- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- e2S-623-794/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20752-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- E. P., J. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties dėl civilinės bylos sustabdymo, civilinėje byloje Nr. e2-26372-294/2020 pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovams E. P. ir J. P. dėl iškeldinimo ir atsakovo J. P. priešieškinį ieškovui R. R. dėl uzufrukto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iškeldinti atsakovę E. P., su sūnumi J. P. iš R. R. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovę panaikinti J. P. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis adresu (duomenys neskelbtini).
2. Atsakovas J. P., atstovaujamas įstatyminės atstovės, pateiktu priešieškiniu prašo nustatyti J. P. ir jo motinai E. P. patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), uzufruktą.
3. 2020 m. gruodžio 21 d. atsakovai E. P. ir J. P., atstovaujamas įstatyminės atstovės (toliau – atsakovė), pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) išnagrinės bylą prieš Lietuvą pagal E. P. 2020 m. rugpjūčio 11 d. peticiją dėl J. P. teisės į būstą neužtikrinimo Lietuvos teismuose. Nurodo, jog atsakovės E. P. ieškinys dėl uzufrukto nustatymo buvo atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2582-1094/2019 ir dėl šio sprendimo ji yra pareiškusi peticiją EŽTT.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2-26372-294/2020 pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovams E. P. ir J. P. dėl iškeldinimo ir atsakovo J. P., atstovaujamo įstatyminės atstovės, priešieškinį ieškovui R. R. dėl uzufrukto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, sustabdė iki EŽTT išnagrinės bylą Nr. (duomenys neskelbtini) prieš Lietuvą pagal E. P. peticiją.
5. Teismas konstatavo, jog abejose bylose sprendžiamas klausimas dėl J. P. ir jo motinos E. P. teisės gyventi patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), kurios priklauso R. R.. Teismas, susipažinęs su civilinėje byloje reiškiamais reikalavimais, vertindamas šalies prašymą, sprendė, kad abi bylos, jose reiškiami reikalavimai yra tarpusavyje susiję ir kol nebus pasisakyta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2582-1094/2019 teisėtumo, tol negali būti sprendžiama dėl šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimo. Teismas sprendė, kad egzistuoja teisinis pagrindas sustabdyti šią civilinę bylą, nes EŽTT byloje pateiktos peticijos išnagrinėjimas ir atitinkamo sprendimo byloje priėmimas lems tolesnę šios bylos nagrinėjimo eigą.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-26373-294/2020 nagrinėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Atsiliepimas
6.1. Ieškovo teigimu, procesiniuose dokumentuose, kurie yra įvardinti ieškovo tiek ieškinyje, tiek ir atsiliepime į priešieškinį, leidžia teigti, kad tos pačios aplinkybės buvo keliamos visuose procesuose ir visi teismai vienareikšmiškai pasisakė, kad E. P. ieškiniai dėl uzufrukto nustatymo nėra pagrįsti ir negali būti tenkintini. Nors tuo pačiu pagrindu ir tuo pačiu dalyku kreiptis į teismą nėra galimybės, tačiau jau kelintą kartą teikiamas tas pats reikalavimas nustatyti uzufruktą ir nurodomos identiškos aplinkybės, remiantis kuriomis siekiama įrodyti uzufrukto reikalingumą. Tokie E. P. veiksmai (priešieškinio teikimas, o vėliau kreipimasis į EŽTT) yra siekis kaip galima labiau vilkinti bylas ir kaip galima ilgiau neišsikraustyti iš ieškovui priklausančių patalpų taip ribojant ieškovo kaip savininko teises. Visi teismai, nagrinėję bylas dėl uzufrukto nustatymo vienareikšmiškai pasisakė, būtent E. P. pareiga užtikrinti vaiko visavertes gyvenimo sąlygas ir tokias sąlygas atsakovė pilnai savo vaikui visą laiką galėjo užtikrinti.
6.2. Teismas, priimdamas nutartį, nurodė, kad iš E. P. pateiktų dokumentų matyti, kad EŽTT nagrinėjama byla pagal E. P. peticiją prieš Lietuvą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas šių dokumentų nematė, jam nebuvo suteikta galimybė juos įvertinti ir dėl jų pasisakyti. Todėl buvo pažeistas rungimosi principas. Pažymėjo, jog nagrinėjama byla yra elektroninė ir visi procesiniai dokumentai, tame tarpe ir rašytiniai įrodymai turi būti skaitmenizuoti.
