuvo visiškai nuoseklūs, o ir iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad jai kūno sužalojimų nenustatyta, tačiau vien tai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai dėl fizinio smurto kaltinime nurodytomis aplinkybės nevartojimo jos atžvilgiu.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios O. S. protokole-pareiškime ir ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokole užfiksuotų parodymų, ji iš karto po įvykio nurodė, kad prieš pagrobiant jos rankinę jai buvo suduotas smūgis į nugarą ir smūgis į galvą. Nors apklausiama teisme nukentėjusioji nevisiškai nuosekliai dėstė įvykių eigą ir šiek tiek kintančiai nurodė apie smūgių gavimą, griuvimą, bet ji ir toliau vienodai tvirtino, kad prieš rankinės pagrobimą gavo smūgius. Kaip matyti iš apklausos teisme, nukentėjusioji parodė gavusi smūgį į nugarą žemiau juosmens, tada ties juosmeniu ir dar vieną smūgį netoli kaklo, palei ausį, po ko ji nugriuvusi. Iš pastarųjų aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad iš esmės smurto pavartojimo prieš nukentėjusiąją faktas, smūgių gavimo vietos – nugara ir galva, kuri bendrai apima ir vietą palei ausį netoli kaklo, nukentėjusiosios O. S., be kita ko įvertinus jos amžių, įvykio metu patirtą šoką bei šių aplinkybių sąlygojamą jos apsunkintą galimybę perteikti įvykio aplinkybes, buvo nurodomi gan nuosekliai.

Kad nukentėjusioji po kontakto su kaltinamuoju atsidūrė ant žemės, patvirtina ir liudytojo K. N., H. B., taipogi – ir paties kaltinamojo V. V. parodymai.

Sutinkamai su kaltinamojo V. V. parodymais, jis važiuodamas dviračiu išplėšė rankinuką iš nukentėjusiosios rankų, dėl ko ji parkrito ant žemės. Šios aplinkybės, jas vertinant nukentėjusiosios ir kitų įvykio vietoje buvusių liudytojų parodymų kontekste, nepalieka abejonių, kad nukentėjusioji ant žemės atsidūrė kaltinamojo atliktų fizinių veiksmų pasekoje. Pastebėtina ir tai, kad kaltinamasis V. V. teisme duodamas parodymus nurodė, kad moteriškė rankinuką ne lengva ranka atidavė, nenorėjo šio paleisti. Pastarieji kaltinamojo parodymai, nors jis ir neigia smūgių sudavimą, rodo, kad pagrobiant rankinuką jam reikėjo naudoti jėgą įveikiant, neutralizuojant kliūtį, trukdžiusią užvaldyti svetimą turtą.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad, jei prieš užvaldant turtą arba turto užvaldymo metu nukentėjusysis rankomis ar kūnu pastumiamas, tokia veika jau atitinka ne vagystės, o plėšimo nusikaltimo požymius, nes stūmimas gali būti pripažintas viena iš fizinio smurto panaudojimo formų (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-295-360/2017).

Teismas negali nepastebėti, kad specialisto išvadoje nurodyta, kad O. S. apžiūros metu kūno sužalojimų nenustatyta, tačiau taip pat joje nurodyta, jog O. S. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Pats specialistas gi teisme paaiškino, kad sužalojimų nenustatymas nereiškia, kad nukentėjusiosios nurodytos smūgių gavimo vietos tikrai nebuvo traumuotos, nes nebūtinai nuo visų smūgių atsiranda mėlynės. Teismas taipogi pastebi, kad kaltinime nurodytas įvykis buvo žiemos metu, kuomet, pasak nukentėjusiosios – ji vilkėjo vidutinio storumo striukę, o po apačia buvo džemperis, kas, teismo nuomone, galėjo įtakoti smūgių gavimo požymių neišlikimą nukentėjusiosios kūne. Be to, teismas nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad nukentėjusioji apkalba kaltinamąjį, tokių aplinkybių nenurodė ir pats kaltinamasis bei jo gynėjas.

