- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-12
- Bylos Nr.
- 1A-295-360/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33236-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Regina Bertašienė, Savinijus Katauskas
- Nuteistasis
- P. S.
- Advokatai
- Pranas Rimgaudas Mickus
- Kategorijos
Pranešėjas S. Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-295-360/2017
Teisėja V. Railienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33236-2017-0
2017 m. spalio 12 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Daliaus Jocio ir Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. S. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo P. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. liepos 3 d. iki bausmės pagal nuosprendį vykdymo pradžios.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
P. S. nuteistas už tai, kad, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą: 2017 m. liepos 2 d., apie 23.30 val., Palangoje, būdamas neblaivus, netoli (duomenys neskelbtini), esančiame miškelyje, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. iš nugaros pusės ranka pastūmęs ant tako sėdinčią J. S. į galvos sritį, dėl ko pastaroji palinko į priekį, pagrobė ant žemės šalia nukentėjusiosios J. S. buvusią padėtą rankinę, kurios vertė - 30 Eur, su viduje buvusia 50 Eur kupiūra, pinigine, kurios vertė - 10 Eur, kosmetine, kurios vertė - 5 Eur, ir tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajai J. S. priklausantį 95 Eur vertės turtą.
Šalies argumentai
Nuteistasis P. S. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir skirti kuo švelnesnę bausmę, taikyti BK 75 straipsnį ir nustatyti reikalingus apribojimus. Nurodo, kad kaltę pripažino, teisme paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes, pats pasisiūlė padėti surasti dingusią rankinę. Nusikalto neplanavęs, dėl girtumo. Teismas netinkamai įvertino nusikaltimo sunkumą, stadiją, pavojingumą. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios parodymus, nebuvo jokio fizinio smurto, kuris vertinamas kaip kito asmens sužalojimas, sužeidimas bei kitoks fizinio skausmo sukėlimas. Todėl veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes nukentėjusiąją ir jos draugę pastūmė, norėdamas paimti tarp jų buvusią rankinę. Nesutinka su tuo, kad atsižvelgta į teistumą.
Apeliantas teigia, kad gyvena su senyvo amžiaus mama, kurią prižiūri. Serga lėtiniu hepatitu C, kuris progresuoja. Liepos 5 d. buvo siųstas kepenų biopsijai.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis apeliaciniame skunde neneigia padaręs nusikalstamą veiką, tačiau mano, jog ji turėjo būti kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, bet ne pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kaip tai padaryta skundžiamame nuosprendyje. Tokie apelianto argumentai nepagrįsti.
Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji J. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai parodė, kad jai sėdint su drauge ant takelio, iš už nugaros priėjęs vyriškis ranka pastūmė jos galvą, dėl ko ji palinko į priekį, o vyriškis tuo metu pagrobė tarp jos ir draugės buvusią rankinę. Šiuos parodymus nukentėjusioji patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Analogiškai aplinkybes papasakojo ir liudytoja apklausta nukentėjusiosios draugė K. O.. Be kita ko, ir pats apeliantas, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog iš nugaros priėjęs prie merginų, ranka pastūmė vieną jų į galvą, pagriebė rankinę ir nubėgo. Nors pirmosios instancijos teismo posėdyje P. S. nebenurodė, jog nukentėjusiąją pastūmė, o aiškino, jog prie merginų pritūpė, gal norėjo apkabinti, bet mergina pati nuvirto ir jis pamatė rankinuką, kurį spontaniškai paėmė ir pabėgo, tačiau būtent ikiteisminio tyrimo metu P. S. duoti parodymai, patvirtinti ir jo parodymų patikrinimo vietoje metu, atitinka kitus surinktus įrodymus, kurie pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Nuteistasis apeliaciniame skunde mano, kad jo veiksmai prieš nukentėjusiąją nevertintini kaip fizinis smurtas, kadangi nesukėlė fizinio skausmo, nesužeidė, tačiau tokie argumentai yra pasirinkta gynybinė pozicija. Šioje byloje yra nustatytos faktinės aplinkybės – P. S. pastūmė sėdėjusios nukentėjusiosios J. S. galvą dėl ko pastaroji palinko į priekį ir tada kaltininkas pagriebė tarp merginų padėtą rankinę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, jei prieš užvaldant turtą arba turto užvaldymo metu nukentėjusysis rankomis ar kūnu pastumiamas, tokia veika jau atitinka ne vagystės, o plėšimo nusikaltimo požymius, nes stūmimas gali būti pripažintas viena iš fizinio smurto panaudojimo formų. Akivaizdu, jog P. S., siekdamas įveikti nukentėjusiąją kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą, panaudojo savo fizinę jėgą – ranka pastūmė nukentėjusiąją į galvą, todėl J. S. palinko į priekį ir taip kliūtis, trukdžiusi užvaldyti turtą, buvo neutralizuota. Tai, kad P. S. nukentėjusiosios nesužalojo, šiuo atveju nustatant fizinio smurto panaudojimo aplinkybę neturi reikšmės. Kadangi P. S. veiksmuose yra nustatyti plėšimo nusikaltimo požymiai, jis pagrįstai pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis nesutinka ir su paskirta bausme, prašo ją švelninti, atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tačiau kolegija neturi pagrindo manyti, jog apeliantas nubaustas per griežtai.
P. S. praeityje teistas jau dvylika kartų, tarp jų ir už analogiškus nusikaltimus nuosavybei. Naują tyčinę nusikalstamą veiką P. S. padarė turėdamas neišnykusį teistumą, praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai atliko bausmę už ankstesnes nusikalstamas veikas, taigi pagrįstai pripažintas recidyvistu. Be kita ko, aplinkybė, jog P. S. yra recidyvistas turėjo būti pripažinta ir atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau nesant dėl to apeliacinio skundo, nuosprendis dėl to nekeičiamas. Taip elgdamasis apeliantas rodo, jog nepadarė jokių išvadų iš savo ankstesnio netinkamo elgesio, nepasitaisė. Akivaizdu, jog nusikalstamų veikų darymas nėra atsitiktinis reiškinys nuteistojo gyvenime, todėl pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už naują nusikaltimą visiškai pagrįstai parinko griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydį nustatė mažesnį nei vidurkis. Priešingai nei teigia nuteistasis apeliaciniame skunde, skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas, tarp jų ir nuteistojo padėties lengvinimui galinčias turėti įtakos bylos aplinkybes. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde prašo atsižvelgti į tai, kad prižiūri senyvo amžiaus motiną, serga sunkia liga, tačiau, kaip matyti iš nuosprendžio, į tai jau buvo atsižvelgta skiriant bausmę. Kita vertus akivaizdu, kad nei liga, nei poreikis rūpintis mama nuo nusikalstamo elgesio apelianto nesulaiko. Apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių teismo išvadų dėl bausmės rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu.
Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 75 straipsnį bei atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau toks jo prašymas netenkinamas. Kaip matyti ir skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas išsamiai motyvavo, kodėl negali atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymo P. S.. Kolegija šiems argumentams visiškai pritaria ir, įvertinusi bylos duomenis, neturi jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai apeliantui dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo P. S. apeliacinį skundą atmesti.