6.3. Šioje byloje ieškinys yra pateiktas dėl iškeldinimo, tuo pagrindu, kad atsakovai ilgą laiką be teisinio pagrindo gyvena ieškovui priklausančiame bute, todėl ieškovo manymu, bylos sustabdymas pažeistų ieškovo teises, nes tokia situacija tęsiasi nuo 2016 metų, ieškovas buvo priverstas nuomotis bustą.
6.4. Teismai jau yra išnagrinėję bylas ir pasisakę dėl atsakovės reikalavimų, todėl tik išnagrinėjus šią bylą ir priėmus sprendimą, atsakovė E. P. turėtų teisę kreiptis į EŽTT dėl šioje byloje priimto teisėtumo. Šiai dienai atsakovės kreipimasis į EŽTT yra formuluojamas ir teikiamas dėl sprendimų priimtų civilinėje byloje Nr. 2-2582-1094/2019, todėl nėra pagrindo stabdyti šios civilinės bylos.
7. Atsakovė E. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Atsakovės teigimu, atskirame skunde pateikti ieškovo argumentai ir teisinis vertinimas prieštarauja teisės normoms, įtvirtintoms tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose, kurios reglamentuoja nepilnamečių vaikų teises ir tėvų pareigas jais rūpintis iki jų pilnametystės bei neatitinka faktinių aplinkybių, kurios susiklostė tarp šalių dėl šalių nepilnamečio vaiko J. P. teisės užtikrinimo, nustatant uzufruktą.
7.2. Pažymėjo, kad nei vienas teismo sprendimas negali užkirsti kelio kreiptis į teismą ir ieškovė gali prašyti teismo dėl pasikeitusių aplinkybių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3 dalis vieno iš sutuoktinių nedarbingumas, liga) iš naujo spręsti uzufrukto teisės į atsakovo turimą nuosavybės teise gyvenamąją patalpą nustatymo klausimą, kadangi vaikai teisę į šeimos turtą išsaugo iki pilnametystės (CK 3.86 straipsnio 1 ir 2 dalys) ir iki vaiko pilnametystės gali būti nustatoma uzufrukto teisė (CK 3.71 straipsnio 1 ir 2 dalys) bei nei vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, turi būti užtikrinta vaiko teisė į būsto neliečiamybę ir tai yra abiejų tėvų pareiga aprūpinti vaiką gyvenamuoju bustu, nesvarbu, ar vaiko tėvai susituokę, ar nutraukę santuoką. Ieškovo pateikti argumentai atskirame skunde dėl atsakovės neva nepagrįstų, tapačių teiktų ieškinių dėl uzufrukto teisės nustatymo, neturint teisinio pagrindo, prasilenkia su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bei CK įtvirtintomis teisės normomis dėl nepilnamečių vaikų teisių užtikrinimo.
7.3. Atsakovės E. P. teigimu, jos peticijos priėmimo faktas ir bylos Nr. (duomenys neskelbtini) prieš Lietuvą iškėlimas, patvirtina, kad Lietuvos teismų priimti sprendimas/nutartis pagal E. P. 2018 m. lapkričio 14 d. ieškinį yra galimai pažeidžiantys Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – Konvencija) ir galimai yra neteisėti, todėl šios bylos dėl nepilnamečio vaiko iškeldinimo nesustabdymas, pažeistų nepilnamečio vaiko interesą.
7.4. Šioje civilinėje byloje dėl iškeldinimo ir civilinėje byloje Nr. 2-2582-1094/2019 dėl uzufrukto teisės nustatymo, dėl kurios EŽTT yra iškelta byla Nr. (duomenys neskelbtini) prieš Lietuvą pagal E. P. peticiją, yra sprendžiami tie patys klausimai dėl J. P. ir jo motinos E. P. teisės gyventi patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), kurios priklauso nepilnamečio vaiko J. P. tėvui R. R. ir jose reiškiami reikalavimai yra tarpusavyje susiję. Todėl, kol EŽTT nepasisakys dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2582-1094/2019 teisėtumo, tol neturėtų būti sprendžiama dėl šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimo.