Taigi, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes teismas laiko įrodytu, kad kaltinime nurodytas rankinukas iš O. S. buvo pagrobtas panaudojant fizinį smurtą jos atžvilgiu ir šios aplinkybės nepaneigia vien tai, kad V. V. nukentėjusiosios nesužalojo. To nepaneigia ir liudytojų J. S., A. A., H. B., K. N. parodymai apie tai, jog jie nematė V. V. smūgių sudavimo nukentėjusiajai ir nepamena, ar ji jiems apie tai kalbėjo, kas, beje, paaiškintina tuo, kad kaip nurodė K. N. teisme – nukentėjusioji po įvykio buvo šoko būsenoje. Tokius liudytojo parodymus atitinka ir kito įvykio vietoje buvusio liudytojo H. B. parodymai.

Teismas taip pat pažymi, kad kaltinime dėl plėšimo V. V. inkriminuotos sekančios fizinio smurto panaudojimo aplinkybės – kad jis sudavė kumščiu nukentėjusiajai į nugarą ir į galvą. Kadangi byloje nėra jokių objektyvių bei patikimų duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad V. V. smūgius nukentėjusiajai sudavė būtent kumščiu – nukentėjusioji to nematė ir tik spėjo dėl to, ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina, nenurodant, kuo nukentėjusiajai buvo suduoti smūgiai.

Toliau sprendžiant dėl V. V. atliktų veiksmų kvalifikavimo svarbu nustatyti, ar jo padarytoji veika yra baigta.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vagystė ir plėšimas laikomi baigtais, kai kaltininkas ne tik fiziškai užvaldo svetimą turtą, bet ir turi realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs tokių galimybių, svarbu atsižvelgti į šio turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą. Svarbu ir tai, ar kaltininkas buvo spėjęs pasišalinti iš įvykio vietos bei iš nukentėjusiojo ar kitų asmenų, galinčių sutrukdyti pagrobti turtą, akiračio. Kaltininko sulaikymas įvykio vietoje, kai jis jau buvo fiziškai užvaldęs, bet dar neturėjęs galimybės pasinaudoti svetimu turtu savo nuožiūra, paprastai vertintinas kaip nuo jo valios nepriklausanti aplinkybė, sukliudžiusi jam baigti nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-741/2007, 2K-193/2005). Kaip pasikėsinimas kvalifikuojamas ir toks atvejis, kai pagrobėjas, ką tik paėmęs grobiamą daiktą, bet dar nespėjęs pasišalinti iš įvykio vietos, priverstas juo atsikratyti dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios (kasacinė nutartis Nr. 2K-48/2003). Kita vertus, kaltininkui pasišalinus iš įvykio vietos kartu su pagrobtu turtu ir įgavus bent trumpalaikę galimybę netrukdomai jį paslėpti arba išmesti, turto pagrobimas gali būti pripažintas baigtu (kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2006, 2K-25/2002, 2K-741/2007, 2K-388/2012, 2K-271-303/2016).

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. V. iš nukentėjusiosios pagrobęs rankinuką už kelių metrų buvo sulaikytas pašalinių asmenų, jam nespėjus pasišalinti iš įvykio vietos ir nukentėjusiosios bei kitų asmenų, sutrukdžiusių jam pasišalinti su svetimu turtu, akiračio. Kaltinamasis parodė, kad jam nuvažiavus nuo nukentėjusiosios kokius 5 metrus jis buvo sulaikytas dviejų asmenų, tad rankinuko turinio nespėjo apžiūrėti. Šiuos jo parodymus atitinka tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojų H. B., K. N. parodymai. Visos šios aplinkybės rodo, kad nors V. V. jau buvo fiziškai paėmęs svetimą turtą – rankinuką su jos turiniu, bet realiai nebuvo užvaldęs pagrobto svetimo turto, t. y. neturėjo galimybės valdyti, naudotis ir disponuoti šiuo turtu pagal savo valią, nes nusikaltimo vietoje buvo sulaikytas, kas atitinkamai liudija apie svetimo turto pagrobimo nebaigtumą.

Taigi, teismas konstatuoja įrodytu, kad kaltinamasis V. V. 2020 m. sausio 5 d. apie 19.30 val. Panevėžyje, gatvėje prie (duomenys neskelbtini) namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą O. S. atžvilgiu, t. y. privažiavęs dviračiu sudavė nukentėjusiajai O. S. į nugarą ir į galvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą pagrobė svetimą O. S. priklausantį bendros 70 eurų vertės turtą: rankinę – 20 Eur vertės, mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung“ – 30 Eur vertės, piniginę – 10 Eur vertės bei pinigus – 10 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nespėjus jam pasišalinti iš įvykio vietos buvo sulaikytas pašalinių asmenų.

Teismo įsitikinimu, V. V. fizinio smurto pagalba grobdamas svetimą turtą suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį bei dėl jų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Kadangi fiziškai paėmęs svetimą rankinuką kaltinamasis dėl jo sulaikymo neįgijo galimybės valdyti, naudotis ir disponuoti šiuo turtu pagal savo valią, V. V. veiksmai kvalifikuotini ne pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, bet kaip nebaigtas įvykdyti plėšimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į tai, kad apie V. V. inkriminuojamos nusikalstamos veikos nebaigtumą baigiamųjų kalbų pasisakė kaltinamojo gynėjas, apie tai kalbėjo ir pats kaltinamasis, sakydamas paskutinį žodį, teismas sprendžia, kad netikėtumo faktoriaus dėl tokio kaltinamojo veiksmų kvalifikavimo kaip nebaigto nusikaltimo su nuoroda į BK 22 straipsnio 1 dalį, o taip pat ir pačių aplinkybių dėl veikos nebaigimo ir kaltinamojo sulaikymo įvykio vietoje, kaltinamajam ir jo gynėjui nėra, šios aplinkybės jiems buvo žinomos, kas paneigia gynybos pozicijos keitimo poreikį bei liudija apie tinkamą teisės į gynybą užtikrinimą.

Bausmės skyrimo ir kitų klausimų išsprendimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

K. V. Vaičikonio atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė teismų praktikoje pripažįstama esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Savo ruožtu nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-77/2013, 2K-78/2014, 2K-479/2014 ir kt.). Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad kaltinamasis kaltę pripažino tik iš dalies – pripažino tik svetimo turto pagrobimo faktą, o fizinio smurto vartojimą grobiant turtą neigė. Todėl toks dalinis kaltės pripažinimas negali būti vertinamas kaip atsakomybę švelninanti aplinkybė, be to, toks kaltinamojo elgesys paneigia, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos jis nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

V. V.

padarė vieną nebaigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Jis yra jauno amžiaus, nevedęs, ne kartą teistas ir turi neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, administracine tvarka baustas, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas, nedirba ir yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Iš byloje esančių duomenų apie jo teistumą matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais jam buvo taikytas švelnesnis įstatymas – bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat buvo skiriamos ir švelnesnės bausmės – areštas, tačiau pastarosios priemonės nebuvo neveiksmingos ir sekė vis naujos kaltinamojo nusikalstamos veikos. Todėl teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriant tik realią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę, įvertinus aukščiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatant mažesnę nei vidurkis.

Kadangi šiuo nuosprendžiu kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika padaryta dar prieš 2020 m. vasario 13 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendžio priėmimą, šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė pagal BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalis visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės, įvertinus tai, kad ankstesniu 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirtoji bausmė jau atlikta, pridedant visą minėtu ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, kurią vėliau įskaitant į bausmės laiką.

Nors kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu teigė apie BK 75 straipsnio nuostatų taikymą kaltinamajam, teismas pagrindo taikyti minėtąjį įstatymą V. V. nenustatė.