7.5. Teismui suteikta imperatyvi teisė sustabdyti bylą yra numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 164 straipsnyje. CPK nėra įtvirtinta, kad teismui, sprendžiant civilinės bylos sustabdymo klausimą, teismas privalėtų išklausyti šalis, gauti iš jų paaiškinimus, įrodymų vertinimą ar gauti atsiliepimą į prašymą. Šioje civilinėje byloje nėra jokiu duomenų, kad ieškovas būtu kreipęsis i teismą su prašymu susipažinti su E. P. pateiktais teismui dokumentais. Ieškovas, būdamas pasyvus šioje byloje ir nebendradarbiaudamas su teismu, pažeidė CPK 8 straipsnyje įtvirtintą kooperacijos (bendradarbiavimo) principą ir pats nenorėjo naudotis CPK 42 straipsnyje įtvirtintomis ir įstatymu suteiktomis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
9. Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas šią nagrinėjamą civilinę bylą sustabdė iki EŽTT išnagrinės bylą Nr. (duomenys neskelbtini) prieš Lietuvą pagal E. P. peticiją. Taigi apeliacijos dalykas – bylos sustabdymo pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Dėl bylos sustabdymo pagrįstumo
10. Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ straipsnis). Civilinės bylos sustabdymas visais atvejais neišvengiamai pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, todėl nepagrįstas bylos sustabdymas gali pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, prieštarauti siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiko tarpą (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Dėl to CPK griežtai reglamentuoja civilinės bylos sustabdymo pagrindus, išskirdamas dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis).
11. Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-724-330/2017).
12. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iškeldinti atsakovę E. P., su sūnumi J. P. iš R. R. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovę panaikinti J. P. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis minėtu adresu, o atsakovas J. P., atstovaujamas įstatyminės atstovės pateiktu priešieškiniu prašo nustatyti J. P. ir jo motinai E. P. patalpos, esančio (duomenys neskelbtini), uzufruktą. Atsakovė pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki EŽTT išnagrinės bylą prieš Lietuvą pagal E. P. 2020 m. rugpjūčio 11 d. peticiją dėl J. P. teisės į būstą neužtikrinimo Lietuvos teismuose. Nurodo, jog atsakovės E. P. ieškinys dėl uzufrukto nustatymo buvo atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2582-1094/2019 ir dėl šio sprendimo ji yra pareiškusi peticiją EŽTT. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovės prašymą tenkino ir CPK 164 straipsnio pagrindu sustabdė civilinę bylą Nr. e2-26372-294/2020 iki Europos Žmogaus Teisių Teismas išnagrinės bylą Nr. (duomenys neskelbtini) prieš Lietuvą pagal E. P. peticiją. Taigi nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl civilinės bylos sustabdymo CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu pagrįstumo.
13. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi išsiaiškinti, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009).
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepagrįstas civilinės bylos sustabdymas nedera su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais ir juos aiškinančia EŽTT praktika dėl teismo pareigos užtikrinti spartų procesą. Be pagrindo užtęsiamas bylos išnagrinėjimas neatitinka civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), civilinio proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, kiekvienu atveju turi įsitikinti, kad, nesustabdžius bylos, nėra galimybės tinkamai ją išnagrinėti ir kad sustabdymas nevilkins bylos nagrinėjimo. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo fakultatyviuoju pagrindu, net formaliai esant įstatyme nurodytam bylos sustabdymo pagrindui, turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes, nes, sustabdžius bylą be pakankamo pagrindo, vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami byloje dalyvaujančių asmenų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008; kt.).
15. EŽTT bylos stabdymo klausimu savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad pernelyg ilga proceso byloje trukmė neatitinka bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo. EŽTT yra pažymėjęs, kad nacionalinis teismas neatleistas nuo pareigos užtikrinti bylos nagrinėjimą per protingą laiką ir kiekvienu atveju sustabdydamas bylą tol, kol bus išspręsta kita byla, nacionalinis teismas privalo tinkamai nustatyti šių bylų tiesioginį ryšį (EŽTT 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje Bekerman prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 34459/10, par. 91).