BK 75 straipsnio 2 dalyje be kita ko nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors kaltinamajam skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų, tačiau nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes ir įvertina nusikaltimo pavojingumo laipsnį (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas), jo padarymo aplinkybes bei kaltinamojo V. V. asmenybę (teistas už turtinio pobūdžio veikas, teistumas neišnykęs, ir nors bausmę atlikęs, tačiau ir vėl nusikalto, jokių išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nuolat daro tyčinius administracinius nusižengimus). Kaltinamojo kryptingas nusikalstamas elgesys darant turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas patvirtina, jog jis linkęs pažeisti įstatymus ir jo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis. Teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, daro išvadą, jog, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nebūtų apribota kaltinamojo galimybė toliau daryti analogiškas nusikalstamas veikas, jis nebūtų sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Aplinkybių, kurios leistų kaltinamajam pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo, šiuo atveju nenustatyta, todėl BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos jam netaikytinos.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į bausmės laiką įskaitytinas V. V. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. sausio 5 d. 19.50 val. iki 2020 m. sausio 7 d. 16.18 val., taip pat – nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki 2020 m. spalio 26 d. (2 t., b.l. 17-19, 153-156) bei pagal 2020 m. vasario 13 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendį atlikta bausmė.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nepakeista.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo V. V. valstybės naudai išieškotina 53,72 Eur proceso išlaidų, į kurias įeina 26,60 Eur teismo procesiniams dokumentams įteikti ir 27,12 Eur (6,64+7,20+6,27+7,01=27,12) liudytojo J. S. kelionės išlaidoms atlyginti (2 t., b.l. 115, 127, 143, 204).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme. Iš 2020 m. spalio 14 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad advokatas A. C. teikė antrinę teisinę pagalbą suimtam kaltinamajam V. V., o antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 180 Eur (2 t., b.l. 193).

Pagal nuo 2020-07-15 galiojančią BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Bylos duomenys patvirtina, kad teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi kaltinamajam V. V. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą ir paskelbė jo paiešką, po ko, policijos pareigūnams jį sulaikius, teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi V. V. suėmimą paliko galioti ir nustatė vieno mėnesio suėmimo terminą. Gi BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato būtiną gynėjo dalyvavimą sprendžiant suėmimo skyrimo įtariamajam ar kaltinamajam klausimą, taip pat tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Todėl kaltinamajam V. V. buvo paskirtas gynėjas. Tai reiškia, kad šioje byloje gynėjas buvo paskirtas ne kaltinamojo, o valstybės iniciatyva, kuri įgyvendindama imperatyvią įstatymo nuostatą jam garantuoja tokią teisę.

Teismas pažymi ir tai, kad teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos A. T. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Šioje byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. V. niekur nedirba, yra eilę kartų baustas administracine tvarka, paskiriant nuobaudas – baudas, apie kurių sumokėjimą informacijos nėra, be to, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė. Duomenų apie jo turimą turtą byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms V. V. turtinę padėtį, bei tai, kad antrinė teisinė pagalba kaltinamajam šioje byloje buvo teikiama ne kaltinamojo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad išlaidos už V. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2020 m. vasario 13 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirtą visą bausmę ir V. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams 52 (penkiasdešimt dvejoms) dienoms.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo – nuo 2020 m. spalio 27 d.

Vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais į bausmės laiką įskaityti V. V. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. sausio 5 d. 19.50 val. iki 2020 m. sausio 7 d. 16.18 val., taip pat nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki 2020 m. spalio 26 d. įskaitytinai bei pagal 2020 m. vasario 13 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendį atliktą bausmę.

Kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo V. V. priteisti 53,72 Eur (penkiasdešimt tris eurus 72 euro centus) proceso išlaidų valstybės naudai.

Proceso išlaidų dėl 180 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimties eurų) už V. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, o suimtajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Rita Dirkė