16. Be to, sprendžiant klausimą, ar peticijos pateikimas EŽTT dėl kitoje byloje priimto įsiteisėjusio nacionalinio teismo sprendimo gali būti pakankamas pagrindas stabdyti civilinę bylą, atkreiptinas dėmesys į EŽTT nuolat kartojamą bendrąjį principą, jog ne jo funkcija nagrinėti nacionalinių teismų tariamai padarytas fakto ir teisės klaidas, nebent jei ir tiek, kiek jos gali pažeisti Konvencijoje saugomas teises ir laisves (žr., pvz., klasikinį didžiosios kolegijos sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją, peticijos Nr. 30544/96, par. 28).
17. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad atsakovė iš esmės teigia, jog peticijos pateikimas EŽTT dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2582-1094/2019 sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo būtinybę pagal CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu. Tokį argumentą apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstą.
18. Nors atsakovės kreipimasis į EŽTT neužkerta jai kelio pradėti nacionalinį teismo procesą kitoje susijusioje byloje siekiant apginti savo teises, tačiau atsakovei prašant sustabdyti bylą esant kreipimuisi į EŽTT dėl galutinio nacionalinio teismo sprendimo kitoje, jos manymu, susijusioje byloje, teismų praktikoje pripažįstama, kad peticijos pateikimas EŽTT dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo kitoje byloje nėra pagrindas jų nagrinėjamai bylai stabdyti (Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-611-544/2014; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1347-431/2019, 31-35 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017, 20, 28 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-91-701/2019, 34 punktas).
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad EŽTT nenustato bylai reikšmingų fakto ir teisės klausimų, nesukuria prejudicijos. Tokios peticijos pateikimas nesudaro pagrindo konstatuoti CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtintą fakultatyvųjį civilinės bylos sustabdymo pagrindą, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl pagal CPK 18 straipsnį yra privaloma ir turi būti vykdoma. Pažymėtina, kad skirtingai nei teigia atsakovė, įsiteisėjusios nacionalinio teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nėra EŽTT nagrinėjimo dalykas (šios nutarties 16 punktas). Tuo atveju, net jeigu EŽTT konstatuotų Konvencijos pažeidimą, tai nelemtų vienareikšmiškos išvados dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. sprendimo neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo, jo nepanaikintų. Dėl to civilinės bylos stabdymas atsakovės nurodomu atveju neatitiktų bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo, neproporcingai užvilkintų procesą ir pažeistų proceso tikslą kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), civilinio proceso koncentruotumo principą (CPK 7 straipsnis).
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net jeigu atsakovės peticija būtų patenkinta EŽTT, ji įgyja teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo toje kitoje civilinėje byloje, o jeigu atnaujinus procesą būtų panaikintas galutinis teismo sprendimas, prireikus galima atnaujinti procesą ir šioje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, nes šios bylos yra susijusios.
21. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino atsakovės prašymą stabdyti civilinę bylą, netinkamai aiškino ir taikė CPK 164 straipsnio nuostatas, o sustabdžius šią civilinę bylą pažeidė ir ieškovo teisėtus interesus. Todėl skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą iki EŽTT išnagrinės bylą prieš Lietuvą pagal E. P. 2020 m. rugpjūčio 11 d. peticiją dėl J. P. teisės į būstą neužtikrinimo Lietuvos teismuose atmetamas kaip nepagrįstas.
22. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, arba vertintini bylą nagrinėjant iš esmės, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų ir atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta 2018 m. liepos 4 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės, priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato, todėl sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo priimtinas tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, remiantis aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į EŽTT ir nacionalinę teismų praktiką ir netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias fakultatyvųjį bylos sustabdymą, neužtikrino proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principų (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis, 72 straipsnis), todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovės prašymas sustabdyti šią civilinę bylą atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
25. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės E. P. prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Europos Žmogaus Teisių Teismas išnagrinės bylą prieš Lietuvą pagal E. P. 2020 m. rugpjūčio 11 d. peticiją dėl J. P. teisės į būstą neužtikrinimo Lietuvos teismuose atmesti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.